e6714809-e09c-4cd2-953a-636cfef144f0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-2111-624/2012(Proceso Nr. 3-61-3-00305-2012-6)                                                            Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 15.2.3.2; 74 (S)                              VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui D.

J. ir atsakovų atstovui Dariui BradÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo, n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas D. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1-9) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, kad Draudimo priežiūros komisija neteisėtai jį atleido iš Juridinio skyriaus pavaduotojo pareigų ir panaikinti Draudimo priežiūros komisijos likvidatoriaus 2011-12-29 įsakymo Nr. P-106 (toliau – ir Įsakymas) 1 p.;

2) priteisti Darbo kodekso 140 str. 1 d. 3 p. nustatytÄ 3 mėnesių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipiant vykdyti skubiai;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo visiÅ¡kai atsiskaityti su pareiÅ¡kėju (kaip atleidžiamu darbuotoju) laikÄ , sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipiant vykdyti skubiai;

4) jei teismas nuspręstų, kad atleidimas iš pareigų yra teisėtas, pripažinti, kad nukelta atleidimo iš pareigų data yra 2012-02-28;

5) priteisti iš Lietuvos valstybės darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-01-01 (kai faktiškai baigėsi pareiškėjo ir Draudimo priežiūros komisijos darbo santykiai) iki 2012-02-28 (atleidimo nukėlimo datos);

6) priteisti iš Lietuvos valstybės 2 537,64 Lt turtinei žalai atlyginti;

7) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjui Draudimo priežiÅ«ros komisija (toliau – ir DPK) 2011-12-07 įteikė jam praneÅ¡imÄ apie jo pareigybės panaikinimÄ . Skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjas 2011-12-31 buvo atleistas iÅ¡ pareigų dėl pareigybės panaikinimo, nukeliant atleidimo datÄ Ä¯ 2012-02-13. Pažymėjo, kad darbo teisėje yra pripažįstama neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo prezumpcija, todėl bylose dėl atleidimo iÅ¡ darbo bÅ«tent darbdavys privalo paneigti minėtÄ prezumpcijÄ ir įrodyti, kad darbuotojas buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai.

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 43 str. 1 d. nustato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas. Å i norma yra esminė valstybės tarnautojo teisių ir interesų apsaugos požiÅ«riu, todėl jÄ pažeidus valstybės tarnautojo atleidimas pripažįstamas neteisėtu.

VTÄ® 43 str. 1 d. turi bÅ«ti suprantama kaip atitinkama garantija valstybės tarnautojui tęsti tarnybÄ toje pačioje institucijoje. Kai dėl tam tikrų priežasčių numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iÅ¡ valstybės tarnybos, Å¡is valstybės tarnautojas turi teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedÅ«roje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas.

Tokia valstybės tarnautojo teisė suponuojama atitinkama darbdavio pareiga užtikrinti Å¡ios teisės realizavimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimÄ , darbdavys per laikotarpį nuo praneÅ¡imo apie pareigybės panaikinimÄ Ä¯teikimo iki pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, visÄ (iÅ¡samiÄ ) informacijÄ apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti. Pabrėžė, kad ginčo atveju nuo 2011-12-07 iki 2012-01-01 DPK nesuteikė anksčiau nurodytos esminės informacijos.

Realiai DPK pareiÅ¡kėjÄ supažindino tik su jos nutarimu, kuriame buvo pateikta tik bendro pobÅ«džio informacija apie DPK administracijos struktÅ«rÄ ir etatus nuo 2012-01-01. Jokios konkrečios pareigos minėtame DPK nutarime nebuvo nurodytos, nebuvo suteikta informacija apie laisvas pareigas. Po 2012-01-01 apsilankius DPK interneto svetainėje, jos skiltyje „Kontaktai“ nebuvo privalomos Å¡ioje skiltyje informacijos apie DPK dirbančius asmenis ir jų pareigas. Tik per paieÅ¡kos sistemÄ â€žGoogle“ pavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad po 2012-01-01 DPK yra Bendrojo skyriaus vedėjo, Ūkio poskyrio vedėjo ir Finansų skyriaus vedėjo pareigos.

DPK Bendrojo skyriaus vedėjo pareigas užima V. G., Ūkio poskyrio vedėjo pareigas užima E. R., o Finansų skyriaus vedėjo pareigas – A. K.. Minėti 2 asmenys tas pačias pareigas ėjo ir iki 2012-01-01, o V. G. iki 2012-01-01 ėjo ne Bendrojo skyriaus vedėjo, o Bendrojo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Todėl pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybė buvo laisva ir į Å¡iÄ pareigybę patylomis buvo priimta V. G.. Apie laisvÄ Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybę DPK pareiÅ¡kėjo neinformavo.

Å i faktinė aplinkybė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo dalyvavimas jo užimamos pareigybės panaikinimo procese buvo visiÅ¡kai eliminuotas, t. y. Å¡iame procese pareiÅ¡kėjas objektyviai neturėjo galimybės pretenduoti į laisvas Bendrojo skyriaus vedėjo pareigas ir pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo. Mano, kad taip jam nebuvo tinkamai užtikrinta minėtoje normoje įtvirtinta garantija, o ABTÄ® taikymo prasme tai reiÅ¡kia, kad DPK pažeidė pagrindines procedÅ«ras – taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ .

Taigi, DPK atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų neteisėtai. Kadangi VTÄ® nenustato konkrečių teisinių pasekmių tuo atveju, kai valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų neteisėtai, todėl atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis VTÄ® 5 str., tokiu atveju yra taikytinas Darbo kodekso 297 str. Akcentavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbuotojas, nesutinkantis su atleidimu iÅ¡ darbo, ieÅ¡kinyje kaip ieÅ¡kinio dalykÄ turėtų iÅ¡dėstyti, be kita ko, reikalavimÄ pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, taip pat reikalavimÄ taikyti jo pasirinktÄ Darbo kodekso 297 str. 3 d. arba 4 d. numatytÄ pažeistų darbo teisių gynimo bÅ«dÄ .

Be kita ko, pažymėjo, kad nuo 2012-01-01 panaikinus pareiÅ¡kėjo pareigybę, darbo teisiniai santykiai tarp jo ir DPK nutrÅ«ko. DPK nuo 2012-01-01 panaikinus jo pareigybę, nuo 2012-01-01 tarp pareiÅ¡kėjo ir DPK nėra jokių ryÅ¡ių, atitinkančių Darbo kodekso 93 str. numatytus darbo teisinių santykių požymius. NutrÅ«kus darbo santykiams, apskritai pasibaigė DPK teisė kaip nors reglamentuoti pareiÅ¡kėjo ir jos darbo santykius. Todėl mano, kad DPK įsakymo dalis, kuria nukeliama jo atleidimo datÄ laikotarpiui, kai darbo santykiai tarp jo ir DPK jau yra pasibaigę (iki 2012-02-13), nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir yra niekinė.

Be to, Įsakymo1 p. dalis – atleidimo datos nukėlimas iki 2012-02-13 – savo esme yra ne kas kita, kaip vieno iš pažeistų darbo teisių gynimo būdo taikymas (Darbo kodekso 36 str. 2 d. 2 p. ir 130 str. 5 d.). Šis pažeistų darbo teisių gynimo būdas yra taikomas ieškovo reikalavimu tuo atveju, kai jis atleidžiamas nepasibaigus įspėjimo terminui (Darbo kodekso 130 str. 5 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad pažeistų darbo teisių gynimo būdus taiko teismas arba kiti darbo ginčus nagrinėjantys organai (Darbo kodekso 36 str. 2 d.).

Taigi, atleidimo datos nukėlimÄ , kaip pažeistų darbo teisių gynimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kovo reikalavimu gali taikyti teismas arba kiti darbo ginčus nagrinėjantys organai, o ne darbdavys. Taigi, pareiÅ¡kėjo nuomone, DPK privalėjo nepažeisti darbo santykius reglamentuojančių teisės normų (neatleisti pareiÅ¡kėjo nepasibaigus įspėjimo terminui), o ne už jį spręsti dėl jo pažeistų darbo teisių gynimo bÅ«dų. Pažeistų darbo teisių gynimo bÅ«do pasirinkimas yra darbuotojo prerogatyva.

Tai sÄ lygoja dispozityvumo principas, kuris leidžia asmeniui pačiam pasirinkti savo elgesio modelį. Dispozityvumo principas sÄ lygoja ir tai, kad tik pats darbuotojas turi teisę nuspręsti, ar apskritai pasinaudoti jam priklausančia teise į pažeistų jo darbo teisių gynimÄ . Todėl tik pats pareiÅ¡kėjas turėjo teisę nuspręsti dėl minėto pažeistų darbo teisių gynimo bÅ«do taikymo. Dėl Å¡ios priežasties DPK, norėdama taikyti pažeistų darbo teisių gynimo bÅ«dÄ (nukelti atleidimo datÄ ), privalėjo tam gauti pareiÅ¡kėjo sutikimÄ .

DPK savavaliÅ¡kai, be pareiÅ¡kėjo sutikimo, nukėlė atleidimo datÄ , nors pareiÅ¡kėjas jo teisių gynimo bÅ«do taikymui nebuvo davęs sutikimo, tuo buvo reglamentuojami neegzistuojantys darbo santykiai, todėl toks DPK sprendimas yra niekinis ir naikintinas. Tvirtino ir tai, kad dėl tokių savavaliÅ¡kų DPK veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ â€“ prarado galimybę be konkurso užimti kitas valstybės tarnautojo pareigas. Kadangi DPK savavaliÅ¡kai ir neteisėtai nukėlė atleidimo datÄ , pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti VTÄ® 43 str. 2 d. numatyta garantija – bÅ«ti be konkurso (VTÄ® 11 str. 3 d.) priimtam į tos pačios kategorijos ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. 2012-01-11 buvo paskelbtas konkursas į Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) A lygio 14 kategorijos (t. y.

žemesnės, nei mano, kategorijos) pareigas. Tai, jog buvo paskelbtas konkursas į Å¡iÄ pareigybę, reiÅ¡kia, kad neatsirado tinkamų pretendentų iÅ¡ buvusių valstybės tarnautojų užimti jÄ . Bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir minėtos Teisės skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus pareiÅ¡kėjas atitiko. Jei DPK nebÅ«tų savavaliÅ¡kai (be jo sutikimo) nukėlusi atleidimo datÄ , pareiÅ¡kėjas bÅ«tų be konkurso užėmęs minėtas žemesnės kategorijos Teisės skyriaus vedėjo pareigas (VTÄ® 43 str. 2 d.).

Taigi, dėl neteisėtų DPK veiksmų nukeliant atleidimo datÄ iki 2012-02-13, pareiÅ¡kėjas prarado galimybę be konkurso užimti minėtas Teisės skyriaus vedėjo pareigas. Galimybės be konkurso užimti minėtas Teisės skyriaus vedėjo pareigas praradimas yra apibrėžta žala, kuri turi bÅ«ti atlyginama. Tokia žala gali bÅ«ti apibÅ«dinama kaip negautos pajamos. Negautos pajamos yra tokios, kurių kreditorius bÅ«tų gavęs skolininkui tinkamai įvykdžius savo prievolę. Jei DPK bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi savo prievolę (nebÅ«tų savavaliÅ¡kai ir neteisėtai nukėlusi atleidimo datos), pareiÅ¡kėjas be konkurso bÅ«tų priimtas į minėtas Teisės skyriaus vedėjo pareigas ir gavęs pajamų.

Taip pat nurodė, kad remiantis Darbo kodekso 141 str. 1 ir 2 d., darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Å¡iuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigines sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Laiko, kad DPK minėtus Darbo kodekso 141 str. reikalavimus pažeidė. Atleidimo iÅ¡ darbo diena yra laikoma paskutinė darbuotojo darbo diena, kuriÄ jis dirbo.

Darbo teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir DPK nutrūko nuo 2012-01-01 panaikinus pareigybę. Jeigu po įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimo darbuotojas toliau nebedirba darbdavio suteikiamo darbo, tai reiškia, kad nepaisant formalios atleidimo iš darbo datos nukėlimo darbo santykiai yra pasibaigę. Taigi, DPK nuo 2012-01-01 panaikinus pareigybę, nuo 2012-01-01 tarp pareiškėjo ir DPK nėra jokių ryšių, atitinkančių Darbo kodekso 93 str. numatytus darbo teisinių santykių požymius.

NutrÅ«kus darbo santykiams, apskritai pasibaigė DPK teisė kaip nors reglamentuoti jo ir jos darbo santykius. Atleidimas iÅ¡ darbo nėra darbo santykių nutrÅ«kimo pagrindas, atleidimas iÅ¡ darbo tėra logiÅ¡kas darbo santykių pasibaigimo padarinys (rezultatas). VTÄ® 44 str. 1 d. 9 p. aiÅ¡kiai numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai jo pareigybė panaikinama. Taigi, faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ pareigų DPK 2011-12-30, t. y. paskutinę jo darbo dienÄ . TÄ iÅ¡ esmės numato ir Ä®sakymo 1 p., pagal kurį pareiÅ¡kėjas atleistas 2011-12-31.

Laiko, kadangi pareiškėjo atleidimo diena laikytina 2011-12-30, todėl būtent 2011-12-30 DPK privalėjo, vadovaudamasi Darbo kodekso 141 str. 2 d., išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Tokioms sumoms yra priskirtinas ir darbo užmokestis už laikotarpį, kurį pareiškėjas būtų dirbęs iki įspėjimo laikotarpio pabaigos bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atkreipė dėmesį, kad dėl to, kad šios pinigų sumos iš tiesų priklauso pareiškėjui, tarp jo ir DPK ginčo nėra.

Tačiau, nepaisant to, minėtų priklausančių pinigų sumų DPK vis dar nėra iÅ¡mokėjusi. 2012-01-13 DPK į jo sÄ skaitÄ banke pervedė tik dalį priklausančios sumos – 700 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad tai yra avansas. Taigi, DPK neįvykdė savo pareigos visiÅ¡kai atsiskaityti su pareiÅ¡kėju atleidimo dienÄ (2011-12-30), todėl ji turėtų sumokėti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (Darbo kodekso 141 str. 3 d.). Bet, jei teismas vis dėlto manytų, kad pareiÅ¡kėjas atleistas teisėtai, laiko, kad jo atleidimo data turėtų bÅ«ti nukelta teismo sprendimu ne iki 2012-02-13 (kaip tai padarė DPK), o iki 2012-02-28.

Pažymėjo, kad dalį įspėjimo apie jo pareigybės panaikinimÄ laikotarpio (nuo 2011-12-13 iki 2011-12-29) pareiÅ¡kėjas atostogavo, todėl remiantis VTÄ® 5 str., turi bÅ«ti taikoma Darbo kodekso 130 str. 4 d., numatanti, kad įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo atostogų laikui. Ä®spėjimo terminas pratęsiamas atitinkamai tiek kalendorinių dienų, kiek jo eigos metu darbuotojas atostogavo. Teisę nutraukti darbo santykius darbdavys gali įgyvendinti kitÄ darbo dienÄ po įspėjimo apie pareigybės panaikinimÄ termino pasibaigimo dienos.

Ginčo atveju įspėjimo termino eigos metu pareiÅ¡kėjas atostogavo 14 k. d., todėl ir Å¡iam laikotarpiui pratęstinas įspėjimo terminas, o atleidimo data nukeltina į 2012-02-28. Teigė ir tai, kad Darbo kodekso 250 str. nustato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ ; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. PareiÅ¡kėjo nuomone, ginčo atveju yra visos Civiliniame kodekse numatytos sÄ lygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti:

1) DPK pažeidė atleidimo iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų procedÅ«rÄ , neteisėtai atleido jį iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų, neteisėtai nukėlė atleidimo datÄ ir t. t., t. y. veikė neteisėtai (neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.));

2) dėl tokių neteisėtų DPK veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, pažeminimÄ (neturtinė žala (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.));

3) neturtinės žalos atsiradimas, remiantis Civiliniame kodekse įtvirtinta lankstaus priežastinio ryÅ¡io doktrina, yra priežastiniame ryÅ¡yje su minėtais neteisėtais DPK veiksmais (priežastinis ryÅ¡ys (Civilinio kodekso 6.247 str.)). ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, valstybė privalo atlyginti nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito darbuotojo kaltės (t. y., kaltė nėra bÅ«tina valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).

Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Be to, kai neturtinės žalos atlyginimas numatytas įstatyme (šiuo atveju Darbo kodekso 250 str.), neturtinės žalos faktas yra preziumuojamas (jos fakto ieškovas neturi įrodyti).

Teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos dydį Å¡ios kategorijos bylose, atsižvelgiama į reikÅ¡mingas darbo santykius apibÅ«dinančias aplinkybes: darbo santykių trukmę, darbuotojo turėtas nuobaudas, jo teisių pažeidimo aplinkybes bei pasekmes ir pan. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertintina tai, kad pareiÅ¡kėjas dirbo DPK pakankamai ilgai (beveik 5 metus), per šį laikÄ buvo susiformavę stiprÅ«s emociniai ryÅ¡iai. Per visÄ darbo DPK laikotarpį nebuvo gavęs nė vienos nuobaudos.

PrieÅ¡ingai, visÄ laikÄ DPK jo veikla vertintina tik labai gerai, už puikius darbo rezultatus periodiÅ¡kai skatintas. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo atleistas Å¡iurkščiai pažeidžiant nustatytus procedÅ«rinius reikalavimus, kad DPK padarė visÄ eilę kitų darbo teisės pažeidimų (panaikino pareigybę nepasibaigus įspėjimo laikotarpiui, tuo atimdama galimybę per likusį įspėjimo laikotarpį dirbti mėgstamÄ darbÄ , neteisėtai nukėlė atleidimo datÄ ; nevisiÅ¡kai atsiskaitė atleidimo dienÄ ir t. t.).

Kadangi Å¡iuo metu yra ekonominio nuosmukio metas yra sudėtinga susirasti kitÄ darbÄ . Netekęs pastovių pajamų, pareiÅ¡kėjas patyrė stiprių dvasinių iÅ¡gyvenimų dėl galimybės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Todėl iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistina 50 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo D.

J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 43-48) nurodė, kad VTÄ® 43 str. 1 d. nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iÅ¡ pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.

Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaikÄ ) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visÄ senatvės pensijÄ liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimÄ turi bÅ«ti parneÅ¡ta raÅ¡tu prieÅ¡ 4 mėnesius. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui apie pareigybės panaikinimÄ buvo praneÅ¡ta 2011-12-06 praneÅ¡imu Nr. 29-191, su kuriuo jis susipažino 2011-12-07. Å iame praneÅ¡ime buvo nustatyta, kad vadovaujantis Finansų rinkos priežiÅ«ros sistemos pertvarkos įstatymu, Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2011-12-06 nutarimu Nr. N-433 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. N-386 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos administracijos struktÅ«ros patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos likvidatoriaus 2011-12-06 įsakymu Nr. V-68 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos valstybės tarnautojų pareigybių sÄ raÅ¡o“ ir VTÄ® 43 str. 1 d.

PareiÅ¡kėjo pareigybė bus panaikinta nuo 2012-01-01 ir jis bus atleistas iÅ¡ pareigų nukeliant atleidimo datÄ iki 2012-02-13. Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2011-12-06 nutarimu Nr. N-433 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. N-386 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos administracijos struktÅ«ros patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtinta nauja administracijos struktÅ«ra su 3 etatais (1 - Finansų skyriuje; 1 - Bendrajame skyriuje; 1 - Bendrojo skyriaus Å«kio poskyryje), kuri įsigaliojo nuo 2012-01-01.

Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos likvidatoriaus 2011-12-06 įsakymu Nr. V-68 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos valstybės tarnautojų pareigybių sÄ raÅ¡o“ buvo patvirtintos karjeros valstybės tarnautojų pareigybės (Finansų skyriaus vedėjo ir Bendrojo skyriaus vedėjo). Atsižvelgiant į tai, kad Bendrojo skyriaus vedėjas kaitumo bÅ«du buvo perkeltas į kitÄ Ä¯staigÄ , nuo 2011-12-28 atlikus neeilinį vertinimÄ , Å¡ias pareigas pradėjo eiti Bendrojo skyriaus vedėjo pavaduotoja V.

G.. Finansų rinkos priežiÅ«ros sistemos pertvarkos įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad priežiÅ«ros institucijų likvidatoriai yra atsakingi už sprendimo dėl priežiÅ«ros institucijų likvidavimo paskelbimÄ vieÅ¡ai, praneÅ¡imÄ Juridinių asmenų registrui ir visiems kreditoriams, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir turi kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas ir teises. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. nustato, kad be kitų Å¡iame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, likvidatorius arba likvidacinė komisija privalo: praneÅ¡ti Juridinių asmenų registrui apie sprendimÄ likviduoti biudžetinę įstaigÄ , pateikti sprendimo įrodymo dokumentÄ ir praneÅ¡ti duomenis apie likvidatorių arba likvidacinę komisijÄ ; sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios biudžetinės įstaigos balansÄ ; baigti vykdyti biudžetinės įstaigos prievoles, atsiskaityti su kreditoriais; pateikti reikalavimus biudžetinės įstaigos skolininkams; perduoti likusį biudžetinės įstaigos turtÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka; sudaryti biudžetinės įstaigos likvidavimo aktÄ ; perduoti dokumentus saugoti teisės aktų nustatyta tvarka; pateikti Juridinių asmenų registrui biudžetinės įstaigos likvidavimo aktÄ ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, reikalingus likviduojamai biudžetinei įstaigai iÅ¡registruoti.

Taigi, atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymÄ bei Finansų rinkos priežiÅ«ros sistemos pertvarkos įstatymÄ . Draudimo priežiÅ«ros komisijos pirmininkas (likvidatorius) priėmė tinkamÄ sprendimÄ nuo 2012-01-01 likviduojamoje įstaigoje palikti bÅ«tent Å¡ias 3 pareigybes: Finansų skyriaus vedėjo. Bendrojo skyriaus vedėjo ir Bendrojo skyriaus Ūkio poskyrio vedėjo pareigybes. Savaime suprantama, kad Å¡ios pareigos buvo siejamos su konkrečiais asmenimis, kurie bÅ«tent vykdė įstaigos likvidavimui reikalingas funkcijas, vykdydami Å¡ias funkcijas turėjo įgiję didelę patirtį bÅ«tent Å¡iose srityse, žinojo ir iÅ¡manė įstaigos finansinius, Å«kinius, personalo, dokumentų tvarkymo reikalus.

Preliminariais duomenimis Draudimo priežiÅ«ros komisijÄ rengiamasi visiÅ¡kai likviduoti, t. y. iÅ¡registruoti iÅ¡ Juridinių asmenų registro, Å¡. m. balandžio mėnesį, todėl tokiam darbui atlikti bÅ«tini tik profesionalai, kurie tinkamai ir laiku atliks įstaigos likvidavimÄ . Bendrojo skyriaus nuostatų, patvirtintų Draudimo priežiÅ«ros komisijos pirmininko 2007-11-23 įsakymu Nr. V-116, 5 p. nustatyta, kad Bendrasis skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka tokias funkcijas, kaip: vykdo personalo administravimo funkcijas; organizuoja PriežiÅ«ros komisijos raÅ¡tvedybÄ ; formuoja  ir tvarko  PriežiÅ«ros komisijos skaityklos fondÄ , knygų kartotekÄ , prenumeruojamus leidinius, archyvÄ ; kontroliuoja ir koordinuoja PriežiÅ«ros komisijos prižiÅ«rimų sričių terminų straipsnių (jų rinkinių) tvarkymÄ ; organizuoja vieÅ¡uosius pirkimus; prižiÅ«ri ir aptarnauja PriežiÅ«ros komisijos patalpų, inžinerinių tinklų bei organizacinės technikos eksploatavimÄ ; aprÅ«pina PriežiÅ«ros komisijos narius, valstybės tarnautojus ir darbuotojus reikiamomis darbo ir organizacinėmis technikos priemonėmis bei inventoriumi.

Å ių nuostatų 9 p. nustatyta, kad Bendrajam skyriui vadovauja vedėjas, o jam nesant Bendrojo skyriaus vedėjo pavaduotojas. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojas, ėjęs Bendrojo skyriaus vedėjo pareigas, 2011-12-14 kaitumo bÅ«du buvo perkeltas į kitÄ Ä¯staigÄ , į Å¡ias pareigas per neeilinį vertinimÄ buvo perkelta Bendrojo skyriaus vedėjo pavaduotoja V. G.. Bendrojo skyriaus vedėjo pareigos buvo pasiÅ«lytos V. G. todėl, kad bÅ«tent ji atliko funkcijas, reikalingas įstaigos likvidavimui, bÅ«tent ji, nesant skyriaus vedėjui, organizuodavo skyriaus darbÄ ir vykdė skyriui pavestas funkcijas.

Be to, V. G. turi virÅ¡ 18 metų staÅ¾Ä valstybės tarnyboje, iÅ¡ jų daugiau nei 4 metai Å¡ioje įstaigoje. Taigi, yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad buvo pasirinktas tinkamiausias žmogus, kuris pagal savo atliekamas funkcijas, bÅ«tų tinkamiausias užbaigti likvidavimo procesÄ . Pabrėžė, kad Draudimo priežiÅ«ros komisijoje vyko ne reorganizacija, ar įstaigos struktÅ«ros pakeitimai, tačiau įstaigos likvidavimas. Todėl, kad bÅ«tų galimybė iÅ¡laikyti V. G., kuri padėtų atlikti likvidavimo funkcijas, ji buvo perkelta į aukÅ¡tesnes pareigas.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui ir nebuvo siÅ«lomos Bendrojo skyriaus vedėjo pareigos. PareiÅ¡kėjas, remiantis Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės apraÅ¡ymu, patvirtintu Draudimo priežiÅ«ros komisijos pirmininko 2011-01-20 įsakymu Nr. V-11, tokių funkcijų, kaip personalo, archyvų, turto tvarkymas, pirkimų, atsiskaitymų su paslaugų teikėjais ir pan., nevykdė. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ , kad jis buvo visiÅ¡kai eliminuotas užimamos pareigybės panaikinimo procese.

Teigė, kad pareiÅ¡kėjui apie pareigybės panaikinimÄ buvo praneÅ¡ta 2011-12-06 praneÅ¡imu Nr. 29-191, kuriame buvo nurodyti visi pagrindai, kodėl naikinama pareigybė, pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas ir su administracijos struktÅ«ros pakeitimais, su etatų sÄ raÅ¡u nuo 2012-01-01. PareiÅ¡kėjo cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje A62-1367/2011 buvo analizuojama visiÅ¡kai skirtinga situacija, kai valstybės tarnautojui įstaiga iÅ¡ viso nenurodė pareigybės panaikinimo pagrindų, nesupažindino su nauja struktÅ«ra, o tik pranešė, kad pareigybė panaikinama siekiant optimizuoti įstaigos veiklÄ .

Konkrečiu atveju, pareiškėjui buvo pranešta tinkamai, nurodyti visi atleidimo pagrindai ir nauja struktūra. Atkreipė dėmesį, kad būdamas profesionaliu teisininku, jis visiškai suvokė, kad turi teisę dalyvauti savo pareigybės panaikinimo procese. Tačiau šiame procese buvo visiškai pasyvus. Jokio susidomėjimo ar noro likti Likviduojamoje draudimo priežiūros komisijoje, t. y. atlikti likvidatoriaus darbo. Pareiškėjas, siekdamas, kad būtų pripažintas jo atleidimas iš darbo neteisėtu, piktnaudžiauja savo teisėmis, ieškodamas kažkokių tai įstaigos padarytų klaidų.

Jis kaip teisininkas neturėtų piktnaudžiauti savo teise ir savo pasyvumÄ paversti savo teisių pažeidimu. Taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo cituojamose bylose buvo nagrinėjami valstybės tarnautojų atleidimo teisėtumo klausimai vykdant įstaigų struktÅ«rinius pertvarkymus. Ginčo atveju, Draudimo priežiÅ«ros komisijoje vyko ne struktÅ«riniai pertvarkymai, tačiau įstaigos likvidavimas. Finansų rinkos priežiÅ«ros sistemos pertvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, kad Draudimo priežiÅ«ros komisija visas įstatymų ir kitų teisės aktų įstaigai priskirtas funkcijas atlieka iki 2011-12-31.

VTÄ® 43 str. 1 d. valstybės tarnautojams yra suteikta socialinė garantija bÅ«ti įspėtiems apie pareigybės panaikinimÄ likviduojant įstaigÄ , nors tuo tarpu Darbo kodeksas (136 str. 6 d.) numato, kad likviduojant įstaigÄ Ä¯spėti darbuotojo iÅ¡viso nereikia. Ä®staigos likvidavimo procese gali bÅ«ti taikoma tik VTÄ® įtvirtinta socialinė garantija – bÅ«ti įspėtam apie pareigybės panaikinimÄ , tačiau garantija – siÅ«lyti laisvas pareigas likviduojant įstaigÄ , niekaip negalėtų bÅ«ti taikoma.

Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jį atleidžiant iÅ¡ pareigų buvo pažeistas VTÄ® 43 str. 1 d., yra teisiÅ¡kai nepagrįsti. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjui apie pareigybės panaikinimÄ buvo praneÅ¡ta 2011-12-06 praneÅ¡imu Nr. 29-191, su kuriuo jis susipažino 2011-12-07. Å iame praneÅ¡ime buvo nustatyta, kad nuo 2012-01-01 bus panaikinta jo pareigybė ir po 2 mėnesių nuo Å¡io įspėjimo įteikimo dienos jis bus atleistas iÅ¡ Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų VTÄ® 44 str. 1 d. 9 p. nurodytu pagrindu (valstybės tarnautojo pareigybė naikinama), nukeliant atleidimo datÄ iki 2012-02-13 (Darbo kodekso 130 str. 5 d.).

Taigi, pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ valstybės tarnybos laikantis VTÄ® 43 str. 1 d. reikalavimo įspėti valstybės tarnautojÄ apie pareigybės panaikinimÄ prieÅ¡ Å¡ioje įstatymo normoje nustatytÄ terminÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas pareigybės panaikinimo metu nepateko prie tų asmenų kategorijos, kuriuos įspėti reikia prieÅ¡ 4 mėnesius, jam apie pareigybės panaikinimÄ buvo praneÅ¡ta raÅ¡tu prieÅ¡ 2 mėnesius. PareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos data buvo nukelta 2 mėnesiams, t. y. tokios trukmės laikotarpiui, kuris turėjo bÅ«ti taikomas praneÅ¡ant apie pareigybės panaikinimÄ pagal VTÄ® 43 str. 1 d. nustatytus reikalavimus.

Finansų rinkos priežiÅ«ros sistemos pertvarkos įstatymas įsigaliojo tik nuo 2011-12-01, todėl įstaiga objektyviai neturėjo realios galimybės įspėti pareiÅ¡kėjÄ apie jo pareigybės panaikinimÄ prieÅ¡ 2 mėnesius. Atleidimo iÅ¡ tarnybos datos nukėlimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo mokamas vidutinis darbo užmokestis, nors pareiÅ¡kėjas nebedirbo. Todėl perkėlus pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos datÄ iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo apie pareigybės panaikinimo terminas, atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos tvarka nebuvo pažeista.

Akcentavo, kad dėl pareiÅ¡kėjo neva patirtos turtinės žalos, dėl uždelsimo atsiskaityti nepasisakys, nes tai visiÅ¡kai teisiÅ¡kai nepagrįsta. Be kita ko, nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-59/11), VTÄ® 44 str. 5 d. įtvirtinta teisės norma, kurioje numatyta socialinė garantija, turi prioritetinę reikÅ¡mę prieÅ¡ Darbo kodekso 130 str. 4 d. Todėl atleisti valstybės tarnautojÄ iÅ¡ valstybės tarnybos, kai panaikinama valstybės tarautojo pareigybė jo atostogų metu nėra draudžiama.

Darbo kodekso 130 ir 131 str. reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo apribojimus, įspėjimÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ , t. y. teisinius klausimus, kurie valstybės tarybos santykių nutraukimo atveju yra sureglamentuoti VTÄ®, todėl ginčo atveju nėra pagrindo remtis VTÄ® 5 str. ir taikyti Darbo kodekso nuostatas. PrieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, atleidimo iÅ¡ tarnybos diena nėra perkeltina laikotarpiui, atitinkančiam dienų iki įspėjime nurodytos atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos datos, kai valstybės tarnautojas yra atostogose, skaičiui.

Taip pat tvirtino, kad asmeninių neturtinių ir (arba) turtinių teisių bei vertybių pažeidimo faktas ne visada reiÅ¡kia, kad asmeniui yra sukeliama negatyvių emocinių iÅ¡gyvenimų ar fizinių potyrių, kurių piniginio kompensavimo jis galėtų tikėtis, todėl neigiamų nematerialių padarinių atsiradimo, neturtinės žalos patyrimo faktas turi bÅ«ti įrodomas ir Å¡i įrodinėjimo pareiga tenka pačiam besikreipiančiam dėl jos atlyginimo ir turtines pretenzijas žalÄ padariusiam subjektui reiÅ¡kiančiam asmeniui.

Tokiu bÅ«du yra įgyvendinamas rungimosi principas civiliniame procese, inter alia reikalaujantis, kad nukentėjusysis maksimaliai pagrįstų ir įrodytų tiek savo patirtus neturtinius iÅ¡gyvenimus, tiek praÅ¡omÄ priteisti jų kompensacijos sumÄ . IeÅ¡kovas negali tikėtis piniginio atlygio, jeigu nėra aktyvus ir iniciatyvus, pavirÅ¡utiniÅ¡kai vertina savo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti neturtinės žalos patyrimo faktÄ , taip pat priežastinį neteisėtų atsakovo veiksmų ir Å¡ios žalos ryšį, t. y. nesiima jokių veiksmų įrodinėjimo procese, pasyviai laikydamas savaime suprantamu ir jokių abejonių nekeliančiu dalyku, jog neteisėtus veiksmus atlikęs subjektas privalo materialiai atsakyti.

Todėl neturtinės žalos įrodinėjimas yra itin svarbi ir neatskiriama tiesos nustatymo proceso dalis ir įrodymų nebuvimas, nepateikimas ar nepakankamumas, reikalavimo nepagrindimas, kaip ir teikiamų įrodymų chaotiÅ¡kumas, turėtų bÅ«ti pagrindas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Be to, neturtinės žalos prezumpcijos Lietuvos civilinėje teisėje nėra. Pagal Civilinį kodeksÄ , kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas pateikė tik neturtinės žalos teorijÄ , tačiau nepateikė jokių įrodymų, dėl jo neva patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir pažeminimo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas neturi jokio teisinio pagrindo į neturtinę žalÄ . Draudimo priežiÅ«ros komisijoje buvo vykdoma likvidavimo procedÅ«ra ir ji savo veiklÄ vykdė iki 2012-01-01. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad panaikinus jo pareigybę, nepasibaigus įspėjimo laikotarpiui, iÅ¡ jo buvo atimta galimybė dirbti mėgstamÄ darbÄ , yra niekuo nepagrįstas.

PrieÅ¡ingai, pats pareiÅ¡kėjas tik įrodo, kad jo tikrieji ketinimai buvo dirbti „mėgstamÄ darbÄ â€œ, t. y. dirbti Teisės skyriuje ir vykdyti jo pareigybei priskirtas funkcijas, o neatlikti įstaigos likvidavimo procedÅ«ros. Kadangi Draudimo priežiÅ«ros komisijos funkcijas nuo 2012-01-01 pradėjo vykdyti Lietuvos bankas, dalis Draudimo priežiÅ«ros komisijos darbuotojų buvo kviečiami per konkursÄ dirbti Lietuvos banke. Tokiame konkurse dalyvavo ir pats pareiÅ¡kėjas, susižinodamas į kokias pareigas gali pretenduoti, pateikdamas savo gyvenimo apraÅ¡ymÄ , dalyvaudamas pokalbyje.

Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės nuo 2012-01-01 Likviduojamoje draudimo priežiÅ«ros komisijoje jau nebeliko. PareiÅ¡kėjo teiginys, kad Å¡iuo metu yra ekonominio nuosmukio metas, yra sudėtinga susirasti kitÄ darbÄ , netekus pastovių pajamų, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų dėl galimybės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus taip pat yra niekuo nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas buvo atleistas nuo 2011-12-31 nukeliant atleidimo datÄ iki 2012-02-13, skundÄ pateikė 2011-12-30.

Akcentavo, kad jam iki 2012-02-13 buvo mokamas atlyginimas bei buvo iÅ¡saugotos visos socialinės garantijos. Taip pat pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti mokama 2 mėnesių iÅ¡eitinė kompensacija, be to, jis gali kreiptis į Valstybės tarnybos departamentÄ , kur jam 6 mėnesius bÅ«tų siÅ«lomos atitinkamos pareigos.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjo ir atsakovų atstovų paaiÅ¡kinimais, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011-12-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiÅ«ros sistemos pertvarkos įstatymui, kurio 1 str. 1 d. ir 3 str. 1 d. nustato, kad Å¡iuo įstatymu likviduojamos Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisija ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, kurios visas įstatymų ir kitų teisės aktų joms priskirtas funkcijas atlieka iki 2011-12-31, pareiÅ¡kėjui D.

J., dirbusiam Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos Juridinio skyriaus A lygio 15 kategorijos vedėjo pavaduotojo pareigose, 2011-12-06 praneÅ¡imu, įteiktu 2011-12-07, buvo praneÅ¡ta apie 2011-12-06 priimtus sprendimus (b. l. 54-57), kuriais nuo 2012-01-01 yra panaikinama jo pareigybė, apie atleidimÄ po dviejų mėnesių nuo Å¡io praneÅ¡imo įteikimo dienos ir kt. (b. l. 53). Kitos pareigos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisija yra likviduojama, pareiÅ¡kėjui D.

J. nebuvo siÅ«lomos, nors nuo 2011-12-16, 2011-12-09 įsakymu 2011-12-15 perkėlus E. Å . į Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybÄ , buvo laisvos A lygio 15 kategorijos Bendrojo skyriaus vedėjo pareigos (b. l. 107), kurias tiek pagal bendruosiuos, tiek pagal specialiuosius reikalavimus Å¡ias pareigas einančiam valstybės tarnautojui galėjo užimti ir pareiÅ¡kėjas D. J. (b. l. 64-66, 108-109). 2011-12-09 Bendrojo skyriaus vedėjo pavaduotojai V. G. pateikus praÅ¡ymÄ perkelti jÄ Ä¯Â aukÅ¡tesnes – Bendrojo skyriaus vedėjo – pareigas (b. l. 95), 2011-12-09 įsakymu Valstybės tarnautojų vertinimo komisija buvo įpareigota 2011-12-27 atlikti V.

G. neeilinį tarnybinės veiklos vertinimÄ (b. l. 96). Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos Valstybės tarnautojų vertinimo komisijai 2011-12-27 pateikus vertinimÄ â€žlabai gerai“ ir pasiÅ«lius pritarti tiesioginio vadovo siÅ«lymui perkelti V. G. į aukÅ¡tesnes – 15 kategorijos Bendrojo skyriaus vedėjo – pareigas ir suteikti pirmÄ kvalifikacinę klasę (b. l. 97-106), 2011-12-28 įsakymu V. G. perkelta į aukÅ¡tesnes – 15 kategorijos Bendrojo skyriaus vedėjo – pareigas (b. l. 61-63), kurioms 2011-12-16 įsakymu patvirtintas naujas pareigybės apraÅ¡ymas (b. l. 65-66), akivaizdžiai rengtas, ko iÅ¡ esmės teismo posėdyje neneigė ir atsakovų atstovas, V.

G. (b. l. 62-63). Draudimo priežiÅ«ros komisijos likvidatoriaus 2011-12-29 įsakymo Nr. P-106 1 p. pareiÅ¡kėjas D. J. 2011-12-31 atleistas iÅ¡ Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p., atleidimo datÄ nukeliant į 2012-02-13, kada pasibaigs įspėjimo dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos laikas, o 2 p. nustatyta, kad nuo 2012-01-01 Lietuvos Respublikos finansų ministerija arba jos pavedimu likviduojama Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisija D.

J. mokės: vidinį darbo užmokestį – iki 2012-02-13; atleidimo dienÄ â€“ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas; 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ , mokant jÄ kas mėnesį lygiomis dalimis, paėjus vienam mėnesiui nuo atleidimo datos (b. l. 58). PareiÅ¡kėjas D. J. pateiktu skundu, be kita ko, ginčija jo atleidimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. pagrįstumÄ ir teisėtumÄ teigdamas, kad buvo pažeista atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos tvarka.    Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.

VTÄ® 43 str. 1 d. (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) numato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Kadangi VTÄ® 43 str. 1 d. įtvirtinta garantija, kuri VTÄ® prasme aiÅ¡kintina ir kaip rÅ«Å¡iniais požymiais apibÅ«dintų valstybės tarnautojų grupės papildoma teisė kitų valstybės tarnautojų, kurių teisės numatytos VTÄ® 16 str., tame tarpe – į karjerÄ valstybės tarnyboje pagal turimÄ kvalifikacijÄ , atžvilgiu, D.

J. turėjo būti siūlomos laisvos to paties lygio ir kategorijos Bendrojo skyriaus vedėjo pareigos. Pagrindo manyti, kad pareiškėjas D. J. dėl dalykinių savybių negalėjo užimti šių pareigų, nėra: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1743-2009 išaiškino, kad VTĮ 43 str. 1 d. numatyta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti.

Jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms, jų apraÅ¡yme, yra nustatyti specialÅ«s reikalavimai, Å¡i garantija gali bÅ«ti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. Å¡i garantija gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitinka pareigybės, kuriÄ tarnautojas pretenduoja užimti, apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes prieÅ¡ingu atveju, gali bÅ«ti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas Å¡ioms pareigybėms.

PareiÅ¡kėjas D. J., kaip matyti iÅ¡ Bendrojo skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto 2011-12-16 įsakymu (b. l. 65-66), iÅ¡ esmės atitiko apraÅ¡yme nustatytus specialiuosius reikalavimus, juo labiau, kad Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisija buvo likviduojama. Atsakovų atstovo teiginiai, kad V. G., dirbusi Bendrojo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigose, pagal turimÄ patirtį labiau tiko Å¡ioms pareigas, nėra reikÅ¡mingi, kadangi pareiÅ¡kėjas D. J. pagal VTÄ® 43 str. 1 d. nuostatÄ turėjo pirmenybę bÅ«ti perkeltam į Bendrojo skyriaus vedėjo pareigas kitų valstybės tarnautojų, kurie Å¡ias pareigas galėjo užimti perkeliant iÅ¡ žemesnių pareigų, realizavus bendrÄ visų tarnautojų teisę į karjerÄ pagal kvalifikacijÄ , atžvilgiu. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iÅ¡ pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl atsižvelgiant į minėto įstatymo 5 str., taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 str., kurio 3 ir 4 d. numato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.        Kadangi pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o bÅ«ti grÄ Å¾inamas į valstybės tarnybÄ Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijoje, kuri, be to, yra likviduojama, jo atleidimas iÅ¡ darbo pripažįstamas neteisėtu ir į darbÄ (valstybės tarnybÄ ) jis negrÄ Å¾inamas, tenkinami jo reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos 2012-02-13 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir iÅ¡eitinės paÅ¡alpos priteisimo: pareiÅ¡kėjui už laikotarpį nuo 2012-02-14 iki 2012-05-11 priteisiamas 12749,61 Lt vidutinis darbo užmokestis (už 2 mėnesius ir 19 darbo dienų (pagal atsakovės pateiktus duomenis, pareiÅ¡kėjo D.

J. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 209,01 Lt, vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 4389,21 Lt (b. l. 75, 91-94)), taip pat po 209,01 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2012-05-12 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje dalyje. Pažymėtina, kad jeigu teismo sprendimas dalyje, kurioje pareiÅ¡kėjo D. J. atleidimas iÅ¡ valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos pripažintas neteisėtu ir priteistos su tuo susijusios iÅ¡mokos, nebus skundžiamas atsakovo, nepaisant aplinkybės, kad teismo bus skundžiamas kitose dalyse, teismo sprendimas dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos pripažinimo neteisėtu, atleidimo datos nustatymo ir su tuo susijusių iÅ¡mokų priteisimu DK 297 str. 4 d. prasme įsiteisėjusiu bus laikomas pasibaigus jo apskundimo terminui Å¡ioje dalyje.

AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, t. y. kad sprendimas įsiteisėja tik nesant paduoto skundo dėl bet kurios jo dalies, bÅ«tų sudarytos galimybės piktnaudžiauti, siekiant didesnės vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Å iuo atveju pažymėtina, kad nors pareiÅ¡kėjas nuo 2012-04-16 dirba (b. l. 112), Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti pagrindas mažinti jam priteisiamo vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ : Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2008-04-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/08, iÅ¡aiÅ¡kino, kad įstatyme nustatyta, kad, grÄ Å¾inus į darbÄ neteisėtai atleistÄ darbuotojÄ , jam yra priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 straipsnio 3 dalis).

Kasatoriaus nuomone, DK 297 straipsnio 3 dalyje nurodyta iÅ¡moka darbuotojui, nustačius, kad jis atleidimo laikotarpiu dirbo kitÄ darbÄ ir gavo darbo užmokestį, turėtų bÅ«ti atitinkamai sumažinta. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamos iÅ¡mokos dydis ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo bei nenurodyta galimybės jį mažinti dėl kokių nors priežasčių. Siekimas sumažinti Å¡iÄ iÅ¡mokÄ ne įstatyminiu pagrindu reikÅ¡tų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimÄ .

Vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ mažinimas kasatoriaus nurodytu pagrindu galėtų reikÅ¡ti sankcijos taikymÄ už tai, kad neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo ir negaunantis darbo užmokesčio darbuotojas įsidarbino epizodiÅ¡kai darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu. Kitu atveju, jeigu darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu darbuotojas kitur neįsidarbintų, tai, vadovaujantis kasatoriaus logika, mažinti jam DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ iÅ¡mokÄ nebÅ«tų pagrindo.

Tokia pozicija yra nepateisinama nei DK normų aiÅ¡kinimo principų (DK 10 straipsnis) požiÅ«riu, nei darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (DK 35 straipsnis) aspektu. AnalogiÅ¡kos Å¡ios normos aiÅ¡kinimas formuojamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-67/2012); pagal DK 140 str. 1 d. 2 p. ir 297 str. 4 d. pareiÅ¡kėjas D. J. turi teisę į 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Kadangi 2011-12-29 Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos likvidatoriaus įsakymo Nr. P-106 2.3 p. pareiÅ¡kėjui nuspręsta iÅ¡mokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡mokÄ , įsakymas Å¡ioje dalyje nėra ginčijamas ir nagrinėjimo dienÄ iÅ¡ dalies jau įvykdytas (iÅ¡mokėta 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka), iÅ¡ pareiÅ¡kėjui priteisiamos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumos iÅ¡skaitoma 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka ir priteisiama 4389,21 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos suma.

Pažymėtina, kad paaiÅ¡kėjus, kad 2011-12-29 Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos likvidatoriaus įsakymas Nr. P-106 2.3 p. nebus pilnai įvykdytas, Å¡is teismo sprendimas nėra kliÅ«tis kreiptis į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalies priteisimo.              PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ . DK 250 str. darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ .

Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-02-06 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-67/2012, pasisakymas dėl įrodymų, kuriais pagrindžiamas tokio pobÅ«džio reikalavimas, ir dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, nurodė, kad dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali bÅ«ti pagrindžiama konkrečiais įrodymais, o siekiant nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; pažeidimo įtakÄ tolesniam pareiÅ¡kėjos gyvenimui; ar pareiÅ¡kėjos teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiÅ¡kėjos pažeistos teisės iÅ¡ esmės liktų neapgintos, t. y. nebÅ«tų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, taip pat kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamu atveju.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pažeistos pareiÅ¡kėjos teisės dėl nutrÅ«kusių tarnybos santykių teismo yra apgintos, jai priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei perkėlus atleidimo iÅ¡ tarnybos datÄ , o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirta neturtinė žala atlyginama pinigais. PareiÅ¡kėjas D. J. jam padarytÄ neturtinę žalÄ sieja su Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos neteisėtais veiksmais, dėl kurių buvo atleistas iÅ¡ valstybės tarnybos Å¡ioje įstaigoje, ir jam padarytÄ Å¾alÄ vertina 50 000 Lt suma.

Pripažįstant, kad Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos tarnautojų veiksmais, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos ir kurie pripažinti neteisėtais, tokio pobÅ«džio žala gali bÅ«ti ir yra padaryta, nustatant jos dydį – 200 Lt, teismas atsižvelgia tai, kad: padarytÄ pareiÅ¡kėjo tvarkos pažeidimo akivaizdžiai įtakojo Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos statusas – likviduojama – ir su tuo susijusios rutininės klaidos; netgi tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų perkeltas į Bendrojo skyriaus vedėjo pareigas, Å¡iose pareigose jis bÅ«tų dirbęs apie 4-5 mėnesius (b. l. 110), t. y. tik 2-3 mėnesiais ilgiau (pareiÅ¡kėjas atleistas 2012-02-13); darbas, kurį pareiÅ¡kėjas bÅ«tų dirbęs Å¡iuo laikotarpiu Bendrojo skyriaus vedėjo pareigose, yra skirtingas nei tas, kurį pareiÅ¡kėjas iki tol dirbo ir kurį pareiÅ¡kėjas įvardija kaip mėgstamÄ ; 2012-04-16 pareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas VTÄ® 43 str. 2 d. numatyta garantija, be konkurso priimtas į valstybės tarnybÄ (b. l. 112-113).             Tenkinus skundÄ dalyje dėl atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių iÅ¡mokų priteisimo, tenkinti skundo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ priteisimo ir atleidimo datos perkėlimo nėra pagrindo, kadangi pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijoje data, su kuo buvo siejamas minėtų reikalavimų pagrįstumas, laikoma Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo diena.

Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nėra nukreipiama vykdyti skubiai, kadangi 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka pareiškėjui jau yra išmokėta. Lėšos yra priteisiamos iš atsakovės Lietuvos valstybės, kadangi Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo 7 str. 1 d. numato, kad finansines prievoles, susijusios su Draudimo priežiūros komisijos ir Vertybinių popierių komisijos pirmininkų, šių komisijų narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atleidimu dėl priežiūros institucijų likvidavimo, nuo 2012 m. sausio 1 d. perima valstybė, o jos vykdomos iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijai tam skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 4 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a:pareiškėjo D.

J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti neteisėtu pareiÅ¡kėjo D. J. atleidimÄ iÅ¡ valstybės tarnybos Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijoje 2011-12-29 Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos likvidatoriaus įsakymu Nr. P-106 „Dėl D. J. atleidimo“. Laikyti pareiÅ¡kėjÄ D. J. atleistu iÅ¡ Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygis, 15 kategorija) pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 str. 4 d. (teismo sprendimu) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės pareiÅ¡kėjui D. J. 12749,61 Lt (dvylika tÅ«kstančių septyni Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt devyni litai 61 centas) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012-02-14 iki 2012-05-11, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012-05-12 iki teismo sprendimo įsiteisėjo dienos, skaičiuojant po 209,01 Lt. (du Å¡imtai devyni litai 1 centas) už kiekvienÄ darbo dienÄ , dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis, 4389,21 Lt (keturi tÅ«kstančiai trys Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devyni litai 21 centas) iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 200 Lt (du Å¡imtai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo D. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012-02-14 iki 2012-05-12, vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumos nurodytos neatskaičius fizinių asmenų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, kurie privalo bÅ«ti apskaičiuoti ir iÅ¡skaityti sprendimo vykdymo eigoje. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                               Arūnas Dirvonas