e66b6a1d-e88e-4728-9637-bbb7abd8308c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-8298-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01519-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 18 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. (D. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas D. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, ir atsakovės atstovas, ir pataisos namai) priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , atsiradusį dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 19 d. PareiÅ¡kėjas D. B. skunde nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. buvo etapuotas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) (po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai) ir patalpintas į 278 kamerÄ .

Nurodė, kad kameroje tualetas buvo atviras, be sienelių prie kameros durų. Per duryse esantį langelį jį visÄ parÄ galėjo stebėti pareigÅ«nai, taip pat seselė, laiÅ¡kininkas ar bet kuris kitas asmuo. PareiÅ¡kėjas teigia, kad pagal jo praÅ¡ymÄ nebuvo atneÅ¡ta į kamerÄ knygų, žurnalų, atneÅ¡tas virdulys buvo sugedęs, neveikė radijo taÅ¡kas. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų jis patyrė nepatogumus, psichologinį diskomfortÄ , dvasines ir moralines kančias. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 9-11) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. kovo 28 d. buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 205. Nuo 2019 m. kovo 29 iki 2019 m. birželio 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 278 vienas. Taip pat nurodė, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo patalpos nenumato teisės aktai, prieÅ¡ingu atveju nuteistojo negalėtų stebėti pareigÅ«nai, kaip numato teisės aktai. Atsakovės atstovas teigė, kad techniÅ¡kai tvarkingi elektriniai virduliai buvo iÅ¡duoti į visas gyvenamÄ sias kameras bei kameras, kuriose nuteistieji atlikinėjo nuobaudÄ - perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas, radijo taÅ¡kai buvo įrengti visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje nuteistieji (suimtieji) gali gauti knygų ir (arba) periodinių leidinių.

Pažymėjo, kad praÅ¡ymų, skundų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Vilniaus pataisos namų administracija negavo. Skundas atmetamas. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma Nr. HN 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau - Taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Vilniaus PN Turto valdymo skyrius 2019 m. rugsėjo mėn. pranešime (b. l.

13) nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir užuolaida, kuri pilnai uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visiÅ¡kai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) yra pažymėjęs, jog tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad asmens privatumui užtikrinti tarp sanitarinio mazgo sienelių buvo įrengtos užuolaidos. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Teismas pažymi ir tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kamerų įrengimo ypatumus sÄ lygoja ir reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ . Å ie reikalavimai susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių nuteistųjų saugumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015).

Ä®vertinus tai, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir užuolaida, o pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį buvo kameroje laikomas vienas, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais galėjo bÅ«ti pažeista. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jam nebuvo iÅ¡duotos knygos, periodinė spauda, kameroje buvo neveikiantis virdulys, radijo taÅ¡kas. Pataisos įstaigos yra aprÅ«pinamos baldais vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 (toliau – AprÅ«pinimo normos). AprÅ«pinimo normų 9 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti sanitarinis mazgas, metalinė lova, spintelė, stalas, suolas, kėdė arba taburetė, maisto produktų spintelė arba lentyna, virÅ¡utinių drabužių pakaba, Å¡iukÅ¡lių dėžė, valymo inventorius, veidrodis, elektros virdulys. Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime nurodoma, kad į visas gyvenamÄ sias kameras buvo iÅ¡duoti techniÅ¡kai tvarkingi virduliai su visomis reikalingomis detalėmis.

Radijo taškai buvo įrengti visose Lukiškių TI-K kamerose, tačiau dažnai radijo taškus piktybiškai gadina ir naikina kamerose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji. Teismas neturi pagrindo netikėti aplinkybėmis nurodytomis oficialiame Turto valdymo skyriaus specialistės pasirašytame dokumente. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ir pats pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad virdulys jam buvo išduotas. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymais dėl knygų, periodinių leidinių išdavimo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus. Nenustačius visų bÅ«tinų vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei atsirasti sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Irena Varžinskienė