2021-12-15 Nr. AB-27168-3-61-3-00682-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-801-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00682-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. prašymą išduoti vykdomąjį raštą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) padavė skundą teismui, kuriuo prašė 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba, ir atsakovas) vado 2019 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 47TE-26 „Dėl S. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas), 2) grąžinti jį į buvusias pareigas – Tarnybos Vilniaus dalinio Viešojo saugumo tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (toliau – ir buvusios pareigos); 3) priteisti jam iš atsakovo Tarnybos darbo užmokesčio skirtumą nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti jo naudai iš atsakovo 968 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. spalio 20 d. sprendimu (toliau – ir LVAT sprendimas) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Įsakymą, grąžino pareiškėją į buvusias pareigas – Tarnybos Vilniaus dalinio Viešojo saugumo tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas, netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo pareiškėjo reikalavimą dėl darbo užmokesčio skirtumo nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal LVAT sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. spalio 21 d. pateikė reikalavimą Tarnybai vykdyti įsiteisėjusį LVAT sprendimą. Pasak pareiškėjo, Tarnyba 2021 m. spalio 26 d. atsakymu informavo jį, kad buvusios pareigos yra panaikintos Tarnybos vado 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 47V-984 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas). Nors Tarnyba neva teigia, jog buvusios pareigos yra panaikintos, tačiau iš 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu patvirtinto Tarnybos pareigybių sąrašo matyti, kad Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigos nėra panaikintos ir egzistuoja 5 šios pareigybės etatai. Pasak pareiškėjo, Tarnyba atsisakė pateikti informaciją apie tai, kuo aptariamame pareigybių sąraše nurodyta Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė skiriasi nuo S. S. buvusių pareigų, į kurias pareiškėjas grąžintas LVAT sprendimu. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba 2021 m. lapkričio 4 d. įspėjimu pranešusi apie S. S. atleidimą iš vidaus tarnybos (o vėliau ir atleidusi), netinkamai įvykdė LVAT sprendimą, kadangi faktiškai negrąžino jo į buvusias pareigas, nors tokia galimybė egzistavo.

Atsakovas Tarnyba pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nuomonę dėl pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba įvykdė LVAT sprendimą, todėl nėra ABTĮ 99 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 47TE-390 „Dėl S. S. grąžinimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymas) grąžino pareiškėją į buvusias pareigas, tokiu būdu įvykdė LVAT įpareigojimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu, iš esmės inicijuoja naują administracinį ginčą, t. y. iš esmės ginčija naujai priimtą Tarnybos sprendimą. Tačiau, atsakovo nuomone, vadovaujantis teismų praktika ir sprendžiant klausimus dėl vykdomojo rašto išdavimo, nauji administraciniai ginčai negali būti sprendžiami ar nagrinėjami.

Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 79 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad, jeigu teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, ta pareigūno pareigybė panaikinta, pareigūnas skiriamas į lygiavertes pareigas, o jeigu ir šių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Tarnybos nuomone, ji tinkamai, laikydamasis Statuto 79 straipsnio 2 dalies reikalavimų, įvykdė pareigą ir suteikė pareiškėjui LVAT sprendime nurodytas pareigas, ir tik po to teismo sprendimu grąžintą į pareigas asmenį atleido iš vidaus tarnybos Statuto 79 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, užtikrinant pareiškėjui įstatymo suteiktas garantijas. Atsakovas pabrėžė, kad šiuo metu šis įsakymas yra galiojantis ir nepanaikintas. Taip pat atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad yra 5 laisvos Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės, kadangi, visos Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu patvirtintame Tarnybos pareigybių sąraše nurodytos Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės yra užimtos, o pareiškėjui Tarnybos 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. 47SD-1344 buvo siūlomos visos tuo metu laisvos pareigybės, kurių pareiškėjas neišreiškė noro užimti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. S. prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagal LVAT sprendimą.

Teismas pažymėjo, jog Tarnyba 2021 m. lapkričio 8 d. raštu informavo, kad S. S. Tarnybos vado 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu buvo grąžintas į tarnybą, byloje atsakovas pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, jog LVAT sprendimas yra įvykdytas, todėl netenkino pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba informavo jį, jog jo buvusios pareigos yra panaikintos Tarnybos vado 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu. Minėtu įsakymu patvirtintame Tarnybos pareigybių sąraše yra nurodyta, jog egzistuoja penkios Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės. Pareiškėjas akcentavo, kad aplinkybę, jog Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė šiai dienai egzistuoja, patvirtino ir atsakovas 2021 m. lapkričio 8 d. atsakyme teismui.

Pareiškėjo nuomone, LVAT 2021 m. spalio 20 d. sprendimas įvykdytas netinkamai, kadangi, nors pagal pareigybių sąrašą egzistavo net penkios pareigybės į kurias LVAT įpareigojo grąžinti, tačiau Tarnyba pareiškėjo į vieną iš jų negrąžino. Atsižvelgiant į tai, egzistavo pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

Pareiškėjo teigimu, teismas turėjo pareigą vertinti visas svarbias aplinkybes bei visapusiškai ir objektyviai jas ištirti, turėjo patikrinti, ar atsakovas savo veiksmais tinkamai įvykdė įteisėjusį LVAT sprendimą. Įvertinimas, ar atsakovo veiksmai, vykdant teismo sprendimą, buvo tinkami, yra tiesiogiai susijęs su klausimo, ar tinkamai įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas, išsprendimu, o kartu ir pareiškėjo dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjimu.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su LVAT sprendimo įvykdymo tinkamumu, o tik formaliai pažymėjo, jog 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu pareiškėjas buvo grąžintas į tarnybą, tokiu būdu Tarnyba neva įvykdė LVAT sprendimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad, nepaisant 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymo, jis faktiškai į pareigas grąžintas nebuvo ir nei vienos dienos buvusiose pareigose nedirbo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog aptariamu Tarnybos 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu pareiškėjas buvo grąžintas į pareigas ir tą pačią dieną tuo pačiu įsakymu iš jų atleistas, atleidimo priežastį siejant su tuo, kad pareigų, į kurias teismo sprendimu pareiškėjas buvo grąžintas, nebėra, ir pareiškėjas atsisakė eiti kitas siūlomas pareigas. Pareiškėjo nuomone, pakartotinio atleidimo iš tarnybos priežastis nebuvo savarankiška, o yra tiesiogiai susijusi su LVAT sprendimo vykdymu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė, ar Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė, į kurią turėjo būti grąžintas pareiškėjas, iš tiesų neegzistuoja. Tik tuo atveju, jeigu išanalizavus visas reikšmingas aplinkybes būtų nustatyta, jog aptariama pareigybė, į kurią Tarnyba įpareigota grąžinti pareiškėją, neegzistuoja, būtų galima spręsti apie tai, kad Tarnybos pasirinktas LVAT sprendimo įvykdymo būdas yra tinkamas.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymo teisėtumo įvertinimas yra naujo administracinio ginčo inicijavimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo S. S. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pabrėžia kad, administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje. ABTĮ 99 straipsnio 2 dalis numato vykdomojo rašto institutą tam atvejui, jei per nustatytą terminą viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo teismo sprendimo neįvykdo. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-296/2012).

Pareiškėjas atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį LVAT 2021 m. spalio 20 d. sprendimą.

LVAT 2021 m. spalio 20 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas - Tarnybos Vilniaus dalinio Viešojo saugumo tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, remdamasis minėtu LVAT sprendimu, priėmė Tarnybos vado 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 4 d. grąžinamas į Tarnybos Vilniaus dalinio Viešojo saugumo tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ir, kadangi ši pareigybė panaikinta, atleidžiamas iš jų 2021 m. lapkričio 4 d. nukeliant atleidimo datą į 2021 m. gruodžio 4 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas įvykdė LVAT sprendimą, kadangi grąžino pareiškėją į buvusias pareigas.

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo sprendimais panaikinti jo buvusias pareigas (pareigybę) bei vėliau atleisti jį tuo pagrindu iš pareigų, taigi jis ginčija 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo bei 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymo dalies dėl atleidimo teisėtumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šių įsakymų teisėtumo vertinimas yra iš esmės naujo teisminio ginčo inicijavimas, kuris negalimas ginčo bylos stadijoje, kai išduodamas vykdomasis raštas. Tai, jog pareiškėjo netenkina minėti atsakovo įsakymai, savaime nereiškia, kad LVAT sprendimas (sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuotas įpareigojimas atsakovui), yra neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas. Šiuo atveju 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo bei 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymo dalies dėl atleidimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas ne išduodant pareiškėjui vykdomąjį raštą, o skundu kreipiantis į teismą ir nagrinėjant šių teisės aktų teisėtumą ir pagrįstumą teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentai, kad egzistuoja kitos analogiškos pareigybės, į kurias pareiškėjas ir turėjo būti priimtas, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas iš esmės ginčija 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymo dalies dėl jo atleidimo iš naujo teisėtumą, o tai yra naujo administracinio ginčo dalykas, kuris nebuvo tirtas ir vertintas nagrinėjamoje byloje.

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pareiškėjas 2021 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra inicijavęs administracinę bylą Nr.eI3-6366-860/2021 dėl atsakovo 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 47TE-390 panaikinimo.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą dėl LVAT sprendimo priverstinio vykdymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius