2023-10-11 Nr. AB-18095-3-61-3-00562-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-839-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00562-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai dėl ekspertinio nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) 2020 m. sausio 17 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 165 (toliau – ir Ekspertinis nutarimas, Pažyma); kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“ patvirtinto Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto (toliau – ir Statutas) 72.1 papunktis, jeigu negali tęsti studijų dėl sveikatos būklės (karinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimu) – kariūnas atleidžiamas iš akademijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai; atlyginti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Jis mokėsi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijoje (toliau – LKA, Akademija) II kurso kariūnu nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2020 m. sausio 20 d. Atsižvelgdamas į Pažymą, Akademijos viršininkas 2020 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. K-12 „Dėl kariūno T. J. atleidimo iš generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos“ (toliau – ir Įsakymas) jį atleido iš Akademijos nuo 2020 m. sausio 20 d.

1.2. Nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 5 d. jis buvo lauko taktikos pratybose generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradėje). Pratybų metu jis patyrė nestatutinius santykius, kelių kariūnų buvo nuolat žeminamas, niekinamas, buvo bandoma jį psichologiškai palaužti. Pratybų pabaigoje, miške, kuomet nebuvo vadovaujančių karininkų ir seržantų, jis buvo net sumuštas. 2019 m. gruodžio 9 d. apie 8:00 val. LKA seržantas A. P. žodžiu pranešė, kad iš Akademijos viršininkų yra gautas įsakymas ir jie važiuos į Kauną, į Dr. Jono Basanavičiaus karo ligoninę (toliau – ir karo ligoninė), pasitikrinti sveikatą. Tarnybiniu transportu pareiškėją išvežė į Kauną. Karo ligoninės gydytoja pieštuku ant tuščio lapo parašė kažkokį siuntimą ištyrimui ir perdavė minėtam seržantui. Tuo vizitas ir baigėsi, pareiškėjas buvo parvežtas į LKA. 2019 m. gruodžio 10 d. apie 7:45 val. A. P. liepė pareiškėjui pasiimti higienos priemones ir rankšluostį, žodžiu informavo, kad yra gautas nurodymas iš viršininkų, jog turi vykti atlikti tyrimą. Jis buvo atvežtas į jam nežinomą gydymo įstaigą Kaune, buvo priverstas pasirašyti kažkokius dokumentus. Tik 2019 m. gruodžio 12 d. Akademijos karininkai pareiškėjo mamą pasikvietė į LKA ir informavo, kad pareiškėjas yra trumpam paguldytas į VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos kliniką (toliau – ir Psichiatrijos klinika) atlikti tyrimą. Vėliau paaiškėjo, kad tokiu būdu LKA stengėsi pareiškėją išlaikyti ligoninės stacionare bent 8 paras, kad galėtų pradėti formalią procedūrą dėl neatitikimo tolesnei tarnybai. Lietuvos Respublikoje tik teismo sprendimu galima priverstinai asmenį paguldyti į psichiatrijos kliniką, (duomenys neskelbtini) galima ištirti ambulatoriniu būdu. Todėl pareiškėjas mano, kad tokiu būdu LKA su juo susidorojo. VšĮ Respublikinė Kauno ligoninė 2019 m. gruodžio 18 d. surašė epikrizę (PL19-2933), su kuria pareiškėjas kategoriškai nesutinka, nes ši neatitinka tikrovės, tyrimai buvo atliekami neobjektyviai nediagnozavus kito labai rimto (duomenys neskelbtini) susirgimo.

1.3. Akademijos G1 skyriaus viršininkas mjr. D. M. parengė 2019 m. gruodžio 19 d. siuntimą į karinę medicininės ekspertizės komisiją Nr. 6894 (toliau – ir Siuntimas) pasitikrinti sveikatos dėl tinkamumo tolesnei tarnybai, kai gali pasikeisti sveikatos grupė, kurioje nurodyti ekspertizės pagrindai – 19.1 p. Nurodytas pagrindas yra nepagrįstas, nes Akademijoje nereglamentuojama kariūnams siuntimų išdavimo tvarka. Siuntimo ir vykimo į KMEK nepagrindė teisės aktų normomis bei nemotyvavo, nenurodė ir neišaiškino apskundimo tvarkos. Pareiškėjui Siuntimas asmeniškai nebuvo įteiktas, kaip ir kada šis siuntimas pateko į KMEK, yra nežinoma. Apie tai, kad toks siuntimas į KMEK egzistuoja, tapo žinoma, kuomet pareiškėjo tėvui J. J. pagal įgaliojimą Akademijoje 2019 m. gruodžio 30 d. buvo išduota Siuntimo kopija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (2019 m. gegužės 15 d. Nr. 476 redakcija) patvirtintuose Karinės medicinos ekspertizės nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) siuntimų išdavimas nurodytas tik tikrosios karo tarnybos kariams, atsargos kariams, žvalgybos pareigūnams ir šauliams, o šiuo atveju kariūnai aplamai nepaminėti. Pareiškėjui stojant į Akademiją kaip kariūnui išsamiai buvo patikrinta sveikata ir jis buvo pripažintas tinkamu tarnybai Lietuvos kariuomenėje. Kitą kartą pagal tvarką kariūnams sveikata yra tikrinama tik 4 kurse, prieš baigiant studijas.

1.4. KMEK Pažyma pripažino pareiškėją netinkamą tarnybai. Pareiškėjo teigimu, jo sveikatos ekspertinis vertinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas abejoti Ekspertinio nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu. KMEK netinkamai taikė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ patvirtintus Sveikatos būklės įvertinimo principus, metodiką ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijus (toliau – ir Kriterijai) ir nepagrįstai pripažino pareiškėją esant netinkamą tolimesnei tarnybai bei netinkamą tęsti kariūnų tarnybą pagal nustatytą sveikatos grupę. Sveikatos ekspertizė buvo atlikta aplaidžiai.

1.5. Skundžiamu Ekspertiniu nutarimu jis buvo pripažintas netinkamu tęsti kariūno tarnybą dėl psichologinių veiksnių. Ekspertinis nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, iš jo turinio neaišku, kokie psichologiniai veiksniai turėjo įtakos netinkamumui tarnybai. Toks nutarimas neatitinka pareiškėjo objektyvaus elgesio bei charakterio bruožų. KMEK nustatyta jo sveikatos būklė visiškai nepatvirtina, yra pateikta kita jo dabartinės sveikatos būklės kvalifikuotų specialistų išvada, kad pareiškėjas yra sveikas ir neturi jokių (duomenys neskelbtini). KMEK, pripažindama pareiškėją netinkamą tarnybai, nepagrįstai vadovavosi Kriterijų lentelės 3 skilties F sveikatos grupe, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą Ekspertinį nutarimą. Taip pat niekuo nepagrįstas nustatytas Pažymos galiojimo laikas iki 2026 m. sausio 17 d., net šešis metus. Tai dar vienas, su pareiškėju susidorojimą patvirtinantis faktas, nes tuomet jam bus jau (duomenys neskelbtini) metai ir pagal LKA tvarką jis bus per senas, kad galėtų tęsti studijas.

1.6. Ekspertinis nutarimas yra individualus administracinis aktas, kuriam taip pat yra taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. Pažymoje nemotyvuota, kodėl pareiškėjui nustatyta diagnozė, kodėl nebuvo įvertintos visos pareiškėjo sveikatos būklės problemos, įskaitant (duomenys neskelbtini) ligą. Ekspertinis nutarimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir todėl turi būti panaikintas.

1.7. Ekspertinis nutarimas sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui, nes nuo šio sprendimo priklausė jo tolimesnės studijos. Gerai besimokantis kariūnas buvo pašalintas iš Akademijos, neteko teisės tęsti studijų ir įgyti bakalauro diplomą pagal pasirinktą specialybę. Statuto 72.1 papunktis, kuriame nustatyta, kad „jeigu negali tęsti studijų dėl sveikatos būklės (karinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimu)“ tikėtina prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes gerai besimokantis kariūnas (studentas), studijų laike susirgęs ir KMEK pripažintas netinkamu tolesnei tarnybai yra pašalinamas iš valstybės finansuojamos pasirinktos studijų programos Lietuvos aukštojoje mokykloje (LKA), ir nesuteikiant jokios alternatyvos pratęsti studijas valstybės lėšomis kitoje aukštojoje mokykloje, įsigyjant pirmąjį bakalauro diplomą. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms. Prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutarime pažymėjo, jog konstitucinė nuostata, kad aukštasis mokslas yra prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, reiškia, jog kiekvienam žmogui pagal jo sugebėjimus turi būti prieinamos ir valstybinės ir įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos nevalstybinės aukštosios mokyklos, visa aukštojo mokslo įstaigų sistema. Ši nuostata reiškia ir tai, kad negalima nustatyti siekiantiesiems aukštojo mokslo tokių reikalavimų, kurie būtų grindžiami ne jų pačių sugebėjimais, o kokiais nors kitais kriterijais. Todėl pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar aptartas teisinis reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Atsakovas Lietuvos kariuomenė (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą, o kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi (Lietuvos kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnyba, įskaitant KMEK), yra Lietuvos kariuomenės struktūrinis padalinys), todėl šioje byloje atsakovo atsiliepimas teikiamas krašto apsaugos institucijos – Lietuvos kariuomenės, vardu.

2.2. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo sveikatos ekspertinis vertinimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kad Ekspertinis nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, kad iš jo turinio yra neaišku, kokie psichologiniai veiksniai turėjo įtakos netinkamumui tarnybai, kad toks nutarimas neatitinka pareiškėjo objektyvaus elgesio bei charakterio bruožų, kad nebuvo atliktas tinkamas, objektyvus pareiškėjo psichologinės ir psichinės sveikatos vertinimas (psichologinis ir psichiatrinis vertinimas). Pareiškėjo, kaip kariūno (tikrosios karo tarnybos kario), studijuojančio karo mokymo įstaigoje, sveikatos tikrinimo eiga KMEK buvo vykdoma griežtai laikantis Nuostatais, priimtas Ekspertinis nutarimas atitinka Kriterijus, todėl Pažyma, kuria konstatuojamas pareiškėjo netinkamumas tęsti kariūno tarnybą dėl nustatytos F sveikatos grupės, paliktina galioti.

2.3. Visi kariūnai, įskaitant pareiškėją, atvykę į KMEK sveikatos patikrinimui, jau registratūroje pasirašytinai supažindinami su pareiga teikti tik teisingą ir išsamią informaciją apie savo sveiktos būklę, kai jiems pateikiamas pildymui Medicinos ekspertizės akto klausimynas (Akto 2 lapas, Specialioji dalis), tam, kad KMEK turėtų iš asmenų, įskaitant pareiškėją, visą su jų praeities traumomis ar nusiskundimais susijusią informaciją, todėl galėtų atlikti visapusiškai pagrįstą ir teisingą medicininį vertinimą. Medicinos ekspertizės akto Nr. 1137/2019 klausimyne (Specialiojoje dalyje) visuose punktuose apie sirgtas ligas, turėtas traumas ar turimus esamus bet kokius nusiskundimus dėl sveikatos būklės pareiškėjas įrašė „Ne“ arba „Nėra“, tokiu būdu pareiškėjas patikrinimo KMEK metu deklaravo, kad neturi jokių nusiskundimų dėl savo sveikatos būklės. Į tos pačios Specialiosios dalies klausimą „Ar gydotės nuo kokios nors ligos šiuo metu (jei taip, tai nuo kokios ir kuo)?“ pareiškėjas įrašė „Ne“, kas reiškia, kad pareiškėjas KMEK gydytojams deklaruoja, jog KMEK patikrinimo metu nuo nieko nesigydo (nereikia nei slopinti kažkurios iš ligų simptomatikos (skausmai, diskomfortas ir pan.), nei gydytis nuo jos. Pareiškėjas pildydamas nurodytą klausimyną pats nuslėpė su savo sveikatos būkle susijusią informaciją, nors skunde nurodo, kad jau pratybų metu (iki atvykimo į KMEK) nuolat jautė keistus simptomus pilvo apačioje, skausmą, dar prieš pratybas turėjo sveikatos problemų, skaudėjo gerklę, buvo užkimęs. Pareiškėjas teikdamas skundą kvestionuoja medicinos ekspertizę, siekdamas sukelti abejonių, ar išsamiai ir teisingai buvo įvertinta pareiškėjo sveikatos būklė KMEK, tačiau tame pačiame skunde savarankiškai aprašo subjektyviai suvokiamas sveikatos problemas, skausmus, kuriuos atvykęs į KMEK kažkodėl pats ir bandė nuslėpti.

2.4. 2019 m. gruodžio 19 d. kariūnui T. J., gydytojo dermatovenerologo mikroskopiniu tyrimo metodu buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir paskirtas gydymas. Subjektyvių nusiskundimų karys neturėjo nei KMEK dermatovenerologo apžiūros metu bei ankščiau, vertinant duomenis kario ambulatorinėje kortelėje. Kariūnas buvo informuotas, kad po gydymo (po 10–14 dienų) jis turi sugrįžti į KMEK pakartotiniam ištyrimui. 2020 m. sausio 16 d., atvykęs pakartotinai į KMEK, kariūnas pateikė išrašą iš VšĮ Centro poliklinikos apie nustatytą ligą – (duomenys neskelbtini). Pakartojus KMEK 2020 m. sausio 16 d. dermatovenerologinį mikroskopinį tyrimą po gydymo – gautas rezultatas buvo be patologijos.

2.5. Pareiškėjo tarnybinėje charakteristikoje nurodoma, kad kariūnas (pareiškėjas) studijų metais negebėjo dirbti komandoje, kursiokų tarpe buvo priimamas kaip „keistoko“, nenuspėjamo elgesio, buvo uždaras, nelinkęs bendrauti su kitais, negalėjo vykdyti užduočių esant stresinei situacijai ir padidėjus įtampai kritiniu momentu galėdavęs palūžti arba elgtis impulsyviai. Kariūnų tarpe nepritapo, nebuvo mėgstamas dėl savo tingėjimo, asmeninės higienos nesilaikymo. Buvo įvertinta, kad daugiau kaip pusę metų kariūno adaptacija truko dėl asmenybinių savybių, dėl to jis buvo konsultuojamas dalinio psichologo. Kariūnas neišreiškė noro lankytis pas psichologą, nors pats išsakė turintis sunkumų santykiuose su kitais.

2.6. Pareiškėjas Tarnybos psichiatro konsultuotas 2019 m. gruodžio 9 d., nukreipiant Akademijai priskirto gydytojo, dėl stebimo pareiškėjo keisto elgesio, polinkio elgtis impulsyviai, apsunkinto užduočių vykdymo. Įvertinus kariūno asmenybės savybes (Karo akademijos I kuopos vado 2019 m. lapkričio 18 d. tarnybinė charakteristika) ir įtariant (duomenys neskelbtini) (Karo akademijos vyr. psichologės 2019 m. lapkričio 19 d. pranešimas; 2019 m. lapkričio 20 d. psichologinis vertinimas – (duomenys neskelbtini)), diagnozės (duomenys neskelbtini) patikslinimui pareiškėjas 2019 m. gruodžio 9 d. išsiųstas į VŠĮ Respublikinę Kauno Ligoninės Psichiatrijos kliniką AS III mišrios patologijos skyrių (Psichiatrijos stacionarą). VŠĮ Respublikinę Kauno Ligoninės Psichiatrijos klinikoje pareiškėjas tirtas 2019 m. gruodžio 10–18 d., jam nustatyta pagrindinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) bei komplikacijos ir gretutinės ligos: (duomenys neskelbtini).

