2020-03-25 Nr. AB-6113-3-61-3-01440-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-390-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01440-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Vilniaus TM) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1963/10000393659, 2017 m. gruodžio 20 d. turto arešto aktą Nr. 2MA-123/10000393659 ir 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 5MA-34-481.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus TM 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1963/10000393659 nusprendė areštuoti jam priklausantį turtą dalies atsirandančios solidarios mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti ir surašė skundžiamą turto arešto aktą. Sprendime paaiškinta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2014 m. gruodžio 16 d. kaltinamuoju aktu penkiolika asmenų, tarp jų ir pareiškėjas, pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, be to, Vilniaus TM 2017 m. lapkričio 24 d. pranešimu pareiškėjui buvo nurodyta apie ketinamą įregistruoti preliminarią 1 146 277,22 Eur solidarią mokestinę prievolę. 2018 m. balandžio 3 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 5MA-34-481, kuriuo pakeitė turto arešto mastą į 1 296 515 Eur bei turto arešto pagrindą į „pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0003”.

3. Nesutikdamas su skundžiamas sprendimais pareiškėjas pabrėžė, jog kaltinamuoju aktu asmenys nėra pripažįstami kaltais, be to, pareiškėjas teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu nėra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, pažeidęs nustatytą tvarką, t. y. įgijęs, gabenęs ir laikęs Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Baudžiamoji byla, kurioje jis yra vienas iš kaltinamųjų, šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (Vilniaus apygardos teisme), pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu konstatuotos aplinkybės, susijusios su cigarečių disponavimu, turės tiesioginės įtakos skolos muitinei įregistravimui, todėl šiuo metu, pareiškėjo įsitikinimu, jis nėra ir negali būti laikomas skolininku muitinei.

4. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Nurodė, kad buvo atliktas tyrimas dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai 2010 m. balandžio 4 d. į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas akcizines prekes (cigaretes), paženklintas trečiųjų šalių banderolėmis. Tyrimo metu nustatyta, kad grupė asmenų, vienas iš kurių yra pareiškėjas, dalyvavo kontrabandos būdu neteisėtai įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją, disponavo šiomis prekėmis ir žinojo arba turėjo žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, todėl, remiantis įvežimo metu galiojusio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 202 straipsnio 3 dalimi, yra laikytini skolininkais muitinei. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnį, jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą. Vilniaus TM pareiškėjui ir kitiems numatomiems bendraskoliams išsiuntė 2017 m. lapkričio 24 d. pranešimą apie galimą nepalankų sprendimą, išdėstė priežastis ir teisinę bazę, kurių pagrindu solidariems skolininkams preliminariais skaičiavimais numatoma įregistruoti 1 146 277,22 Eur skolą muitinei bei pasiūlė per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti mokesčių administratoriui savo nuomonę, paaiškinimus dėl pranešime nurodytos informacijos, kuria ketinama pagrįsti numatomą priimti nepalankų sprendimą. Pareiškėjas per nustatytą terminą į muitinę nesikreipė ir savo nuomonės dėl numatomos įregistruoti mokestinės prievolės nepareiškė.

6. Atsakovas paaiškino, kad turto areštas kaip mokestinės prievolės užtikrinimo būdas mokesčių mokėtojo atžvilgiu taikytinas ir tuo atveju, kai mokesčių administratorius yra užfiksavęs mokesčių teisės aktų pažeidimus, bet sprendimas dar nėra priimtas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad mokesčių mokėtojo turtas taip pat gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą vienokiu ar kitokiu būdu gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju gali būti areštuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre. Taigi, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Vilniaus TM priėmė 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 5MA-34-1963, kuriuo nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą dalies atsirasiančios solidarios mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti, surašė 2018 m. sausio 17 d. turto arešto aktą Nr. 2MA-123, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausantį keleivinį automobilį (areštuoto turto vertė – 1 540 Eur).

7. Vilniaus TM nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad turto areštas kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, kol nebus priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje. Pabrėžė, jog šiuo atveju skundžiamas sprendimas dėl turto arešto buvo priimtas ne baudžiamosios bylos, o Vilniaus TM atliekamo mokestinio patikrinimo pagrindu, vėliau patikslintas, atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus. Aplinkybė, jog baudžiamasis įsakymas yra priimtas tik kitų dviejų asmenų, muitinės pripažintų solidariai atsakančiais skolininkais atžvilgiu, o baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas yra vienas iš kaltinamųjų, nuosprendis dar nėra priimtas ir tebevyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas, nepaneigia galimybės pareiškėjui taikyti mokestinę atsakomybę. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė – pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis MAĮ 101 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju, Vilniaus TM 2018 m. sausio 5 d. sprendimu įregistravus skolą muitinei, pagrįstai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, patikslinantis turto arešto mastą turto arešto akte.

8. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant, mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą. Mokesčių įstatymų pažeidimai yra užfiksuoti Vilniaus TM sprendime, mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs jame įregistruotų mokesčių ir su jais susijusių sumų ar kitaip užtikrinęs įsipareigojimų įvykdymo, o egzistuojantis rizikos faktorius – priskaičiuotos didelės mokesčių bei su jais susijusių įmokų sumos. Šiuo atveju muitinės areštuoto pareiškėjui priklausančio turto vertė yra daug kartų mažesnė už įregistruotos nepriemokos sumą ir nėra jokios garantijos, kad mokestinė prievolė bus įvykdyta.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo A. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo nesutikimą su ginčijamais atsakovo sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad jo atžvilgiu nėra priimtas nei nuosprendis baudžiamojoje byloje, kuriuo jis būtų pripažintas kaltu dėl cigarečių kontrabandos, nei įsigaliojęs muitinės sprendimas dėl skolos muitinei.

11. Teismas nurodė, kad šiuo atveju Vilniaus TM turėjo surinkusi pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas buvo padaręs mokesčių įstatymų pažeidimus, apie tai pareiškėjas buvo informuotas Vilniaus TM pranešimu, be to, dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui preliminariai buvo apskaičiuota labai didelė mokestinė prievolė, viršijanti 1 milijoną eurų, todėl vien dėl to jos išieškojimo rizika, atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėtį, jau yra didelė. Taigi, teismas vertino, kad priimant ginčijamą Vilniaus TM 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą, egzistavo abi MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant muitinės pareigūnas mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą.

12. Nors Vilniaus TM 2017 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. 5MA-34-1963/10000393659 nurodoma, jog jis priimtas vadovaujantis MAĮ 101 straipsnio 3 dalimi, tačiau toks klaidingas MAĮ 101 straipsnio dalies nurodymas, atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo motyvus, kuriuose nurodoma, jog mokestinę prievolę tik ketinama įregistruoti, nelaikytinas esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą bei jo pagrindu priimtą turto arešto aktą, tuo labiau, kad turto arešto akto duomenys buvo pakeisti Vilniaus TM 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu. Teismas pažymėjo, kad atsakovui priėmus 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0003/10000394827, kuriuo pareiškėjui įregistruota skola muitinei, Vilniaus TM atsirado pagrindas taikyti turto areštą MAĮ 101 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes objektyviai egzistavo mokesčių mokėtojo skola biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu 2018 m. sausio 5 d. sprendimu atsakovas jau ne preliminariai, o tiksliai apskaičiavo prievolės muitinei dydį, atsirado pagrindas patikslinti pareiškėjo atžvilgiu priimtą turto arešto aktą, pakeičiant jame įrašytus duomenis pagal Vilniaus TM 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2TR- 19- 0003/10000394827, t. y. pakeisti turto arešto mastą iš „1 146 277,22 Eur“ į „1 296 515,00 Eur“ bei turto arešto pagrindą iš „Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu“ į „pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0003“.

13. Teismas nagrinėjamu atveju priėjo prie išvados, kad egzistavo tiek MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje, o vėliau ir 3 dalyje nurodytos sąlygos areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamų Vilniaus TM 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 1963/10000393659, 2017 m. gruodžio 20 d. turto arešto akto Nr. 2MA-123/10000393659 bei 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 5MA-34-481, taigi pareiškėjo skundą atmetė.

III

14. Pareiškėjas A. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašydmas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas atkartojo Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimą ir citavo Mokesčių administravimo įstatymą. Muitinės sprendime dėl mokesčių mokėtojo turto arešto nurodoma, jog pareiškėjas yra pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. baudžiamuoju įsakymu, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2014 m. gruodžio 16 d. kaltinamuoju aktu. Pareiškėjas nurodo, kad kaltinamuoju aktu asmenys nėra pripažįstami kaltais ir teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu nėra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, pažeidęs nustatytą tvarką, t. y. įgijęs, gabenęs ir laikęs Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas vienas iš kaltinamųjų (iš viso yra 34) šiuo metu yra nagrinėjama pirmos instancijos teisme (Vilniaus apygardos teisme), pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat pareiškėjas akcentuoja ir tai, kad 2018 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0003, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėją, t. y. A. Z., M. T., V. M., S. L., V. H., A. H., V. M., V. S., V. K., P. B., A. S., A. S., A. A., A. G., G. T. pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei, Muitinės departamento sprendimu buvo sustabdytas iki bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje.

16. Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teisingai pritaikęs teisės aktus, priėjo pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistavo tiek MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje, o vėliau ir 3 dalyje nurodytos sąlygos areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamų sprendimų ir turto arešto aktą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo turto arešto teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Vilniaus TM 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 5MA-34-1963/10000393659 nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą dalies atsirasiančios solidarios mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti.

20. Vilniaus TM surašė 2017 m. gruodžio 20 d. turto arešto aktą Nr. 2MA-128/10000393659 (b. l. 43–45), kuriuo areštavo 1 540 Eur vertės pareiškėjui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini).

21. Vilniaus TM 2018 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 5MA-34-481, kuriuo nusprendė pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 20 d. turto arešto akte Nr. 2MA- 23 nurodytą turto arešto mastą bei turto arešto pagrindą.

22. Vilniaus teritorinė muitinė 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 5MA-34-254 panaikino 2017 m. gruodžio 20 d. Turto arešto aktą Nr. 2MA-123/10000393659 (b. l. 81).

23. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis).

24. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

25. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2009 m. kovo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-304/2009).

26. Pareiškėjas, siekdamas apginti, jo nuomone, pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus prašė panaikinti ginčijamus administracinius aktus, kurie neteko galios Vilniaus teritorinei muitinei 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 5MA-34-254 panaikinus 2017 m. gruodžio 20 d. Turto arešto aktą Nr. 2MA-123/10000393659. Esant tokiai situacijai, nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus išsprendimas, neturi ir negali turėti įtakos pareiškėjo teisėms, dėl kurių gynimo jis kreipėsi į administracinį teismą. Taigi pareiškėjo materialioji reikalavimo teisė išnyko, o tai yra pagrindas pareiškėjo skundui atmesti.

27. Retrospektyvinis netekusių teisinės galios ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas, būtų tik juridinę reikšmę turinčių faktų konstatavimas, savaime šios bylos kontekste nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, susijusių su, jo nuomone, pažeistų teisių arba įstatymų saugomų interesų gynimu. Todėl teisėjų kolegija nevertina aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia apeliacinio skundo reikalavimus.

28. Nors aplinkybės, kuriomis remiantis nustatyta, jog yra pagrindas pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, atmesti kaip nepagrįstą, nes išnyko pareiškėjo materialioji reikalavimo teisė, atsirado tik po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, bet panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, nes šio teismo sprendimo rezoliucinė dalis iš esmės yra teisinga.

29. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog pareiškėjo skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui, atmestinas dėl aplinkybių, kurios nebuvo atsiradusios bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės bei išvados dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo neturi prejudicinės galios.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Dainius Raižys