e66fa2a1-000c-41dc-b71a-7fbd097bdc52 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1332-230/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24405-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.12.2.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. ir atsakovės L. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui V. P. dėl leidimo atlikti palėpės rekonstrukcijÄ be bendraturtės sutikimo, dėl palėpės dalių įregistravimo be bendraturtės sutikimo, nekilnojamojo daikto atidalijimo iÅ¡ bendro turto. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. ieÅ¡kinyje teismo prašė leisti atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palėpės rekonstrukcijos darbus be atsakovės L. M. sutikimo pagal UAB „Kupola“ parengtÄ rekonstravimo projektÄ , leisti įregistruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palėpės dalis pagal 2016 m. liepos 15 d. UAB „Nidulus appraisal“ atliktÄ pastato dalių paskaičiavimo projektÄ be atsakovės L. M. sutikimo, atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (duomenys neskelbtini), A.

B. priklausančias 79/100 dalis palėpės, paliekant A. B. asmeninėje nuosavybėje visÄ gyvenamojo namo palėpę (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokant atsakovei L. M. 445,20 Eur kompensacijÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, atsakovė L. M. ir trečiasis asmuo V. P. yra nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. IeÅ¡kovas dėl palėpės rekonstrukcijos ir atidalinimo kreipėsi į bendraturčius. Trečiasis asmuo sutiko dėl palėpės rekonstrukcijos ir dalių atidalijimo, tačiau atsakovė sutikimo nedavė.

2. Atsakovė L. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad gyvenamasis namas yra avarinės bÅ«klės, todėl turi bÅ«ti pateiktas kompetentingo asmens paruoÅ¡tas projektas dėl numatomos atlikti palėpės rekonstrukcijos. IeÅ¡kovas nepateikė pastato konstrukcijų bÅ«klės tyrimo akto, statybinės bei inžinerinės įrangos bÅ«klės tyrimo akto, todėl nėra aiÅ¡ku, ar namÄ iÅ¡vis galima rekonstruoti. Atidalintas gali bÅ«ti tik teisiÅ¡kai įregistruotas vienetas, tačiau palėpė nėra įregistruota kaip atskiras vienetas, jai nėra suteiktas unikalus numeris.

Pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė (palėpė) – suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu. Tam, kad suformuoti atskirÄ turto objektÄ , reikia įrengti patalpas, jas teisiÅ¡kai įregistruoti ir tada daryti atidalijimo projektÄ . Atsakovė taip pat nesutiko su palėpės ploto paskaičiavimu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, leido ieÅ¡kovui A. B. įregistruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palėpės dalis pagal 2016 m. liepos 15 d. UAB „Nidulus appraisal“ atliktÄ pastato dalių paskaičiavimo projektÄ be atsakovės L. M. sutikimo, atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės dalis tokiu bÅ«du: priteisė ieÅ¡kovui A. B. 69/100 palėpės dalis, o atsakovei L.

M. priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. piniginę kompensacijÄ 445,20 Eur sumoje už 21/100 palėpės dalį, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 525 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 199,89 Eur už antrinę teisinę pagalbÄ , priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės valstybei po 4,78 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nustatė, kad ieškovui priklauso butas (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui priklauso butas (duomenys neskelbtini). UAB „Nidulus appraisal“ 2016 m. liepos 15 d. pastato dalių paskaičiavimo projekte nurodyta, jog gyvenamojo namo bendras plotas (be rūsių) yra 139,45 kv. m.; palėpės, esančios gyvenamajame name, bendras plotas 9,87 kv. m.; palėpės dalys apskaičiuotos tokio dydžio: atsakovei L. M. apskaičiuota 21/100 dalis palėpės (2,04 kv. m), trečiajam asmeniui V. P. apskaičiuota 31/100 dalis palėpės (3,06 kv. m), ieškovui A. B. apskaičiuota 48/100 dalis palėpės (4,77 kv. m). Dalių paskaičiavimas atliktas 2016 m. liepos 15 d. kadastrinių matavimų duomenimis. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. spalio 2 d. atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad palėpės plotas yra 9,68 kv. m ir paskaičiuota atsakovei priklausanti dalis 207/1000, kas sudaro 2 kv. m.

5. Teismas nurodė, kad kadastrinius matavimus atliko specialistai matininkai, atlikti matavimai nebuvo ginčijami. Matavimų metu nustatyti duomenys nėra visiÅ¡kai identiÅ¡ki, tačiau paklaida yra labai nežymi, leistinumo ribose, todėl nėra pagrindo nesivadovauti Å¡iais matavimais. Pastogės plotas, kaip matyti iÅ¡ kadastrinių matavimų medžiagos, buvo nustatytas ne pagal sienų perimetrÄ , o įvertinant ribinį 1,6 m aukÅ¡tį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 147.2.3 punktu. Nurodytos taisyklių nuostatos teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pastogės plotas nustatytas teisingai ir pastogė gali bÅ«ti įregistruojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas Å¡iuo atveju, nes joje gali bÅ«ti suformuojama patalpa, kurios aukÅ¡tis žemiausioje vietoje bÅ«tų ne mažesnis kaip 1,6 m.

6. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas įrodė savo reikalavimo dėl palėpės įregistravimo pagrįstumÄ , o atsakovė savo atsikirtimų neįrodė.

7. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės eliminuoja nuosavybės atidalijimo natÅ«ra galimybę. Antrame namo aukÅ¡te yra ieÅ¡kovui priklausantis butas, iÅ¡ kurio per lubose įrengtÄ liukÄ yra vienintelis patekimas kopėčiomis į neįrengtÄ pastogę, dėl kurios kilo ginčas tarp bendraturčių. Taigi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neturi jokios galimybės iÅ¡ bendro naudojimo patalpų patekti į palėpę, nes toks įėjimas nėra įrengtas. Atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kovas nugriovė bendrÄ namo laiptinę, kuria naudojantis buvo galima patekti į palėpę, teismas atmetė, kaip nepagrįstus įrodymais.

Å alims priklausanti bendra palėpė tėra 9,87 kv. m ploto, o atsakovės dalis – tik 2,04 kv. m. Atsakovei priklausančios palėpės dalies dydis yra daug mažesnis nei ieÅ¡kovo ir toks dydis neleidžia racionaliai dalies atskirti. Atsakovė bÅ«dama savininke dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi, todėl nutraukiant bendrÄ nuosavybės valdymÄ kaip optimaliausias atidalijimo bÅ«das jai priteistina piniginė kompensacija, o atsakovei priklausanti 21/100 palėpės dalis natÅ«ra priteistina ieÅ¡kovui.

8. Teismas konstatavo, kad iÅ¡sprendus klausimÄ dėl palėpės nuosavybės dalių atidalijimo, iÅ¡mokant atsakovei piniginę kompensacijÄ už jai priklausančiÄ dalį, o ieÅ¡kovui priteisiant natÅ«ra atsakovei priklausiusiÄ 21/100 palėpės dalį, tokiu bÅ«du iÅ¡spręstas ginčas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimo, atsakovė nebėra nekilnojamojo turto objekto –palėpės – bendrosios dalinės nuosavybės dalyvė, nes jai nebepriklauso nuosavybės teisė į jokiÄ palėpės dalį. Tačiau atsakovei kartu su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl tam, kad atlikti gyvenamojo namo palėpės rekonstrukcijos darbus yra reikalingas jos sutikimas.

9. Teismas pažymėjo, kad bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Teismas pripažino pagrįstais Å¡iuos atsakovės nesutikimo dėl palėpės rekonstrukcijos argumentus: iÅ¡ teismui pateikto UAB „Kupola“ parengto rekonstrukcijos projekto neaiÅ¡ku, kaip po rekonstrukcijos bus naudojamasi nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, kaip bus iÅ¡spręsti stogo keitimo ir susijusių pastato stogo konstrukcijų sutvirtinimo, inžinerinės įrangos ir komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ildymo sistemų naudojimo klausimai.

10. Atsakovė buvo praÅ¡iusi ieÅ¡kovo pateikti ne tik detalesnę informacijÄ apie numatomÄ rekonstrukcijÄ , bet ir prašė leisti susipažinti su rekonstrukcijos projektu, pateikti draudimo bendrovės laidavimo raÅ¡tÄ ar banko garantijÄ dėl galimos žalos jos turtui, sutarčių su projektuotojais ir konstruktoriais, techniniu prižiÅ«rėtoju ir rangovais kopijas bei jų kontaktinius duomenis, įrodymus, kad ieÅ¡kovas turi pakankamai lėšų darbams atlikti ir sėkmingai užbaigti, praneÅ¡ti, kiek laiko vyks rekonstrukcijos darbai. Teismas vertino, kad dėl bÅ«simų ieÅ¡kovo veiksmų poveikio atsakovės teisėms, ji teisėtai ir pagrįstai reikalavo nurodytų duomenų, tačiau ieÅ¡kovas jų atsakovei nepateikė.

11. IeÅ¡kovo pateiktas UAB „Kupola“ rekonstrukcijos projektas yra eskizinis projektas, neatspindi konkrečių statybos darbų, kuriuos ketina atlikti ieÅ¡kovas. Teismas vertino UAB „Kupola“ parengtÄ eskizinį projektÄ kaip nepakankamÄ Ä¯rodymÄ , nustatant ieÅ¡kovo pageidaujamos atlikti rekonstrukcijos apimtį ir pobÅ«dį, nes Å¡ie dokumentai nesuteikia tokios informacijos. Toks UAB „Kupola“ eskizinis rekonstrukcijos projektas pažeidžia atsakovės teises, neatitinka Statybų įstatymo, atitinkamų statybos techninių reglamentų nuostatų, todėl teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ leisti pagal UAB „Kupola“ parengtÄ rekonstravimo projektÄ atlikti palėpės rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies atmestas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas, priimdamas sprendimÄ skundžiamoje dalyje, nenurodė nei CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytų sprendimui privalomų argumentų, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, nei pats analizavo Å¡ios teisės normos taikymo pasekmes, nei laikėsi kasacinio teismo praktikoje suformuluotų teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklių. 1.2.

Teismas siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar egzistuoja aplinkybės, kurioms esant teismas leidžia be bendraturčio sutikimo atlikti rekonstrukcijÄ , turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ir įvertinti visumÄ sÄ lygų, dėl kurių atsakovė (bendraturtė) neduoda sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , nustatyti, ar bendraturtė pateikė bet kokius leistinus įrodymus dėl rekonstrukcijos negalimumo ir tai sudaro sÄ lygas abejoti rekonstrukcijos atlikimo galimybe nepažeidžiant bendraturčio interesų, nustatyti, ar bendraturtės sutikimo nedavimas gali bÅ«ti besÄ lyginis, taip pat bÅ«tina įvertinti pažeistos vertybės specifikÄ . 1.3.

Teismas pripažino, kad trečiasis asmuo V. P. davė raÅ¡ytinį sutikimÄ ieÅ¡kovui dėl palėpės rekonstrukcijos, tačiau Å¡ios aplinkybės nemini netenkinant ieÅ¡kinio dalyje dėl rekonstrukcijos atlikimo. Negali bÅ«ti vieno bendraturčio teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, kartu nepažeidžiant ir kito bendraturčio teisių ir teisėtų interesų. V. P. sutiko su eskizinio projekto sprendiniais pasiraÅ¡ydamas ant paties projekto. Minėtas dokumentas turėjo bÅ«ti teismo vertinamas. 1.4.

Teismas sprendime aptarė ieÅ¡kovo pateiktÄ palėpės rekonstrukcijos aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ ir nurodė, jog „iÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad juose nurodytas detalus statinio konstrukcijų (sienų ir stogo) apraÅ¡ymas, yra pridėti brėžiniai Nr. l ir Nr. 2, kuriuose nurodytos naudojamos medžiagos ir įrengimas“. Tačiau net ir esant tokiems įrodymams teismas nepagrįstai konstatavo, kad pateikti dokumentai dėl palėpės rekonstrukcijos neinformatyvÅ«s. 1.5. Teismas pripažino, kad pateiktas UAB „Kupola“ projektas yra eskizinis, tačiau tokio projekto ir reikalauja Statybos įstatymo nuostatos. 1.6.

Teismas nepagrįstai vadovavosi sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2018, nes minėtoje byloje sprendžiama apie projektÄ dėl gyvenamojo namo atidalijimo į atskirus nekilnojamojo turto vienetus. Tai negali bÅ«ti taikoma sprendžiant ginÄÄ dėl sutikimo davimo palėpės rekonstrukcijai. 1.7. Teismas sprendė, kad pateiktas UAB „Kupola“ projektas neatitinka Statybos įstatymo, tačiau nenurodė konkrečios įstatyminės normos, tik nurodė, kad pažeidžiamos atsakovės teisės, tačiau nenurodoma kokios.

13. Apeliaciniu skundu atsakovė L. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. VÄ® Registrų centro Kauno filialas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendime nurodė, kad pastogės teisinio režimo pakeitimui (iÅ¡ bendro naudojimo patalpos į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ objektÄ ) yra bÅ«tinas visų gyvenamojo namo bendraturčių raÅ¡ytinis sutikimas, kurio į bylÄ ieÅ¡kovas nėra pateikęs, be to, ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo dėl palėpės suformavimo ir įregistravimo atskiru turtiniu vienetu, o neįregistravus palėpės kaip atskiro turtinio vieneto, nėra galimas ieÅ¡kovo reikalavimo įregistruoti palėpės dalis tenkinimas, nes turtas (palėpė), jo neįregistravus teisės aktų nustatyta tvarka, teisine prasme neegzistuoja. 2.2.

IeÅ¡kovas įrodinėjo aplinkybes, jog į ginčo palėpės patalpas nėra galimybės patekti niekaip kitaip, tik per ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį butÄ , tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, jog laiptai, kuriais patenkama į palėpę, yra bendrojo naudojimo ir ieÅ¡kovas neturi teisės uždrausti atsakovei naudotis jai tenkančia palėpės dalimi (taip pat ir patekti prie gyvenamojo namo kamino, ant stogo esančių antenų). Taigi, nustačius tokiÄ aplinkybę, negalėtų bÅ«ti tenkinamas reikalavimas suformuoti ir atskiru turtiniu vienetu įregistruoti bendro naudojimo patalpÄ - palėpę, kuria neturėtų galimybės naudotis visi bendraturčiai. 2.3.

Nesant teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto bei įregistruoto nekilnojamojo turto objekto (palėpės), kaip atskiro turtinio vieneto, teisiÅ¡kai nėra galimas ir tokio turto bendraturčio dalies atidalinimas, nes negali bÅ«ti dalinama tai, ko teisine prasme nėra. 2.4. Atsakovė nesutinka su teismo taikytu atidalinimo nutraukiant bendrÄ nuosavybės valdymÄ , bÅ«du, jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiant piniginę kompensacijÄ , o ieÅ¡kovui natÅ«ra priteisiant atsakovei priklausančiÄ turto dalį. Å iuo atveju nėra jokio pagrindo remtis vien atsakovei priklausančios dalies apimtimi bei aplinkybe, kad atsakovė neturi ar ateityje negalėtų turėti realios galimybės naudotis bendro daikto (palėpės) dalimi, nes byloje nebuvo vertinamos bei nustatinėjamos aplinkybės, kurios paneigtų atsakovės galimybę techniÅ¡kai patekti į jai priklausančiÄ turto dalį, ne per ieÅ¡kovo turte esantį patekimÄ Ä¯ palėpę, kas vertintina kaip esminis jos teisių pažeidimas. 2.5.

Teismas visiÅ¡kai nevertino atsakovės nurodomų nesutikimo dėl palėpės patalpos atidalinimo priežasčių, t. y. kad atsakovė pati ketino atlikti palėpės rekonstrukcijÄ , tokiu bÅ«du padidinant jai tenkančios palėpės patalpų dalį iki 15 kv. m, tokiu bÅ«du sudarant galimybę atidalinti Å¡ias patalpas natÅ«ra. 2.6. Teismas nenustatė nei vienos iÅ¡ sÄ lygų, kurioms esant palėpės patalpos nebÅ«tų galima atidalinti natÅ«ra. 2.7. Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas niekada nesiekė pasinaudoti ikiteismine ne ginčo iÅ¡sprendimo galimybe - pasiÅ«lant bendraturčiams dėl palėpės suformavimo bei jos įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka atskiru turtiniu vienetu bendraturčių sutarimu, kas sÄ lygojo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ atsakovei siekiant ginti savo interesus.

14. IeÅ¡kovas A. B. atsiliepimu į atsakovės L. M. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Atsakovė, nesutikdama įregistruoti palėpės, tačiau apeliaciniame skunde nurodydama, jog privaloma tai padaryti, prieÅ¡tarauja pati sau. 3.2. Palėpė bus suformuota kaip atskiras turtinis vienetas pagal pateiktÄ projektÄ ir dalių paskaičiavimÄ , atitinkant visus įstatymo keliamus reikalavimus palėpės teisinės registracijos atlikimui bei dalių įregistravimui.

Naudojimasis palėpe netrukdys kitiems savininkams, ypatingai atsakovei, kadangi ji palėpe niekuomet nesinaudojo, negali į jÄ patekti. 3.3. Teismas pagrįstai nustatė, jog nėra galimybės atidalinti turtÄ natÅ«ra dėl to, jog į palėpę patenkama tik per liukÄ , esantį ieÅ¡kovo buto lubose. Nei atsakovė, nei kitas asmuo neturi jokios galimybės iÅ¡ bendro naudojimo patalpų patekti į palėpę. 3.4. Kadangi atsakovė atsisakė duoti bet kokį sutikimÄ , ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ , dėl ko ir buvo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias atsakovė privalo atlyginti.

15. Atsakovė L. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 4.1. IeÅ¡kovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nurodydamas, kad negali parengti ir pateikti atsakovei bei teismui rekonstrukcijos projekto, teigė, jog jis galės bÅ«ti rengiamas tik priėmus palankų teismo sprendimÄ dėl atsakovės sutikimo rekonstrukcijai, tačiau ginčo situacijoje akivaizdu, jog ieÅ¡kovas vengia atskleisti planuojamos atlikti rekonstrukcijos mastÄ . 4.2.

Atsakovės argumentai dėl nesutikimo atlikti gyvenamojo namo palėpės rekonstrukcijos darbus yra pagrįsti, nes iš teismui pateikto UAB „Kupola“ parengto rekonstrukcijos projekto neaišku, kaip po rekonstrukcijos bus naudojamasi nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, kaip bus išspręsti stogo keitimo ir susijusių pastato konstrukcijų sutvirtinimo, inžinerinės įrangos ir komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai.

16. Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Ginčas byloje kilo tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo pastogės (palėpės) dalių nustatymo, jų atidalijimo ir numatomos pastogės rekonstrukcijos be vieno iš bendrasavininkų sutikimo.

19. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. B., atsakovė L. M. ir trečiasis asmuo V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas prašė leisti jam atlikti Å¡io gyvenamojo namo palėpės rekonstrukcijos darbus be atsakovės L. M. sutikimo pagal UAB „Kupola“ parengtÄ rekonstravimo projektÄ , leisti įregistruoti palėpės dalis pagal 2016 m. liepos 15 d. UAB „Nidulus appraisal“ atliktÄ pastato dalių paskaičiavimo projektÄ be atsakovės L. M. sutikimo, atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančias 79/100 dalis palėpės, paliekant ieÅ¡kovui asmeninėje nuosavybėje visÄ palėpę.

20. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, leido ieÅ¡kovui A. B. įregistruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), palėpės dalis pagal 2016 m. liepos 15 d. UAB „Nidulus appraisal“ atliktÄ pastato dalių paskaičiavimo projektÄ be atsakovės L. M. sutikimo, atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės dalis tokiu bÅ«du: priteisė ieÅ¡kovui A. B. 69/100 palėpės dalis, o atsakovei L. M. priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. piniginę kompensacijÄ 445,20 Eur už 21/100 palėpės dalį, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

21. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas leisti atlikti palėpės rekonstrukcijÄ be atsakovės sutikimo. Ginčydamas Å¡iÄ sprendimo dalį ieÅ¡kovas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo pateikti dokumentai dėl palėpės rekonstrukcijos nepakankamai informatyvÅ«s, nes, ieÅ¡kovo nuomone, pateikti projektiniai sprendiniai (eskizinis projektas) atitinka Statybos įstatymo nuostatas, o atsakovė neįrodė, jog rekonstrukcija negalima ir pažeidžia jos teises.

22. Atsakovė skundžia sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai, t. y. dėl leidimo įregistruoti palėpės dalis ir jų atidalijimo, teigia, kad palėpė pirmiausia turėjo bÅ«ti suformuota kaip atskiras turtinis vienetas, o jos neįregistravus negalimas ir ieÅ¡kovo reikalavimo įregistruoti palėpės dalis patenkinimas. Taip pat atsakovė nesutinka su kompensacijos priteisimu, nes negali bÅ«ti atimta iÅ¡ jos teisė naudotis palėpe vien dėl to, kad jai priklauso maža palėpės dalis, be to, nepaneigta ir jos galimybė padidinti palėpės dalį iki 15 kv. m ir jÄ atidalinti natÅ«ra. Dėl palėpės dalių nustatymo ir jų atidalijimo (pagal atsakovės apeliacinį skundÄ ) 23. Kaip jau nurodyta nutarties 22 punkte, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti palėpės dalių, kadangi palėpė nėra suformuota kaip atskiras turtinis vienetas.

24. Sprendžiant, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas objektas – bendrojo naudojimo patalpa – gali būti savarankiškai naudojamas daiktas, kartu įregistruojamas kaip savarankiškas nuosavybės teisės objektas Nekilnojamojo turto registre, visų pirma reikšmingos jo techninės savybės, t. y. ar jos atitinka atskiram daiktui teisės aktų keliamus reikalavimus. Tokioms techninėms savybėms priskirtinas patalpų aukštis, plotas, kiti reikalavimai, priklausomai nuo patalpos paskirties, išsidėstymo daugiabučiame name, jos ryšio su kitomis patalpomis ir kt.

Ar konkretus nekilnojamasis daiktas atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali bÅ«ti suformuojamas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis atlikus jų kadastrinius matavimus ir suformavus kadastrinių matavimų bylÄ (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 15 punktas; toliau – NTKÄ®). Ä®statyme įtvirtinta, kad jeigu bendrojo naudojimo patalpos negalima suformuoti kaip atskiro nekilnojamojo daikto, tai ji negali bÅ«ti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu (NTKÄ® 5 straipsnio 2 dalis).

Taigi darytina išvada, kad pagrindas spręsti, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektu esančios bendrojo naudojimo patalpos gali būti naudojamos kaip savarankiškas daiktas, atsiranda nustačius, jog patalpos suformuotos ar gali būti suformuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2014).

25. Byloje pateikta UAB „Nidulus appraisal“ sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad yra atlikti ginčo namo palėpės kadastriniai matavimai ir tai sudaro prielaidas spręsti dėl jos įregistravimo, o kadangi tai susiję su bendro naudojimo patalpos (palėpės) teisinės padėties pakeitimu (kaip atskiro nekilnojamojo daikto suformavimu) būtinas visų gyvenamojo namo patalpų savininkų sutikimas, kuris ir sudaro ginčo esmę. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju buvo sprendžiamas ne tik palėpės, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, suformavimo klausimas, bet ir siekiama nustatyti bendraturčių dalis, kartu jas atidalijant.

Taigi tikroji ginčo esmė buvo susijusi su suformuoto nekilnojamojo turto objekto – palėpės dalių nustatymu ir jų atidalijimu. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, dėl kurių būtų negalima suformuoti palėpės, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, o nesutikimas su ieškiniu šioje dalyje buvo grindžiamas tuo, kad jai neturėtų būti ribojama teisė naudotis nors ir labai maža palėpės dalimi.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendraturčiams tenkančias palėpės dalis, bÅ«tent ir rėmėsi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį, ir sprendė, kad įregistruoti palėpę kaip atskirÄ nekilnojamojo turto objektÄ galima tik bendraturčių sutikimu.

Taip pat teismas rėmėsi Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių“ (galiojusių kadastrinių matavimų atlikimo metu) 153 punkto pastaba, kurioje buvo numatyta, kad pastogės (palėpės) kadastriniai matavimai neatliekami, išskyrus tuos atvejus, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė (palėpė) suformuojama atskiru nekilnojamojo turto objektu.

27. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismo sprendimo dalis, kuria leista ieÅ¡kovui įregistruoti palėpės dalis pagal 2016-07-15 UAB „Nidulus appraisal“ atliktÄ pastato dalių paskaičiavimÄ be atsakovės sutikimo apima ir palėpės, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, įregistravimÄ , nes palėpės dalys gali bÅ«ti nustatytos, kai suformuota pati palėpė, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Todėl teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, jog palėpės dalių įregistravimas negalimas prieÅ¡ tai neįregistravus palėpės. Teismo sprendimu leidus įregistruoti palėpės dalis be atsakovės sutikimo, tuo pačiu pakeičiamas pastogės teisinis režimas iÅ¡ bendro naudojimo patalpos į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomÄ objektÄ , kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia atskiro nekilnojamojo turto objekto įregistravimÄ .

28. Esminis atsakovės teises betarpiÅ¡kai paliečiantis ginčas yra ginčas dėl palėpės dalių atidalijimo, nes teismui nusprendus, jog nesant galimybės atidalinti atsakovei tenkančiÄ dalį natÅ«ra dėl itin nedidelės jos turimos dalies (2/100 dalių – 2,04 kv. m.), atsakovei iÅ¡mokėtina kompensacija, atsakovė nebetenka galimybės naudotis palėpe.

29. Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkÄ (CK 4.81 straipsnis). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės Å¡i teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iÅ¡ jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iÅ¡ bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

30. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl Å¡io nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do, tai jis paprastai gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės nei atidalyti turtÄ natÅ«ra nepadarius jam neproporcingos žalos, nei nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarkÄ . Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensacijÄ galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-485/2005; 2012-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012 ir kt.).

Taip pat svarbu nustatyti, kuris iÅ¡ bendraturčių turi esminį interesÄ naudotis daiktu.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės atsakovei tenkančiÄ palėpės dalį atidalinti natÅ«ra, nes bendros palėpės plotas tik 9,87 kv. m, o atsakovei tenkanti dalis vos 2,04 kv. m., be to, patekimas į bendro naudojimo neįrengtÄ palėpę yra tik iÅ¡ ieÅ¡kovui antrame namo aukÅ¡te priklausančio buto kopėčiomis per lubose įrengtÄ liukÄ , o atsakovė ir trečiasis asmuo neturi jokių galimybių patekti į palėpę iÅ¡ bendro naudojimo patalpų, nes toks įėjimas nėra įrengtas. Atsakovė, tvirtindama, jog yra laiptai, kuriais patenkama į palėpę, tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, tokių įrodymų nenurodo ir apeliaciniame skunde. Å ios aplinkybės paneigia atsakovės galimybę naudotis palėpe ir juo labiau galimybę jÄ atidalinti atsakovei natÅ«ra be neproporcingos žalos Å¡io objekto paskirčiai.

32. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino jos nurodytų nesutikimo su ieÅ¡kovo siÅ«lomu atidalijimo projektu priežasčių, t. y. kad atsakovė pati ketino atlikti palėpės rekonstrukcijÄ padidindama jai tenkančios palėpės dalį iki 15 kv. m, tačiau atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė ir neteikė jokių įrodymų tokioms atidalijimo galimybėms patvirtinti.

33. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo siÅ«lomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigÄ pateikti alternatyvų projektÄ . Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimÄ su ieÅ¡kovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek iÅ¡dėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ projektÄ , tiek pasiÅ«lydamas aiÅ¡kias alternatyvias ieÅ¡kovo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

Atsakovė nenurodė jokių ieškovo siūlomo atidalijimo projekto nulemtų savo interesų pažeidimų, o apeliantės nuoroda į tai, kad atidalijus pastogę ieškovui natūra, ji neteks galimybės patekti prie kamino ar ant stogo esančių antenų, laikytina nepagrįsta, nes stogas lieka bendro naudojimo objektu, o patekimas galimas ne tik per pastogę, bet ir nuo stogo. Atsakovė taip pat nepasiūlė aiškių alternatyvių ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybių, o reikalavimo dėl savo atidalijimo varianto nereiškė.

Dėl teisės rekonstruoti palėpę be atsakovės sutikimo (pagal ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ) 34. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo leisti atlikti palėpės rekonstrukcijÄ be atsakovės sutikimo ir konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateiktas UAB „Kupola“ eskizinis rekonstrukcijos projektas neatspindi konkrečių statybos darbų, kuriuos ketina atlikti ieÅ¡kovas, todėl laikė jį esant nepakankamu įrodymu, nustatant ieÅ¡kovo pageidaujamos atlikti rekonstrukcijos apimtį ir pobÅ«dį, be to, laikė, kad jis neatitinka Statybų įstatymo, atitinkamų statybos techninių reglamentų nuostatų.

Su tokiomis iÅ¡vadomis nesutinka ieÅ¡kovas, teigdamas, kad ieÅ¡kovo pateikti duomenys dėl palėpės rekonstrukcijos yra pakankami ir suteikia reikiamÄ informacijÄ . Taigi ginčo dalykÄ sudaro aplinkybių, susijusių su (ne)pakankamu rekonstrukcijos planų atskleidimu tam, kad bÅ«tų galima įvertinti, ar nebus pažeidžiamos bendraturčių teisės, nustatymas.

35. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojančio kito bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis buvo apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti; arba kaip pagal dabar galiojančiÄ redakcijÄ tokio, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte, t. y. projektinių pasiÅ«lymų, kurių tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomÄ statinių projektavimÄ bei gali bÅ«ti naudojami rengiant specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus) pateikimas.

Ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

36. Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovo pateiktas eskizinis rekonstrukcijos projektas yra nepakankamas rekonstrukcijos projektiniams sprendiniams atskleisti, kadangi tai yra tik planuojamos pastato rekonstrukcijos, įrengiant palėpę, architektūros vaizdinė medžiaga, neatspindinti jokių kitų pagrindinių sprendinių.

37. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.2.1. punkte numatyta, kad projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato Statytojas, atsižvelgęs į Reglamento 13 priedo nuostatas. Ir nors šio Reglamento priedo nuostatos nagrinėjamu atveju yra rekomendacinio pobūdžio (13 priedo 2 punktas), tačiau tai leidžia nustatyti, kokie projektiniai sprendiniai turėtų būti atskleisti.

Nurodyto STR 1.05.06:2010 13 priedo 8 punkte nustatyta, kad projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjai iÅ¡reikÅ¡ti rengiamus projektinius pasiÅ«lymus sudaro: 8.1. aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kuriame nurodoma statinio statybos vieta, statinio pagrindinė naudojimo paskirtis, statybos rÅ«Å¡is, projektuojamų statinių sÄ raÅ¡as (jei projektuojami keli statiniai), paaiÅ¡kinami ir pagrindžiami projektinių pasiÅ«lymų sprendiniai, nurodomi laikančiųjų konstrukcijų ir iÅ¡orinių atitvarų parinkimo motyvai ir kita.

Jeigu numatyta projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje, aiškinamajame rašte pateikiamas gamybos ar kitos veiklos rūšies, projektuojamos statinyje, technologinio proceso aprašymas (schema), nuotekų tvarkymo pasiūlymai, atliekų tvarkymo pasiūlymai, orientacinis energinių išteklių (elektros energijos, šilumos, geriamojo vandens, dujų ir kitų išteklių) kiekis ir apsirūpinimo šaltiniai; 8.2. grafinė dalis: 8.2.1. žemės sklypo sutvarkymo (sklypo plano) su gretima urbanistine aplinka schema.

Joje nurodomas statinių išdėstymas, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, automobilių parkavimo vietos (kai jos planuojamos įrengti žemės sklype) ir kita; 8.2.2. pastato (-ų) aukštų planų schemos; 8.2.3. pastato (-ų) charakteringų pjūvių schemos; 8.2.4. pastato (-ų) fasadai; 8.3. projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija (statinių su gretima urbanistine aplinka vizualizacija arba maketas).

38. IeÅ¡kovo pateiktas eskizinis projektas neatspindi dalies projektinių pasiÅ«lymų esmę apibrėžiančių kriterijų, o tėra tik vaizdinė informacija, todėl nėra pakankamas, informuojant bendraturčius dėl jiems svarbių bÅ«simų statybų aspektų. Sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ (rekonstrukcijÄ ) įgyvendinti, o konkretiems statyboms darbams atlikti, tuo tarpu eskiziniame projekte nėra jokių duomenų nei kokiu bÅ«du bus rekonstruotas stogas, nei kokios patalpos palėpėje bus įrengtos, kaip bus sprendžiami vandentiekio pajungimo, nuotekų Å¡alinimo, Å¡ildymo ir kt. klausimai.

39. Nors ieÅ¡kovas su pradiniu ieÅ¡kiniu yra pateikęs BendrÄ jį aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , tačiau tai tėra paties statytojo, o ne projektuotojo sudarytas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kaip paaiÅ¡kino pats ieÅ¡kovas, aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas sudarytas pasinaudojus internete prieinamais pavyzdžiais. Pagal STR 1.05.06:2010 6.6. punkto nuostatas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas – projekto tekstinis dokumentas, jo aiÅ¡kinamoji dalis, o nagrinėjamu atveju aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas pateiktas, nors nėra jokio projekto. Todėl ir remtis tokio aiÅ¡kinamojo raÅ¡to duomenimis nėra jokios galimybės, juolab, kad ieÅ¡kovas ir nereiÅ¡kė reikalavimo, jog bÅ«tų leista atlikti rekonstrukcijÄ be atsakovės sutikimo bÅ«tent pagal šį aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ .

40. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčio nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiÅ«lymo neigiamÄ poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Tačiau Å¡iuo atveju nesant tinkamo projektinio pasiÅ«lymo atsakovė iÅ¡ esmės ir negali tinkamai jam atsikirsti, todėl ir jos atsikirtimo argumentai yra nekonkretÅ«s, abstraktÅ«s, visgi tai nereiÅ¡kia, jog ji neįrodė savo nesutikimo su teikiamu pasiÅ«lymu motyvų.

41. Sutiktina, kad atsakovės atsikirtimo argumentai, jog atsakovas nepateikė draudimo bendrovės laidavimo rašto ar banko garantijos dėl galimos žalos jos turtui, sutarčių su projektuotojais ir konstruktoriais, techniniu prižiūrėtoju ir rangovais kopijų bei jų kontaktinių duomenų, yra nepagrįsti, kadangi tai nesusiję su projektinių sprendinių pateikimu, o yra tolimesnių projekto rengimo, statybos darbų etapų dalykas. Tačiau atsakovė kartu pagrįstai siekė aiškintis, kaip po rekonstrukcijos bus naudojamasi nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, kaip bus išspręsti stogo keitimo ir susijusių pastato konstrukcijų sutvirtinimo, inžinerinės įrangos ir komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai.

42. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektÄ pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 24 straipsnio 21 dalis). Be to, projektÄ rengiantis projektuotojas prisiima atsakomybę už rengiamo projekto atitikimÄ Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitoms teisės normoms (Statybos įstatymo 16 straipsnio 8 dalis). Todėl ieÅ¡kovo pasamdytas projektuotojas prisiims atsakomybę už tai, kad jo parengtame projekte detalizuoti rekonstrukcijos darbai nepadarys neproporcingos žalos ginčo namui, kad namas po tokių darbų nesugrius, kad nepablogės namo konstrukcinė bÅ«klė, kitu atveju jis turės atsakyti įstatyme nustatyta tvarka.

43. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos tinkamai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus dėl numatomos rekonstrukcijos atlikimo ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ių įrodymų nepakankama tam, kad bÅ«tų galima įvertinti rekonstrukcijos mastÄ , pobÅ«dį, bÅ«tinus atlikti statybos darbus ir jų galimÄ poveikį bendraturtės teisėms, todėl tinkamai taikė bendraturčių santykius reglamentuojančias teisės normas.

44. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo Å¡iÄ sprendimo dalį, kadangi pats ieÅ¡kovas rekonstrukcijos darbams pagrįsti pateikė tik architektÅ«rinį eskizinį projektÄ , kuriuo remdamasis ir suformulavo savo reikalavimÄ , o tai yra akivaizdžiai nepakankamas įrodymas tam, kad bÅ«tų galima įvertinti bÅ«simos rekonstrukcijos poveikį bendraturčių teisėms. Vien tai, kad su tokia ieÅ¡kovo planuojama rekonstrukcija sutinka kitas bendraturtis (trečiasis asmuo), jokiu bÅ«du nepatvirtina, kad tokia rekonstrukcija, neatskleidžiant numatomų konkrečių statybos darbų, nepažeidžia ir kitos bendraturtės teisių.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ siekdamas, kad jam bÅ«tų leista vykdyti rekonstrukcijÄ bÅ«tent be atsakovės sutikimo, todėl bylos nagrinėjimo dalykas buvo atsakovės, o ne trečiojo asmens galimo teisių (ne)pažeidimo nustatymas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme 45. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu tarp Å¡alių, kadangi, jos nuomone, teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių Å¡alims atsirado bylinėjimosi iÅ¡laidos, o bÅ«tent neįvertino to, jog ieÅ¡kovas nesiekė pasinaudoti ikiteismine ginčo iÅ¡sprendimo galimybe, t. y. pasiÅ«lydamas bendraturčiams geranoriÅ¡kai susitarti dėl palėpės suformavimo ir jos įregistravimo atskiru turtiniu vienetu.

46. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

47. Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovas net du kartus kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo įregistruoti palėpės dalis ir leisti atlikti rekonstrukcijÄ gavimo, be to, Å¡alys ir bylos nagrinėjimo metu bandė siekti taikaus susitarimo, tačiau nepavyko. Todėl nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovas nebandė ginčo su bendraturčiais spręsti iki jam kreipiantis į teismÄ , o tai, kad Å¡alys nesusitarė taikiai ir bylos nagrinėjimo metu tik patvirtina, jog ieÅ¡kovo kreipimasis į teismÄ siekiant apginti savo teises buvo pagrįstas ir tinkamas kilusio ginčo sprendimo bÅ«das.

48. Kadangi nenustatyti pagrindai tenkinti abiejų šalių apeliacinius skundus, t. y. jie pripažinti nepagrįstais, ir sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šalims neatlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys, 98 straipsnis), taip pat nepriteistinos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teiktos ieškovui, išlaidos (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

49. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (3 Eur), todėl iÅ¡ apeliantų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Nijolia Indreikienė Virginija Lozoraitytė Tomas Romeika