2.7. Vertinant Psichiatrijos klinikoje pareiškėjui nustatytą pareiškėjui diagnozę, kariūno adaptacines galimybes griežtai reglamentuotoje aplinkoje, įskaitant ginklų naudojimo aplinką, ir tai, kad išrašant iš stacionaro prognostiškai galimi paūmėjimai dėl vyraujančių asmenybės ypatumų, 2019 m. gruodžio 19 d. KMEK gydytojas (gyd. S. M.) priėmė ekspertinę išvadą „Netinkamas“, pagal TLK-10 kodus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su Ekspertiniu nutarimu. Ekspertinio nutarimo 2020 m. sausio 17 d. pažyma Nr. 165 su išvada pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį pripažinti netinkamu tęsti kariūnų tarnybą pagal nustatytą F sveikatos grupę, pateikta Lietuvos karo akademijai. Pareiškėjui diagnozuotos (pagal TLK-10) (duomenys neskelbtini) būklės neturi diagnostinio ryšio su diagnozuotais (duomenys neskelbtini). Tai visiškai skirtingos pagal etiologiją patologijos ir vienos kitų atsiradimui neturi jokio medicininio pagrindo. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas Ekspertinis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir tinkamai vertinant pareiškėjo sveikatos būklę.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Akademija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė aplinkybes, susijusias su atliktu patikrinimu dėl pareiškėjo veiklos, pateikiama informacija apie pareiškėjo elgesį 2019 m. lapkričio 25 d.–2019 m. gruodžio 6 d. pratybų metu. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo T. J. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas Lietuvos karo akademijos viršininko 2018 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. K-144 buvo priimtas kariūnu į Tarptautinių santykių nuolatines bakalauro studijas. Tą pačią dieną su pareiškėju buvo sudaryta Kariūno mokymosi sutartis Nr. RS-21.

5.2. Lietuvos karo akademijoje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų vykdant Kariūnų bataliono budėtojo pareigas 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. RN-13 „Dėl kariūno T. J. veikų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje yra nustatytos pareiškėjo veikos, tarnybos įgaliojimų viršijimas ir elgesio su ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir karine technika taisyklių pažeidimai. Dėl šių veiksmų pareiškėjas Lietuvos karo akademijos viršininko 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. K-244 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo krn. T. J.“ buvo nubaustas papeikimu ir stipendijos sumažinimu. Išvadoje, atsižvelgiant į pareiškėjo tarnybinę charakteristiką ir tarnybinio patikrinimo antros ir trečios veikos metu nustatytą savotišką elgesį su ginklu, pasiūlyta pareiškėją kreipti psichiatro konsultacijai.

5.3. Akademijos viršininko 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-898 „Dėl II kurso kariūnų pratybų organizavimo“ buvo organizuojamos II kurso kariūnų taktinės lauko pratybos laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. (toliau – ir pratybos). Šių pratybų metu 2019 m. gruodžio 4 d. apie 22 valandą pareiškėjas pradėjo agresyviai elgtis su kitais kolegomis kariūnais. Lietuvos karo akademijos viršininkui buvo pateikti kariūnų D. K., D. K., E. J., A. B. pranešimai dėl pareiškėjo neadekvataus, agresyvaus elgesio kitų kariškių atžvilgiu 2019 m. gruodžio 4 d. vykusių pratybų metu. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo jam suformuluotų užduočių vykdymo ir parvežtas į Akademiją.

5.4. Lietuvos kariuomenės Daktaro Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos Karinės gydytojų konsultacinės komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu Nr. SKK-244 skirtu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai buvo pateikta informacija, kad kariūnas T. J. turi būti siunčiamas į KMEK dėl galbūt pasikeitusios sveikatos būklės.

5.5. Lietuvos karo akademija 2019 m. gruodžio 19 d. Siuntimu pasiuntė pareiškėją į KMEK pasitikrinti sveikatos dėl tinkamumo tolesnei tarnybai, kai gali pasikeisti sveikatos grupė (19.1).

5.6. Pareiškėjui karinė medicinos ekspertizė KMEK atlikta 2019 m. gruodžio 19 d., o ekspertinis nutarimas priimtas 2020 m. sausio 17 d., kuriuo pareiškėjas pripažintas netinkamu kariūnų tarnybai pagal Kriterijų 3 skiltį ir nustatytą F sveikatos grupę.

5.7. Akademijos viršininkas 2020 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. K-12 pareiškėją nuo 2020 m. sausio 20 d. atleido iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų bataliono II kurso bei nutraukė su pareiškėju 2018 m. liepos 30 d. sudarytą Kariūno mokymosi sutartį Nr. RS-21.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra kariūnas ir jam taikytini Nuostatai. Įvertinęs KASOKTĮ 2 straipsnio 14, 16, 32 dalių, Nuostatų 1, 2, 5.7, 7.1, 12, 19, 25, 26, 29, 36, 37, 46.3, 49.6.1, 49.6.2, 49.6.3, 46.3 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896 (Vyriausybės 2015 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 215 redakcija) patvirtinto Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto 54, 72.1 punktų nuostatas, teismas nurodė, kad siuntimas patikrinti sveikatą dėl tinkamumo tęsti kariūno tarnybą yra vada KMEK patikrinti kariūno sveikatą ir priimti atitinkamą nutarimą, kurio pagrindu gali būti priimamas sprendimas atleisti kariūną iš Akademijos.

