e65bf8fa-bb3a-450d-8af1-c500c465e324 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

N U T A R T I S                                                    Administracinė byla Nr. I-8377-142/2016                                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02934-2016-0    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.2; 1.16.8; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjai A.

V., pareiÅ¡kėjos atstovams – advokato padėjėjui Rolandui Rutei ir Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sÄ jungos pirmininkui V. K., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei – Å¡ios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjai Alicijai Voiciechovskai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal A. V. skundÄ dėl įsakymo dalies panaikinimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Teismas n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja A. V., atstovaujama Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sÄ jungos, pateikė teismui skundÄ (b. l. 1–12), praÅ¡ydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) direktoriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. P-1116 „Dėl Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiųjų specialisčių R. K. ir A. V. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – įsakymas) 1.2 ir 2.2 punktus.Skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ buvo netinkamai taikyti teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių nuobaudų skyrimÄ valstybės tarnautojams.

Skunde nurodoma, kad skundžiamame įsakyme nurodyti pareiÅ¡kėjos pažeisti teisės aktai yra bendro pobÅ«džio, todėl pareiÅ¡kėja neteisėtai pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimÄ , nes padarytas nusižengimas buvo netinkamai kvalifikuotas. Pasak pareiÅ¡kėjos, nei tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje, nei skundžiamame įsakyme jos veiksmai nebuvo susieti su teisės aktų normomis, įtvirtinančiomis imperatyvų elgsenos variantÄ atitinkamoje situacijoje, kurių pareiÅ¡kėja bÅ«tų privalėjusi laikytis.

PareiÅ¡kėjos nuomone, tyrimas buvo atliktas Å¡aliÅ¡kai, su iÅ¡ankstine nuostata dėl pareiÅ¡kėjos kaltės. Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo elementų, o iÅ¡ tyrimo iÅ¡vados turinio negalima spręsti, kad tarp pareiÅ¡kėjos atliktų veiksmų ir nustatytos pensijos permokos yra priežastinis ryÅ¡ys. Be to, įteikdama praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , tyrimo komisijos narė paaiÅ¡kino, kad pensijos permokÄ pareiÅ¡kėja dengtų savo lėšomis iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja mano, kad VSDFV Vilniaus skyrius negarantavo tyrimÄ atliekančių komisijos narių neÅ¡aliÅ¡kumo. PareiÅ¡kėja pastebi, kad skundžiamame įsakyme nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja palaikė savo skundÄ ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad tinkamai atliko savo funkcijas pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjos atstovai taip pat palaikė skundo argumentus, papildomai atkreipdami dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėja nėra kalta dėl susidariusios pensijos permokos, o tarnybinio nusižengimo konstatavimas turėjo ne prevencinį ar tarnybinės atsakomybės, o permokos padengimo pareiÅ¡kėjos lėšomis tikslÄ .Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 34–40).

Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėja 2014 m. spalio mėnesį į IÅ¡mokų taikomosios sistemos duomenų bazę (toliau – duomenų bazė) klaidingai įrašė duomenis apie I. S. pensijos mokėjimÄ , dėl ko buvo nustatyta 3 802,16 Eur permoka. VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius ginčijamu įsakymu pripažino pareiÅ¡kėjÄ padarius tarnybinį nusižengimÄ , tačiau tarnybinės nuobaudos jai neskyrė, nes pasibaigė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad komisijos tyrimo iÅ¡vadoje buvo pateiktas siÅ«lymas spręsti I. S. neatlygintos pensijos permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ , atsižvelgiant į tai, kad permokos dydžiui įtakos turėjo ne tik valstybės tarnautojų veiksmai, bet ir netobula IÅ¡mokų taikomoji sistema. Atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos veiksmai iÅ¡ esmės lėmė tik vieno mėnesio (ne 3 802,16 Eur) pensijos permokÄ . Atsakydama į pareiÅ¡kėjos atstovo klausimÄ , nurodė, kad tarnybinio tikrinimo metu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nebuvo reikalauta atlyginti žalÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas.Ginčas byloje yra kilęs dėl galimai neteisėto ir nepagrįsto pripažinimo, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ . Ä®sakymo ginčijamu 1.2 punktu VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius pripažino, kad pareiÅ¡kėja padarė tarnybinį nusižengimÄ , t. y. pažeidė VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ â€“ netinkamai atliko Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto VSDFV direktoriaus 2007 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. V-115 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Tvarkos apraÅ¡as), 23.2 punkte nustatytÄ procedÅ«rÄ , t. y. 2014 m. spalio mėnesį į duomenų bazę klaidingai įrašė duomenis apie I. S. pensijos (duomenų bazėje duomenys apie VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. PE_SP1-31971 dėl senatvės pensijos skyrimo iÅ¡ naujo anuliavimÄ buvo įraÅ¡yti 2014 m. spalio 31 d.) mokėjimÄ , dėl ko buvo nustatyta 3 802,16 Eur permoka (b. l. 13).Ä®sakymo ginčijamu 2.2 punktu VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius nusprendė pareiÅ¡kėjai neskirti tarnybinės nuobaudos, nes pasibaigė VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas (b. l. 14).Ä®sakymas buvo priimtas, vadovaujantis VTÄ® 30 straipsnio 1 dalimi ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės), 14.3 punktu, bei atsižvelgiant į Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – komisija) 2016 m. birželio 20 d. iÅ¡vadÄ Nr. (2.10)11-7021 (toliau – iÅ¡vada) (įsakymo įžanginė dalis) (b. l. 13).           VTÄ® (redakcija, galiojusi iÅ¡vadoje nurodytu tarnybinio nusižengimo padarymo metu) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos.

Tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena, nei VTÄ®, nei Taisyklės nepateikia. Tačiau aiÅ¡kindamas VTÄ® 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartÄ nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada pateikiama valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui (LVAT 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3 –720/2003; 2006 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248–803/2006; 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62–1122/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2193/2012).Bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡vada (b. l. 46–50) VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriui buvo pateikta 2016 m. birželio 20 d. (b. l. 51).

Ä®sakymas, kaip minėta, buvo priimtas 2016 m. birželio 22 d., t. y. nepraleidus VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos termino, tačiau VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas ir naikinamasis tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, t. y. minėta nuostata numato, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. IÅ¡vadoje nėra konstatuota konkreti tarnybinio nusižengimo padarymo diena, t. y. iÅ¡vadoje tik nurodyta, kad pareiÅ¡kėja tarnybinį nusižengimÄ padarė 2014 m. spalio mėnesį (b. l. 49).

Akivaizdu, kad imperatyvus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, priimant ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , buvo praleistas. VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje taip pat yra nustatyti atvejai, kada vietoje 6 mėnesių yra taikomas 3 metų nuo nusižengimo padarymo dienos naikinamasis terminas tarnybinei nuobaudai paskirti, t. y., kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

Kaip minėta, tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , tačiau Å¡i aplinkybė patenka į minėtÄ iÅ¡imtį, tik tuo atveju, jeigu tiriamas tarnybinis nusižengimas VTÄ® 30 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. VTÄ® 30 straipsnio 2 dalis reglamentuoja tik 2 atvejus: pirma, kai tyrimo metu tarnautojas, kurio atžvilgiu atliekamas patikrinimas, perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje; antra, kai tarnautojas atleidžiamas iÅ¡ pareigų.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių Å¡ių sÄ lygų egzistavimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos atžvilgiu 3 metų senaties terminas netaikytinas. VTÄ® nustatyta termino tarnybinei nuobaudai skirti pabaiga lemia tai, kad pareiÅ¡kėjai tarnybinė atsakomybė kilti negalėjo, atitinkamai, pareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti skirta tarnybinė nuobauda.PareiÅ¡kėja, be kita ko, nesutinka su tarnybinio nusižengimo padarymo fakto konstatavimu.Pagal VTÄ® 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, todėl jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas.

Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikÅ¡ti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520–2635/2012).Ä®sakyme konstatuota, kad pareiÅ¡kėja (subjektas) pažeidė VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , t. y. valstybės tarnautojo bendro pobÅ«džio pareigÄ laikytis teisės aktų bei konkrečiÄ Tvarkos apraÅ¡o 23.2 punkte nustatytÄ procedÅ«rÄ (vyresnysis specialistas, gavęs paskirtos pensijos, kompensacijos bylÄ po sprendimo priėmimo per 5 darbo dienas įveda į duomenų bazę su mokėjimu susijusiÄ bei papildomÄ informacijÄ apie pensijos, kompensacijos gavėjÄ ) (objektas), nes 2014 m. spalio mėnesį į duomenų bazę klaidingai įrašė duomenis apie I.

S. pensijos mokėjimÄ (objektyvioji pusė) (b. l. 13). Subjektyvioji pusė (kaltė) buvo nurodyta įsakymo sudėtine dalimi esančioje iÅ¡vadoje, nurodant, kad pareiÅ¡kėja savo pareigas netinkamai atliko dėl neapdairumo (b. l. 49). IÅ¡vadoje, be kita ko, buvo pateiktas siÅ«lymas spręsti pareiÅ¡kėjos materialinės atsakomybės klausimÄ (dėl I. S. neatlygintos pensijos permokos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimo) (b. l. 50), tačiau dėl pareiÅ¡kėjos materialinės atsakomybės joks sprendimas skundžiamu įsakymu nebuvo priimtas.

Be to, pagal VTÄ® 30 straipsnio 5 dalį, teismui gali bÅ«ti skundžiami sprendimai dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Kaip minėta, įsakymu tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjai paskirta nebuvo. Materialinės atsakomybės klausimas, kaip teisingai nurodo VSDFV Vilniaus skyrius, yra kita tarnautojų atsakomybės rÅ«Å¡is, todėl valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo, pagal VTÄ® 32 straipsnio 4 dalį, Å¡iuo klausimu (dėl žalos atlyginimo) priima kitÄ sprendimÄ (ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo žalos paaiÅ¡kėjimo dienos).

Tarnautojas nesutikdamas su tokiu sprendimu, turi teisę kreiptis į teismÄ ir jį ginčyti, o tai sustabdo žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (VTÄ® 32 straipsnio 6 dalis).Taisyklės įtvirtina iÅ¡vadų motyvavimo reikalavimÄ , t. y. Taisyklių 13 punkte numatyta, kad jeigu iÅ¡vadoje teigiama, kad tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , tai joje, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta nusižengimo padarymo diena (jeigu jÄ Ä¯manoma nustatyti) bei nusižengimo įvykdymo aplinkybės.Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. spalio 31 d. priėmė sprendimÄ Nr. PE_SP1-31971 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo I.

S.“, kuriuo I. S. buvo paskirta 1 452,64 Lt dydžio pensija (b. l. 85). Tiek įsakyme, tiek ir iÅ¡vadoje nurodyta, kad minėtas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dar tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2014 m. spalio 31 d., duomenų bazėje buvo anuliuotas, tačiau pareiÅ¡kėja, neatsižvelgdama į tai, duomenų bazėje klaidingai pažymėjo informacijÄ apie paskirtosios pensijos, kuri buvo anuliuota, mokėjimÄ .IÅ¡vada, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , kaip teisingai skunde nurodo pareiÅ¡kėja, negali bÅ«ti grįsta prielaidomis, t. y. tyrimÄ atlikusi komisija turėjo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktÄ , patikrinti valstybės tarnautojo paaiÅ¡kinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir jas įvertinti.

Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A756–2022/2012 LVAT konstatavo, jog iÅ¡vadoje nėra aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti visi tikrinto asmens veiksmai (neveikimas), kuriuos tyrimÄ atlikusi komisija vertina kaip tarnybinius nusižengimus, todėl iÅ¡vadoje nurodytų teisės aktų pažeidimai nepagrįsti patikimais ir pakankamais įrodymais. Minėti iÅ¡vados trÅ«kumai LVAT praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėja turėjo duomenų bazėje padaryti įraÅ¡Ä â€žnemokėti pensijos“, tačiau pareiÅ¡kėja padarė klaidingÄ Ä¯raÅ¡Ä â€žmokėti“, nepaisant to, kad pensijos skyrimo sprendimas buvo anuliuotas. Tačiau nei įsakyme, nei iÅ¡vadoje nėra nurodyta konkreti diena, kada pareiÅ¡kėja duomenų bazėje atliko minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä . Tarnybinio nusižengimo padarymo data apibrėžiama gana ilgu – vieno mėnesio (2014 m. spalis) laikotarpiu.

PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų bazėje įraÅ¡Ä apie pensijų mokėjimÄ padarė 2014 m. spalio 30 d., t. y. dar iki minėto sprendimo skirti pensijÄ iÅ¡ naujo anuliavimo. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantys duomenys, t. y. duomenų bazės ekrano vaizdas, iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėja duomenų bazės skiltyje „IÅ¡mokos nutraukimai-atnaujinimai“ 2014 m. spalio 30 d. pasirinkto įraÅ¡Ä â€žpradėtas mokėjimas nuo 2014 m. lapkričio 1 d.“ (b. l. 78).

Taigi, pareiškėja 2016 m. gegužės 30 d. paaiškinime (b. l.

96) suklydo, nurodydama, kad įraÅ¡Ä â€žpradėtas mokėjimas“ duomenų bazėje padarė 2014 m. spalio 31 d., o tyrimÄ atlikusi komisija paaiÅ¡kinime nurodytų aplinkybių galimai netikrino ir tinkamai neįvertino. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2014 m. spalio 31 d. duomenų bazės skiltyje „iÅ¡mokos skyrimas“ nurodė „skyrimas anuliuotas“ (b. l. 79). Atitinkamai, VSDFV Vilniaus skyriaus iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja į duomenų bazę įvedė klaidingÄ informacijÄ apie pensijos mokėjimÄ yra nepagrįsta bylos duomenimis.

Visa tai sudaro pakankamai pagrįstÄ pagrindÄ abejoti tarnybinio nusižengimo padarymo faktu. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad tokio pobÅ«džio bylose galioja imperatyvas visas abejones traktuoti asmens naudai (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–281/2007, 2008 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–2681/2008). Atsižvelgiant į tai, skundžiamo įsakymo dalis, kuria pareiÅ¡kėja buvo pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip teisėta ir pagrįsta.

Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėja buvo nepagrįstai pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimÄ , įsakymo skundžiama dalis, susijusi su konstatavimu, kad neigiami padariniai (3 802,16 Eur pensijos permoka) kilo dėl pareiÅ¡kėjos padaryto tarnybinio nusižengimo taip pat pripažįstama nepagrįsta. Ä®sakymo 1.2 punktas naikintinas, kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas įsakymo 2.2 punktas iÅ¡ esmės yra pareiÅ¡kėjai palankus (juo pareiÅ¡kėjai buvo neskirta tarnybinė nuobauda), laikytina, kad teismo sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjos naudai visa apimti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos A. V. skundÄ tenkinti.Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus 2016 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. P-1116 „Dėl Pensijų skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiųjų specialisčių R. K. ir A. V. tarnybinio nusižengimo“ 1.2 punktÄ . Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                               Halina Zaikauskaitė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Â