2016-03-02 Nr. AB-4861-3-65-3-00008-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-233-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00008-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. O. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. O. skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. D., bankrutavusiai D. D. individualiai įmonei, atstovaujamai bankroto administratoriaus „Bankrotas LT“, UAB, dėl operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (42.72)FR1042-11826, nurodydamas, kad skundžiamoje pažymoje yra neteisingai aiškinami faktai ir dėl jų padarytos neteisingos išvados, todėl pažyma yra nepagrįsta, be to, skundžiama pažyma neatitinka teisės aktų reikalavimų dėl jos formos.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir pareiškėjui grąžino sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad skundo turinys patvirtina, jog ginčas yra kilęs iš operatyvaus patikrinimo, atlikto 2015 m. lapkričio 23 d. – 2015 m. gruodžio 28 d., siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Pareiškėjas prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 42.72)FR1042-1182, kurioje nurodyta, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pagal 2011 m. gruodžio 28 d. paprastąjį vekselį, kurio kopija pateikta mokesčių administratoriui, realiai piniginių lėšų neperdavė, o tik įformino sandorį.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. LVAT yra konstatavęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).

Todėl jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjo ginčijama operatyvaus patikrinimo pažyma gali būti laikoma teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas) (LVAT 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009).

Kadangi skundžiamoje operatyvaus patikrinimo pažymoje tik nurodyti mokesčių administratoriaus pareigūnų nustatyti faktai ir nėra jokių privalomų vykdyti nurodymų mokesčių mokėtojui, todėl ši operatyvaus patikrinimo pažyma negali padaryti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, vadinasi, reikalavimas dėl šios operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo taip pat negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei mokesčių administratorius vėliau priims kokius nors privalomus ir neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančius aktus (sprendimus), pareiškėjas galės juos nustatyta tvarka ginčyti, nurodydamas ir nesutikimo su šiame skunde ginčijamu aktu argumentus.

LVAT praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos normas, apibendrinime nurodyta, kad administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti: <...> mokesčių administratoriaus surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 23, 2012, psl. 628).

Teismas, įvertinęs skundžiamo akto turinį, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo esmę, reikalavimus, į LVAT suformuotą praktiką (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), padarė išvadą, kad skundžiama operatyvaus patikrinimo pažyma pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių (nepadarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms), todėl skundą atsisakė priimti nesant savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Tokia tvarka nustatyta Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71, ir Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse numatyta apskundimo tvarka. Tokia apskundimo tvarka numatyta ir pažymoje. Todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas aiškiai numatė teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teismą.

2. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. MAĮ 146 straipsnio numato, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas skundžiama nutartimi bando paneigti asmens teisę kreiptis į teismą.

3. 2015 m. gruodžio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (42.72)FR1042-11826 nurodytos išvados sukelia teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas ginčija Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad skundžiamoje operatyvaus patikrinimo pažymoje tik nurodyti mokesčių administratoriaus pareigūnų nustatyti faktai ir nėra jokių privalomų vykdyti nurodymų mokesčių mokėtojui, todėl ši operatyvaus patikrinimo pažyma negali padaryti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, vadinasi, reikalavimas dėl šios operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo taip pat negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (42.72)FR1042-11826. Pastarajame dokumente mokesčius administratorius, atlikęs operatyvų patikrinimą, nustatė, kad pagal 2011 m. gruodžio 28 d. paprastąjį vekselį, kurio kopija pateikta mokesčių administratoriui, realiai piniginių lėšų perdavimas nevyko, o sandoris įformintas tik dokumentais.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2341/2011 buvo suformuluota tokia pozicija, kad „Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011)“.

Remiantis aktualia bei dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, savarankišku administracinės bylos dalyku mokesčių teisinių santykių srityje negali būti mokesčių administratoriaus surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma (LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS442-533/2010, 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-469/2012, 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-995-662/2015).

Pavyzdžiui, LVAT 2012 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-469/2012, kurioje buvo skundžiama inter alia operatyvaus patikrinimo pažyma, teisėjų kolegija konstatavo, kad „<...> operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nėra nustatyta kokių nors mokesčių administratoriaus patvarkymų, privalomų nurodymų, nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, laikytina teisinių pasekmių nesukeliančiu dokumentu, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas“.

Kitoje LVAT 2015 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-995-662/2015 taip pat buvo konstatuota, kad operatyvaus patikrinimo pažyma negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tai, kad operatyvaus patikrinimo pažymos apskundimo galimybė yra numatyta byloje pateiktoje skundžiamoje pažymoje, savaime nepatvirtina, jog skundžiamas aktas laikytinas pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Poįstatyminiame teisės akte mokesčių administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo pažymos forma ir jos užpildymo taisyklės yra skirti tik mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) atliekamiems veiksmams įforminti ir nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mokesčių mokėtojo teisės į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą realizavimu (LVAT 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-904/2012).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti skundžiamos operatyvaus patikrinimo pažymos, kuri iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, apskundimo galimybės, nei, kad nurodyta anksčiau aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjo skundą dėl operatyvaus patikrinimo pažymos pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. O. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius