e669c77f-4eb8-4478-b69a-d452479ea2b6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1374/2013 Proceso Nr. 2-55-3-01428-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija: 121.5.  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litstalai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties, kuria praÅ¡ymas dėl termino atnaujinimo atmestas ir atsisakyta priimti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litstalai“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

T. ir D. J. dėl sandorio nuginčijimo ir žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 30 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo V. T.; taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 672 000 Lt bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas; priteisti iÅ¡ atsakovo D. J. ieÅ¡kovo naudai solidariai 672 000 Lt žalos bei 5 proc. metinių palÅ«kanų. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

 2013 m. vasario 14 d. ieÅ¡kovas padavė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimus. Taip pat prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminÄ , kadangi ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl sprendimus jos vardu priima kreditorių susirinkimas ir administratorius, taigi bendrovės valdymas sudėtingesnis; pabrėžė, kad bankroto bylos pasižymi vieÅ¡o intereso gynimu, todėl svarbu užtikrinti tinkamÄ procesinių teisių įgyvendinimÄ bankroto procedÅ«ros metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi BUAB „Litstalai“ praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo atmetė; atsisakė priimti BUAB „Litstalai“ apeliacinį skundÄ ir jį grÄ Å¾ino padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas 17 dienų praleidus įstatymo nustatytÄ teismo sprendimo apskundimo terminÄ . Ä®vertinęs ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymo pagrįstumas neįrodytas, kadangi teisės aktai nenumato bÅ«tinybės bankrutuojančios įmonės administratoriui turėti kreditorių susirinkimo sprendimÄ tam, kad bÅ«tų galima apskųsti teismo sprendimÄ , t. y.

šį procesinį veiksmÄ administratorius galėjo atlikti vienasmeniÅ¡kai pagal jam įstatymu suteiktas teises ir pareigas. Dėl to ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes dėl bankrutuojančios įmonės sudėtingesnio valdymo atmetė, kaip neįrodančias termino praleidimo priežasčių svarbumo. Tai, kad byla yra susijusi su vieÅ¡uoju interesu, turi įtakos administratoriaus funkcijų rÅ«pestingam atlikimui, bet savaime nepateisina įstatymo nustatytų terminų praleidimo ir nepaneigia pareigos jų laikytis.

Taip pat teismas atsižvelgė į termino praleidimo pakankamai ilgÄ trukmę, į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovui atstovavo kvalifikuoti atstovai – įmonės administratorius bei advokatas. Nenustačius, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, praÅ¡ymas dėl jo atnaujinimo atmestas.   III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas atskiruoju skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį patenkinant praÅ¡ymÄ dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo ir priimti apeliacinį skundÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino apelianto nurodytas aplinkybes, vertindamas tik tai, ar tos aplinkybės buvo pakankamai įrodytos. Apeliantas niekaip negalėjo įrodyti, kad kreditoriai žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė norÄ klausimÄ dėl 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo apskundimo svarstyti kreditorių susirinkimo metu. PraÅ¡yme pažymėta, kad susirinkimas įvyko ne dėl konkrečiai administratoriaus žiemos atostogų, o dėl visų subjektų negalėjimo laiku susirinkti dėl vykusių žiemos atostogų, apeliantas negali gauti visų kreditorių atostogas pagrindžiančių dokumentų.

2. Teismas neįvertino, kad bankroto bylos pasižymi vieÅ¡o intereso gynimu, todėl itin svarbu užtikrinti tinkamÄ procesinių teisių gyvendinimÄ visos bankroto procedÅ«ros metu. Pakankamas įrodymas, kad administratorius nepiktnaudžiavo savo teisėmis, siekė tinkamai įgyvendinti jam įstatymo pavestas pareigas, o terminas praleistas dėl svarbių priežasčių yra 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas.

3. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002, 2004 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2004 nurodo, kad svarstant klausimÄ dėl praleisto termino atnaujinimo, reikėtų atsižvelgti į tai, kad iÅ¡ esmės sÄ Å¾iningai procesiÅ¡kai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti teismo sprendimÄ apeliacine tvarka – dėl atsitiktinio pobÅ«džio aplinkybės, turi bÅ«ti vertinama, ar asmuo viso proceso metu ir apskundimo procedÅ«roje elgėsi sÄ Å¾iningai.

Pirmosios instancijos teismas apelianto nesÄ Å¾iningumo nenustatė. Pažymi, kad vienas iÅ¡ teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimÄ ; teismai nepagrįstai neturi paneigti galimybės apskųsti teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Atsakovas V. T. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Sutinka su teismo motyvais, kad terminas pateikti apeliacinį skundÄ praleistas be svarbių priežasčių.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus apeliacinio apskundimo terminÄ svarbiomis priežastimis gali bÅ«ti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytÄ terminÄ ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Vien faktas, kad ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, negali asmens privilegijuoti lyginant su kitais proceso dalyviais ir kartu bÅ«ti pagrindu atnaujinti praleistÄ procesinį terminÄ .

Atsakovas D. J. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Mano, kad teismas teisingai pritaikė teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus apie sudėtingesnę bankrutuojančios įmonės sprendimų priėmimo procedÅ«rÄ ir žiemos atostogas, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymo pagrįstumas neįrodytas.

Teismas teisingai pažymėjo, jog vien tai, kad byla susijusi su vieÅ¡uoju interesu, savaime nepateisina įstatymo nustatytų terminų praleidimo ir nepaneigia pareigos jų laikytis. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminÄ apeliaciniam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Vadovaujantis CPK 307 straipsnio 1 dalimi apeliacinis skundas gali bÅ«ti paduotas per trisdeÅ¡imt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡is terminas nėra naikinamasis, jam pasibaigus, savaime neiÅ¡nyksta asmens procesinė teisė skųsti jam nepalankų teismo sprendimÄ apeliaciniu skundu. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 2 dalį praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sÄ lyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminÄ praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliÅ«tis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmÄ . Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimÄ nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetÄ ir įvertinti jų svarbÄ .

Svarbiomis Å¡io procesinio termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytÄ terminÄ ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sÄ Å¾iningai procesiÅ¡kai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti.

PrieÅ¡inga iÅ¡vada prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tuo tarpu, jeigu terminas skundui paduoti praleistas daug, o Å¡alies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminÄ nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).

Kaip minėta, teismo diskrecijai palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimÄ nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetÄ ir įvertinti jų svarbÄ . KlausimÄ , ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo iÅ¡nagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimÄ , labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma iÅ¡vada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir Å¡ias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu bÅ«du. Sprendžiant klausimÄ dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, bÅ«tina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar praÅ¡ančioji Å¡alis sÄ Å¾iningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 03 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo tuo pagrindu, kad skundas paduotas 17 dienų praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ ir apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praleisto įstatymo nustatyto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimÄ , visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino visas apelianto nurodytas termino praleidimo aplinkybes ir priežastis, ir dėl jų visų skundžiamoje nutartyje pasisakė.

Ä®monių bankroto įstatymo (toliau Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo civilinėse bylose yra įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, jai teismo procesuose atstovauja ir jos vardu procesines teises įgyvendina įmonės administratorius. Kreditorių susirinkimo sprendimas dėl civilinės bylos užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę teikti apeliacinį skundÄ , įmonės administratoriui yra rekomendacinio pobÅ«džio.

Tai lemia ir ĮBĮ reglamentavimas, pagal kurį kreditorių susirinkimo kompetencijai nėra priskirta teisė disponuoti bankrutuojančios įmonės materialiaisiais reikalavimais (ĮBĮ 23 str. ir kt.). Todėl kreditorių susirinkimo sprendimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliaciniu skundu neturi teisinės reikšmės administratoriaus, veikiančio šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai bei jų įgyvendinimui. Atitinkamai nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kuriais grindžiamas termino praleidimas dėl žiemos atostogų tik 2013 m. sausio 30 d.

įvykusio kreditorių susirinkimo, kuriame nuspręsta įpareigoti administratorių pateikti apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad byla yra susijusi su vieÅ¡uoju interesu, ir pagrįstai nurodė, jog tai turi įtakos administratoriaus funkcijų rÅ«pestingam atlikimui, bet savaime nepateisina įstatymo nustatytų terminų praleidimÄ ir nepaneigia pareigos jų laikytis. Kaip minėta, teismo diskrecijai priklauso sprendimas, kokias termino priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, todėl nustačius, kad apelianto nurodytos priežastys, lėmusios termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimÄ , nelaikytinos svarbiomis, vien ta aplinkybė, kad apeliantas iki tol procese elgėsi sÄ Å¾iningai negali bÅ«ti pagrindu praleisto termino atnaujinimui, kadangi teismas vertina visų aplinkybių visetÄ .

Å iame kontekste pažymėtina nagrinėjamam klausimui svarbi praleisto termino gana ilga ir niekaip nepateisinta trukmė, kuriÄ liudija faktas, kad apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo bankroto administratorius padavė teismui praėjus daugiau kaip dviem savaitėm po kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti jÄ atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                            Danutė GasiÅ«nienė