2015-11-04 Nr. AB-21272-3-61-3-01761-2010-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2290-438/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01761-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. V. ir A. B. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Žeimena“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo vykdyti nuosavybės teisių grąžinimą į žemę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai O. V. ir A. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami:

1) panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Švenčionių RST) 2010 m. gegužės 13 sprendimą Nr. T-86, kuriuo neteisėtai, remiantis negaliojančiais teisės aktais ir prieštaraujant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), užkertamas kelias grąžinti pareiškėjams žemę;

2) įpareigoti atsakovą nedelsiant vykdyti nuosavybės teisių grąžinimą į žemę, esančią Pabradės mieste, Švenčionių rajono savivaldybėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A-56 „Dėl žemės sklypų, grąžinamų natūra duomenų patvirtinimo“ 2 ir 3 punktus, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Švenčionių RSA) direktorės patvirtintas grąžintinos žemės sklypų ribas (duomenys neskelbtini) bei specialiąsias naudojimo sąlygas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų O. V. ir A. B. skundą patenkino iš dalies ir panaikino Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. T-86 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 3d. sprendimo Nr.T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma grąžinti natūra turėtą žemę, schemų M 1: 10 000 patvirtinimo pakeisti Švenčionių RST 2003 m. birželio 3 d.sprendimu Nr. T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma grąžinti natūra turėtą žemę, schemų M 1:10 000 patvirtinimo“ pakeitimo“. Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniu skundu trečiasis suinteresuotas asmuo odininkų bendrija „Žeimena“ prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi trečiojo suinteresuotojo asmens sodininkų bendrijos „Žeimena“ apeliacinį skundą tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeitė ir panaikino jo dalį, kuria panaikintas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. T-86 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 3d. sprendimo Nr. T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma grąžinti natūra turėtą žemę, schemų M 1: 10 000 patvirtinimo pakeisti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma grąžinti natūra turėtą žemę, schemų M 1:10 000 patvirtinimo“ pakeitimo“. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį paliko galioti nepakeistą.

Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 sprendimo Nr. T-86 86 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma gražinti natūra turėtą žemę schemų M 1:10 000 patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktu bei atsižvelgiant į sodininkų bendrijos „Žeimena“ prašymą, Švenčionių rajono savivaldybės taryba nusprendė pakeisti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma grąžinti natūra turėtą žemę, schemų M:10 000 patvirtinimo“ patvirtintą Pabradės mieste laisvų žemės plotų schemą M:10 000, išbraukiant 8 ha plotą žemės sklype (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 59).

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog nuosavybės teises į šį buvusiai savininkei M. B. nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą atkurti pretenduoja pareiškėjai O. V. ir A. B. (t. I, b. l. 131–132). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A-56 buvo patvirtinti pareiškėjų motinai S. B. suformuoto, numatomo grąžinti natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Pabradės mieste, duomenys (sklypo plotas – 119 360 kv. m., vertė – 388 445,18 Lt) bei numatomo grąžinti natūra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Pabradės mieste, duomenys (sklypo plotas – 4088 kv. m., vertė – 13 303,99 Lt). Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-161 informavo Švenčionių rajono savivaldybės administraciją, jog būtina patikslinti žemės sklypų kadastrinių matavimų planus, nes jie neatitinka faktinės vietovės padėties ir prašė peržiūrėti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A-56 „Dėl žemės sklypų, grąžinamų natūra duomenų patvirtinimo“, nes tikrovėje šie sklypai yra užstatyta teritorija (t. I, b. l. 133). Be to, į Švenčionių rajono savivaldybę su 2008 m. birželio 20 d. bei pakartotiniu 2010 m. balandžio 29 d. prašymu kreipėsi sodininkų bendrija „Žeimena“ dėl 6 ha sodininkų bendrijai skirto žemės sklypo suformavimo ginčo žemėje, kuri buvo numatyta grąžinti pareiškėjams (t. I, b. l. 60–63). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ginčijamo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 sprendimo Nr. T-86 priėmimo faktinis pagrindas buvo susietas su aplinkybe, kad ginčo žemė, kuri buvo numatyta grąžinti pareiškėjams, yra faktiškai priskirtina sodininkų bendrijos „Žeimena“ naudojamai žemei bei užimta (užstatyta) statiniais, kuriais naudojasi sodininkų bendrijos „Žeimena“ nariai.

Kaip iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkto, kuriuo buvo vadovaujamasi priimant ginčijamą Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 sprendimą Nr. T-86, nuostatų, galiojusių skundžiamo sprendimo priėmimo metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 915 redakcija), nustatė apeliacinės instancijos teismas, šis punktas įtvirtino (apibrėžė) tvarką (procedūras), pagal kurią vietos žemėtvarkos skyriai nagrinėja piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose.

Tačiau, įvertinęs ginčijamo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 sprendimo Nr. T-86 turinį, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, jog šiuo sprendimu žemė, kuri buvo numatyta grąžinti pareiškėjams, buvo išbraukta iš laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, t. y. iš esmės buvo sprendžiamas klausimas dėl jos teisinio statuso ir priskyrimo valstybės išperkamai žemei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tokio pobūdžio teisinius santykius, susijusius su išlikusio nekilnojamojo turto (žemės) priskyrimu valstybės išperkam nekilnojamam turtui (žemei), reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis, kurio 3 punktas (2002 m. balandžio 2 d.

įstatymo Nr. IX-832 redakcija) inter alia numato, jog vienas iš atvejų, kai žemė iš į ją nuosavybės teises atkurti pageidaujančių piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, yra jeigu ši žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, jog aiškinant šią teisės normą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. administracines bylas Nr. A11 – 263/2003;

A7–276/2004; . A438-983/2008) laikomasi nuostatos, kad minėta teisės norma įtvirtina keletą esminių sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę), į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, išperka valstybė: 1) ši žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose; 2) ši žemė yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; 3) įstatymų nustatyta tvarka yra patvirtinti šios žemės detalieji planai, kuriuose apibrėžta atitinkama jos paskirtis (pastatų, statinių ar įrenginių eksploatacijai).

Kita vertus, pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atitinkamo žemės sklypo detaliojo plano nebuvimas nėra besąlygiškas ir absoliutus pagrindas pripažinti tokią teritoriją kaip laisvą (neužstatytą) žemę, kuri gali būti grąžinama natūra asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises. Tokiu atveju būtina papildomai atsižvelgti ar esama duomenų, jog yra atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytiems objektams.

Tik tuo atveju, jei tokių duomenų (informacijos) nėra, galima konstatuoti, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra.

Taigi, atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, vertinant Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 sprendimo Nr. T-86 teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina nustatyti ar žemė, kuri šiuo sprendimu priskirta valstybės išperkamai žemei, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, ar ji yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, taip pat ar atliekamos (arba per protingą laiką bus atliekamos) su teritorijų planavimu susijusios administracinės procedūros, kuriomis siekiama šią žemę priskirti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytiems objektams.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog, visų pirma, byloje nėra ginčo, jog žemė, kuri pirminiais administraciniais sprendimais priskirta žemei, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys (VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus 2010 m. balandžio 21 d. suformuota kadastro žemėlapio ištrauka (t. I, b. l. 65), Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. vasario 21 d. raštas Nr. S-161 (t.

I, b. l. 133)) taip pat patvirtina, jog ginčo žemės sklypas (-ai) faktiškai taip pat yra užstatyti statiniais, kuriais naudojasi sodininkų bendrijos „Žeimena“ nariai (t. I, b. l. 135–137). Be to, teismui buvo pateikti duomenys, jog šiuo metu iš esmės yra pradėtos oficialios administracinės procedūros, susijusios su sodininkų bendrijai „Žeimena“ skirto 6 ha žemės sklypo suformavimu (t. I, b. l. 57, 85–86). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos aplinkybės, kurių pagrindu ginčo žemės sklypas negali būti priskirtas laisvai (neužstatytai) bei natūra grąžintinai žemei, todėl atsakovo 2010 m. gegužės 13 sprendimą Nr. T-86 apeliacinės instancijos teismas laikė teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 sprendimas Nr. T-86 yra naikintinas, remdamasis vien tik aplinkybe, kad ginčo žemės sklype nėra jokių teisėtai pastatytų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre pastatų.

Dėl šių priežasčių trečiojo suinteresuotojo asmens sodininkų bendrijos „Žeimena“ apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas tenkino, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjų O. V. ir A. B. skundas patenkintas iš dalies ir panaikintas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. T-86 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 3d. sprendimo Nr. T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma grąžinti natūra turėtą žemę, schemų M 1: 10 000 patvirtinimo pakeisti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma grąžinti natūra turėtą žemę, schemų M 1:10 000 patvirtinimo“ pakeitimo“.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius 2015 m. spalio 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniame teismui pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo išaiškinti, ar sodininkų bendriją „Žeimena“ pagal 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį galima laikyti teisėta naudotoja, ir ar sodininkų bendrija „Žeimena“ šiuo pagrindu turi teisę nuosavybėm įsigyti žemės plotą (6 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kuris užimtas (užstatytas) Nekilnojamojo turto registre įregistruotais pastatais, kuriais naudojasi sodininkų bendrijos „Žeimena“ nariai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 315–318 p.).

Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, inter alia argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556- 200/2009).

Pareiškėjai į teismą kreipėsi, prašydami: panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 sprendimą Nr. T-86, kuriuo neteisėtai, remiantis negaliojančiais teisės aktais ir prieštaraujant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, užkertamas kelias grąžinti pareiškėjams žemę; įpareigoti atsakovą nedelsiant vykdyti nuosavybės teisių grąžinimą į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A-56 „Dėl žemės sklypų, grąžinamų natūra duomenų patvirtinimo“ 2 ir 3 punktus, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Švenčionių RSA) direktorės patvirtintas grąžintinos žemės sklypų ribas (duomenys neskelbtini) bei specialiąsias naudojimo sąlygas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir panaikino Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. T-86 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 3d. sprendimo Nr.T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma grąžinti natūra turėtą žemę, schemų M 1: 10 000 patvirtinimo pakeisti Švenčionių RST 2003 m. birželio 3 d.sprendimu Nr. T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma grąžinti natūra turėtą žemę, schemų M 1:10 000 patvirtinimo“ pakeitimo“. Likusią reikalavimų dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi trečiojo suinteresuotojo asmens sodininkų bendrijos „Žeimena“ apeliacinį skundą tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeitė ir panaikino jo dalį, kuria panaikintas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. T-86 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 3d. sprendimo Nr. T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma grąžinti natūra turėtą žemę, schemų M 1: 10 000 patvirtinimo pakeisti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T-78 „Dėl rajono miestų laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuose numatoma grąžinti natūra turėtą žemę, schemų M 1:10 000 patvirtinimo“ pakeitimo“. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį paliko galioti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius prašo išaiškinti, ar, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 1d. nutartį, sodininkų bendriją „Žeimena“ galima laikyti teisėta naudotoja, ir ar sodininkų bendrija „Žeimena“ šiuo pagrindu turi teisę nuosavybėm įsigyti žemės plotą (6 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini)), kuris užimtas (užstatytas) Nekilnojamojo turto registre įregistruotais pastatais, kuriais naudojasi sodininkų bendrijos „Žeimena“ nariai.

Iš prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį matyti, kad nėra siekiama, jog būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus ir todėl nesuprantamas teismo nutarties rezoliucinės dalies patvarkymas, o prašoma pasisakyti dėl sodininkų bendrijos „Žeimena“ galimybių nuosavybėn įsigyti ginčo žemės sklypą. Pastebėtina, kad šie klausimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nebuvo nagrinėjami. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, ar byloje yra aplinkybių, kurių pagrindu ginčo žemės sklypas negali būti priskirtas laisvai (neužstatytai) bei natūra grąžintinai žemei.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, teikdama išaiškinimą nutartyje, negali nukrypti nuo nutartyje analizuotų klausimų, tuo tarpu trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus prašyme išaiškinti 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį nurodyti neaiškumai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens kompetencija bei veiksmais, kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartyje negalėjo būti sprendžiami – t. y. jie turėjo vykti ateityje, teismui priėmus sprendimą dėl teisėto (ar neteisėto) ginčo žemės sklypo priskyrimo laisvai (neužstatytai) bei natūra grąžintinai žemei. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog šie klausimai galėtų būti atskiros administracinės bylos dalyku, trečiajam suinteresuotam asmeniui ėmusis tam tikrų veiksmų pagal savo įgaliojimus, įtvirtintus teisės aktuose. Dėl šių veiksmų apeliacinės instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties motyvuojamoje dalyje neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo pasisakyti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, joje nėra jokių dviprasmybių, todėl trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus prašymas ją išaiškinti laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė