e65af30d-dbc2-4936-9d64-9d463269a449 · Vilniaus apygardos teismas



VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas A. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės K. S. 36 000 Eur baudÄ ir 393 Eur nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokestį, 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 863,4 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei 422,50 Eur žyminio mokesčio. Be to, prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones areÅ¡tuoti atsakovės kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti turtines teises, pinigines lėšas esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 36 393 Eur sumos. Nurodė, kad atsakovė yra fizinis asmuo, kuriai ieÅ¡kinio reikalavimas galimai yra pakankamai didelis, tai patvirtina bÅ«simÄ teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovė piktybiÅ¡kai vengia vykdyti savo pačios prisiimtus įsipareigojimus, t. y. trejus metus neatlygintinai naudojosi ieÅ¡kovo turtu. Toks atsakovės elgesys leidžia daryti prielaidÄ , kad ji gali imtus veiksmų, siekdama iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo, t. y. perleisti savo turtÄ tariamais sandoriais ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos atmestas.

3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie tai, kad atsakovė neketina vykdyti jai teksiančių įpareigojimų, jeigu bÅ«tų priimtas ieÅ¡kovo naudai teismo sprendimas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodo, kad neturi galimybių pateikti duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog atsakovė ketina imtis ar jau ėmėsi kažkokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, kuriais bÅ«tų apsunkinamas ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas. Taip pat pažymi, kad Å¡alies nebendradarbiavimas ir nesutikimas vykdyti kitos Å¡alies reikalavimų nėra pagrindas laikyti Å¡alį nesÄ Å¾ininga, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę nesutikti ir ginčyti kito asmens jam keliamus reikalavimus, įrodinėti tokių reikalavimų nepagrįstumÄ . Teismas daro sprendė, kad nėra nustatytas tikėtinas atsakovė nesÄ Å¾iningumas, siekiant ateityje iÅ¡vengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jo atžvilgiu reikalavimai bus patenkinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14318-845/2019 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės: taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovės K. S. kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant ar esant nepakankamai, areÅ¡tuoti turtines teises, pinigines lėšas esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant 36 393 eurų sumos.

5. Nurodo, kad su ieÅ¡kiniu pateikė teismui konkrečius duomenis ir įrodymus apie atsakovės nesÄ Å¾iningÄ elgesį, t. y. ginčo Å¡alių ir jų atstovų tarpusavio elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ 2015 m. balandžio – birželio mėn., kuris akivaizdžiai įrodo, kad atsakovė K. S. savo atsakyme į Å edbaro advokatų profesinės bendrijos pretenzijÄ nurodo žinomai tikrovės neatitinkančias aplinkybes (t. y. derybos dėl nuomos sutarties sudarymo vyko kelis mėnesius, juose dalyvavo ir sutarties sÄ lygas derino ne tik ginčo Å¡alys, bet ir abiejų Å¡alių advokatui, taip pat kiti specialistai (atsakovė konsultavosi su architektu)), jog Å¡alys buvo individualiai aptarusios Sutarties sÄ lygas dėl baudos mokėjimo ir atsakovė nesÄ Å¾iningai, nesant tam jokio teisinio ar faktinio pagrindo, atsisako vykdyti savo pačios prisiimtÄ pareigÄ , atsakovė K. S. 2019 m. vasario 15 d. atsakyme į Å edbaro advokatų profesinės bendrijos 2019 m. sausio 17 d. praneÅ¡ime sutinka su nuomos sutarties pasibaigimu pagal Sutarties 6.1.2. punktÄ , tačiau tuo pačiu atsisako mokėti bÅ«tent to sutarties pasibaigimo atveju (dėl kurio pati sutinka, t. y. jog neatliko prisiimtų įsipareigojimų ir nepradėti statybos darbų) nustatytÄ baudÄ .

6. IeÅ¡kovo teigimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas jau Å¡ioje procesinėje stadijoje įrodė ieÅ¡kinio pagrindÄ , nes pateikė atsakovės elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytÄ atsakymÄ , kuris patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl nuomos sutarties pasibaigimo Sutarties 6.1.2. punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad atsakovė per 3 metus laiko nepradėjo nuomos sutartyje numatytos veiklos ir neatliko jokių 3 metus neatlygintinai naudoto ieÅ¡kovo turto pagerinimo darbų. IeÅ¡kovas nurodo, kad taip pat pateikė teismui įrodymus dėl reikalaujamos baudos dydžio ir jos turinio, t. y. atsakovės pareiga sumokėti baudÄ nuomos sutarties pasibaigimo (6.1.2. punkto) atveju yra siejama su tuo, kad atsakovė trejus metus neatlygintinai galėjo naudotis ieÅ¡kovo turtu su sÄ lyga, kad ji atliks to turto pagerinimo darbus, o jeigu tų darbų neatliks, tuomet turės sumokėti už tÄ laikotarpį minimalų sutartyje nustatytÄ nuompinigių dydį.

7. RaÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais atsakovė praÅ¡o netenkinti atskirojo skundo. Teigia, jog apeliantas nei praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nei atskirajame skunde nepagrindė ir neįrodė, kad netaikius turto areÅ¡to galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. IeÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima bÅ«tų spręsti apie tikėtinÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , siekiant ateityje iÅ¡vengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, apelianto teiginiai, kad atsakovei kaip fiziniam asmeniui ieÅ¡kinio reikalavimai neįvykdomi, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir klaidingi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo A. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kuriÄ teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimÄ jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinÄ sias apsaugos priemones, jas taikyti praÅ¡antis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimÄ (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos laikantis proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo, teisingumo bei kitų civilinio proceso teisės principų. BÅ«tina iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu bÅ«tina pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti.

10. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 5 puntÄ , 178 straipsnį praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi bÅ«ti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.

11. Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas nepagrindė galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, teismas vertino, jog ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir tai, jog ji vengs vykdyti prievolę ieÅ¡kovui.

12. IeÅ¡kovas grįsdamas skundÄ apeliuoja į tai, kad nėra ginčo dėl nuomos sutarties pasibaigimo sutarties 6.1.2. punkto pagrindo bei egzistuoja prielaidos ieÅ¡kovei mokėti sutartines netesybas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui apeliantas (ieÅ¡kovas) nepateikė įrodymų, jog, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimu atveju nebÅ«tų galimybės iÅ¡siieÅ¡koti lėšas iÅ¡ atsakovės. Be to, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). PraÅ¡ydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovės galimybių disponuoti jos turimu turtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės dėl nuomos sutartinių santykių pasibaigimo, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo. Pažymėtina, kad Å¡alys civiliniame procese yra lygios ir vien ieÅ¡kinio pateikimas (nurodant kokius sutarties pažeidimus padarė atsakovė), nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimÄ arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinÄ sias apsaugos priemones.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Ramunė Mikonienė