7. Teismas pažymėjo, kad Akademija, pareiškėjui surašydama Siuntimą, siekė įvertinti, ar pareiškėjo sveikata tinkama tolimesnei tarnybai, todėl pagrįstai, vadovaujantis Nuostatų 19.1 papunkčiu, išrašė Siuntimą ekspertizei atlikti. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis nebuvo supažindintas su Siuntimu, nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo pripažinti Ekspertinį nutarimą negaliojančiu, nes, kaip matyti, tai nesutrukdė pareiškėjui nuvykti į KMEK. Ginčo atveju Siuntimas yra tik tarpinis dokumentas, kuriuo teisinės pasekmės pareiškėjui nebuvo sukuriamos. Teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė Ekspertinis nutarimas.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog jis patyrė psichologinį spaudimą, grasinimą apie atleidimą iš Akademijos, patyrė nestatutinius santykius iš kitų kariūnų laikytini deklaratyviais, nepagrįstais jokiais įrodymais. Byloje pateikti pareiškėjo medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas pasirašytinai sutiko su jam atliekamomis procedūromis bei tyrimais. Bylos rašytinė medžiaga, priešingai, patvirtina paties pareiškėjo netinkamą elgesį kitų kariūnų atžvilgiu.

9. Teismas nustatė, kad Ekspertiniu nutarimu buvo pripažinta, kad pareiškėjas yra netinkamas kariūnų tarnybai pagal 3 skiltį bei nustatytą sveikatos grupę – F. Pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Ekspertinio nutarimo pagrindu 2020 m. sausio 17 d. buvo surašyta ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 165, kurioje nurodoma, kad pagal Kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį pareiškėjas pripažintinas netinkamu tęsti kariūnų tarnybą pagal nustatytą F sveikatos grupę. Ekspertinio nutarimo pažyma galioja iki 2026 m. sausio 17 d.

10. Teismas nurodė, kad Kriterijų sudėtinė dalis yra Sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymas (toliau – ir Aprašymas). Aprašymo 9.8 papunktyje nustatyta, jog asmuo, kuriam nustatyta sveikatos grupė F – tinkamas tikrajai karo tarnybai ir karinėms pareigybėms, tarnybai žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį (tinkamas pagal Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį, netinkamas pagal 1 ir 2 skiltis). Netinkamas dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Aprašymo 9.8 papunkčiu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nustatyta F sveikatos grupė, Ekspertiniu nutarimu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas yra netinkamas mokytis karo mokymo įstaigoje.

11. Teismas pažymėjo, kad, siekiant nustatyti, ar pareiškėjui pagrįstai buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini), teismas nutartimi paskyrė psichiatrinę ekspertizę. Teisme gautas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas 2022 m. kovo 10 d.–balandžio 1 d. Nr. 78TPK-55/2022 (toliau – ir Ekspertizės aktas), kuriame konstatuota, kad pareiškėjui nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. buvo pasireiškę (duomenys neskelbtini). Objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti T. J. nustatyto (duomenys neskelbtini) pagrįstumu, nėra. Atsižvelgęs į tai, skundo argumentus, jog pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės, teismas laikė nepagrįstais.

12. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjui diagnozuotos (duomenys neskelbtini) būklės neturi diagnostinio ryšio su diagnozuotais (duomenys neskelbtini). Tai visiškai skirtingos pagal etiologiją patologijos ir vienos kitų atsiradimui neturi jokio medicininio pagrindo.

13. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad KMEK 2020 m. sausio 17 d. priimdama Ekspertinį nutarimą, atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, laikėsi visų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ekspertinis nutarimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis: diagnostiniais tyrimais, gydytojų konsultacijomis ir teisės aktais. Pareiškėjo skundo argumentai, jog Ekspertinis nutarimas yra nepagrįstas, o jį priimant buvo pažeistos procedūros, yra visiškai nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad naikinti Ekspertinio nutarimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

14. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismas pažymėjo, kad teismui nekyla jokių abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tokią išvadą teismas darė ir įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas skunde net neprašo pripažinti neteisėtu sprendimą, kurio pagrindu jis buvo atleistas iš Akademijos.

15. Teismas nurodė, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso, todėl pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

III. 16. Pareiškėjas T. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, palankų pareiškėjui, bei atlyginti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas; panaikinti KMEK 2020 m. sausio 17 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 165; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, ar Statuto 72.1 papunktis, jeigu negali tęsti studijų dėl sveikatos būklės (karinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimu) – kariūnas atleidžiamas iš akademijos – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) labai aiškiai suformulavo, kad priverstinis siuntimas į psichiatrijos ligoninę yra nesuderinamas su demokratine visuomene, kurioje privalo būti apsauga prieš tokių priemonių neteisėtą taikymą. Pareiškėjas šiuo aspektu nurodo EŽTT sprendimus: „R.D and I.M.D. v. Romania (application no. 35402/14) the Europen Court of Human Rights; „Pleso v. Hungary (application no. 41242/08) the Europen Court of Human Rights“. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 1 dalį (teisė į laisvę ir apsaugą). Pareiškėjas niekada ir jokiu būdu nebuvo išreiškęs noro būti paguldytas į psichiatrijos kliniką. Priverstinai, neaišku pagal kieno žodinį įsakymą, nenurodant net kur yra vežamas, 2019 m. gruodžio 10 d. buvo atvežtas į Psichiatrijos kliniką ir prievarta ten laikomas 8 paras. Jo žodinis nesutikimas gultis į psichiatrijos kliniką nebuvo užregistruotas ir jam nebuvo leista atsisakymą pateikti raštu. Jam nebuvo leista net susisiekti su tėvais. Jam nebuvo taikomas joks medikamentinis gydymas, o kuomet tik po 3 parų, atsitiktinai sužinoję apie jo nelaimę, atvyko tėvai, jiems nebuvo leista pareiškėjo pasiimti iš psichiatrijos klinikos, nors jis ir jo tėvai išreiškė norą tuoj pat išvykti namo. Tėvams buvo paaiškinta, kad jų sūnus, kariūnas T. J., yra sveikas, bet remiantis Akademijos žodiniu prašymu, psichiatrijos klinikoje turi būti laikomas 8 paras. Teismas sprendime nurodo apie 2019 m. gruodžio 9 d. išsiuntimą į Psichiatrijos kliniką, tačiau nenurodo, kokio dokumento pagrindu pareiškėjas buvo išsiųstas, ar buvo pareiškėjo raštiškas sutikimas atlikti ištyrimą. Pareiškėjas pažymi, kad jis niekada nebuvo supažindintas nei žodžiu nei raštu apie 2019 m. gruodžio 9 d. siuntimą. Apie tokį siuntimą, jis sužinojo susipažinęs su administracinės bylos medžiaga.

16.2. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ji buvo atlikta 2022 m. kovo 10 d.–balandžio 1 d., surašytas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-55/2022 ir perduotas teismui. Priimant sprendimą, teismas privalėjo remtis tik tais faktais, kurie buvo išdėstyti Ekspertizės akte. Ekspertai, išanalizavę visus pateiktus medicininius dokumentus, niekur nerado informacijos, kad (duomenys neskelbtini) truko daugiau negu 6 mėnesius. Remdamiesi pateikta visa medicinine dokumentacija, ekspertai nustatė, jog 2019 m. spalio mėnesį vykusiose psichiatro konsultacijose (jos buvo vykdomos LKA iniciatyva) nebuvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo medicinos psichiatrijos ekspertai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini).

16.3. Vyr. psichologės mjr. R. K. 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime (neaišku kada realiai surašyto, nes nėra oficialiai registruotas ) cituojama <...nuo praeitų metų pavasario buvo keletas indikacijų apie galimą sunkesnę adaptaciją kolektyve, pats kariūnas neišreiškė noro lankytis pas psichologą...>. Remiantis pateiktu dokumentu, tai buvo pacituota ir Ekspertizės akte. Tačiau tai yra Akademijos klastotė, nes praeitas pavasaris, tuomet buvo 2018 m., pareiškėjas dar buvo (duomenys neskelbtini) abiturientas. Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas naudojo šio dokumento citatą kaip faktą, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) galbūt truko ilgiau nei 6 mėn.

16.4. Teismas nebuvo aktyvus, nekvietė liudytojų, nesistengė išnagrinėti visų aplinkybių ir patvirtinti arba paneigti Pažymos teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovo atstovas 2021 m. spalio 27 d. posėdžio metu prašė kviesti liudytojomis G. B., psichiatrę S. M.. Pareiškėją atstovavusi advokatė 2022 m. birželio 7 d. teikė motyvuotą prašymą dėl liudytojų iškvietimo į teismo posėdį ir papildomų duomenų pateikimo. Be jokių teisinių argumentų teismas prašymą atmetė, tuo parodydamas nenorą išnagrinėti bylą iš esmės ir nustatyti tiesą. Pareiškėjas pažymi, kad net kelis kartus jis prašė teismo iškviesti į teismo posėdį VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės gydytoją G. V. (buvusį gydantį gydytoją) ir skyriaus vedėją G. G., PKL PK vadovą L. K., siekiant nustatyti, kokiu pagrindu ir kokiais objektyviais duomenimis vadovavosi, priimdamas sprendimą dėl diagnozės konstatavimo, taip pat LKA kapitoną L. P. ir Akademijos G1 skyriaus viršininką majorą D. M., išrašiusį ir teikusį nepagrįstą teisės aktais Siuntimą į KMEK. 2019 m. gruodžio 18 d. Akademijoje gydytoja S. G. matavo pareiškėjo kraujo spaudimą, pulsą, klausė plaučius, tikrino širdį. Šie duomenys neatitinka tikrovės, nes tai melas. Pareiškėjas tą dieną net nebuvo LKA, todėl tikslinga teisme apklausti LKA gydytoją S. G. dėl 2019 m. gruodžio 18 d. LKA padarytų medicininių įrašų pagrįstumo, tikrumo. Tikslinga iškvieti į posėdį LKA seržantą A. P., nes šis pareiškėją be LKA viršininko įsakymo vežė į VšĮ Respublikinė Kauno ligoninę, o tai pat ir į KMEK, perdavinėjo vokus į ligoninę ir epikrizę iš ligoninės.

16.5. Teismas buvo šališkas ir gal net menkino pareiškėjo argumentus, pritardamas nemotyvuotiems atsakovo teiginiams. Teismas galėjo daugiau remtis Ekspertizės akte pateiktais faktais, o ne teigti, kad kariūnas T. J. 2019 m. gruodžio 4 d. užpuolė net 5 kariūnus. Teismas sprendime darė net medicininio pobūdžio vertinimą, remdamasis šališkais atsakovo sugalvotais argumentais ir neparemtais jokių medicinos ekspertų išvadomis <...teismas išanalizavęs bylos medžiagą, sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjui diagnozuotos (duomenys neskelbtini) būklės neturi diagnostinio ryšio su diagnozuotais (duomenys neskelbtini)...>. Į klausimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) diagnostiniu ryšiu buvo galima atsakyti kreipiantis į ekspertus arba specialistus su tinkamu medicininiu išsilavinimu, tačiau teismo posėdžio metu pareiškus ir argumentavus šį prašymą teismas jį ignoravo.

16.6. Teismo išreikšta pozicija dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nemotyvuota. Pasak pareiškėjo, tai, kad jis neprašė jį gražinti studijuoti į LKA, negalima laikyti esmine aplinkybe netenkinti prašymo. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra būtinas, kad ateityje nebūtų piktnaudžiaujama tokiais atvejais, kuomet susirgęs ar dėl pablogėjusios sveikatos studentas-kariūnas tiesiog yra išmetamas į gatvę, be jokių pilietinių teisių ir socialinių garantijų.

17. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

17.1. Tai, jog pareiškėjas susidūrė su akivaizdžiomis adaptacijos problemomis studijuodamas LKA patvirtina ir šioje byloje paskirta nepriklausoma teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios išvada yra grindžiama tiek pareiškėjo atžvilgiu surašytomis pareiškėją stebėjusių pareiškėjo vadų charakteristikomis, LKA, KMEK gydytojų įrašais pareiškėjo medicininėje dokumentacijoje, Psichiatrijos klinikos epikrize, tiek pačios ekspertizės gydytojų tiesioginiu bendravimu su pareiškėju.

17.2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis nepagrįstai buvo siunčiamas į Psichiatrijos kliniką ir KMEK. Siuntimas stacionariniam psichiatriniam ištyrimui reglamentuotas Krašto apsaugos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ patvirtintuose atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimo I dalies „Psichikos ir elgesio sutrikimai“ 5 punkte pateikiamame 35 straipsnio paaiškinime „tiriamiesiems pagal 3 skiltį būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis tyrimas ir po jo gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė“.

17.3. Pirmosios instancijos teismui yra pateikta turima medžiaga apie pareiškėjo asmens sveikatos būklę ir jam atliktus sveikatos patikrinimus. Teismas juos įvertinęs tinkamai nustatė, kad nėra papildomo poreikio kviesti liudyti pareiškėjo minimus asmenis.

17.4. Kariūnų tinkamumą kariūnų tarnybai dėl sveikatos būklės vertina ir sprendimą priima specialus subjektas – KMEK, taigi, tik šiai pripažinus, kad pareiškėjas dėl turimų sveikatos sutrikimų negali (laikinai negali) atlikti šios tarnybos, tarnyba būtų atidėta arba jis būtų nuo jos atleistas. Pareiškėjo, kaip kariūno (tikrosios karo tarnybos kario), studijuojančio karo mokymo įstaigoje, sveikatos tikrinimo eiga KMEK buvo vykdoma griežtai laikantis reikalavimų, priimtas Ekspertinis nutarimas atitinka Kriterijus.

17.5. Palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime išsakytą poziciją dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Akademija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

18.1. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog teismas nebuvo aktyvus nagrinėdamas bylą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekiant bylą išsamiai išnagrinėti ir priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas ne tik reikalavo iš bylos šalių pateikti reikalingus dokumentus, tačiau ir, siekiant nustatyti, ar pareiškėjui pagrįstai buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini), nutartimi paskyrė psichiatrinę ekspertizę. Pareiškėjo prašymai kviesti liudytojus teismo buvo įvertinti ir teismas motyvuotai, įvertinęs byloje nagrinėjamus klausimus, bylos medžiagos išsamumą, liudytojų kvietimo nagrinėjamais klausimais tikslingumą ir įtakos svarbą sprendimo priėmimui, priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo ir jo atstovės prašymų dėl liudytojų iškvietimo.

18.2. Ekspertizės akte konstatuota, kad pareiškėjui nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. buvo pasireiškę (duomenys neskelbtini). Teismas pagrįstai konstatavo, kad objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjui nustatyto (duomenys neskelbtini) pagrįstumu, nėra. Tokią išvadą teismas padarė ir turėjo padaryti ne tik remdamasis Ekspertizės aktu, bet ir visos bylos medžiaga. Taip pat remdamasis visų byloje esančių aplinkybių visuma teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo siuntimo ekspertizei atlikti nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jos galėjo turėti įtakos skundžiamos Pažymos neteisėtumui konstatuoti. Pagrindinis ir svarbiausias dalykas vertinant Pažymos teisėtumą yra nenuginčijamas faktas, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti. Pareiškėjo siuntimas pas atitinkamos kvalifikacijos gydytojus specialistus yra Akademijos pareiga, užtikrinant tinkamą pareiškėjo sveikatos būklę, nustatant poreikį suteikti jam būtiną pagalbą.

18.3. Pareiškėjo nurodomi teiginiai, kad buvo pažeistos jo teisės jį siunčiant į psichiatrijos ligoninę, kad jis buvo vežamas prievarta ir nedavė sutikimo yra nepagrįsti. Byloje pateikti pareiškėjo medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas pasirašytinai sutiko su jam atliekamomis procedūromis bei tyrimais. Teismas pagrįstai pripažino, kad tiek Akademija, tiek gydymo įstaigos, nustačiusios pareiškėjo elgesio apraiškas, kėlusias abejones jo galėjimui toliau tęsti studijas, susijusias su karyba, įvertinus pareiškėjo netinkamą elgesį su ginklais, jo netinkamą elgesį kitų studijuojančių asmenų atžvilgiu, pagrįstai dėjo visas pastangas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo sveikatos būklė leidžia jam toliau tęsti studijas.

