2022-06-15 Nr. AB-16472-3-61-3-01178-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2847-520-2022

Teisminio proceso Nr. 3-31-3-01178-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 22S7088 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turi 4 vaikus, prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog iki (duomenys neskelbtini), iš pareigų buvo atleistas dėl to, kad neatvyko į darbą pasibaigus atostogoms. Pareiškėjas atsisakė vykdyti vyriausybės įsakymus, kuriais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas įsijungė į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Paskutinius keturis mėnesius iki išvykimo iš kilmės šalies jis (duomenys neskelbtini), ieškojo tinkamo darbo, tačiau iškilus sunkumams nusprendė emigruoti, nes savo ateities (duomenys neskelbtini) nebematė (šalyje nėra gerbiami įstatymai, nėra saugu gyventi; kt.). Pareiškėjas suprato, kad (duomenys neskelbtini) jam gresia realus susidorojimo pavojus, ir nusprendė palikti (duomenys neskelbtini) – išvykti į Europą.

3. Nesutikdamas su Departamento Sprendimu, pareiškėjas tvirtino, kad jis nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir / ar susidorojimo pavojus, o įvertinus dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia iki šiol. Pareiškėjo teigimu, būtina išsiaiškinti (nustatyti) visas reikšmingas, su pareiškėjo aplinka jo kilmės šalyje susijusias aplinkybes ir jas įvertinti ne tik individualiai, bet ir sistemiškai. Tačiau atsakovas, vertindamas situaciją (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjui kylantį pavojų bei tuo pagrindu atsirandančią pareiškėjo baimę, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad, atsižvelgus į jo individualias aplinkybes ir jam kilsiančios grėsmės pobūdį (jeigu jis bus išsiųstas į kilmės šalį), jis priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei ((duomenys neskelbtini)). O ši aplinkybė lemia potencialios grėsmės realumą. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjo baimė patirti susidorojimą nepagrįsta, taip pat, kad faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjas kilmės šalyje identifikuojamas kaip grėsmė vyriausybės vykdomai politikai ir dėl to siekiama su juo susidoroti. Minėti teiginiai neatitinka viešai paskelbtos ir (duomenys neskelbtini) visuomenei žinomos informacijos, kad pareiškėjas yra pilietinės visuomenės aktyvistas ir (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas neįvertino pareiškėjo individualios situacijos (duomenys neskelbtini) ilgus metus vykusio tarptautinio ir vidaus karinio konflikto kontekste.

5. Pareiškėjo teigimu, dėl (duomenys neskelbtini) veikiančių sukarintų grupuočių ((duomenys neskelbtini)) vykdomų nusikaltimų, paplitusių išpuolių prieš aktyvistus bei žiniasklaidos atstovus, (duomenys neskelbtini) kriminogeninė situacija prasta, neužtikrinamos žmogaus teisės. Prie žmogaus teisių pažeidimų, persekiojimo už kritiką prisideda ir teisėsaugos institucijos. Protestuotojai (pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini)) bet kada gali tapti smurtautojų, valdžios institucijų, sukarintų grupuočių aukomis. Atsakovo išvada, kad pareiškėjas grįžęs į kilmės valstybę, tikėtina, nedalyvaus (duomenys neskelbtini), yra formali, neatitinkanti pareiškėjo individualių savybių. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia galimos (potencialios) grėsmės tikimybės.

6. Pareiškėjas nurodė, kad jo kilmės valstybėje vyksta vidinis ginkluotas konfliktas. Pareiškėjo teigimu, bendro ir rekomendacinio pobūdžio informacija nepaneigia prieglobsčio institucijų pareigos individualiai ir objektyviai išnagrinėti prieglobsčio prašytojo prašymą. Atsakovas nepagrįstai vertino pareiškėjo pasakojimą kaip nepatikimą, kadangi pareiškėjas pateikė pakankamai duomenų ir įrodymų apie jo individualias aplinkybes.

7. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kad jam nesuteiktina ir papildoma apsauga, kadangi atsakovas vadovavosi tik rekomendacinio pobūdžio duomenimis, kilmės valstybės bendra informacija, tačiau neatsižvelgė, kad pareiškėjui gresia individualus pavojus.

8. Pareiškėjo teigimu, nepagrįsta Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos, kadangi pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, nėra padaręs pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai ilgas – pareiškėjo pastangos buvo nuoširdžios, jis iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, nepiktnaudžiavo procedūromis, o siekė tik saugaus gyvenimo.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Departamentas paaiškino, kad jis, įvertinęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, atliko tyrimą ir Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 metų Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

11. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, jog jis (duomenys neskelbtini), tačiau buvo nurodyta, jog likus keturiems mėnesiams iki išvykimo iš šalies ir atvykimo į Lietuvą ((duomenys neskelbtini)), prieglobsčio prašytojas (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki pat išvykimo iš (duomenys neskelbtini) jis daugiau nesusilaukė grasinimų, fizinio ar psichologinio smurto, nebuvo persekiojamas. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindė prielaidos, kad pareiškėjas kilmės šalyje yra identifikuojamas kaip grėsmė (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai ir dėl to siekiama su juo susidoroti.

12. Departamentas atkreipė dėmesį, kad prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas, todėl vien tai, kad pareiškėjas anksčiau patyrė smurtą dėl (duomenys neskelbtini), savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui ir šiuo metu kyla grėsmė kilmės valstybėje. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje būtų pareikšti kokie nors kaltinimai.

13. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, atsakovas nurodė, kad protestuotojai, policijos pareigūnai kaip padidintos rizikos grupių asmenys, dažniausiai persekiojami dėl politinio pobūdžio priežasčių, priešinimosi valdžiai, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), neužėmė svarbių pareigų, o nuo (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas neminėjo apie jam kylančią grėsmę dėl (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, kad pareiškėjo anksčiau užimtos (duomenys neskelbtini) pareigos nėra riziką didinantis veiksnys sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.

14. Departamentas pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjo kilmės valstybėje vyksta ginkluotas konfliktas, savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagal Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) gaires pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, kad galėtų lemti realios rimtos žalos pareiškėjui atsiradimą. ESPA gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis, o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Departamento priimtame sprendime daromas išvadas dėl saugumo padėties (duomenys neskelbtini) ir leistų vertinti, kad saugumo situacija šioje valstybėje yra pasikeitusi.

15. Dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Draudimo atvykti į Lietuvą termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės išsamiai išdėstyti Sprendime. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, jis neturi jokių ryšių su Lietuva, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis laikytinas proporcingu padarytam pažeidimui ir neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, t. y. uždraudė (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 2) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 3) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

17. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

17.1. Pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) pareiškėjas ir toliau (duomenys neskelbtini), ieškojo darbo, dirbo pavienius darbus. Paskutinius keturis mėnesius (duomenys neskelbtini), toliau ieškojo darbo, kurį rado paskutinį mėnesį iki išvykimo iš šalies. Iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvyko, nes nematė savo ateities (duomenys neskelbtini), nes šalyje negerbiami įstatymai, nėra saugu. Pareiškėjo nuomone, jei jis grįš į (duomenys neskelbtini), jį nužudys ginkluotos grupuotės iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nes, pareiškėjo nuomone, jis yra prieš jų vykdomus nusikaltimus (duomenys neskelbtini) ir jie yra tuo nepatenkinti.

17.2. Departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

18. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.

19. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nurodė, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad prašyme nurodyti argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti vertinami kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

20. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo nurodomos priežastys ir yra susijusios su baime būti persekiojamam galbūt (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad jo išvykimą iš kilmės šalies lėmė ir kitos globalios priežastys (nemato savo ateities kilmės šalyje, šalyje negerbiami įstatymai, sunku susirasti darbą ir pan.). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodė, jog jis iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) keturis mėnesius (duomenys neskelbtini), ieškojo darbo, periodiškai dirbo, smurto iš (duomenys neskelbtini) daugiau nebuvo patyręs. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus ir jame nebuvo konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad tuo atveju, jei pareiškėjas bus grąžintas į kilmės valstybę, jam kils realus pavojus.

21. Teismas apžvelgė Departamento surinktą bendro pobūdžio informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, kad (duomenys neskelbtini) per paskutinius keletą metų reguliariai vyko / vyksta (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, tikėtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), galbūt dėl to (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip buvo nustatyta iš pareiškėjo argumentų, paskutinius keturis mėnesius iki išvykimo iš kilmės valstybės jis (duomenys neskelbtini), ieškojo darbo, per tą visą laikotarpį grasinimų ar kitokio pobūdžio grėsmių nesulaukė. Šios aplinkybės leido daryti išvadą, kad pareiškėjo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) lėmė priežastys, tiesiogiai nesusijusios su keliama grėsme jo sveikatai ar gyvybei.

22. Teismas vertino, kad pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius (duomenys neskelbtini), nuomonės reiškimą, aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) ir pan., tačiau šias aplinkybes įvertinęs visų bylos duomenų kontekste, nenustatė pagrindo išvadai, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jam grės individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjo išdėstyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamam (duomenys neskelbtini), Departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvios baimės būti persekiojamam. Teismo vertinimu, pareiškėjo baimė, kaip ją apibūdino pareiškėjas, yra nukreipta į ateitį, neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio – pareiškėjas buvo nurodęs, kad savo baimę grįžti į kilmės valstybę sieja ir su kitomis socialinio pobūdžio priežastimis (nemato savo ateities (duomenys neskelbtini), nes šalyje negerbiami įstatymai; nedarbas ir pan.), nesaugumu. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas, nors ir buvo (duomenys neskelbtini), būtų kokios nors partijos ar organizacijos lyderis, ar bendruomenėje užimtų aukštas pareigas, dėl ko būtų galima priskirti pareiškėją prie pažeidžiamų asmenų.

23. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neįrodė, jog tarp jo (pareiškėjo) padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti pabėgėlio statuso.

24. Vadovaudamasis Įstatymo 87 straipsniu, 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų nuostatomis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tai, kad jam reikalinga papildoma apsauga, iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad grįžus į kilmės šalį pareiškėjui grėstų mirties bausmė, kankinimas, žiaurus, nežmoniškas elgesys ar orumo žeminimo grėsmė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

25. Vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 ir 7 straipsnių nuostatomis, įvertinęs pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, pažymėjęs, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali pasislėpti, teismas pripažino pagrįsta Departamento Sprendimo dalį išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

26. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (redakcija, galiojusia nuo 2018 m. liepos 5 d.) patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 punktu ir pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nenurodė argumentų, kodėl norint pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai), būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, vilkinęs tyrimą, pateikęs melagingus duomenis ir pan.

27. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

28. Teismas aptarė Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas) nuostatas ir pažymėjo, jog pareiškėjui taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šio asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Tačiau pakeitus Departamento sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažinus terminą iki 2 metų, teismo vertinimu, buvo pagrindas keisti ir kitą Departamento Sprendimo dalį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 29. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis priskirtinas padidintos rizikos grupei kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini), tačiau į šią aplinkybę teismas iš dalies neatsižvelgė. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad pareiškėjas turi 4 nepilnamečius vaikus, pagal šį kriterijų pareiškėjas taip pat priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei. Atsakovas į tai privalėjo atsižvelgti, vertindamas individualią riziką ir mažamečių vaikų interesus. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.

31. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė pagrįstą prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą turėtą informaciją, tačiau šie duomenys nebuvo teisingai įvertinti ir dėl šios priežasties priimtas klaidingas sprendimas. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) dėl to kyla reali grėsmė asmenų sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus, nepaneigia potencialios grėsmės. Jo nurodytos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą, o teismas buvo suklaidintas.

32. Pareiškėjas pažymi, kad nesurinkta aktuali ir naujausia informacija apie kilmės valstybę, apie įstatymus dėl opozicijos veiklos ir jų taikymo būdą, nesurinkta duomenų apie politinių oponentų persekiojimą. Atsakovas apsiribojo prielaida, kad pareiškėjas vien dėl sunkių ekonominių priežasčių buvo priverstas palikti kilmės šalį. Pareiškėjo teigimu, sutiktina, kad ekonominio pobūdžio sunkumai yra tik sistemingos tiesioginės diskriminacijos bei prievartos pasekmė, bet ne esminė pareiškėjo kilmės šalies palikimo priežastis. Pareiškėjas buvo nurodęs, jog didesnėje (duomenys neskelbtini) šalies teritorijoje vis dar yra praktikuojamas tiesioginis politinių oponentų persekiojimas ir fizinis susidorojimas.

33. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas turėjo parengti ir informacinio pobūdžio pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje. Atsakovas negali išvengti pareigos rinkti išsamią, naujausią informaciją, kuri atitinka Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose aktuose keliamus reikalavimus. Todėl pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju nesurinkta ir neįvertinta aktuali informacija apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, o teismo vertinta informacija apie pareiškėjo padėtį kilmės šalyje neatitinka tikrosios situacijos.

34. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjas pateikė pagrįstą prašymą suteikti prieglobstį ir kad kilmės valstybėje susidorojimo grėsmė reali, Departamentas nurodo, jog pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra suderinamas su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija ir tikėtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau iki pat išvykimo iš (duomenys neskelbtini) iki atvykimo į Lietuvą ((duomenys neskelbtini)) jis daugiau nesulaukė grasinimų, fizinio ar psichologinio smurto, nebuvo persekiojamas. Pareiškėjo nurodoma grėsmė, kad su juo bus susidorota ateityje, yra hipotetinė, o situacijos vertinimas subjektyvus.

36. Departamento teigimu, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą jis surinko kilmės valstybės informaciją iš įvairių, aktualių bei patikimų šaltinių; informacija yra aktuali pareiškėjo pasakojimo kontekste (apie (duomenys neskelbtini), jų malšinimą, prieš (duomenys neskelbtini) naudojamas prievartos priemones ir kt.). Pareiškėjas nepateikė svarių argumentų ar įrodymų, kurie leistų vertinti, kad surinkta informacija būtų nepakankama ar neteisinga. Teisės aktai neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Pareiškėjas taip pat nenurodė, jog kilmės valstybėje priklausė opozicinei partijai, iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) protestuose nebedalyvavo, grasinimų nesulaukė, todėl pareiškėjo abstrakčiai įvardijama politinių oponentų persekiojimo problematika nėra aktuali šiuo individualiu atveju.

37. Departamento vertinimu, ginčijamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Bylos esminis dalykas – atsakovo Departamento 2022 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 22S7088, kuriuo nesuteiktas pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo prašymą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo (pareiškėjo) prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

39. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Departamento Sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedamas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

40. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

41. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

42. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

43. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Pagal Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

45. Pagal Aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

46. Aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

47. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nustatyta, kad tarptautinės apsaugos prašymas vertinamas išnagrinėjus kiekvieną atvejį individualiai ir atsižvelgiant į:

a) visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą;

b) atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar prašytojas patyrė ar gali patirti persekiojimą arba didelę žalą;

c) prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip antai biografijos faktai, lytis ir amžius, kad pagal prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba didele žala;

d) tai, ar prašytojo veikla išvykus iš kilmės šalies buvo nukreipta vieninteliam arba pagrindiniam tikslui pasiekti – sudaryti reikiamas sąlygas prašyti tarptautinės apsaugos, kad būtų įvertinta, ar dėl tos veiklos į tą šalį grąžintas prašytojas būtų persekiojamas arba, ar jam grėstų didelė žala;

e) tai, ar galima pagrįstai tikėtis, kad prašytojas galėtų naudotis kitos šalies, kurioje jis galėtų gauti pilietybę, apsauga (4 str. 3 d. a–e p.). Tai, kad prašytojas jau buvo persekiojamas ar jam buvo padaryta didelė žala arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar padaryti didelę žalą, yra rimtas visiškai pagrįstos prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti didelę žalą požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar didelė žala nebus padaryta dar kartą (4 str. 4 d.). Kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

48. Nagrinėjamu atveju Departamentas iš pareiškėjo pasakojimų ir pateiktų įrodymų nustatė, jog pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), iš darbo buvo atleistas, nes savavališkai prasitęsė atostogas, t. y. pasibaigus suteiktoms atostogoms neatvyko į darbą. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ataskaitoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Taip pat ten nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas yra nurodęs, kad jis (duomenys neskelbtini). Viešai buvo skelbiama, kad pareiškėjas yra žinomas (duomenys neskelbtini).

49. Departamentas vertino, jog tikėtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini), ir tik likus keturiems mėnesiams iki išvykimo iš šalies ir atvykimo į Lietuvą ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nedalyvavo. Departamentas, įvertinęs ESPA išskiriamus padidintos rizikos asmenų profilius, nurodė, kad pareiškėjas priskirtinas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) padidintos rizikos grupėms. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo anksčiau eitos (duomenys neskelbtini) pareigos nėra riziką didinantis veiksnys, sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Taip pat Departamentas nurodė, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjas kilmės šalyje yra identifikuojamas, kaip grėsmė (duomenys neskelbtini), ir dėl to siekiama su juo susidoroti, pareiškėjo baimė dėl grėsmės gyvybei iš (duomenys neskelbtini) nelaikytina visiškai pagrįsta.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra priskirtinas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rizikos grupėms ir dėl to jam gresia persekiojimas kilmės šalyje.

51. Vertinant atsakovo Sprendime padarytą išvadą, jog tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo rizikos tikimybę, todėl pareiškėjo (prieglobsčio prašytojo) deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, pirmiausia pažymėtina, kad ši išvada paremta tik tuo, jog daugiau nei metus laiko iki išvykimo pareiškėjas nepatyrė persekiojimo, paskutinius keturis mėnesius jis jau nebedalyvavo (duomenys neskelbtini), o jo (duomenys neskelbtini) ir dėl to kylanti grėsmė yra iškirtinai hipotetinė.

52. Įvertinus atsakovo surinktą informaciją apie situaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini), kuriuose aktyviai dalyvavo pareiškėjas, taip pat ESPA 2021 metų ataskaitos duomenis, kad (duomenys neskelbtini) priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir kitų pajėgų (tokių, kaip ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)), darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, išsamiai ir detaliai neįvertino pareiškėjo individualios situacijos.

53. Atsižvelgiant į pareiškėjo, kuris buvęs (duomenys neskelbtini), perėjo į (duomenys neskelbtini), pasakojimą, taip pat ir Departamento nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo aktyviu (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad šiuo atveju turėjo būti vertinama, ar pareiškėjas nebuvo persekiojamas ir jo baimė grįžti į kilmės šalį nėra susijusi su jo persekiojimu dėl politinių įsitikinimų.

54. Pažymėtina, jog pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė.

55. Kiek tai susiję su persekiojimo veiksmų apibrėžimu kilmės valstybėje, Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio (persekiojimo veiksmai) 1 dalyje nurodyta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal Konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti: a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma, tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai, kaip nurodyta a punkte.

56. Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal 1 dalį gali, inter alia (be kita ko), pasireikšti tokiomis formomis: a) fizinio ar psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant; c) neproporcingas ir diskriminuojantis persekiojimas ar baudimas; d) atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ar diskriminuojantis baudimas; e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, kuriems taikomi 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti nesuteikimo pagrindai; f) veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas. Direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal 2 straipsnio d punktą turi būti ryšys tarp 10 straipsnyje nurodytų priežasčių ir persekiojimo veiksmų, apibrėžtų pagal šio straipsnio 1 dalį arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo.

57. Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio (persekiojimo priežastys) 1 dalies e punkte nurodyta, kad valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, atsižvelgia į šiuos veiksnius: politinių pažiūrų sąvoka visų pirma apima turimas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą tam tikru klausimu, susijusiu su 6 straipsnyje minėtais galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, nesvarbu, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų. Direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

58. Kiek tai susiję su sprendimo, ar pareiškėjas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų, priėmimu, Direktyvos 2011/95/ES 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019).

59. Vadovaujantis Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 3 dalimi, turi būti sąsaja tarp jos 10 straipsnyje minimų persekiojimo priežasčių (inter alia (be kita ko) politinių įsitikinimų) ir šio persekiojimo veiksmų.

60. Kaip jau minėta, politinių įsitikinimų sąvoka yra paaiškinta Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalies e punkte.

61. Europos prieglobsčio paramos biuras (European Asylum Support Office, EASO) parengtoje Tarptautinės apsaugos kvalifikavimo teisminėje analizėje (https://www.easo.europa.eu/ sites/default/files/QIP%20-%20JA.pdf), pasisakydamas dėl politinių pažiūrų aiškinimo, nurodo, jog seniai pripažįstama, kad politiniai įsitikinimai turėtų būti aiškinami plačiai, kad būtų visiškai įgyvendintas Konvencijos tikslas apsaugoti tam tikrus interesus: pavyzdžiui, antriniuose šaltiniuose nurodoma, kad jie gali būti „bet kokia nuomonė visais klausimais, kurie gali būti susiję su valstybės, vyriausybės ir politikos aparatu“. Konvencija yra platesnio tarptautinio žmogaus teisių režimo dalis, todėl „politinių įsitikinimų“ sąvoka turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kad „politinių įsitikinimų“ plataus aiškinimo poreikis iš esmės kyla iš Pabėgėlių konvencijos vaidmens ginant pagrindines žmogaus teises, kurios, žinoma, apima teises į minties ir sąžinės, nuomonės ir žodžio bei susirinkimų ir asociacijų laisvę. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2011/95/ES daugiausia dėmesio skiriama politinių įsitikinimų priskyrimui asmenims (10 str. 2 d.), veiksmai gali būti laikomi politiniais atitinkamoje kilmės šalyje, nepaisant to, kad jie gali būti nežymūs ar netgi ne atvirai politiniai. Veiksmai, kurie nėra atvirai politiniai, gali apimti sergančių sukilėlių kareivių slaugą ar elgesį, kuris laikomas iššūkiu kilmės šalies valdžios institucijų vykdomai veiklai, nors jo politinis aspektas nebūtinai yra aiškiai išreikštas.

62. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro rengiamose gairėse (https://www.unhcr.org/publications/legal/5ddfcdc47/handbook-procedures-criteria-determining-refugee-status-under-1951-convention.html) taip pat nurodoma, jog „politinių įsitikinimų“ sąvoka kaip pagrindas pripažinti asmenį pabėgėliu, turėtų būti aiškinama plačiai, kaip apimanti bet kokią nuomonę klausimais, kuriais užsiima valstybė, valdžios institucijos, visuomenė. Ši sąvoka peržengia susitapatinimo su konkrečia politine partija ar pripažinta ideologija ribas ir gali apimti, pavyzdžiui, nuomonę apie lyčių vaidmenis. Pats faktas, jog asmuo turi politinius įsitikinimus, kurie skiriasi nuo valdžios institucijų, savaime nesudaro pagrindo prašyti pabėgėlio statuso. Esminis klausimas yra ar pareiškėjas turi – arba yra tikima, jog jis turi – įsitikinimus, kurie valdžios ar visuomenės yra netoleruojami, nepriklausomai nuo to, ar dėl šios priežasties asmuo turi pagrįstą persekiojimo baimę.

63. 2019 m. vasario mėnesį atnaujintame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove bei Tarptautinės apsaugos gairėse (https://www.unhcr.org/publications/legal/5ddfcdc47 /handbook-procedures-criteria-determining-refugee-status-under-1951-convention.html) nurodyta, jog nors apibrėžime kalbama apie persekiojimą „dėl politinių įsitikinimų“, ne visada įmanoma nustatyti priežastinį ryšį tarp išsakytos nuomonės ir susijusių priemonių, kurias pareiškėjas patyrė ar kurių bijojo. Tokios priemonės retai būna aiškiai pagrįstos „įsitikinimais“. Dažniau tokios priemonės pasireiškia sankcijomis už tariamą nusikalstamą veiką valdančiajai valdžiai. Todėl reikia nustatyti pareiškėjo politinius įsitikinimus, kurie yra jo elgesio šaknis, ir faktą, kad jie paskatino arba gali sukelti persekiojimą, kurio jis teigia bijąs.

64. Taigi nagrinėjamu atveju Departamentas, nustatęs aplinkybes apie aktyvią pareiškėjo veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini) dėl šios veiklos, pareiškėjo nurodomą baimę būti persekiojamam dėl jo vykdytos veiklos, turėjo aiškintis, ar pareiškėjo atveju egzistuoja būtini politinių pažiūrų sąvokos elementai, kad būtų nustatytos persekiojimo priežastys, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalies e punktą. Taigi Departamentas turi įsitikinti, arba kad atitinkamas asmuo iš tikrųjų yra aptariamų politinių pažiūrų, arba kad pagrįsta manyti, jog persekiojimo vykdytojas jam priskiria tokias pažiūras. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualiai ir jį atliekant turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes. Atlikdamas šį vertinimą Departamentas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, kad valstybinės tarnybos atsisakymas ir nedelsiamas prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) gali reikšti tam tikrą valdžios institucijų ir jos atsisakančio asmens vertybių konfliktą. Toks priešinimasis kilmės šalies valdžios institucijų politikai ar metodams gali reikšti politinių pažiūrų išraišką, dėl kurių gali būti imtasi persekiojimo veiksmų.

65. Tarp reikšmingos informacijos, kurią turi vertinti Departamentas, yra laikotarpis, kurio metu pareiškėjo politinė veikla nebuvo aiškiai išreiškiama. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad egzistuoja rimta prielaida, jog keturių mėnesių terminas yra nepakankamas, kad reikšmingai susilpnintų persekiojimo veiksmų atsiradimo tikėtinumą kilmės valstybėje. Be to, persekiojimo priežastys, susijusios su politinių pažiūrų reiškimu, yra subjektyvi prašymo informacija, kurią gali būti ypač sunku pagrįsti tiesioginiais įrodymais. Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalies e punkto pabaigoje pateikti žodžiai „nesvarbu, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų“, akivaizdžiai rodo, kad atitinkamas asmuo neturi įrodyti, jog savo pažiūras reiškė viešai savo kilmės šalyje prieš išvykdamas.

66. EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą byloje (pareiškimo Nr. 55978/20) pažymėjo, kad nors iš tiesų praeityje nutikęs persekiojimas ar netinkamas elgesys stipriai pakreipia vertinimą, kad asmeniui iš tiesų gali kilti grėsmė būti persekiojamam ir ateityje, tokios informacijos nebuvimas nėra lemiamas kriterijus. Dėl to tai, kad patikimai nebuvo nustatyta, jog praeityje su pareiškėjais buvo netinkamai elgiamasi arba grasinama jų kilmės valstybėje, nėra lemiama, sprendžiant dėl tikros grėsmės patirti netinkamą elgesį asmens išsiuntimo atveju (sprendimo 81–82 p.). Šioje byloje EŽTT taip pat akcentavo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų pareiškėjo išsiuntimas (minėto sprendimo 88 p.). Šios pasekmės vertintinos bendros situacijos ir pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste (EŽTT didžiosios kolegijos 2016 m. kovo 23 d. sprendimas byloje F. G. prieš Švediją (pareiškimo Nr. 43611/11).

67. Atsižvelgdama į šiame sprendime aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl yra neteisėtas ir naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, pritardamas esminėms Sprendimo išvadoms, netinkamai sprendė dėl Departamento taikytos materialiosios teisės, todėl sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

68. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau įvertinus jų nurodytus teisiškai nepagrįstus argumentus dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme būtinumo, tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 141 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 22S7088 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjos Vilija Mikuckienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė