e66b181c-42c2-4136-b6a9-e2b4b4189eb7 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                         Civilinė byla Nr. e2A-321-755/2018teisėja Edita Jusevičienė                                Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00706-2017-4                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                      2.6.10.5.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činkateismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1023-948/2017 pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Biržų rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims G.

V., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Biržų vandenys“ dėl turtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė 1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės Biržų rajono savivaldybės 876,35 Eur turtinės žalos atlyginimo, 12,24 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d., užsikimÅ¡us Pabiržės miestelio kanalizacijai, fekalijomis buvo užpiltos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos. Ä®vykio metu Å¡is namas buvo apdraustas bÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė apskaičiavo, kad gyvenamojo namo patalpų remonto kaina sudaro 884,32 Eur ir iÅ¡mokėjo tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakingas už žalÄ asmuo – atsakovė Biržų rajono savivaldybė, kadangi jai yra numatyta pareiga prižiÅ«rėti Pabiržės miestelio kanalizacijos sistemÄ .

Dėl atsakovės pareigų netinkamo atlikimo atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigos prižiÅ«rėti ir organizuoti jai priklausančių nuotekų tinklų priežiÅ«rÄ nevykdymo rezultatas. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, savarankiÅ¡kosioms savivaldybių funkcijoms priskiriamas Å¡ilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas. 2007 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens iÅ¡gavimÄ , tiekimÄ ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimÄ savivaldybės teritorijoje; savivaldybių tarybos vykdo vieÅ¡ajam vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso Å¡i infrastruktÅ«ra, dalyvio teises ir pareigas; savivaldybių tarybos tvirtina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros savivaldybės teritorijoje plėtros planus ir t. t.

Savivaldybės, siekdamos įgyvendinti joms įstatymų leidėjo priskirtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas, turi veikti aktyviai: užtikrinti nuotekų tvarkymo Å«kio nenutrÅ«kstamÄ funkcionavimÄ pagal jos kompetencijÄ Å¡ioje srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimÄ , pagal turimas lėšas perimti ir sutvarkyti jai nepriklausančius, beÅ¡eimininkius vandentvarkos Å«kio objektus, inicijuoti beÅ¡eimininkių daiktų nuosavybės teisės nustatymÄ ir t. t.

Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Biržų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Nustatė, kad 2016 m. liepos 25 d. fekalijomis buvo užpiltos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpos. Namas įvykio metu buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui G. V. buvo išmokėta draudimo išmoka.

5. Teismas nustatė, kad iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. KirÅ¡onių k., Pabiržės sen., Biržų r., esantys nuotekų valymo įrenginiai (iÅ¡skyrus nuotekų trasas) priklausė valstybei nuosavybės teise. Tik 2016 m. rugpjūčio 24 d. Sveikatos ministerijos patikėjimo teise valdomÄ turtÄ Biržų rajono savivaldybės administracija perėmė remiantis Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 828 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo Biržų rajono savivaldybės nuosavybėn“.

Nuotekų tvarkymo funkcijos nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. perduotos savivaldybės įmonei UAB „Biržų vandenys“. 2016 m. liepos 25 d. įvykio, dėl kurio buvo apgadintas trečiojo asmens turtas, metu Biržų rajono savivaldybė nebuvo nuotekų valymo įrenginių savininkas ar jų valdytojas. Iš 2016 m. liepos 28 d. AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto nustatė, kad draudiminio įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), priežastis – kanalizacijos avarija, t. y. lyjant lietui ir užsikimšus Pabiržės miestelio kanalizacijai pro draudėjo namo rūsyje esančius trapus ėmė veržtis fekalijos.

AvarijÄ Å¡alino UAB „Biržų vandenys“ Pabiržės seniÅ«nijos praÅ¡ymu. Buvo vykdomi nuotekų iÅ¡vežimo darbai iÅ¡ nuotekų siurblinės. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nepateikė surinktų duomenų apie tiksliÄ avarijos priežastį, tačiau iÅ¡ trečiojo asmens G. V. paaiÅ¡kinimo matyti, kad avarijos priežastimi buvo nuotėkų siurblinėje nulūžusi sklendė, todėl nuotekos grįždavo trasa atgal.

6. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad gedimas įvykio kanalizacijos trasose. Gedimas, dėl kurio atsirado žala, nustatytas ne nuotekų trasose, už kurių funkcionavimÄ bÅ«tų atsakingÄ savivaldybė, o nuotekų valymo įrenginiuose, kurie nepriklausė savivaldybei. Kai įvyko draudiminis įvykis, atsakovė nebuvo perėmusi nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, todėl jos veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais, nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp savivaldybės neveikimo ir atsiradusių nuostolių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2015 m. liepos 30 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės raÅ¡tÄ â€žDėl nuotekų tvarkymo“, apie kurio egzistavimÄ anksčiau nebuvo žinoma.

8. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ . O bÅ«tent: atsakovė dar 2015 m. liepos 30 d. VÅ¡Ä® Panevėžio ligoninės raÅ¡tu buvo informuota apie tai, kad VÅ¡Ä® Panevėžio ligoninės Likėnų reabilitacijos centras nuo 2015 m. lapkričio 1 d. nebeteiks nuotekų tvarkymo paslaugų. Žinodama Å¡iÄ aplinkybę, savivaldybė, siekdama tinkamai įgyvendinti savo funkcijas, nesiėmė jokių veiksmų užtikrinti, kad nuotekų valymo sistema funkcionuotų tinkamai ir bÅ«tų prižiÅ«rėta, jokiais kitokiais bÅ«dais nesiėmė spręsti situacijos, jog per laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki Å¡ių tinklų perėmimo bÅ«tų paskirti atsakingi už Å¡iÄ sritį asmenys.

Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų perimtas beÅ¡eimininkis turtas ar nustatytas to turto savininkas, nesiėmė priemonių, kad nuotekų valymo sistema tinkamai funkcionuotų pereinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki turto perdavimo savivaldybei momento, kas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡ių aplinkybių nevertino.

9. Apeliantės teigimu, atsakovė pripažino, kad ji, įgyvendindama savivaldybei priskirtÄ nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijÄ , neinicijavo klausimų, susijusių su susidariusios situacijos Pabiržės miestelyje sprendimu. Remiantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis, bÅ«tent savivaldybės vykdomosios institucijos, t. y. savivaldybės administracija, turi daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu proceso inicijavimo teisę.

10. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

11. Nurodo, kad apeliaciniame skunde minimos priežastys ir aplinkybės buvo pilnai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtos, o jų teisinis įvertinimas pateiktas sprendime. Nagrinėjamo įvykio (avarijos) metu byloje nurodyti nuotekų valymo įrenginiai priklausė valstybei nuosavybės teise, o savivaldybė juos perėmė po žalÄ trečiajam asmeniui padariusio įvykio, kurio metu atsakovė nebuvo nei nuotekų valymo įrenginių savininkė, nei jų valdytoja. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu. IÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės turtinės žalos atlyginimÄ , atsiradusį atsakovei tinkamai nevykdant pareigų.

14. CPK 314 straipsnio nuostatose numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir turi bÅ«ti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Nagrinėjamu atveju apeliantė 2015 m. liepos 30 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės raÅ¡tÄ â€žDėl nuotekų tvarkymo“ teikia pridėjimui po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas įrodymas turi įtakos vertinant apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, todėl jis pridėtinas prie bylos ir vertintinas visų įrodymų kontekste. Jis buvo pateiktas su apeliaciniu skundu , todėl atsakovė su juo yra susipažinusi, galėjo dėl jo pasisakyti, atsiliepime į skundÄ ar kitame dokumente prieÅ¡taravimo dėl naujai pateikto dokumento pridėjimo prie bylos neformulavo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė iÅ¡vadÄ , kad žalos atsiradimo metu savivaldybė nebuvo daikto, kuriame įvyko gedimas – siurblinės savininkė, todėl neturėjo nei pareigos, nei teisės tinkamai prižiÅ«rėti nuotekų valymo įrenginių, Å¡ių objektų atžvilgiu negalėjo įgyvendinti jai įstatymų leidėjo priskirtų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijų Å¡ioje srityje bei užtikrinti nuotekų tvarkymo Å«kio nenutrÅ«kstamÄ funkcionavimÄ pagal jos kompetencijÄ . Apeliantė skundu nesutinka su teismo motyvais ir iÅ¡vadomis.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o sprendimas Å¡iuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės. Bylos esmė pagal CPK 327 straipsnio nuostatas suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių pobÅ«dį.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių pobÅ«džio yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme.

17. Nagrinėjamoje byloje kilo vieÅ¡osios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes žalos atsiradimas grindžiamas savivaldybės, vykdančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimÄ , neteisėtais veiksmais (neveikimu). Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys. Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis).

18. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktu, savarankiÅ¡kosioms savivaldybių funkcijoms priskiriamas Å¡ilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (iÅ¡skyrus pavirÅ¡ines nuotekas) tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros planus; geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros plėtros planuose nustato vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijų ribas; paskiria vieÅ¡uosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus ir paveda vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti vieÅ¡Ä jį geriamojo vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ ; paskiria pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojus ir paveda savivaldybių teritorijose vykdyti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymÄ ; tvirtina viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojų veiklos planus; ir t. t.

Remiantis Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtintų Miestų ir miestelių vandentvarkos Å«kio plėtojimo pagrindinių krypčių 1.3 punktu, miestų ir miestelių Å«kio plėtrai bÅ«tina savivaldybėms perimti (už akcijas ar kitomis sutartomis sÄ lygomis) iÅ¡ juridinių ir fizinių asmenų vandentvarkos Å«kio objektus, naudojamus gyventojų reikmėms tenkinti, kurių savininkai neužtikrina tinkamo jų eksploatavimo, taip pat bendro naudojimo vandentvarkos Å«kio objektus, nebeturinčius Å¡eimininko; 4.5 punktu nustatyta iÅ¡ esmės pagerinti nuotekų tinklų bÅ«klę – pakeisti naujais susidėvėjusius vamzdynus, rekonstruoti supleišėjusius vamzdynus bei vamzdynus su nehermetiÅ¡komis sandÅ«romis, nuotakynÄ eksploatuojančias tarnybas aprÅ«pinti nuotekų plovimo maÅ¡inomis ir nuotakyno apžiÅ«ros aparatÅ«ra; 4.8.3 punkte savivaldybėms nustatyta rekomendacija, tvirtinant savivaldybių biudžetus, formuojant fondus ir nustatant vandens tiekimo bei nuotekų Å¡alinimo paslaugų tarifus, numatyti lėšas vandentvarkos Å«kio plėtojimo programose nurodytiems darbams atlikti, ne savivaldybėms priklausantiems bendro naudojimo vandentvarkos Å«kio objektams perimti (iÅ¡pirkti) ir sutvarkyti.

Pagal Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 patvirtintÄ Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008 – 2015 metų plėtros strategijÄ ir jos antrojo priedo 1.1.5 punktÄ , savivaldybėms iki 2014 m. pavesta atlikti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginių apskaitÄ , teisiÅ¡kai juos įregistruoti, nustatyti beÅ¡eimininkių daiktų nuosavybės teisę ir visų pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginių balansinę vertę. Todėl darytina iÅ¡vada, jog savivaldybės, siekdamos įgyvendinti joms įstatymų leidėjo priskirtas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo funkcijas, turi veikti aktyviai: užtikrinti nuotekų tvarkymo Å«kio nenutrÅ«kstamÄ funkcionavimÄ pagal jos kompetencijÄ Å¡ioje srityje, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimÄ , pagal turimas lėšas perimti ir sutvarkyti jai nepriklausančius, beÅ¡eimininkius vandentvarkos Å«kio objektus, inicijuoti beÅ¡eimininkių daiktų nuosavybės teisės nustatymÄ ir t. t.

19. Vertinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, apsiribojo iÅ¡ esmės vien tik nurodymu, jog iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. KirÅ¡onių k., Pabiržės sen., Biržų r., esantys nuotekų valymo įrenginiai (iÅ¡skyrus nuotekų trasas) priklausė valstybei nuosavybės teise, ir tik nuo Å¡ios datos Sveikatos ministerijos patikėjimo teise valdomÄ turtÄ Biržų rajono savivaldybės administracija perėmė remiantis Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 828 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo Biržų rajono savivaldybės nuosavybėn“; nuotekų tvarkymo funkcijos nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. perduotos savivaldybės įmonei UAB „Biržų vandenys“.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savivaldybės pareiga užtikrinti tinkamÄ vandens tiekimÄ ir nuotekų tvarkymÄ negali bÅ«ti siejama tam bÅ«tinos įrangos, komunikacijų valdymu tik nuosavybės teise.

IeÅ¡kovės naujai pateiktas įrodymas – 2015 m. liepos 30 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės raÅ¡tas „Dėl nuotekų tvarkymo“ patvirtina, jog atsakovė jau 2015 m. liepos 30 d. buvo informuota apie tai, kad VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas Likėnų reabilitacijos ligoninė nuo 2015 m. lapkričio 1 d. neturės teisės teikti nuotekų tvarkymo paslaugų ir nutrauks sutartis su abonentais. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Biržų rajono savivaldybės taryba 2016 m. kovo 24 d. priėmė sprendimÄ Nr. T-51 „Dėl sutikimo perimti valstybės turtÄ â€œ, kuriuo sutiko perimti Biržų rajono savivaldybės nuosavybėn savarankiÅ¡kosioms savivaldybių funkcijoms įgyvendinti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir Sveikatos apsaugos ministerijos patikėjimo teise valdomÄ valstybės turtÄ : pastatÄ â€“ siurblinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kompresorinę bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

20. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ esmės sutikdamas su skundo argumentu dėl įrodymų vertinimo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas byloje netyrė, kas de facto nuo 2015 m. lapkričio 1 d. prižiÅ«rėjo nuotekų valymo įrenginius, kokius veiksmus atliko Biržų rajono savivaldybė tam, kad perimtų minėtÄ valstybei priklausiusį turtÄ , t. y. liko nenustatyta, kas tuo metu atliko ir kokius veiksmus, jog bÅ«tų užtikrintas nepertraukiamas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas tam tikroje teritorijoje, kaip tuo laikotarpiu buvo prižiÅ«rimi tinklai ir įrenginiai, naudojami vandens tiekimui ir nuotekų Å¡alinimui, palaikoma tokia jų bÅ«klė, kad bÅ«tų garantuotas tinkamas paslaugų teikimas abonentams ir nebÅ«tų daroma žala jiems ar kitiems asmenims, kodėl nuotekų tvarkymo funkcijos tik nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. perduotos savivaldybės įmonei UAB „Biržų vandenys“.

Å ių faktinių aplinkybių iÅ¡tyrimas ir nustatymas leistų spręsti ar iki nuosavybės teisės perleidimo formalizavimo savivaldybė tinkamai, pakankamai operatyviai ir apdairiai vykdė jai pavestas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo Å«kio nenutrÅ«kstamÄ funkcionavimo užtikrinimo funkcijas. Å ių duomenų turėjimas leistų spręsti ar , nepaisant valymo įrenginių valdymo ne nuosavybės teise, savivaldybė galėtų bÅ«ti vertinama kaip įrenginių valdytoja, galimai atsakinga dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos, ar tokiu atveju jos veiksmai galėtų bÅ«ti įvertinti kaip leidžiantys netaikyti civilinės atsakomybės, ar pakankami mažinti nuostolių atlyginimo dydį.

21. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, t. y. atsižvelgiant į Å¡ioje byloje neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, susijusių su byloje kilusio ginčo klausimu, teismas konstatuoja, jog negalima daryti iÅ¡vadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl Å¡io pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iÅ¡ esmės galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai).

22. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, 330 straipsnį, procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla bÅ«tų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23. SkundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinus ir bylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja, atitinkamai Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                Teisėjas                                                                                        Eigirdas Činka