e65ae3d0-fb03-42ee-bf58-11db2eb27f20 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1171-273/2021 Proceso Nr. 2-28-3-02602-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.M. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-144-985/2021 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui A.M., trečiajam asmeniui D.

P., dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A.M. 7 097,54 Eur žalos atlyginimÄ , 160 Eur žyminį mokestį, taip pat 5 proc. palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini)buvo pavogtas automobili BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini) apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ savanoriÅ¡ku transporto priemonių (kasko) draudimu.

Draudėjas A. L.. Vagystę įvykdęs nenustatytas asmuo perdavė pavogtÄ automobilį BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini), jo iÅ¡rinkimui atsakovui. Atsakovas jam priklausančiame garaže, žinodamas, jog automobilis BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini), yra vogtas, pradėjo ardyti jį dalimis, kol nebuvo sulaikytas garaže policijos pareigÅ«nų. Policijos pažyma ir nuotraukos patvirtina, jog minėtas automobilis iki policijos pareigÅ«nų atvykimo į atsakovo garaÅ¾Ä buvo dalinai iÅ¡ardytas. Dėl nusikalstamos veikos atsakovas A.

M. buvo nuteistas Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-349-537/2019. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti. Å ios programos naudojimÄ sÄ matoms sudaryti numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. N. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“.

Draudėjui išmokėta 6652,80 Eur draudimo išmoka (nuostolio suma 7392 Eur - 10 proc. sutartyje numatyta frančizė (739,20 Eur)) (7392-739,20 = 6652,80). Be to, remiantis CK 6.261 straipsniu, bei kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovei 444,74 Eur (skaičiavimas: 6652,80 Eur (žala) * 0,05((palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) * 488 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2019-04-01 pranešimo atsakovui + 15 dienų papildomai kaip yra nurodyta minimame pranešime) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020-08-19).

2. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. vasario 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-349-537/2019 buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. įgijo automobilį BMW x5, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad automobilis gautas nusikalstamu bÅ«du. Tačiau Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl transporto priemonės pagrobimo.

Vagystė tiriama Vilniaus apskrities VPK KP NNTV 3-iajame skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37594-18. Minėtame ikiteisminiame tyrime, jo atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nesant atsakovo veiksmuose nusikaltimo numatyto BK 178 str. (vagystė) sudėties požymių. Analizuojant 2019 m. kovo 5 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, akivaizdu, kad automobilis BMW x5, jo buvo įgytas iÅ¡ asmens, kuris tikėtina šį automobilį įgijo iÅ¡ asmens, kuris jį ir pagrobė 2018 m. rugpjūčio 6 d.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio prieduose nors ir pateikia duomenis apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1- 37594-18 eigÄ , tačiau duomenys yra 2018 m. rugsėjo 28 d., t. y. nėra teikiami jokie duomenys apie faktinę situacijÄ byloje ieÅ¡kinio pateikimo datai. Nurodo, kad neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , kadangi nėra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis, nebuvo pažadėjęs pagrobus automobilį jį įgyti. Tam, kad butų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas - neteisėtus veiksmus ir kaltę, priežastinį ryšį, žalÄ (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Å ioje byloje, nėra jokių duomenų apie jo priežastinį ryšį ar kitas sÄ sajas su transporto priemonės vagyste. Kaip nustatyta iÅ¡ teikiamų dokumentų, automobilis įgytas iÅ¡ D. P.. Nurodo, kad jo santykis su neteisėtu automobilio užvaldymu yra tolimas, jis automobilio nevogė, tiesiogiai iÅ¡ asmens pagrobusio turtÄ neįgijo ir nebuvo niekam pažadėjęs, kad automobilį pavogus jis jį įgis. Jokio bendrininkavimo tarp asmenų pagrobusių turtÄ ir jo, kaip trečiojo automobilio įgijėjo nėra ir nebuvo.

Å iuo atveju, nėra jo, kaip atsakovo, kaltės nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryÅ¡io, o nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Dėl palÅ«kanų nurodo, kad jam nebuvo pateiktas (įteiktas) praneÅ¡imas apie bÅ«tinumÄ Ä¯vykdyti prievolę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas” iÅ¡ atsakovo A.M. 6 652,80 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 230,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors 2019 m. kovo 5 d. nutarimu nutraukta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37594-18 dalis dėl atsakovo nesat jo veiksmuose vagystės požymių, o 2019 m. kovo 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37594-18 sustabdytas, tačiau sutiktina su ieÅ¡kovės atstovo pozicija, kad atsakovas yra pripažintas kaltu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad įgijo turtÄ Å¾inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryÅ¡ys yra akivaizdus – jeigu atsakovas nebÅ«tų ardęs automobilio, ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi žalos, iÅ¡mokėjusi nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokos, bÅ«tent atsakovas ne tik ardė, bet ir supratęs, kad automobilis vogtas, nesiėmė veiksmų praneÅ¡ti apie nusikaltimÄ , be to netgi ir pagal Å¡alių susitarimÄ to negalėjo daryti, nes tai prieÅ¡tarauja gerai moralei.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai, kad ieÅ¡kovė trečiojo asmens nepatraukė atsakovu, tai tokia ieÅ¡kovės procesinė teisė, be to 2019 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, kad D. P. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažintas visiÅ¡kai. Teismas nurodė, jog duomenų, kad D. P. prisidėjo prie automobilio ardymo, iÅ¡ ko ieÅ¡kovė kildina žalÄ , nėra. Dėl ko ir dalinė atsakomybė nėra taikytina, o vertinat ar jo veiksmai kaip padėjėjo yra solidarios atsakomybės pagrindas pagal CK 6.279 str., tai ieÅ¡kovės teisė yra pasirinkti ar reikalauti skolos iÅ¡ vieno skolininko ar kelių. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad akivaizdu, jog yra visos sÄ lygos taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovės naudai priteisti iÅ¡ atsakovo 6 652,80 Eur žalos atlyginimo.

7. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju prievolė kildinama iÅ¡ delikto teisinių santykių. Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2019 m. balandžio 1 d. pateikė pretenzijÄ atsakovui, siuntė registruotu laiÅ¡ku, siunta neatsiimta, paskutinė siunta grÄ Å¾inta 2019 m. gegužės 17 d., ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 24 d. Atsižvelgdamas į ginčo pobÅ«dį, abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , teismas vertino, kad Å¡iuo atveju prievolė sumokėti 444,74 Eur žalos atlyginimÄ atsakovui kyla nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, todėl netenkintinas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl ikiteisminių kompensacinių palÅ«kanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 1 dalies pagrindu (CPK 185 str.) (tokia ir teismų praktika Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis, civilinė byla Nr.e2A-82-264/2016).

8. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, kas sudaro 94 procentų, bylinėjimosi iÅ¡laidos atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. IeÅ¡kovė sumokėjo 160 Eur žyminio mokesčio; 70,08 Eur už teisines paslaugas, viso 230,08 Eur (94 procentų sudaro 216 Eur), todėl iÅ¡ atsakovo jai priteistina 216 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus: 9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 6 652,80 Eur žalos atlyginimo yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktai), nes teismas neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių arba nustatė jas netinkamai, tinkamai jų neiÅ¡tyrė, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ skundžiamojoje dalyje. 9.2. Skundžiamas sprendimas neteisėtas, nes Å¡ioje byloje apeliantas neturėjo bÅ«ti patrauktas atsakovu ir neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , kadangi nėra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis.

Remiantis teismų praktika, pagrobus automobilį vagystės bÅ«du, nėra teisinės veikos kvalifikavimui svarbÅ«s tolimesni kaltininko veiksmai su pagrobtu turtu (padegs, parduos, sunaikins ar kt.). 9.3. Teismas klaidingai nustatė, kad vagystę įvykdęs nenustatytas asmuo perdavė pavogtÄ automobilį BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini), jo iÅ¡rinkimui atsakovui, o atsakovas jam priklausančiame garaže, žinodamas, jog automobilis BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini), yra vogtas, pradėjo ardyti jį dalimis, kol nebuvo sulaikytas garaže policijos pareigÅ«nų. 9.4.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai žalÄ kildina iÅ¡ automobilio ardymo. Atsakovo teigimu, žala tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu turėtų bÅ«ti kildinama iÅ¡ vagystės, tačiau tai nėra naudinga ieÅ¡kovei. 9.5. Nors teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad 2019 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu D. P. pripažintas kaltu, kad padėjo realizuoti turtÄ , žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu bÅ«du. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D.

P. neprisidėjo prie automobilio ardymo, ir tokiu bÅ«du jam jokia civilinė atsakomybė nekyla. Tokia teismo pozicija akivaizdžiai pažeidžia pamatinius civilinio proceso principus - teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie civilinės atsakomybės sÄ lygas.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, bei priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes atsakovas yra pripažintas kaltu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad įgijo turtÄ Å¾inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Ä®siteisėjusio teismo nuosprendžio teisinė reikÅ¡mė susijusiai civilinei bylai įtvirtinta CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių - asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. 10.2. Apelianto argumentai, jog jis nėra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamos bylos atveju faktinis priežastinis ryÅ¡ys yra akivaizdus - jeigu atsakovas nebÅ«tų ardęs automobilio, ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi žalos, iÅ¡mokėjusi nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokos, bÅ«tent atsakovas ne tik ardė, bet ir supratęs, kad automobilis vogtas, nesiėmė veiksmų praneÅ¡ti apie nusikaltimÄ , be to, netgi ir pagal Å¡alių susitarimÄ to negalėjo daryti, nes tai prieÅ¡tarauja gerai moralei. 10.3.

Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D. P. neprisidėjo prie automobilio ardymo, ir tokiu bÅ«du jam jokia civilinė atsakomybė nekyla, atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog trečiasis asmuo D. P. bÅ«tų prisidėjęs prie ieÅ¡kovės apdraustos transporto priemonės ardymo, t.y. atlikęs veiksmus, sÄ lygojusius žalos atsiradimÄ , taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė ir neturėjo pareigos reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ D.

P.. IeÅ¡kovės reikalavimas tik atsakovui yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo taikyti dalinės civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Byloje kilo ginčas dėl draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ teisės reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

13. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis.

Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibÅ«dinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Å iÄ reikalavimo teisę, perimtÄ iÅ¡ draudėjo, draudikas įgyvendina iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtimi. BÅ«tent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymÄ asmeniui iÅ¡liktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialÄ v.

UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini)buvo pavogtas automobilis BMW x5, v/n (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ savanoriÅ¡ku transporto priemonių (kasko) draudimu, draudėjas A. L.. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas A. M. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 90 MGL (4 500 Eur) bauda už tai, kad jis įgijo turtÄ Å¾inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Byloje nustatyta, jog A. M. 2018 m rugpjūčio 21 d., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 10 000 Eur vertės automobilį „BMW x5“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo 2018 m. rugpjūčio 6 d., nuo 01.30 val. iki 06.30 val., pavogtas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, kad automobilis yra gautas nusikalstamu bÅ«du, jį laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. kol minėtÄ automobilį surado Marijampolės AVPK pareigÅ«nai.

Automobilis iki policijos pareigÅ«nų atvykimo į atsakovo garaÅ¾Ä buvo dalinai iÅ¡ardytas. Vadovaujantis nepriklausomo eksperto transporto priemonės vertinimo ataskaita bei konstatavus, kad automobilio remontas ekonomiÅ¡kai netikslingas, draudikas nustatė 6652,80 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ draudėjui iÅ¡mokėjo 2019-03-25. Å ių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė, atlyginusi trečiajam asmeniui A. L. žalÄ , įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kalto asmens.

15. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ . Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ . Ä®rodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieÅ¡kovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalÄ ir bÅ«tent tokio dydžio, kiek buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

16. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad atsakovas A. M. įgijo automobilį žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du, jį laikė savo garaže ir pradėjo ardyti, kol neatvyko policijos pareigÅ«nai. Kadangi atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai yra nustatyti baudžiamuoju įsakymu ir Å¡ių aplinkybių nagrinėjamojoje civilinėje byloje įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai nustatė reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl Å¡ių veiksmų atsiradusių pasekmių, t.y. jeigu atsakovas nebÅ«tų neteisėtai ardęs automobilio, žinodamas, kad jis yra gautas nusikalstamu bÅ«du, ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi žalos, iÅ¡mokėjusi nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ .

17. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog prie automobilio ardymo neprisidėjo D. P. ir tokiu bÅ«du jam jokia atsakomybė nekyla, nors pastarasis 2019 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, nes padėjo realizuoti turtÄ , žinodamas, jog turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

18. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta, nes iÅ¡ 2019 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad D. P. prisidėjo prie automobilio ardymo. D. P. nuteistas už tai, kad padėjo realizuoti nusikalstamu bÅ«du gautÄ automobilį, žinodamas, kad Å¡is automobilis yra pavogtas, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstai pareikÅ¡tas A.M., kurio veiksmai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .

19. Byloje nustatyta, kad automobilio draudėjui iÅ¡mokėta 6652,80 draudimo iÅ¡moka, kuriÄ draudikas apskaičiavo vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti, kurios naudojimÄ numato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Kadangi draudimo iÅ¡mokos dydis apeliaciniame skunde nėra ginčijamas, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

20. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymÄ bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , dėl to priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ teismo sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes apelianto nurodomos faktinės aplinkybės, nepagrindžiant jų jokiais įrodymais, neturi teisinės reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pažymėtina ir tai, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas RÅ«ta Palubinskaitė Izolda Nėnienė