e65e71e0-80b3-4bbb-b9bf-8541eeb71e92 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5589-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00243-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                           SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas N. D. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde paaiÅ¡kino, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinamas teisės aktuose nustatytas minimalaus 3,6 m2 ploto vienam asmeniui reikalavimas, dėl didelio žmonių kiekio vasaros sezono metu buvo itin karÅ¡ta bei buvo jaučiamas stiprus diskomfortas bei įtampa.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sanitarinio mazgo LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengimas neužtikrina pakankamo privatumo, kadangi pertvara nuo likusios kameros patalpos nesiekia 1,5 metro aukščio. Tokias laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas vertino kaip baudimÄ kankinimu, nepagrįstÄ laisvės atėmimo bausmės griežtinimÄ . Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, jos nuostatas aiÅ¡kinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 bei 21 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 bei Å¡ias nuostatas detalizuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT ) praktika, prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė skundÄ atmesti.PaaiÅ¡kino, kad į LukiÅ¡kių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose.

Todėl Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų į Lukiškių TI-K, skaičiui. Skirstant asmenis į kameras, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytas ribas.

Susidarius tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Be to, suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė naudotis sporto kiemeliu, koplyčia, biblioteka, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pabrėžė, kad iÅ¡ kalinamų asmenų reikalaujama kamerose palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ , iÅ¡duodamas tam reikalingas inventorius.

LukiÅ¡kių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ bei su UAB „Dezinfa“. Minėtos įmonės atlikdavo kenkėjų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kadangi nuteistieji bei suimtieji dažnai tyčia niokoja valstybės turtÄ , suremontuotose kamerose dažnai tenka daryti pakartotinį remontÄ .Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos įrengtos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti papildomų baldų. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010), 24 punkte įtvirtinta, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

LukiÅ¡kių TI-K langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Anot atsakovės atstovo, pareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais bei samprotavimais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. Nėra įrodyta, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai darė jam tiesioginę įtakÄ . Be to, tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog LVAT praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Aplinkybė, kad kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis asmuo patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).Pažymėtina, kad LVAT yra suformulavęs taisyklę, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Laisvės atėmimo įstaigai negalint paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygomis, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, jog buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimų.

Minimalus kameros plotas vienam asmeniui nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124. Å io įsakymo 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovės atstovas pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu ir su juo kartu kamerose laikytų asmenų kiekį.

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015-07-22 iki 2015-12-04. Pateikti duomenys patvirtina, kad iÅ¡ nurodyto laikotarpio (2015-07-22 – 2015-12-04) pareiÅ¡kėjas 2 dienas (2015-07-22 ir 2015-11-28) buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 m2, t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto (b. l. 6).Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2015-07-22 iki 2015-12-04 (iÅ¡skyrus tas dienas, kuriomis nebuvo pažeistos teisės normos) kalint LukiÅ¡kių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas taip pat kildino iÅ¡ aplinkybės, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai neužtikrino pakankamo privatumo nuo kitų kameroje laikomų asmenų. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 papunkčiu, sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sanitariniai mazgai atitinka šį reikalavimÄ â€“ yra atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 metro aukščio pertvara. Vadovaujantis naujausia LVAT praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (LVAT 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A257-442/2016, 2016-05-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A986-756/2016).

Todėl į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose dėl didelio kalinių skaičiaus nuolat trÅ«ko oro, vargino karÅ¡tis. HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 17 punkte.

Iš atsakovės atstovo pateiktos informacijos matyti, kad visos kameros, kuriose Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas pareiškėjas, langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, kaip ir nustatyta Higienos normoje. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015). Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A2590-492/2015).

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, byloje neginčijamai nustatyta, kad ne visÄ laiko, praleisto LukiÅ¡kių TI-K, dalį, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta jo teisė bÅ«ti kalinamam kamerose, atitinkančiose teisės aktuose nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu. Todėl pripažintina, kad jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , jog dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati priteistina suma yra 18 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo N. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti N. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 18 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo N. D. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.              Teisėjas             ArÅ«nas Kaminskas