Legislator Case Law & Legislation
2023-04-19 Nr. AB-8339-3-63-3-00072-2022-0 AI generated

2023-04-19 Nr. AB-8339-3-63-3-00072-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-04-19 Nr. AB-8339-3-63-3-00072-2022-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos” prašymą atsakovei R. B. dėl išmokėtos kompensacijos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2023-04-19 Nr. AB-8339-3-63-3-00072-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Investicijų ir verslo garantijos” (toliau – ir Bendrovė, INVEGA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. B. (toliau – ir atsakovė) 604,06 Eur skolą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-566-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00072-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos” prašymą atsakovei R. B. dėl išmokėtos kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Investicijų ir verslo garantijos” (toliau – ir Bendrovė, INVEGA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. B. (toliau – ir atsakovė) 604,06 Eur skolą.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 4-275 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintu Priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms” valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašu (toliau – ir Aprašas), 2020 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas INVEGA sprendimas Nr. 4929 dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo skyrimo pagal atsakovės teiktą paraišką ir tarp INVEGOS ir atsakovės 2020 m. lapkričio 12 d. pasirašytą Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 4900 (toliau – ir Sutartis). Vadovaujantis Sutartimi, atsakovei 2020 m. gruodžio 3 d. išmokėta 600 Eur dydžio nuomos mokesčio kompensacija.

2.2. Atliekant priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms” (toliau – ir Priemonė) projektų neplaninę patikrą, atliktas pakartotinis atsakovės paraiškoje pateiktų duomenų ir patikros metu pateiktų dokumentų patikrinimas ir nustatyta, kad atsakovė paraiškoje pateikė klaidingą su nuomos mokesčio kompensavimo gavimu susijusią informaciją. 2021 m. gegužės 10 d. priimtas INVEGOS generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 31.06.- 131 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su R. B. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo” (toliau – ir Sprendimas). INVEGA 2021 m. spalio 21 d. raštu Nr. 5.01.1-50 papildomai kreipėsi į atsakovę, ragindama grąžinti nepagrįstai gautą nuomos mokesčio kompensaciją su palūkanomis ir padengti visą susidariusią įsiskolinimo sumą iki 2021 m. spalio 31 d. Iki nurodyto termino grąžinti nepagrįstai gautą valstybės pagalbą atsakovė įsipareigojimų neįvykdė ir įsiskolinimo INVEGAI nepadengė.

2.3. Atsakovės skolą sudaro: negrąžinta kompensacijos suma – 600 Eur, ir nesumokėtos palūkanos – 4,06 Eur, viso – 604,06 Eur. Nesumokėtos palūkanos skaičiuojamos nuo 2020 m. gruodžio 3 d. (kompensacijos išmokėjimo atsakovei diena) iki kreipimosi su prašymu į teismą dienos (2022 m. sausio 25 d.). Aprašo 34 punkte numatyta, kad pareiškėjas (atsakovė) privalo grąžinti visą neteisėtai gautą kompensaciją su palūkanomis, kaip nustatyta 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamente (ES) 2015/1589, nustatančiame išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas). Reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagalbą, kurią reikia išieškoti pagal sprendimą išieškoti pagalbą, sudaro palūkanos, atitinkančios tam tikrą Komisijos nustatytą normą. Palūkanos mokamos nuo neteisėtos pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos išieškojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, metinė palūkanų norma apskaičiuota vadovaujantis Komisijos pranešimu dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2020 m. spalio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų (paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu (OLL 140, 2004 4 30, p. 1)) 2020/C 312/03, prie 2020 m. gruodžio mėnesio bazinės normos Lietuvoje (minus 0,41) pridedant 100 bazinių punktų. INVEGOS reikalavimas grindžiamas Aprašo 331 punktu, 331.1.2 papunkčiu ir 34 punktu, Dotacijos sutarties 3.7.4 ir 3.7.5 papunkčiais bei Sprendimo dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo nuostatomis. Sprendimas yra pagrindas iš atsakovės (paraišką teikusio asmens) susigrąžinti išmokėtą kompensaciją. Sprendimas dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo atsakovės nebuvo apskųstas.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos” prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui UAB „Investicijų ir verslo garantijos” iš atsakovės R. B., gim. (duomenys neskelbtini), 600 Eur nepagrįstai gautos nuomos mokesčio kompensacijos skolą ir 4,06 Eur nesumokėtų palūkanų, viso – 604,06 Eur.

4. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas pareiškėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos” prašymas priteisti iš atsakovės R. B. 600 Eur nepagrįstai gautos nuomos mokesčio kompensacijos skolą ir 4,06 Eur nesumokėtų palūkanų, iš viso 604,06 Eur.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė pareiškėjui paraišką iš dalies kompensuoti nuomos mokestį (toliau – ir Paraiška), kurioje patvirtino, jog pagal 2016 m. liepos 1 d. su UAB Tilžės turgus sudarytas nuomos sutartis nuomojasi patalpas, kuriose karantino laikotarpiu negalėjo vykdyti verslo liudijime nurodytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” išvardintos uždraustos/ribojamos veiklos. INVEGOS generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d.

įsakymu Nr. 4929 „Dėl nuomos mokesčio kompensavimo ir nuomos mokesčio kompensavimo sutarties pasirašymo” (toliau – ir Įsakymas) atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. buvo gauta atsakovės paraiška dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo Nr. 16160, atsakovė ir jos paraiška atitinka Apraše nustatytus reikalavimus ir sąlygas finansavimui gauti, nuspręsta su atsakove pasirašyti Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį ir kompensuoti dalį nuomos mokesčio, kaip tai nustatyta šio Įsakymo 2 punkte. 2020 m. lapkričio 12 d. tarp pareiškėjos ir atsakovės buvo pasirašyta Nuomos mokesčio kompensavimo sutartis Nr. 4900.

Lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, jog atsakovei 2020 m. gruodžio 3 d. buvo pervesta 600 Eur. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. priėmė įsakymą Nr. 31.06.- 131 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su R. B. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo”, kuriuo konstatavo, kad atsakovės pateiktos nuomos sutartys, pagal kurias 2020 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas sprendimas kompensuoti dalį nuomos mokesčio, neatitinka Aprašo 3.1 ir 12 punkto nuostatų, t. y. nuomojamas objektas nėra patalpa, todėl su atsakove sudaryta Sutartis ir išmokėta nuomos mokesčio kompensacija (600 Eur) laikoma nepagrįsta.

Aptariamu įsakymu nustatyta, jog INVEGA vienašališkai nutraukia Sutartį, atsakovė privalo grąžinti INVEGAI pagal 2020 m. lapkričio 12 d. sudarytą Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį Nr. 4900 nepagrįstai gautą nuomos mokesčio kompensaciją – 600 Eur, per 30 darbo dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos; atsakovei skaičiuojamos ir ji privalo sumokėti palūkanas už nepagrįstai gautą nuomos kompensaciją. Minėto įsakymo 2.3 punkte nurodyta, jog išmokėtai kompensacijos sumai (600 Eur) susigrąžintinos valstybės pagalbos palūkanų norma yra lygi 0,65 proc. metinių palūkanų (Europos Komisijos nustatyta susigrąžinimo palūkanų norma galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d., kuri lygi prie atitinkamos orientacinės palūkanų normos (minus 0,35 proc.), pridedant 100 bazinių punktų); palūkanų skaičiavimo pradžia – 2020 m. lapkričio 27 d., o palūkanų skaičiavimo pabaiga – grąžintinos valstybės pagalbos grąžinimo su palūkanomis momentas.

Pareiškėjo 2021 m. spalio 21 d. raštas „Dėl nepagrįstai gautos nuomos mokesčio kompensacijos sugrąžinimo”, adresuotas atsakovei, patvirtina, kad atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie tai, jog ji iki 2021 m. spalio 31 d. privalo grąžinti skolą. Kartu su nurodytu raštu pridėtas INVEGOS generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. 31.06.-131 ir grąžintinos sumos detalizavimas.

6. Teismas nustatė, kad atsakovei 600 Eur nuomos mokesčio kompensavimas išmokėtas pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 4-275 patvirtinto Priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms” valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašo nustatytą tvarką. Aprašas nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, siekdami gauti dalinį nuomos mokesčio kompensavimą pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms”, taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą (Aprašo 1 p.). Reikalavimai pareiškėjams yra numatyti Aprašo II skyriuje. Aprašo 331 punkte nustatyta, jog sprendimą dėl privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Aprašo nuostatas ir su minėtomis lėšomis susijusias palūkanas, priima INVEGA. Sprendimas yra pagrindas iš pareiškėjo susigrąžinti grąžintinas lėšas. INVEGA priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susigrąžinimo jeigu pareiškėjas: nesilaikė Apraše ir Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir (arba) sutartyje dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo nustatytų reikalavimų (Aprašo 331.1.1 p.); paraiškoje pateikė klaidingą su nuomos mokesčio kompensavimo gavimu susijusią informaciją, duomenis ir (ar) dokumentus (Aprašo 331.1.2 p.); gavo didesnę, nei, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, priklausanti, valstybės pagalbą (Aprašo 331.1.3 p.); ar jo savininkai ir (ar) vadovai pripažinti kaltais dėl ekonominio finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų (Aprašo 331.1.4 p.). Teismas taip pat vadovavosi Aprašo 35, 36, 37 punktais.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė, pasirašydama Sutartį, sutiko besąlygiškai grąžinti nepagrįstai gautą kompensaciją ar jos dalį, jei ji būtų gauta dėl klaidos, pateiktos neteisingos informacijos, atsiradusio privalomų reikalavimų ar sąlygų neatitikimo ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų priežasčių pagal INVEGOS rašytinį pareikalavimą per nurodytą terminą. Įvertinęs Aprašo nuostatas, teismas nusprendė, kad Aprašo 331, 37 punktai patvirtina, jog INVEGOS priimtas sprendimas dėl privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Aprašo nuostatas, ir su minėtomis lėšomis susijusias palūkanas, yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Toks sprendimas iš esmės yra atsakovės pareigą sugrąžinti nepagrįstai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš atsakovės susigrąžinti išmokėtas lėšas. Tai reiškia, kad atsakovė, gavusi informaciją apie INVEGOS 2021 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 31.06. -131 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su R. B. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo”, nesutikdama su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas įsakymas įstatymų nustatyta tvarka būtų apskųstas ir panaikintas, todėl yra galiojantis ir sukeliantis atsakovei tiesiogines teisines pasekmes. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės skundas dėl INVEGOS 2021 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 31.06. - 131 nuginčijimo teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra nepagrįstai išmokėto dalinio nuomos mokesčio išieškojimas, o ne priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Paaiškėjus, kad atsakovė minėto įsakymo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos išmokėtų lėšų sumos negrąžino, pareiškėjui, vadovaujantis Aprašo 36 punktu, atsirado teisė inicijuoti išmokėtų lėšų ar jos dalies ir palūkanų išieškojimą. Nustatęs, kad atsakovės pareigą sugrąžinti išmokėtas lėšas nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu išmokėta subsidija nesumokėta, teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti išmokėtas lėšas yra pagrįstas. Teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovei savanoriškai negrąžinus neteisėtai gautą kompensaciją, kyla pareiga mokėti palūkanas, kaip nustatyta Reglamente (Aprašo 331.1 p.). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti apskaičiuotų palūkanų dydžio pagrįstumu, todėl jas priteisė. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo reikalavimai priteisti iš atsakovės 600 Eur nepagrįstai gautos nuomos mokesčio kompensacijos skolą ir 4,06 Eur palūkanas yra teisėti ir pagrįsti, todėl patenkinti.

III. 9. Atsakovė R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nagrinėdamas bylą: 1) neteisingai nustatė bylos teismingumą; 2) neatskleidė ginčo esmės, nes INVEGOS įsakymas, kuriuo konstatuota, kad nuomojamas objektas nėra patalpa, negali atsakovei sukelti tiesioginių pasekmių, nes INVEGAI teisės aktai nesuteikia kompetencijos atlikti vertinimą, kas yra patalpa. Teismas nepagrįstai nesigilino ir nevertino, kad atsakovė prekybą vykdė iš patalpų.

9.2. Ginčas kilo iš to, jog INVEGA priėmė sprendimą nutraukti Sutartį. Taigi ginčas kilo iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Vien tik sprendimas nutraukti sutartį pats savaime teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti, nes tai nėra kitai šaliai privalomas dokumentas. Kita vertus, šaliai kuri nukentėjo dėl sutarties nutraukimo, turi būti sudarytos sąlygos ir galimybė teisme ginčyti sutarties nutraukimą pareiškiant priešieškinį, kurį nagrinėjant ir turi būti išspręstas klausimas, ar sutartis nutraukta pagrįstai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nenumato galimybės pareikšti priešieškinį ir ginčyti sutarties nutraukimą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-51/2014; 2015 m. liepos 27 d. nutartį byloje Nr. T-83/2015; 2016 m. sausio 15 d. nutartį byloje Nr. T-3/2016). Taip pat Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog Tarnyba, vykdydama valstybinės žemės leidimo laikinai naudotis suteikimo funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 7 d. nutartį byloje Nr. T-5/2020, 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartį byloje Nr. T-58/2017; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį byloje Nr. T-42/2014). Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus teismingumas nustatomas ne pagal tai, ar viena iš sandorio šalių yra viešojo administravimo subjektui priskirtinas asmuo, bet pagal tai iš kokių santykių kyla ginčas. Nagrinėjamu atveju teismas neužtikrino atsakovės teisės į tinkamą teisinį procesą ir teisingą bylos išsprendimą, nes nesudarė procesinės galimybės ginčyti nepagrįstą sutarties nutraukimą pareiškiant priešieškinį.

9.3. Teismas teisingai nustatė, kad ginčas kilo iš to, ar ginčo objektas yra patalpa, tačiau be jokių įrodymų, todėl nepagrįstai vertino, jog ginčo objektas nėra patalpa. Pareiškėjas kartu su prašymu teismui pateikė ne visus su ginču susijusius dokumentus. Pareiškėjas nepateikė pirminių įrodymų ar kitų patikimų dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti kokį objektą nuomojasi atsakovė. Pareiškėjas nepateikė nei patikrinimo medžiagos, nei atsakovės teiktų dokumentų, nei nuotraukų. Tokiais atvejais administracines bylas nagrinėjantys teismai taiko trūkumų šalinimo institutą – įpareigoja pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėjas nepateikė tiesioginių įrodymų, kuriais grindė sutarčių nutraukimo pagrindą, jog atsakovės nuomojama vieta priskiriama prie kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, todėl neatitinka Apraše keliamų reikalavimų daliniam nuomos mokesčio kompensavimui gauti, t. y. žemės sklype esanti kiemo aikštelė nelaikoma patalpomis. Pareiškėjas nepateikė net jam teiktų atsakovės dokumentų ir paaiškinimų. Iš susiklosčiusios situacijos matyti, kad kilo ginčas dėl teisinę reikšmę turinčio fakto nustatymo: ar buvo nuomojamos patalpos, ar kiemo aikštelė.

Šis faktas aktualus aiškinant ir taikant Aprašo 11.9 punktą (pareiškėjo vykdoma veikla, kuri karantino laikotarpiu buvo arba yra uždrausta ar ribojama, yra vykdoma atskirose patalpose, kurioms priskirtas unikalus numeris, įrašytas valstybės įmonės Registrų centras tvarkomame Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, arba patalpose, kurių nuomos faktas patvirtintas NTR duomenų bazės įrašu apie sudarytą juridinį faktą.).

INVEGA nurodo, kad verslininkai nuomoja ne patalpas, o prekybinę vietą turgavietėje. INVEGA sprendimas grindžiamas ne konkrečių teisės aktų ir normų sistemine analize, bet darbuotojo nuomone nenurodant konkrečių teisės normų. Valstybės teikiama pagalba atsakovei buvo išmokėta itin sunkiu periodu, kai atsakovė dėl valstybės taikomų karantino ribojimų negalėjo vykdyti jokios ekonominės veiklos, uždirbti pajamas, todėl turėjo pagrįstą lūkestį, jog valstybė bent iš dalies kompensuos praradimus.

9.4. UAB Tilžės turgus teritorija viešajame registre yra įregistruota kaip kiti statiniai, unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje teritorijoje pastatyti statiniai ir prekyba vykdoma iš statinių. Tai patvirtina prekybos patalpų nuotraukos, žemės sklypo planas su pažymėtais statiniais, kuriems atskiras unikalus numeris nesuteiktas. Faktinis nuomos objektas yra ne teritorija, bet teritorijoje stovintys pastatai (apdengtas stogu statinys su patalpa), kurie nuomos sutartyse įvardinami kaip „prekybos vieta”. Kiekvienam tokiam pastatui yra sudaryta atskira nuomos sutartis su nuomininku nurodant faktinį pastato arba „prekybos vietos” plotą, kuriam sutartyje suteiktas sąlyginis pavadinimas „prekybos vieta”. Pagal teisės aktus teritorijoje stovintys pastatai gali būti priskiriami nesudėtingų, laikinų statinių kategorijai, kurie Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje pateikti statinių ir patalpų apibrėžimai. UAB Tilžės turgus teritorijoje esantys plane pažymėti statiniai NTR neregistruoti. Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalyje numatyta, kad laikinas statinys NTR registre neregistruojamas.

9.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Šio reglamento 6.5 ir 6.6 punktuose buvo pateiktas tikslus turgaviečių teritorijose esančių prekybos vietų apibrėžimas (6.5. Kioskas – smulkios prekybos reikmėms skirtas nedidelis lengvų konstrukcijų pastatas, kurio užimamas žemės plotas yra ne didesnis kaip 15 m2 ir kurio dalis sienų (jų viršutinės dalys) įstiklintos ir prekyba vyksta per priekinėje sienoje esančią vitrinos angą. 6.6. Paviljonas – įvairios paskirties lengvų konstrukcijų pastatas, kurio dalis ar visos sienos įstiklintos ir kuris yra atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato, tačiau turintis atskirą įėjimą ir atskirą stogą.). Šis reglamentas neteko galios 2010 m. spalio 1 d. Panaikinus šį reglamentą išnyko teisinių sąvokų „kioskas” ir „paviljonas” apibrėžimai. Pasikeitus reguliavimui, vietoje apibrėžimų „kioskas”, „paviljonas” nuomos sutartyse naudojama universali sąlyginė sąvoka „prekybos vieta”. Aplinkos ministras 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Iš esmės buvo nustatytas naujas reguliavimas, kuriame atsisakyta praktikos nesudėtingus ir laikinus statinius skirstyti pagal jų apibrėžimus. Šiuo teisiniu reguliavimu pasirinktas statinių priskyrimas prie nesudėtingų statinių pagal bendrus požymius (statybos darbų sudėtingumą). Šio reglamento 16 punkte numatyta, kad nesudėtingųjų statinių sąrašas pateikiamas reglamento 2 ir 3 lentelėse. Objektai laikomi nesudėtingaisiais statiniais, jei jie atitinka Statybos įstatyme [3.3] įtvirtintą sąvoką. Turgavietės teritorijoje esantys statiniai pagal galiojantį teisinį reguliavimą priskirtini prie nesudėtingų statinių išvardintų 2 lentelės 5 punkte (Kiti negyvenamieji pastatai nenurodyti 2, 3 ir 4 punktuose). Šie statiniai turi erdves, kurios apribotos sienomis ir atitvaromis, todėl atitinka patalpos apibrėžimą.

9.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. CK 6.478 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Verslininkų sudarytų nuomos sutarčių sudarymo faktas viešajame registre (Nekilnojamojo turto registras) įregistruotas. CK 6.193 straipsnis nustato sutarčių aiškinimo taisykles. Nuomos dėl prekybinės vietos turgavietėje sutarties 3.5 punktu nuomininkas įsipareigoja: be nuomotojo raštiško leidimo nesubnuomoti, neperplanuoti ir nepertvarkyti nuomojamų patalpų arba jų dalies, išskyrus eksploatacines sąlygas pagerinančius darbus. Iš pastatų žemės sklype išdėstymo schemos, situacijos įvertinimo vietoje yra akivaizdu, kad prekyba vykdoma iš kioskų ir paviljonų, todėl pagal nuomos sutartis vartojama sąvoka „prekybos vieta” atitiktų kioskų ir paviljonų nuomos apibrėžimą, nes prekyba vykdoma patalpose (sienomis ir kitomis atitvaromis apribotoje statinio erdvėje). Tiek nuomotojas, tiek nuomininkas būdami sutarties šalimis „prekybos vietos” sąvoką supranta vienodai – turgavietės teritorijoje esantys laikini, nesudėtingi statiniai su juose esančiomis patalpomis.

9.7. Sistemiškai vertinant teisinį reguliavimą, kuris keitėsi, tiek nuomos sutartyse naudojamą sąvoką „prekybos vieta”, turinio prasme „prekybos vietą” sutarties šalys supranta ir vertina kaip patalpų nuomą nesudėtingame, laikiname statinyje, esančiame turgavietės teritorijoje, kurio vieta pažymėta plane. Įvertinus faktą, kad nuomos sutarties sudarymo faktas įregistruotas viešajame registre pagal nekilnojamųjų daiktų nuomos, panaudos sutartims nustatytą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad nuomotojo sudarytomis su nuomininkais sutartimis dėl prekybos vietos turgavietėse yra išnuomotos patalpos, kurių nuomos faktas patvirtintas NTR duomenų bazės įrašu apie sudarytą juridinį faktą. Todėl „prekybos vietų” nuomos sutartis atitinka Aprašo 11.9 punkto reikalavimo antrą dalį: „arba patalpose, kurių nuomos faktas patvirtintas NTR duomenų bazės įrašu apie sudarytą juridinį faktą”. Atsakovės prekybos vieta atitinka patalpos apibrėžimą, todėl tenkina Aprašo reikalavimus. Nustačius faktą, kad atsakovė prekybą vykdė iš patalpų, bet ne kiemo aikštelės, darytina kita išvada, jog pareiškėjas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nutraukti sutartį, todėl neturi teisės reikalauti priteisti skolą.

9.8. Teismas be tiesioginių įrodymų nepagrįstai konstatuodamas faktą, kad prekyba vykdoma ne iš patalpų – pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl neatskleidė bylos esmės. Tai įvyko dėl to, kad teismas neužtikrino atsakovės teisės į teisingą procesą ir veiksmingą gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Teismo motyvas, kad Sprendimas įstatymų nustatyta tvarka neapskųstas ir nepanaikintas, todėl yra galiojantis ir sukeliantis atsakovei tiesiogines teisines pasekmes, neatitinka nurodyto Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Sprendimo dalis, kurioje nepagrįstai konstatuota, kad prekyba vykdoma ne iš patalpų, yra tik nuomonė arba subjektyvus vertinimas, kuris negali turėti išankstinės įrodomosios reikšmės ir tiesiogiai nesukelia ir negali sukelti teisinių pasekmių, nes INVEGAI teisės aktai nesuteikia kompetencijos nustatyti ir įvertinti statinių klases grupes ar paskirtį. Kilus klausimui dėl to, ar prekyba vykdoma iš patalpų, turėjo būti ištirti ir įvertinti tiesioginiai įrodymai (nuotraukos, schemos, viešo registro duomenys), kilus abejonėms dėl statinio ir patalpų statuso, turėjo būti gauta specialisto išvada. Iš esmės tai reiškia, kad turi būti surinkti ir įvertinti nauji įrodymai, išklausyta šalių nuomonė dėl jų vertinimo.

10. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

10.1. Kompensacija pagal Priemonę atsakovei buvo skirta vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, atsižvelgiant į atliktos patikros metu nustatytas aplinkybes, jog paraiškoje atsakovės buvo pateikta klaidinga su nuomos mokesčio kompensavimo gavimu susijusi informacija, priimtas INVEGOS sprendimas dėl atsakovės privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos atsakovei, ir su minėtomis lėšomis susijusias palūkanas. Pagrindas susigrąžinti grąžintinas lėšas iš atsakovės yra būtent INVEGOS priimtas Sprendimas: Aprašo 311 punkte įtvirtinta, kad sprendimą dėl privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Aprašo nuostatas ir su minėtomis lėšomis susijusias palūkanas, priima INVEGA. Sprendimas yra pagrindas iš pareiškėjo susigrąžinti grąžintinas lėšas. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai kyla ne iš pačios tarp INVEGOS ir atsakovės pasirašytos nuomos mokesčio kompensavimo sutarties, bet iš Aprašo bei pagal Aprašą atsakovei priimtų konkrečių INVEGOS sprendimų – individualių administracinių aktų. Sprendimas dėl kompensacijos skyrimo (kuriuo skirtas kompensavimas atsakovei) yra sudėtinė ir neatskiriama Sutarties dalis. Taigi byloje vyrauja administracinis teisinis santykis.

10.2. Specialioji teismingumo kolegija 2021 m. birželio 17 d. nutartyje (teismingumo byla Nr. T-55/2021) konstatavo, kad atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjektai), veikdamos įgyvendinant tokio pobūdžio aprašuose nurodytas funkcijas, susijusias su subsidijų (valstybės paramos) atitinkamiems subjektams skyrimu, pareiškėjų gauti subsidijas atitikties tokio pobūdžio aprašuose numatytiems reikalavimams, kontrole, priimdamos sprendimus dėl subsidijų grąžinimo ir pan., veikia viešojo administravimo srityje. Specialioji teismingumo kolegija konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčas yra viešojo administravimo srities ginčas, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme. Specialioji teismingumo kolegija 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje (teismingumo byla Nr. T-22/2022) konstatavo, kad vertinant ginčijamo INVEGA sprendimo faktinį pagrindą (paraiškos paskolai pateikimo metu paskolos gavėjas (pareiškėjas) pateikė INVEGAI neteisingus duomenis), spręstina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas INVEGA sprendimas, nors ir yra grindžiamas paskolos sutarties sąlygomis, tačiau priimtas INVEGA vykdant specialiais teisės aktais reglamentuotos valstybės pagalbos priemonės (finansinės paramos verslui priemonės) administravimo (valdymo) funkcijas, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio ir priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

10.3. Apraše taip pat yra numatyta INVEGOS įgyvendinant Priemonę priimtų sprendimų apskundimo tvarka. Vadovaujantis Aprašo 37 punktu, INVEGOS sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba ABTĮ nustatyta tvarka administraciniam teismui. Sprendimo dėl grąžintinų lėšų 3 punkte taip pat įtvirtinta, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Aprašo 37 punkte nustatyta tvarka. INVEGOS reikalavimas prašyme dėl skolos priteisimo grindžiamas ne tik Sutarties nuostatomis, bet ir Aprašo 331 punktu, 331.1.2 papunkčiu ir 34 punktu, bei Sprendimo dėl grąžintinų lėšų nuostatomis.

10.4. Nagrinėjamos bylos dalykas yra ne INVEGOS priimto Sprendimo dėl grąžintinų lėšų pagrįstumas ir teisėtumas, o Sprendimo dėl grąžintinų lėšų vykdymo – skolos grąžinimo (nepagrįstai gautos dalinio nuomos mokesčio kompensacijos išieškojimo) klausimas, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų įvertinimo ir neatskleistos ginčo esmės laikytini nepagrįstais. Atsakovė, manydama, kad jos teisės pažeistos, turėjo galimybę jas ginti ir ginčyti priimtą Sprendimą Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui, ar, kaip kad nurodo atsakovė (su kuo INVEGA nesutinka), nuo Sprendimo dėl grąžintinų lėšų gavimo dienos pareikšdama ieškinį INVEGAI bendrosios kompetencijos teisme ginčijant dotacijos sutarties nutraukimą. Bet atsakovė nei skundė priimtą Sprendimą dėl grąžintinų lėšų, nei teikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl sutarties nutraukimo. Atsakovės atstovas atstovauja atsakovę nuo 2021 m. gegužės 16 d. Atsakovė INVEGAI yra teikusi paraišką tik dėl nuomos mokesčio kompensacijos pagal Priemonę, kitose INVEGOS administruojamose ir įgyvendinamose priemonėse atsakovė nedalyvauja. Sprendimas dėl grąžintinų lėšų priimtas 2021 m. gegužės 10 d., t. y. atstovavimo sutartis sudaryta po Sprendimo dėl grąžintinų lėšų priėmimo ir atsakovės informavimo apie priimtą sprendimą, taip pat tuo metu, kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis, terminas apskųsti INVEGOS priimtą Sprendimą dėl grąžintinų lėšų dar nebuvo pasibaigęs. Atsakovei buvo sudarytos sąlygos ir galimybė teisme ginčyti priimtą INVEGOS sprendimą dėl dotacijos sutarties nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo.

10.5. Apeliacinis skundas turėtų apsiriboti nagrinėjamo ginčo apimtimi, o ne sudaryti galimybes atsakovei piktnaudžiauti teisėmis ir nagrinėjamoje byloje dėl galiojančio ir nenuginčyto Sprendimo dėl grąžintinų lėšų vykdymo – negrąžintos nepagrįstai gautos kompensacijos (skolos) priteisimo, apeliaciniame skunde ginčyti Sprendimo dėl grąžintinų lėšų pagrįstumą ir teisėtumą, kai jis įstatymų nustatyta tvarka atsakovės nebuvo apskųstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo UAB „Investicijų ir verslo garantijos” prašymo priteisti iš atsakovės R. B. 600 Eur nepagrįstai gautos nuomos mokesčio kompensacijos ir 4,06 Eur nesumokėtų palūkanų.

12. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė pareiškėjui paraišką iš dalies kompensuoti nuomos mokestį, kurioje nurodė, kad pagal 2016 m. liepos 1 d. su UAB „Tilžės turgus” sudarytas nuomos sutartis nuomojasi patalpas, kuriose karantino laikotarpiu negalėjo vykdyti verslo liudijime nurodytos ir Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” išvardintos uždraustos/ribojamos veiklos.

13. INVEGOS generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 4929 „Dėl nuomos mokesčio kompensavimo ir nuomos mokesčio kompensavimo sutarties pasirašymo” nuspręsta su atsakove pasirašyti Nuomos mokesčio kompensavimo sutartį ir kompensuoti dalį nuomos mokesčio, kaip tai nustatyta šio Įsakymo 2 punkte.

14. Tarp pareiškėjo ir atsakovės buvo pasirašyta Nuomos mokesčio kompensavimo 2020 m. lapkričio 12 d. sutartis Nr. 4900, pagal kurią atsakovei 2020 m. gruodžio 3 d. buvo išmokėta 600 Eur nuomos mokesčio kompensacija.

15. Pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 31.06.-131 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su R. B. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo” buvo nustatyta, kad atsakovės pateiktos nuomos sutartys, pagal kurias buvo kompensuota dalis nuomos mokesčio, neatitinka Aprašo 3.1 ir 12 punkto nuostatų, t. y. nuomojamas objektas nėra patalpa, todėl su atsakove sudaryta Sutartis pripažinta nepagrįsta. Šiuo įsakymu buvo nuspręsta vienašališkai nutraukti Sutartį ir įpareigoti atsakovę grąžinti INVEGAI pagal Sutartį nepagrįstai gautą nuomos mokesčio kompensaciją (600 Eur) per 30 darbo dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos. Įsakyme pažymėta, kad atsakovei skaičiuojamos palūkanos už nepagrįstai gautą ir negrąžintą nuomos mokesčio kompensaciją.

16. Pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. raštu „Dėl nepagrįstai gautos nuomos mokesčio kompensacijos sugrąžinimo”, informavo atsakovę apie tai, jog ji iki 2021 m. spalio 31 d. privalo grąžinti skolą. Prie nurodyto rašto pridėtas INVEGOS generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. 31.06.-131 ir grąžintinos sumos detalizavimas.

17. Aprašo 1 punktas (Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-437 redakcija) nustato, kad priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ valstybės pagalbos schemos ir sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, siekdami gauti dalinį nuomos mokesčio kompensavimą pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – Priemonė), taip pat institucijos, atliekančios paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą.

18. Aprašo 5 punkte numatyta, kad priemonės įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ministerija) ir uždaroji akcinė bendrovė „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (toliau – INVEGA).

19. Aprašo 27 punkte (Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-437 redakcija) nustatyta, kad, baigusi pareiškėjo pateiktos paraiškos vertinimą (pateiktos paraiškos forma, turinys ir kartu su paraiška pateikiama informacija, duomenys ir (ar) dokumentai vertinami remiantis viešųjų registrų ir informacinių sistemų duomenimis bei pareiškėjų pateiktais dokumentais, pateikta trūkstama informacija), INVEGA priima sprendimą dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja pareiškėją elektroniniu paštu arba raštu apie siūlomą skirti dalinį nuomos mokesčio kompensavimą ir pakviečia pasirašyti sutartį dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo bei nustato ne ilgesnį nei 10 darbo dienų terminą nuo sutarties gavimo dienos. Pareiškėjui pasirašius sutartį dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo, INVEGA ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pareiškėjo pasirašytos sutarties gavimo dienos pasirašo sutartį dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo. INVEGA perveda pareiškėjui apskaičiuotą kompensaciją į paraiškoje nurodytą sąskaitą šiame Aprašo punkte nurodytais terminais.

20. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą santykiai, susiklostę įgyvendinant Priemonę, yra administracinio teisinio pobūdžio, o INVEGA Priemonės įgyvendinimo procedūrose veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Tai, kad įstatymų leidėjo įgaliotas teisėkūros subjektas pasirinko tokį Priemonės įgyvendinimo mechanizmą, pagal kurį Priemonė yra įgyvendinama, pasirašant sutartis su INVEGA, ginčo teisinių santykių pobūdžiui neturi įtakos. Taigi ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių, todėl priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.).

21. Aprašo 331 punkte (Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-437 redakcija) įtvirtinta, kad sprendimą dėl privalomų grąžinti lėšų, kurios buvo nepagrįstai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Aprašo nuostatas ir su minėtomis lėšomis susijusias palūkanas, priima INVEGA. Sprendimas yra pagrindas iš pareiškėjo susigrąžinti grąžintinas lėšas.

22. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

23. INVEGOS 2021 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. 31.06.-131 „Dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo sutarties su R. B. nutraukimo ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo” yra administracinis sprendimas, pagal kurį atsakovė privalėjo per šiame administraciniame sprendime nustatytą terminą grąžinti jai išmokėtą minėtą kompensaciją.

24. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis įtvirtina, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

25. INVEGOS 2021 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 31.06.-131 apskundimo galimybė, be kita ko, yra numatyta ir Aprašo 37 punkte (Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 4-814 redakcija), nustatančiame, jog INVEGOS sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.

26. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka būtų apskundusi INVEGOS 2021 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 31.06.-131, kuriuo nuspręsta susigrąžinti atsakovei išmokėtas lėšas, todėl šis įsakymas turi privalomąją galią.

27. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – atsakovei Sprendimu pripažintų neteisėtai išmokėtų lėšų, skirtų nuomos mokesčio kompensavimui, ir palūkanų už pavėluotai grąžintas lėšas, priteisimas. Nenuginčijus minėto administracinio sprendimo, toks sprendimas yra pagrindas iš atsakovės susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš atsakovės yra tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai (INVEGAI) susigrąžinti Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas. Todėl teisėjų kolegija nevertina atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kuriomis yra kvestionuojamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Aprašo nuostatos nenumato INVEGAI teisės ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) Sprendime nurodytas sumas, todėl pareiškėjas pagrįstai dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą.

29. Kadangi Sprendimas, nustatantis atsakovės pareigą grąžinti išmokėtą nuomos mokesčio kompensaciją ir palūkanas už laiku negrąžintas grąžintinas lėšas, yra įsigaliojęs, ginčo dėl grąžintų lėšų ir apskaičiuotų palūkanų dydžio nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl ginčo sumos priteisimo.

30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti remiantis atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys