e66e6a34-2aea-45e2-9267-15f16dc47ca3 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-103-870/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41249-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui TaÅ¡kÅ«nui, nukentėjusiajam J. V., kaltinamajam R. B., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki suėmimo niekur nedirbo, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 1998-06-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 471 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.); 2) 1999-02-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 113 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 42 straipsniu šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1998-06-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 471 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.); 3) 2003-02-03 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalis – laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 43 straipsniu šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1999-02-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003-07-07 nutartimi nusikalstamos veikos iš BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalies, galiojusios iki 2003-05-01, perkvalifikuotos į naujojo BK 284 straipsnį bei paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams ir 15 dienų. Vilniaus apygardos teismo 2003-09-16 nutartimi Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2003-07-07 nutartis pakeista ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams ir 15 dienų. Iš įkalinimo vietos paleistas 2004-04-28 lygtinai prieš 4 mėnesius ir 14 dienų; 4) 2005-07-20 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 2 MGL (250 Lt) dydžio bauda; 5) 2010-02-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Iš įkalinimo vietos paleistas 2010-11-16 lygtinai, neatlikus 10 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmės. 6) 2016-10-03 Vilniaus m. apylinkės teismas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2017-04-21 išregistruotas iš probuojamų asmenų registro; 7) 2018-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį devynerių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas Å¡eÅ¡iems mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2018-10-29). kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: R. B. sužalojo kitÄ Å¾mogų, dėl ko žmogus buvo sunkiai suluoÅ¡intas, o bÅ«tent: R. B. 2018-08-05 15.05 val. vieÅ¡oje vietoje – Å¡alia namo (duomenys neskelbtini) krÅ«mais apaugusioje laukymėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju J.

V. metu, sudavė ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį peiliu nukentėjusiajam J. V. į pilvo kairę pusę, padarydamas jam pilvaplėvės ertmės kiauryminį sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį kairės paÅ¡onės durtine-pjautine žaizda, pasieninės pilvaplėvės sužalojimu, kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. V. sveikatÄ , padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. R.

B. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino. Jis paaiškino, kad būdamas išgėręs alaus išėjo pasivaikščioti ir nepažįstamos kompanijos pasiteiravo, ar nematė V. (jo pažįstamo asmens). Nukentėjusysis (J. V.) pasiuntė „ant trijų raidžių“, išvadino necenzūriniais žodžiais. Buvo įžeistas žodžiais „gaidys“, „pyderastas“. Jis bausmę atlikinėjo kalėjime, tokie žodžiai žeidžiantys. Jis paklausė, kodėl taip šneka, nukentėjusysis atėjo pakeltomis rankomis ir sudavė smūgį su galva, jis nukrito.

Jis iÅ¡eidamas pasakė, kad už žodžius atsakys, leido suprasti, kad grįš. Ä® įvykio vietÄ grįžo su dar dviem nepažįstamais vaikinais, kuriuos sutiko netoli namų. Jų paprašė, kad eitų su juo ir padėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti. Pasikvietė žmones, kad nesumuÅ¡tų jo antrÄ kartÄ . Kai grįžo antrÄ kartÄ ir priėjo prie nukentėjusiojo paklausti Å¡is pakėlė rankas muÅ¡tis, tačiau jis (R. B.) pirmas jam smogė. Grumdamiesi nukrito ant žemės. Jis pajuto dÅ«rį į kojÄ ir pamatė ant žemės gulintį peilį, tada tuo peiliu jam (nukentėjusiajam J.

V.) smogė į pilvÄ . Tas peilis jam nepriklauso. IÅ¡ kur jis atsirado negali paaiÅ¡kinti. Jo pyktis buvo nukreiptas prieÅ¡ pasakytus žodžius, prieÅ¡ nukentėjusįjį (detalÅ«s kaltinamojo paaiÅ¡kinimai iÅ¡dėstyti teisiamojo posėdžio protokole, t. 3, b. l. 51-53). Nukentėjusysis J. V. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad su D. (draugu) susiskambino ir norėjo pasikalbėti prie „Maximos“, Parko g. Susitikę nusipirko 3 butelius Å¡ampano. Buvo jis, žmona, D. ir pažįstamas A..

Sėdėjo ant žolės ir ėjo žmogus, kuris sėdi salėje, kaltinamasis. Neprisimena tiksliai, lyg ir paprašė parÅ«kyt, prisikabino, davė į veidÄ (jam R. B.) ir susimušė dviese. Tada jis pasakė, kad už pusės valandos ateis ir išėjo. Jis atėjo už pusės valandos, davė į veidÄ , jis buvo ir dar trys žmonės buvo su juo. Jis nukrito. Kaltinamasis R. B. su peiliu pradÅ«rė pilvÄ . Kai įdÅ«rė į pilvÄ iÅ¡ karto skausmo nebuvo. Nuo R. B. jautėsi alkoholio kvapas.

Kai R. B. davė jam į veidÄ , jis nukrito ir jis jam spyrė į pilvÄ . A. sulaikė R. B. ir iÅ¡kvietė policijÄ (detalÅ«s nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimai iÅ¡dėstyti teisiamojo posėdžio protokole (t. 3, b. l. 33-34). Liudytojos L. V. (nukentėjusiojo žmona) teisiamajame posėdyje pateiktais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad tai buvo rugpjūčio 26 d., sekmadienis. Jie (ji su vyru, D. ir A. stovėjo, gėrė Å¡ampanÄ . Jos vyras su D. truputį toliau paėjo ir jie ten kalbėjosi, ėjo R. (B.), jie ten susimušė.

Ji nežino, kuris pirmas pradėjo muÅ¡tis, jie toliau stovėjo. Jos vyras pasakė ant jo (kaltinamojo) „gaidys“. Kaltinamasis R. B. pasakė, kad už „gaidį“ atsakysi už pusės valandos. Ir tikrai už pusės valandos B. atėjo su trimis vaikinais. Vyras su tais vaikinais pradėjo kalbėtis, o R. jam trenkė, ir jis nukrito ir iÅ¡ karto peiliu badė. Antro konflikto nebuvo, jis (R. B.) tiesiog priėjo, davė į veidÄ ir iÅ¡ karto peiliu dÅ«rė. A. po to iÅ¡mušė iÅ¡ R. peilį.

Jos vyras gulėjo, R. paėmė maiÅ¡elį, peilį ir ėjo iÅ¡ kitos pusės. Ji pribėgo ir jį sulaikė už pakarpos. Po kelių minučių policija atvažiavo. Ji buvo su tapkėmis (Å¡lepetėmis), porÄ kartų R. trenkė į Å¡onÄ , po to vyras pribėgo ir sudavė į veidÄ . R. B. nukrito, kai ji jį patempė. Tai buvo tada, kai jos vyrÄ su peiliu padÅ«rė. Kai A. iÅ¡ B. atėmė peilį, jis kelis kartus sudavė jam į veidÄ . Jei nebÅ«tų peilio atėmę, nežino kas bÅ«tų.

Ji jam į veidÄ niekaip negalėjo spirti, tik į Å¡onÄ porÄ kartų sudavė. Jos vyras ligoninėj buvo tris dienas, nes jis buvo nedraustas, tik pirmÄ pagalbÄ jam suteikė. Jis gydėsi iki lapkričio 16 d. Ä® sanatorijÄ nenorėjo važiuoti. Ä®vykį su peilį ji matė, o kaip viskas prasidėjo negali pasakyti. Matė, kad abu mušėsi. Mušėsi dėl žodžių. Kas pirmas pradėjo smÅ«giuoti pirmo konflikto metu negali pasakyti. Antras įvykis buvo tada, kai kaltinamasis grįžo. TÄ Å¾odį „gaidys“ pasakė jos vyras.

Liudytojas A. G. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad R. B. pažįsta iÅ¡ matymo, ne vienÄ kartÄ matė, tame pačiame rajone gyvena. TÄ dienÄ sutiko nukentėjusįjį, kuris buvo su žmona ir su jų pažįstamu. Jie gėrė Å¡ampanÄ , turėjo daug maišų prisikrovę. R. ėjo iÅ¡ alaus baro pusės, Jis kiek toliau kalbėjo su nukentėjusiojo žmona, staiga iÅ¡girdo, kad tonas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo pasikeitė ir pradėjo muÅ¡tis. R. atsistojo, norėjo su juo muÅ¡tis, bet pirmas gavo B. nuo nukentėjusiojo.

Abu atsistojo, abu norėjo muštis. Detalaus pokalbio negirdėjo. Aktyvesnis mušeika buvo nukentėjusysis. Po kelių smūgių R. pradėjo pasidavinėti. Panašu buvo, kad iniciatorius buvo nukentėjusysis, bet matėsi, kad R. nebuvo prieš pasimušti. R. pradėjo pralaiminėti, sakė, kad užtenka jį mušti, jis juos išskyrė. Pradėjo rėkauti vienas kitam, nukentėjusysis pradėjo visokiais žodžiais užgaulioti R., kuris sakė, kad už žodžius atsakysi ir labai dažnai tai kartojo ir išėjo.

Praėjo gal pusė valandos, grįžo R., bet grįžo ne vienas, atsivedė tris vyrus. R. nuėjo tiesiai prie nukentėjusiojo, užsimojo ir trenkė. Nuo smūgio nukentėjusysis nukrito, tada R. ant jo užlindo, ir toliau jie ten kovojo. Kovojo, kol nukentėjusysis nepradėjo garsiai rėkti. Nukentėjusiojo žmona pamatė, kad kaltinamasis turi peilį. Visiems buvo šokas. Niekas nesitikėjo. Nors ir buvo sužalotas nukentėjusysis, jis rėkė ir laikėsi už šono. R. pradėjo link jo eiti su peiliu, tas pradėjo dar labiau rėkti.

Jis (G.) tuo momentu trenkė R. su kumščiu, tikslu iÅ¡muÅ¡ti peilį iÅ¡ rankų, bandė su kojom iÅ¡muÅ¡t peilį. IÅ¡muÅ¡us peilį, nukentėjusysis užpuolė kaltinamÄ jį, jo žmona su taÅ¡e mušė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad R. antrÄ kartÄ grįžo ir užpuolė nukentėjusį dėl jo pasakytų žodžių. IÅ¡eidamas kaltinamasis kartojo, kad už žodžius atsakys. Nukentėjusysis prieÅ¡ B. vartojo įžeidžiančius, keiksmažodžius „pydaras“ ir t.t.

Nukentėjusysis pasirodė aktyvesnis, agresyvesnis, bet kas trenkė pirmas nežino. Kai atsisuko, stovėsena abiejų buvo pasiruoÅ¡usi muÅ¡tis. IÅ¡ teisiamajame posėdyje liudytojo A. D. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad buvo rugpjÅ«tis, sekmadienis, buvo praėjusi savaitė, kai grįžo iÅ¡ kalėjimo. Tada buvo nelabai blaivus. Jam paskambino J., jie susitiko prie „Maximos“, nupirko Å¡ampano. Sėdėjo, gėrė, buvo trise, po to buvo ketvirtas žmogus, jis jo nepažįsta. Po to atėjo kaltinamasis, kažkÄ pasakė, jis (A.

D.) nesikiÅ¡o. Jis stovėjo nuo konflikto 3-4 m. Jis negirdėjo, ten susipyko, kažkas kažkÄ pasakė. PirmÄ kartÄ buvo atėjęs, po to nuėjo, po to vėl grįžo. PirmÄ kartÄ kas kam sudavė nematė, antrÄ kartÄ irgi taip pat. Tik pamatė, kad pas J. buvo kruvinas Å¡onas ir viskas. Kai atvažiavo policija buvo ten pat, vietoj. Konfliktas prasidėjo, nes susipyko, o dėl ko susipyko nežino. Padurtas V. trenkė užpuolikui, po ko jis nukrito, gal jis nenorėjo atsistoti. Matė, kaip V. jam sudavė smÅ«gį, matė kaip kaltinamasis nugriuvo.

Remiantis liudytojo R. O. teisiamajame posėdyje pateiktais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pažįsta R., jie iÅ¡ vieno rajono, yra matęs, nėra geras draugas. Nukentėjusį J. irgi yra matęs porÄ kartų, kaip rajono gyventojÄ . Tiksliai nepamena laiko, jie stovėjo su draugu D., tada priėjo R., kažkÄ panosėje (tyliai) paburbėjo ir nuėjo, ir jie nuėjo paskui jį. Pamatė veiksmÄ - pradėjo pyktis R. su nukentėjusiuoju. Kaip viskas prasidėjo nežino. Pradėjo Å¡nekėti, tada nukentėjusysis trenkė R., ir jie pradėjo muÅ¡tis.

Po to susimušė, atsistojo, moteris pradėjo Å¡Å«kauti, policijÄ kviesti, jie iÅ¡ Å¡ono visa tai matė, galvojo, kad nelabai gera tai matyti, ir nuėjo. Eidamas atsisuko matė, kad R. guli ant žemės ir jį muÅ¡a, dviese ar trise. Pirmas trenkė nukentėjusysis. Pradėjo bartis, po to J. trenkė R.. Nelabai ten stiprios muÅ¡tynės buvo. Ta moteris (nukentėjusiojo žmona) pradėjo ant jų rėkti. Žino, kad R. panaudojo peilį. Peilio nematė, kraujÄ matė ant R., iÅ¡ nukentėjusiojo burnos irgi tekėjo kraujas.

Kokiu tikslu pakvietė eiti jis nežino. J. norėjo prieiti prie jo, grasino jam. J. neadekvačiai elgėsi. Jis matė, kad muÅ¡a R. J., mušė su diržu ar pagaliu, moteris spardė ir dar kažkoks vienas buvo. R. tuo metu gulėjo. Teisiamajame posėdyje liudytojas D. N. paaiÅ¡kino, kad R. tada pirmÄ kartÄ matė, jo nepažįsta. Jis pamena, kad vasarÄ , dienos nelabai pamena, dienos metu, jis su R. susitiko, ruošėsi eiti į futbolo varžybas. Stovėjo ir priėjo kaltinamasis, truputį iÅ¡gėręs buvo, pradėjo jiems kažkÄ sakyti, pasakė, kad sumušė, ir pradėjo eiti.

Jie buvo porÄ metrų nuo jo, jis (R.) pirmas nuėjo link krÅ«mų, matė, kad kažkÄ aiÅ¡kinosi su kitu žmogumi, po to ar tai jis ar tai jam trenkė, nukrito jis ant žemės, tada iÅ¡girdo, kad kažkas surėkė, jis pabėgo, nes nenorėjo problemų turėti. Prasidėjusio konflikto jis nematė. Kalbėjosi, ir kažkuris kažkuriam trenkė. Kuris pirmas trenkė nelabai pamena, nenori meluoti, nes stovėjo per atstumÄ . Matė, kad nukrito ant žemės ir jis nubėgo. Jis nežino, ar peilį turėjo kuris nors.

Po to Naujojoj Vilnioj sakė, kad kažkas kažkÄ papjovė, bet peilio jis nematė. IÅ¡ 2018-08-29 Specialisto iÅ¡vados Nr. G 3024/2018 (01) nustatyta, kad J. V. padaryta pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas, pasireiÅ¡kęs kairės paÅ¡onės durtine-pjautine žaizda, pasieninės pilvaplėvės sužalojimu, kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas aÅ¡triu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu įrankiu-peiliu, neilgai trukus iki apžiÅ«ros VÅ¡Ä® RVUL 2018-08-26.

Sužalojimas vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 162-163). IÅ¡ 2018-09-12 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo nustatyta, kad J. V. atpažino R. B. kaip asmenį, kuris 2018-08-26 apie 15 val. sužalojo peiliu ir sunkiai sutrikdė sveikatÄ (t. 1, b. l. 115-119). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis J. V. parodė vietÄ , kurioje, jo nuomone, R. B. pradėjo konfliktuoti, o jis pastarÄ jį pastÅ«mė. Taip pat parodė vietÄ , į kuriÄ grįžo R.

B. po maždaug 30 min. Vėl R. B. jam sudavė ir jie susistumdė, nukentėjusysis nugriuvo, R. B. jam dÅ«rė į kairį Å¡onÄ , tačiau kuo jis dÅ«rė, nematė. Po to, kai jis jau buvo padurtas, jis sudavė smÅ«gius R. B. (t. 1, b.l. 127-147). Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusiojo J. V. žmona L. V. parodė vietÄ , kurioje ji, A. D., A. G., jos vyras gėrė Å¡ampanÄ . Ji matė, kuomet prie jos vyro priėjo ėjęs takeliu nepažįstamas vyras, kurį visi Naujojoje Vilnioje vadina „K.“ ir kurį ji atpažino iÅ¡ nuotraukos kaip R.

B.. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad ji girdėjo kaip tas vyras, kažko jos vyro paklausė, o pastarasis jam atsakė, tačiau kÄ konkrečiai atsakė, ji negirdėjo, bet matė kaip R. B. pirmas sudavė J. V. ranka į veidÄ , po ko jos vyras smogė R. B. ir abu nukrito ant žolės. Jos vyrui pasakius, kad prisikabino kažkoks „gaidys“, nueidamas R. B. pasakė, kad už „gaidį“ atsakys, tegul po pusvalandžio laukia. Maždaug po pusvalandžio grįžo R. B. su dar trimis jai iÅ¡ matymo pažįstamais vaikinais.

Vaikinai pasisveikino su jos vyru, o R. B. nieko nesakęs du kartus trenkė jos vyrui – J. V. į veidÄ , o J. V. sudavė R. B. ir jie abu pradėjo muÅ¡tis. Liudytoja parodė, kad abu vyrai nugriuvo ant žemės ir ji pamatė kaip R. B. atsisėdo apsižergęs jos vyrÄ ir deÅ¡ine ranka dÅ«rė peiliu J. V. į kairį Å¡onÄ , pastarajam gulint ant nugaros. Po dÅ«rio J. V. apsivertė ant kairio Å¡ono, tokiu bÅ«du nuo savęs nustumdamas R. B.. Tuo pačiu metu pribėgo A. G., kuris koja iÅ¡spyrė peilį iÅ¡ R.

B. rankos bei nustÅ«mė R. B. nuo J. V. bei sudavė smÅ«gius R. B. į veidÄ . Jos vyras besilaikydamas už Å¡ono, gulinčiam R. B. kelis kartus spyrė į Å¡onÄ . Po Å¡ių smÅ«gių R. B. atsikėlė, pasiėmė numestÄ netoliese peilį ir nubėgo link krÅ«mų, kur jai matant iÅ¡metė peilį. Ji nenorėjo, kad E. B. pabėgtų, todėl pasivijo jį ir stipriai sugriebė už apykaklės ir laikė kol jai į pagalbÄ atėjo A. G.. L. V. paaiÅ¡kino, kad atvykusiems policijos pareigÅ«nams ji pati parodė, kur R.

B. numetė peilį, o policijos pareigÅ«nai tÄ peilį surado (t. 1, b. l. 173-186). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu liudytoja J. V. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 R. B., kaip asmenį, kuris 2018-08-26 peiliu sunkiai sužalojo jos vyrÄ J. V. ir kurį ji liudytojo apklausos metu ji įvardijo kaip „K.“ (t. 1, b.l. 195-200). IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu liudytojas A. D. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 R. B., kaip asmenį, kuris 2018-08-26 peiliu dÅ«rė sunkiai ir sužalojo J.

V. (t. 2, b.l. 13-18). Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados IÅ¡ surinktų, aukščiau iÅ¡dėstytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais daroma abejonių nekelianti iÅ¡vada, kad R. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis. Specialisto iÅ¡vada, kaltinamojo paaiÅ¡kinimai, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, kad bÅ«tent kaltinamasis padarė nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Būtent R. B. pavartoto smurto pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tai buvo konfliktas tarp neblaivių asmenų: nukentėjusiojo J. V. ir kaltinamojo R. B.. Kuris iš jų sudavė pirmas smūgius lieka abejonių. Kaltinamasis teigia, kad pirmas sudavė nukentėjusysis. Nukentėjusysis J. V. teigia, kad pirmas sudavė R. B.. Liudytojai A. D. bei nukentėjusiojo žmona L. V. negali pasakyti kuris pirmas sudavė. Byloje nepaneigta kaltinamojo R.

B. versija, kad jį iÅ¡vadino nukentėjusysis „gaidžiu“ dėl ko jis labai įsižeidė, nes anksčiau atlikinėjo realiÄ laisvės atėmimo bausmę, o kalėjusiam žmogui Å¡is žodis reiÅ¡kia įžeidimÄ . Å iÄ aplinkybę nurodė nukentėjusiojo žmona L. V., paaiÅ¡kindama, kad R. B. pažadėjo maždaug po pusvalandžio grįžti į įvykio vietÄ , atsakys „už gaidį“. Taip pat Liudytojas A. G. sakė, kad nukentėjusysis prieÅ¡ R. B. vartojo įžeidžiančius keiksmažodžius „pyderas“ ir t. t.

Teismo vertinimu, kaltinamojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad R. B. grįžo atkerÅ¡yti už pasakytÄ Å¾odį „gaidys“, R. B. iÅ¡ karto trenkė nukentėjusiajam J. V.. Liudytojas R. O. teigia, kad pradėjo Å¡nekėti, tada nukentėjusysis trenkė R. B.. Liudytojas A. G. taip pat nurodė, jog sugrįžus R. B. su vyrais, kaltinamasis iÅ¡ karto nuėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė. Bylos duomenys patvirtina, kad ir R. B. Å¡ių muÅ¡tynių metu taip pat buvo sumuÅ¡tas. Pirmo kontakto metu jam sudavė nukentėjusysis, grįžus antrÄ kartÄ ir panaudojus prieÅ¡ nukentėjusįjį peilį jam sudavė ne tik nukentėjusysis, bet ir jo žmona bei liudytojas A.

G., tačiau kalbėti Å¡ioje byloje apie bÅ«tinÄ jÄ gintį net nėra prasmės, Å¡ios klausimo niekas iÅ¡ proceso dalyvių ir nekelia. Neabejotinai nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir kaltinamojo veiksmų – peilio panaudojimo yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas pastebi, kad BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas veikiant tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, durdamas nukentėjusiajam peiliu į pilvÄ , suvokė atliekamus veiksmus ir pavojingÄ jų pobÅ«dį žmogaus sveikatai ir nors padarinių nenorėjo, t. y. nesiekė tyčia sužaloti, tačiau savo pavojingu elgesiu sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.

Baudžiamojo įstatymo prasme, toks kaltės turinys vertintinas kaip padarytas veikiant netiesiogine tyčia. BK 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. R. B. veikė suvokdamas, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir pavojingi tokiu laipsniu, kad gali sukelti sunkų sveikatos sutrikdymÄ , numatydamas tokius padarinius ir bÅ«damas abejingas dėl galimo sveikatos sutrikdymo.

Tai teismų praktikoje vertinama kaip nusikaltimo padarymas esant netiesioginei tyčiai. Netiesioginę tyčiÄ Å¡ioje konkrečioje byloje pagrindžia ir pats smurto pobÅ«dis – smÅ«gis buvo suduotas bÅ«tent iÅ¡ kerÅ¡to už pavartotÄ Å¾odį iÅ¡ esmės dėl menkavertės priežasties. Durdamas peiliu jis numatė, jog gali padaryti pavojingus kÅ«no sužalojimus, dėl kurių gali kilti sunkių padarinių, tačiau savo sÄ monėje nedetalizavo galimų padarinių sunkumo ir vienodai norėjo bet kurių iÅ¡ jų.

Kaltinamasis, suvokdamas, kad kelia realų pavojų kito žmogaus sveikatai ir elgiasi nusikalstamai, negalėjo nenumatyti galimų padarinių, nes tokioje situacijoje priežastinio ryÅ¡io vystymosi dėsningumai asmeniui yra žinomi kaip neiÅ¡vengiami ar galimi. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Taigi neginčytinai nustatyta, kad R. B. tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. V.. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet taip pat kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius. Teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis viso proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ (iÅ¡skyrus chuliganiÅ¡kas paskatas, kurios buvo jam inkriminuotos) atsiprašė nukentėjusiojo ir parodė, jog gailisi dėl to, kÄ padarė.

Taigi, byloje yra pagrindas pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo padarytai veikai (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Å iÄ aplinkybę patvirtina nukentėjusysis, liudytojas D. N.. IÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad dÅ«ris peiliu buvo sÄ lygotas alkoholio ir iÅ¡ esmės be jokios rimtos priežasties.

Kaltinamojo veiksmai peiliu buvo visiÅ¡kai neadekvatÅ«s ir beprasmiai, net jeigu jį įžeidė nukentėjusiojo pasakyti žodžiai. Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimÄ , teismas įvertina tai, kad R. B. padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sunkų (BK 11 str. 5 d.) tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , už kurį įstatymų leidėjas numato laisvės atėmimo bausmę iki deÅ¡imties metų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. yra teistas 7 kartus, tame tarpe ir už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , beveik visas nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas neblaivus.

Taip pat jis teistas ir užsienyje, Belgijoje (t. 2, b. l. 125-146). Kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuoja byloje esantys duomenys apie anksčiau padarytų administracinių pažeidimų pobÅ«dį. Jis ne kartÄ baustas už pažeidimus, kurie nulemti alkoholio vartojimo (bÅ«damas neblaivus keikėsi vieÅ¡oje vietoje, nesugebėjo paaiÅ¡kinti kas jis toks, nesiorientavo aplinkoje, bÅ«damas girtas atsisakė kavinėje sumokėti už maistÄ ir alkoholinius gėrimus ir pan.). Kaltinamasis baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 147-157).

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, bausme siekiama ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , bet tuo pačiu ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad siekiant teisingai nubausti kaltinamÄ jį, atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio, paveikti jį keisti savo elgesį, o taip pat apriboti jo galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, taip pat smurtauti, bÅ«tinas realus kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę (paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybės už sunkius nusikaltimus įstatymo leidėjas netgi nenumato, o vienintelė pagal įstatymÄ galima bausmė už atitinkamÄ veikÄ - laisvės atėmimas).

Taigi, teismas sutinka su prokuroro pozicija, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę bausmę, nei numato BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija. Teismo įsitikinimu, tik laisvės atėmimo bausmė gali padėti koreguoti nuteistojo elgesį ir įpročius, Å¡iuo metu sudarančius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Å velnesnės bausmės paskyrimas sudarytų sÄ lygas formuoti nebaudžiamumo įspÅ«dį ir leistų kaltinamajam toliau elgtis nereaguojant į teismo ir valstybės sprendimÄ dėl jo veiksmų.

Teismas skiria kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje už atitinkamÄ veikÄ numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, nesiekiančiÄ vidurkio, tačiau savo dydžiu pakankamai griežtÄ , 3 (trejų) metų (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas, paskirdamas vidurkio nesiekiančiÄ bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis viso proceso metu kaltę pripažino, įvykio metu pats buvo sumuÅ¡tas (nukentėjusiojo, jo žmonos ir draugo), nukentėjusysis J. V. nereiÅ¡kia civilinio ieÅ¡kinio, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, Å¡iandien dienai J.

V. sveikata pasitaisė. Paskutiniu 2018-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. nuteistas realia, galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vairavimÄ automobilio esant neblaiviam ir bausmės dar neatlikęs. Tai yra neatlikęs paskirtos bausmės, R. B. padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama dalis neatliktos bausmės – trys mėnesiai. IÅ¡ įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad R.

B. buvo sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 26 d. 16 val. (t. 2, b. l. 61). 2018-08-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (t. 2, b. l. 88-91). 2018-09-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pratęstas suėmimas 3 mėnesiams (t. 2, b. l. 100 -102), terminÄ skaičiuojant nuo 2018-09-27. Vilniaus apygardos teismas 2018-12-20 nutartimi pratęsė griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę trims mėnesiams (t. 3, b. l. 9-11). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir suėmimo laikas iki nuosprendžio paskelbimo (2019 m. kovo 8 d. ) įskaičiuotinas į skirtinÄ bausmę.

Kardomoji priemonė - suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista. Dėl pareikštų civilinių ieškinių Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 832, 80 eurų civilinį ieškinį patirtai turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo J. V. gydymu (t. 1, b. l. 67-68). Civilinis ieškinys pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 70), todėl tenkintinas pilna apimtimi, kadangi atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo R.

B. veika. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimo: Nuosprendžiui įsiteisėjus: Dvi kompaktines plokÅ¡teles su garso įraÅ¡ais iÅ¡ BPC paliktinos saugoti byloje; Nukentėjusiojo J. V. rÅ«bai grÄ Å¾intini nukentėjusiajam, pastarajam atsisakius, sunaikinti; DNR mėginiai ir peilis sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 straipsniais, n u s p r e n d ė : R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimu.

Å iuo nuosprendžiu skirtÄ bausmę remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje skirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 641 straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės ir skirti galutinę bausmę 4 (keturis) metus laisvės atėmimo. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2018 m. rugpjūčio 26 d. 16 val. iki nuosprendžio paskelbimo (2019-03-08).

Bausmės atlikimo pradžiÄ kaltinamajam R. B. skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos (2019-03-08). R. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vilniaus teritorinei ligonių kasai iÅ¡ R. B. priteisti 832, 80 (aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus ir 80 eurocentų) eurų patirtos žalos, dėl nukentėjusiojo gydymo, atlyginimui. Nuosprendžiui įsiteisėjus: dvi kompaktines plokÅ¡teles su garso įraÅ¡ais iÅ¡ BPC palikti saugoti byloje;

Nukentėjusiojo J. V. rÅ«bus grÄ Å¾inti nukentėjusiajam, pastarajam atsisakius, sunaikinti; DNR mėginius ir peilį sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Virginija Liudvinavičienė