18.4. Nagrinėjamame ginče pareiškėjo kaip kariūno statusas turėjo įtakos tik tam, kad Akademija turi pareigą užtikrinti, kad kariūnui būtų sudarytos sąlygos gauti reikiamą sveikatos priežiūros pagalbą (sudaryti sąlygas gauti pirminę sveikatos priežiūrą – palydėti kariūną iki budinčio gydytojo, esant poreikiui, gauti antro ar trečio lygio sveikatos priežiūrą – nuvežti kariūną į gydymo įstaigą). Siuntimai pas atitinkamos kvalifikacijos gydytojus Akademiją įpareigojo imtis priemonių užtikrinti, kad kariūnui būtų sudarytos sąlygos gauti reikiamą sveikatos priežiūros pagalbą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Ginčas byloje kilo dėl Ekspertinio nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, palankų pareiškėjui, t. y. panaikinti Ekspertinį nutarimą. Nurodo, jog pareiškėjas buvo paguldytas į psichiatrijos kliniką per prievartą, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Ekspertizės aktą, taip pat buvo neaktyvus ir galbūt šališkas. Be to, teigia, jog pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nemotyvuota.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Dėl apeliaciniame skunde pareiškėjo dėstomų teiginių, jog pirmosios instancijos teismas galbūt buvo šališkas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymi, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą įžvelgia, nes, esą, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Šiame kontekste paminėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nors pirmosios instancijos teismas vertino įrodymus kitaip negu pageidauja pareiškėjas, teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtas įrodymų vertinimo taisykles, nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas skyrė nepriklausomą psichiatrinę teisminę ekspertizę, jos pagrindu surašytą Ekspertizės aktą vertino visų įrodymų kontekste, iš esmės pasisakė dėl visų pareiškėjo keliamų reikalavimų, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino (esą, buvo neaktyvus) kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pareiškėjo prašymai kviesti liudytojus pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti ir teismas motyvuotai, įvertinęs byloje nagrinėjamus klausimus, bylos medžiagos išsamumą, liudytojų kvietimo nagrinėjamais klausimais tikslingumą ir įtakos svarbą sprendimo priėmimui, priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo ir jo atstovės prašymų dėl liudytojų iškvietimo.

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą. Asmens teisė į bylos nagrinėjimą nešališko teismo įtvirtinta ir ABTĮ (ABTĮ 44-45 str.). Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Šis principas perkeltas į ABTĮ 7 straipsnį, kuris įtvirtina pagrindines teisėjų ir teismų nepriklausomumo administracinėse bylose nuostatas. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44-45 straipsnių normose įtvirtintas teisėjo nusišalinimo ir jo nušalinimo institutas. ABTĮ bylos proceso dalyviams suteikia teisę pareikšti teisėjui motyvuotą nušalinimą, jei turi pagrindą manyti, kad yra aplinkybių dėl kurių jis negali nagrinėti bylą (ABTĮ 45 str.).

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti vertinama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Vokietiją). Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others prieš Prancūziją). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli and Santangelo prieš Italiją). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr., pvz., EŽTT 1996 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu, nepagrįsti jokiais argumentais, kurie atitiktų minėto objektyviojo testo kriterijus. Pareiškėjo argumentai yra siejami su teismo priimtu pareiškėjui nepalankiu procesiniu sprendimu bei nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios taikymo negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas, nes teisminiame ginče, jei nesudaroma taikos sutartis, visada yra bylą laimėjusi ir pralaimėjusi šalis. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išankstinį suinteresuotumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas.

26. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nemotyvuota. Paminėtina, kad pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“ patvirtinto Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto 72.1 papunktis, jeigu negali tęsti studijų dėl sveikatos būklės (karinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimu) – kariūnas atleidžiamas iš akademijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 daliai, kurioje įtvirtinta, jog aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus; gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: pirma, pareiškėjas neginčija įsakymo, kuriuo jis atleistas, todėl nėra pagrindo byloje taikyti minimą Statuto nuostatą; antra, teismui nekyla jokių abejonių dėl šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nėra jokio teisinio pagrindo abejoti Statuto 72.1 papunkčio atitiktimi Konstitucijai. Pabrėžtina, kad kariai, be kita ko, ir kariūnai, kurie atlieka tikrąją karo tarnybą (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 34 dalis) privalo atitikti sveikatos reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Respublikos karo prievolės 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 5 dalį, 13 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 15 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 36 straipsnį ir kt., KASOKTĮ 67 straipsnis ir kt.).

Pabrėžtina, kad KASOKTĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kariūnų tarnybos Akademijoje sąlygas ir tvarką nustato Akademijos statutas ir kiti tikrąją karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai; Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kariūnų mokslai yra susiję ir su ginklais, todėl padidintus, lyginant su kitų studijų studentais, reikalavimus (be kita ko, sveikatai) teisės aktais yra pagrįsta nustatyti. Be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo locus standi (teisė kreiptis į teismą; pareiškėjo sąsaja su ginčijamu teisės aktu) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Statuto 72.1 papunkčio, kuriame reglamentuojami atleidimo santykiai, konstitucingumo, kai tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas ne įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Akademijos, o Ekspertinio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo paguldytas į psichiatrijos kliniką per prievartą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pasirašytinai sutiko su jam atliekamomis procedūromis bei tyrimais. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tiek Akademija, tiek gydymo įstaigos, nustačiusios pareiškėjo elgesio apraiškas, kėlusias abejones jo galėjimui toliau tęsti studijas, susijusias su karyba, įvertinus pareiškėjo netinkamą elgesį su ginklais, jo netinkamą elgesį kitų studijuojančių asmenų atžvilgiu, pagrįstai dėjo visas pastangas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo sveikatos būklė leidžia jam toliau tęsti studijas.

28. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis