2016-12-19 Nr. AB-24026-3-61-3-04662-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2870-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04662-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilokta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilokta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vilokta“ (toliau – ir UAB „Vilokta“, pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. ATK2-95/15 (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2006 m. gegužės 31 d. buvo išduota licencija Nr. 16P verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje „Pasta Pasta bistro“, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal šią licenciją nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais būdas – „išsinešti“, prekybos laikas – 8–22 val., prekybos vieta - parduotuvė degalinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2010 m. spalio 18 d. buvo išduota licencija Nr. A425-240 (2.17.2.20-TR3) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje-kebabinėje (kavinėje „Pasta Pasta bistro“), adresu (duomenys neskelbtini) (prekybos alkoholiniais gėrimais būdą nustatant „vartoti vietoje ir išsinešti“, prekybos laiką nustatant „visą parą“, prekybos vietą nustatant „kavinė-kebabinė (duomenys neskelbtini)“).

Prie pareiškėjai priklausančios parduotuvės ir kavinės 2015 m. balandžio 18 d. apie 14.34 val. automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiavo keturi asmenys: A. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. T. (gim. (duomenys neskelbtini)). S. D. įėjo į kavinę, po 1-2 minučių į kavinę įėjo J. T., kuris paėmė 0,5 l „Utenos Pilsner“ alaus skardinę ir priėjo prie kasos atsiskaityti. Tuo metu kavinėje kasininku dirbęs M. B. paklausė J. T. ar jis gali parodyti asmens tapatybės dokumentą. J. T. pradėjo asmens tapatybės dokumento ieškoti piniginėje, o neradęs pasakė, kad asmens tapatybės dokumentą paliko automobilyje. Kadangi J. T. į kavinę atvyko automobiliu, atrodė kaip pilnametis, o be to, ir savo aktyviais veiksmais siekė sudaryti pilnamečio asmens įspūdį, todėl kasininkas buvo suklaidintas dėl jo amžiaus ir dėl to pastarajam pardavė skardinę alaus.

Pažymėjo, kad jaunuoliai specialiai ruošėsi pareiškėją išprovokuoti jiems parduoti alkoholinius gėrimus ir šią aplinkybę patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus surinkta ir atsakovui kartu su 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 10-S-123653 atsiųsta medžiaga. Alkoholinių gėrimų pirkimą organizavo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narys A. M.. Jis ir kiti minėti jaunuoliai prie kavinės stiklinių durų privažiavo automobiliu, kad pareiškėjo darbuotojai akivaizdžiai matytų, jog jaunuoliai vairuoja automobilį, tai rodo, kad jie yra pilnamečiai. Alkoholinio gėrimo pirkimas buvo pavestas 1997 m. balandžio 27 d. gimusiam J. T., kuriam tuo metu (2015 m. balandžio 18 d.) iki pilnametystės buvo likusios tik 9 dienos. Alkoholio pirkimas buvo nufilmuotas paslėpta kamera, vaizdo įrašas patalpintas www.youtube.com/watch?v=dUUyL 7GKEA portale, vėliau aprašytas žiniasklaidoje, todėl policija, atlikusi tyrimą, visą medžiagą persiuntė atsakovui, kuris 2015 m. liepos 15 d. surašė protokolą Nr. ATK2-107 dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. priėmė skundžiamą Nutarimą.

Pareiškėjos teigimu, kavinės kasininkas dėl J. T. amžiaus buvo suklaidintas ir nesuprato, kad alkoholinius gėrimus parduoda nepilnamečiam asmeniui, kadangi pirkėjas atrodė kaip pilnametis, apsirengęs vėsaus sezono drabužiais, į kavinę atvyko automobiliu, elgėsi įtikinamai lyg pilnametis, todėl pareiškėjos tyčios šiuo atveju nėra. Pirkimas buvo suplanuotas, jam buvo atitinkamai ruošiamasi. Policijos atsakovui perduotojoje video medžiagoje matyti, kad J. T. su kitais asmenimis kavinėje pirko alkoholinius gėrimus vykdydami „eksperimentą“, o ne įprastam vartojimui. J. N. 2015 m. gegužės 4 d. paaiškinime aiškiai užfiksuotas tokio „eksperimento“ tikslas - „kad visi pamatytų, jog alkoholis parduodamas nepilnamečiams ir įrodyti, kad degalinių atstovai meluoja“, tai rodo neabejotiną minėtų asmenų siekį išprovokuoti pareiškėją parduoti J. T. alkoholinių gėrimų. Tokie veiksmai laikytini provokuojančiais pareiškėją parduoti asmeniui alkoholinius gėrimus, t. y. padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą teisės pažeidimą.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad J. T. iki pilnametystės buvo likusios tik 9 dienos, į kavinę jis atvyko automobiliu, tokiu būdu sudarydamas pilnamečio asmens įspūdį. Pareiškėja skunde teigė, kad šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nepaisant to, kad provokaciją įvykdė ne valstybės institucijos pareigūnas, bet privatus fizinis asmuo.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja neginčija paties alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiui fakto, skunde nepateikta naujų argumentų, iš esmės nurodyta ta pati pozicija, kuri buvo pateikta Departamentui nagrinėjant bylą. Pareiškėjos skunde pateikti argumentai nepanaikina padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto pažeidimo sudėties. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 5 punkto nuostatose aiškiai įtvirtinta ir atskleidžiama ūkio subjekto pareiga laikytis minėtų nuostatų. Jaunas pirkėjo amžius pardavėjui privalo suponuoti pareigą kiekvieną kartą reikalauti asmens dokumento, kuris yra vienintelis juridinis, asmens amžių liudijantis, dokumentas. Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Pareiškėja šia įstatymo suteikta teise ir pareiga nepasinaudojo, nors ir paprašė asmens dokumento, tačiau veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, kadangi alkoholiniai gėrimai net ir nepateikus asmens dokumento ir neįsitikinus pirkėjo pilnametyste buvo parduoti nepilnamečiui.

Atsakovas pareiškėjos argumentus, kad jos veiksmuose nėra tyčios, vertino kritiškai ir nurodė, jog pagal Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, už šio įstatymo pažeidimą atsako juridinis asmuo. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti nepilnamečiui asmeniui pareiškėjos vardu ir interesais. Tą patvirtina byloje esantys duomenys, pardavimo fakto neginčija ir pati pareiškėja, todėl ji yra tinkamas subjektas, kuriam taikoma ekonominė sankcija už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Alkoholinių gėrimų pardavimas nepilnamečiui asmeniui buvo pareiškėjos diskrecija. Minėtos normos dispozicijoje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, todėl juridinio asmens atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai juridinio asmens būtų paduoti nepilnamečiui. Nutarime nurodyti dokumentai ir bylos medžiaga patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai nepilnamečiui buvo parduoti, todėl pareiškėjos valioje buvo identifikuoti tokį asmenį kaip nepilnametį, ypač kai pareiškėja turi teisę reikalauti pateikti amžių įrodantį dokumentą. Pareiškėjos darbuotojo – kasininko - M. B. atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs nutarimas, jame neginčytinai nustatyta, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti nepilnamečiui.

Pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl pažeidimo išprovokavimo yra nepagrįsti, kadangi šiuo atveju . Šiuo atveju nei policija, nei kitos institucijos neskatino ir neprovokavo pareiškėjo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą pažeidimą, dėl ko priimtas Nutarimas galimai taptų neteisėtas ir nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji tyrėja V. M. 2015 m. balandžio 22 d. pareiškėjos darbuotojui M. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.12P-29461641-15 dėl to, kad 2015 m. balandžio 18 d. apie 14.34 val., degalinėje „Vilokta”, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kasininkas M. B. pardavė nepilnamečiui J. T. alkoholinį gėrimą – alų „Utenos Pilsner“ 0,5 l (skardinėje). Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 10-S-123653 „Dėl ekonominių sankcijų taikymo“ Departamentui buvo pateikta medžiaga apie pareiškėjos darbuotojo M. B. padarytą ATPK 164 straipsnyje nustatytą pažeidimą. Pagal pateiktą, o taip pat atsakovo surinktą medžiagą, atsakovas 2015 m. liepos 15 d. pareiškėjai surašė protokolą Nr. ATK2-107 dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto pažeidimo padarymo pažymėdamas, kad UAB „Vilokta“, kavinėje – kebabinėje, kurios adresas: (duomenys neskelbtini), buvo parduoti alkoholiniai gėrimai asmenims, jaunesniems negu 18 metų; Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad 2015 m. balandžio 18 d., apie 14.34 val., pareiškėjai priklausančioje kavinėje, darbuotojas M. B., veikdamas pareiškėjos naudai ir interesams, nepilnamečiui J. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) už 0,89 Eur pardavė vieną 0,5 l talpos skardinę alaus „Utenos Pilsner“. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 13 d. priėmė byloje ginčijamą nutarimą Nr. ATK2-95/15, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą skirta 289 Eur bauda.

Teismas pažymėjo, kad nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėja skunde neginčija. Pareiškėja, nesutikimą su Departamento 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu grindžia tuo, kad pareiškėjos darbuotojas laikėsi visų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, neįtarė, kad alkoholį parduoda nepilnamečiui asmeniui, kadangi nepilnametis atvyko automobiliu, atrodė kaip pilnametis (amžius maksimaliai artimas pilnametystei), siekė sudaryti pilnamečio asmens įspūdį, todėl pareiškėjos darbuotojas buvo suklaidintas dėl jo amžiaus ir išprovokuotas parduoti alkoholinį gėrimą nepilnamečiui.

Teismas, išanalizavęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų – Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, pažymėjo, kad iš prie administracinės bylos pridėtos vaizdo medžiagos matyti, jog tamsią striukę apsivilkęs jaunuolis paima skardinę alaus ir prieina prie kasos. Darbuotojui paprašius asmens dokumento, jaunuolis pasižiūri į piniginę ir pasako, jog paliko mašinoje. Po šių žodžių pardavėjas jam atiduoda grąžą ir parduoda pirkinį (alaus skardinę). Nors pareiškėjas teigia, kad darbuotojas buvo įsitikinęs, jog alų parduoda pilnamečiam, kadangi jis neatrodė kaip nepilnametis, tačiau iš vaizdo medžiagos akivaizdu, jog vaikinas buvo jauno amžiaus ir vien ši aplinkybė sudarė pareigą pardavėjui reikalauti asmens dokumento. Pareiškėjos darbuotojas asmens dokumento pareikalavo, tai leido teismui daryti išvadą, jog pareiškėjai kilo pagrįstų abejonių dėl šio asmens amžiaus, tačiau pareiškėjos darbuotojas nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje numatytos imperatyvios nuostatos – atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus, jei toks abejones sukėlęs asmuo nepateikia jo amžių liudijančio dokumento. Teismas pareiškėjos teiginius, jog nepilnametis atvyko automobiliu, vertino kaip nepagrįstus, kadangi vaizdo medžiaga, A. M., S. D., J. N. ir J. T. paaiškinimais nustatyta, kad automobilį vairavo A. M.. Jis, kaip ir J. N., į degalinę nebuvo užėjęs, o liko laukti prie parduotuvės lango stovinčiame automobilyje, sėdėdamas vairuotojo vietoje. Iš atsakovo surinktos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja prekybos vietoje vykdė vaizdo stebėjimą, kas taip pat leidžia spręsti, jog pareikėjos darbuotojas turėjo galimybę įsitikinti, ar automobilį vairavo alų pirkęs asmuo.

Teismas dėl pareiškėjos skundo teiginių dėl tariamos provokacijos nurodė, kad jie nėra susiję su nagrinėjama byla, kurioje vertintinas konkretus pareiškėjos (jos darbuotojo) padarytas pažeidimas, juolab nedaro jokios įtakos pareiškėjos darbuotojo veiksmams. Vaizdo medžiaga nustatyta, kad J. T. į parduotuvę įėjo vienas, su pareiškėjos darbuotoju taip pat bendravo vienas. Vien ta aplinkybė, kad J. T. nurodė, jog asmens dokumentas yra paliktas automobilyje, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog tai provokacija. Pareiškėjos darbuotojo valioje buvo identifikuoti pareiškėją kaip nepilnametį ir atsisakyti parduoti alkoholinius gėrimus, jei jis nepateikia jo amžių liudijančio dokumento. Tokius išorinius požymius, kaip jaunas šio asmens amžius, turėjo pastebėti pareiškėjos darbuotojas. Pardavėjas paaiškinime nurodė, jog nebuvo iki galo principingas ir nepalaukė, kol asmuo atneš pilnametystę įrodantį dokumentą, ir šios aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjos darbuotojo aplaidumą ir nerūpestingumą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog valstybės institucijos negali provokuoti asmens, jį įtikinėti, prašyti ar naudoti kitus veiksmus, kurie gali daryti įtaką jo apsisprendimui, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju minėti asmenys veikė su institucijos žinia. Byloje nėra duomenų, jog tai atsakovo vykdyta akcija. Vien aplinkybė, jog vienas iš asmenų (A. M.) yra atsakovo darbuotojas, nepatvirtina veikimo su atsakovo žinia.

Atsakovas ginčijamame nutarime nustatęs, kad pareiškėja tyrimui nekliudė, tai laikė lengvinančia aplinkybe, todėl pareiškėjai skyrė minimalią baudą. Pareiškėja skundžiamu Departamento nutarimu paskirtos baudos griežtumo iš esmės ir neginčijo, teismui jokių įrodymų, kuriuos vertinant galima būtų teigti, jog paskirtoji bauda yra aiškiai per didelė, nepateikė. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ginčijame nutarime faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

III. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 18 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai taikė provokaciją aiškinančią teismų praktiką. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad jaunuolių, atvykusių į kavinę automobiliu elgesys yra aktyvus skatinimas nusižengti pareiškėjos darbuotoją. Atsakovo atlikti veiksmai siekiant išprovokuoti pareiškėją padaryti administracinį teisės pažeidimą pažeidžia esminį principą, jog nusikalstamumas ar teisės aktų pažeidimai negali būti skatinami.

Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad A. M. (atsakovo darbuotojo) 2015 m. balandžio 22 d. paaiškinime nurodyta, jog jis nusprendė „patikrinti“ ar degalinėse galima įsigyti alkoholinių gėrimų, o J. N. paaiškinime užfiksuotas tokio „eksperimento“ tikslas, todėl tai neabejotinai rodo minėtų asmenų siekį išprovokuoti pareiškėją parduoti nepilnamečiui asmeniui alkoholinius gėrimus, t. y. padaryti pažeidimą. J. T. veiksmus (bandymą įtikinti, kad yra pilnametis, vertina kaip provokuojančius.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo išvada, kad pareiškėjos nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju yra neaktuali. Pažymi, kad pats atsakovas nurodė, jog vienas iš asmenų, dalyvavęs 2015 m. balandžio 18 d. alkoholinių gėrimų įsigijime, buvo atsakovo darbuotojas, todėl iš byloje esančių duomenų galima teigti, kad minėtų asmenų siekis ir buvo, kad alkoholiniai gėrimai būtų parduoti nepilnamečiui. Vien aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog A. M. veikė su atsakovo žinia, negali būti vertinama kaip neprovokuojantys veiksmai. Jeigu A. M. nebūtų organizavęs tokios akcijos, nebūtų specialiai parinkęs nepilnamečio asmens pirkimui vykdyti, pareiškėjas nebūtų pardavęs alkoholinių gėrimų nepilnamečiui, t. y. nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.

Pareiškėja taip pat akcentavo, kad pardavėjas atliko įstatyme nustatytą pareigą pareikalauti iš asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau atkakliai įtikinėjamas, kad pirkėjas yra pilnametis, pardavė jam alų. Vien aplinkybė, kad pareiškėjos pardavėjo pažeidimas konstatuotas teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, nesudaro pagrindo tokį nutarimą vertinti kaip darantį įtaką sprendžiama ginčui šiuo atveju.

Atsakovas Departamentas su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir pateiktame atsiliepime prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų, dėl kurių turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinis skundas parengtas vadovaujantis subjektyvia nuomone ir tapačiais teiginiais.

Pažymėjo, kad atsakovas savo poziciją yra išdėstęs atsiliepime į pareiškėjo skundą, skundžiamame nutarime, teismas pareiškėjos visus argumentus yra detaliai išnagrinėjęs ir įvertinęs, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu pareiškėjai paskirtos sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, o 34 straipsnio 4 dalis nustato, jog už šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties, kas reiškia, kad tiek pareiškėjo, tiek ir jo darbuotojo pažeidimo kvalifikavimui neturi įtakos konkreti kaltės išraiška, bei pažymėjo, kad alkoholio produktais prekiaujančiam asmeniui keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, kad būtų užtikrinta įstatymo nuostata – alkoholinius gėrimus parduoti tik pilnamečiams asmenims.

Ginčijamame sprendime remtasi nuoseklia administracinių teismų praktika, kurioje teigiama, jog alkoholiu prekiaujantis ūko subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, ir privalo tam imtis visų būtinų teisinių ir organizacinių (administracinių) priemonių, o šios priemonės turi būti efektyvios užtikrinti šiame įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Taip pat laikomasi nuostatos, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, atliktų teikiant ūkio subjekto paslaugas, dėl ko tam tikrais atvejais Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai, padaryti juridinio asmens (pareiškėjo) darbuotojo, laikytini paties juridinio asmens padarytais pažeidimais (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A858-2241/2012; A822-2732/2011; A143-678/2009).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pažeidimo fakto tarp šalių nekyla. Be to pareiškėjo darbuotojo pažeidimas konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-7206-536/2015.

Nustačius, kad 2015 m. balandžio 18 d. degalinėje „Vilokta“ pareiškėjo darbuotojas nepilnamečiui J. T. pardavė alų, ginčijamu atsakovo nutarimu pagrįstai konstatuotas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas bei pareiškėjui to paties įstatymo 34 straipsnio 4 dalies pagrindu skirta minimali bauda.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad valstybinės institucijos provokavo pareiškėjo darbuotoją padaryti aptartą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Taip pat pažymėtina, kad neteisėtas vaizdo įrašas nagrinėjamam ginčui reikšmės neturi, kadangi padarytam pažeidimui pakankamai surinkta leistinų įrodymų (ABTĮ 57 straipsnis).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilokta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė