e65a41fb-e576-4d34-b6b8-67560db5a7a2 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1610-480/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14370-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-451/2021 pagal ieÅ¡kovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui V. V. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo A. M. priteisti 17 807,58 Eur dydžio žalÄ .

2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apskrities VPK viršininko 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 20-V-867 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija nelaimingam atsitikimui ištirti (toliau – komisija) nustatė, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – KPV) kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. V. buvo sužalotas tarnybos metu, eidamas tarnybines pareigas. Kauno apskrities VPK viršininkas 2017 m. gruodžio 14 d. pagal Kauno apskrities VPK KPV viršininko V.

L. 2017 m. gruodžio 14 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 20-PR2-48767 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ nurodė atlikti tarnybinį patikrinimÄ (toliau – tarnybinis patikrinimas). Tarnybinio patikrinimo metu, naudojantis Policijos registruojamų įvykių registru (toliau – PRÄ®R), buvo nustatyta, kad 2017 m. spalio 31 d., apie 18.36 val., buvo gauta informacija, jog picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neblaivus klientas triukÅ¡mauja, negali jo iÅ¡praÅ¡yti. IÅ¡siųstos pajėgos 18.37 val., r. š.

„K 1881“. Kauno apskrities VPK KPV kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiesiems patruliams V. V. ir J. B. atvykus į nurodytÄ vietÄ , patrulius pasitiko picerijos darbuotojos ir savininkė V. G., kuri paaiÅ¡kino, kad į picerijÄ atėjęs neblaivus, agresyviai nusiteikęs pilietis keikėsi kitų klientų akivaizdoje, kabinėjosi prie picerijos darbuotojų, grasino joms susidorojimu, teigė, kad susprogdins picerijÄ . Kadangi asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, gestikuliavo rankomis V.

V. priėjęs paprašė nusiraminti, tačiau asmuo į tai nereagavo. Tuomet pareigÅ«nas pradėjo duoti griežtus nurodymus nutraukti chuliganiÅ¡kus veiksmus ir eiti prie tarnybinio automobilio, bet pilietis į tai nereaguodamas toliau pažeidinėjo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Siekdamas nutraukti neteisėtus veiksmus, V. V. kaire ranka suėmė piliečiui už kairės rankos rieÅ¡o, bei deÅ¡ine ranka paėmus už piliečio peties bandė jį nuvesti prie tarnybinio automobilio. Supratęs, kad gali bÅ«ti sulaikomas ir nenorėdamas vykdyti teisėtų pareigÅ«no reikalavimų, pilietis pradėjo aktyviais veiksmais vengti sulaikymo, stipriai nustumdamas pareigÅ«nÄ .

V. V. nedelsiat pilietį abiem rankomis suėmė už striukės, tačiau pastarasis sugriebė už pareigÅ«no kairės rankos rieÅ¡o ir sukdamas staigiai kėlė į viršų, taip sukeldamas didelį fizinį skausmÄ . Vėliau padedant pareigÅ«nei J. B. aktyviais veiksmais besiprieÅ¡inantį pilietį, panaudojant kovinių imtynių veiksmus ir spec. priemonę (antrankius) sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Asmuo, pasiprieÅ¡inęs policijos pareigÅ«nams, buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK operatyvaus valdymo skyrių, kur buvo nustatyta, kad tai – atsakovas A.

M.. Dėl patirtų sužalojimų V. V. 2017 m. spalio 31 d. kreipėsi į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ (toliau – VÅ¡Ä®) Kauno klinikinę ligoninę, kur gydytojas, apžiÅ«rėjęs patirtus sužalojimus, iÅ¡rašė nedarbingumo pažymėjimÄ nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. Nedarbingumas buvo tęsiamas nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. birželio 28 d. Kauno apskrities VPK virÅ¡ininko 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 20-TE-613 „Dėl V. V. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ nuo 2018 m. birželio 29 d.

V. V. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicininės ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) 2018 m. liepos 19 d. specializuotos medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 1625 nurodoma, jog priimtas CMEK sprendimas, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2017 m. spalio 31 d., ir pareigūno sveikatos tarpusavio ryšys. Pažymoje taip pat nurodoma, jog šis sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: kairysis riešas patinęs, skausmingas, judesiai riboti.

Pareigūnas netinkamas tolimesnei tarnybai. 2018 m. liepos 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS3-23 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. sužalojimo“ konstatuota, kad Kauno apskrities VPK KPV kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu dėl tarnybinių pareigų, kurios buvo susijusios su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir gyvybei, atlikimo.

Atsižvelgiant į tai, kad V. V. padarytas sveikatos sutrikdymas priskirtas prie apysunkių, Kauno apskrities VPK jam iÅ¡mokėjo 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensacijÄ â€“ 17 807,58 Eur. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 428-288/2018 A. M. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje. Prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytÄ Å¾alÄ reiÅ¡kia atsakingo už jÄ asmens pareiga atlyginti visus sužalotojo asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas V. V. kompensacijÄ už sužalojimÄ , kompensavo pareigÅ«no patirtÄ turtinę žalÄ â€“ negautÄ darbo užmokestį nedarbingumo ir atleidimo iÅ¡ tarnybos laikotarpiais, gydymo iÅ¡laidas bei neturtinę žalÄ , kuriÄ pareigÅ«nas, be abejonės, patyrė ne tik dėl pačio sužalojimo, tačiau ir dėl atleidimo iÅ¡ ilgametės (23 metų stažas) tarnybos, kas sÄ lygojo pasikeitimus ne tik profesinėje, bet ir visuomeninėje bei asmeninėje sferose.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas A. M. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad, atsakovo manymu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis netaikytinas, nes policijos įstaigos regreso teisė kyla ne iÅ¡ sutartinių draudimo santykių, bet iÅ¡ vieÅ¡osios teisės aktais reglamentuojamos socialinio draudimo funkcijos. Policijos departamento prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus.

Ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, taigi atsakovo civilinės atsakomybės apimtis nustatytina vadovaujantis šio straipsnio normomis. Policijos pareigūnui išmokėta 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais, nesiejant kompensacijos dydžio su realia pareigūno žala.

Sužalotam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta piniginė kompensacija virÅ¡ija pareigÅ«no realiai patirtÄ dėl sužalojimo žalÄ , todėl praÅ¡oma priteisti žala yra per didelė. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-428-288/2018 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo, todėl, kad atstumdamas vyr. patrulį V. V. nuo savęs, deÅ¡ine ranka stipriai suimdamas minėtam patruliui už kairės rankos rieÅ¡o, jį suko ir kėlė į viršų, tokiu bÅ«du sukėlė jam fizinį skausmÄ .

Ä®vertinus tai, atsakovas laiko, kad savo veiksmais negalėjo sukelti pareigÅ«nui tokios žalos, kurios reikalauja ieÅ¡kovas. Atsakovas mano, jog neprivalo atlyginti ieÅ¡kovo sužalotam pareigÅ«nui iÅ¡mokėtos kompensacijos, kuri yra iÅ¡imtinai pačio ieÅ¡kovo prisiimtas tam tikras įsipareigojimas pareigÅ«nams nedarbingumo atveju, apskaičiuojama neatsižvelgiant į realiai padarytÄ Å¾alÄ . Å is ieÅ¡kovo socialinis įsipareigojimas pareigÅ«nams negali bÅ«ti perkeltas atsakovui. Realiai pareigÅ«no patirta žala galėtų bÅ«ti jam iÅ¡mokėtos ligos paÅ¡alpos ir (ar) jo negauto darbo užmokesčio skirtumas bei neturtinė žala, tačiau tokių duomenų ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė ir neįrodinėja.

4. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo 8 055,81 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Kauno apskrities VPK, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ specialiųjų įstatymų pagrindu iÅ¡mokėdamas pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

7. Teismas konstatavo, kad Kauno apskrities VPK prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus, tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų, dėl to nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalÄ .

8. Vertinant padarytos žalos dydį, teismas svarbiomis laikė Å¡ias bylos aplinkybes – pareigÅ«no sužalojimo laipsnį (apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpį (171 darbo diena), jo atleidimÄ iÅ¡ darbo vidaus tarnyboje, turėjusio įtakos negautoms pajamoms.

9. Teismas sprendė, kad pareigūnui dėl nurodyto sužalojimo išmokėta 17 807,58 Eur kompensacija akivaizdžiai viršija atlygintinos realios žalos dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimų dydį.

10. Teismas konstatavo, kad tiesioginės žalos dydį sudaro 8 055,81 Eur (171 darbo dienų x 47,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio), todėl Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui atgręžtinio reikalavimo tvarka priteisė iÅ¡ atsakovo.

11. Teismas nurodė, kad policijos pareigÅ«nui V. V. dėl jam padaryto sužalojimo byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo padaryta ir neturtinė žala, pagal sužalojimų pobÅ«dį, patirtÄ fizinį bei dvasinį skausmÄ , nepatogumus ir kt. kas turi bÅ«ti vertinama pinigais. Kadangi nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo neturtinės žalos dydžio neįvardijo, priteistinÄ neturtinės žalos dydį nustatė teismas, įvertinęs nurodytų kriterijų visumÄ , ir padarė iÅ¡vadÄ , kad kartu su turtine žala atlygintina ir 2 000 Eur neturtinės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Kauno apylinkės teismas sprendimÄ priėmė netinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjęs byloje įrodinėtas aplinkybes, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. 12.2.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai pareigūno V. V. patirtos žalos dydį, tačiau, atsakovo manymu, tai nebuvo tinkamai padaryta. Nors teismas sprendime nurodė, jog ieškovas neįrodinėjo žalos dydžio, nurodydamas, kad žalos dydis yra išmokėta suma trečiajam asmeniui, tačiau sprendimu vis tiek nepagrįstai nusprendė dalį žalos atlyginimo priteisti iš atsakovo, siedamas žalos dydį su tariama trečiojo asmens žala. 12.3.

Teismas nagrinėjamu atveju tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų, jog net baudžiamosios bylos Nr. 1-428-288/2018 nagrinėjimo metu, trečiasis asmuo savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl žalos atlyginimo nereiÅ¡kė. Net nagrinėjamos bylos metu trečiasis asmuo taip pat negalėjo nurodyti, kokio dydžio žalÄ , įskaitant ir neturtinę, jis galėjo patirti. 12.4. Trečiajam asmeniui nereiÅ¡kiant reikalavimų dėl žalos atlyginimo, nenurodant kokiÄ Å¾alÄ jis realiai dėl atsakovo veiksmų patyrė, ieÅ¡kovui neįrodinėjant žalos dydžio, net dalies ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas laikytinas nepagrįstu. 12.5.

Teismui vis dėlto laikant, jog atsakovas turėjo atlyginti žalÄ , net ir priteistas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas, t. y. pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovui net ir priteista turtinės žalos atlyginimo dalis virÅ¡ija pareigÅ«no realiai patirtÄ Å¾alÄ dėl sužalojimo. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, visiÅ¡kai neįvertino byloje esančių įrodymų, jog asmuo minėtu nedarbingumo laikotarpiu gavo nedarbingumo iÅ¡mokÄ , kas rodo, jog trečiasis asmuo teismo nurodytos turtinės žalos (8 055,81 Eur) realiai net nepatyrė.

Teismas, spręsdamas, jog yra pagrindas priteisti žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovui, turėjo turtinę žalÄ mažinti pareigÅ«no gautų pajamų apimtyje, t. y. iki 621,65 Eur (8 055,81 – 7 434,16 Eur (ligos iÅ¡moka)). 12.6. Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog teismui vis dėlto sprendžiant dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo, pareigÅ«no (trečiojo asmens) realiai patirta žala turėtų bÅ«ti siejama su jam iÅ¡mokėtos ligos paÅ¡alpa ir (ar) jo negauto darbo užmokesčio skirtumu, tačiau teismas Å¡ių argumentų visiÅ¡kai nevertino, dėl jų nepasisakė priimdamas sprendimÄ . 12.7.

Trečiasis asmuo dėl patirto sužalojimo neprarado bendro darbingumo (neturi neįgalumo dėl Å¡io sužalojimo), be to, proceso metu nurodė, kad po tarnybos palikimo vykdo individualiÄ veiklÄ . Asmenims, patyrusiems tokio pobÅ«džio sužalojimÄ (fizinį skausmÄ ), net neturtinės žalos dydis priteisiamas nedidelis, taigi atsakovas mano, jog Å¡iuo atveju priteistas ir neturtinės žalos dydis nepagrįstai, kadangi trečiasis asmuo tokio dydžio neturtinės žalos nepatyrė. 12.8. Atsakovas procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, jog jei vis dėlto teismas laikytų, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo, prašė sumažinti priteisintÄ Å¾alos atlyginimÄ CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Atsakovas tuo tikslu į bylÄ pateikė duomenis, rodančius, jog neturi jokio turto, yra nedirbantis, jam nustatytas tik 25 proc. darbingumo lygis, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino. Atsakovas mano, jog teismas net ir priteistos žalos dydį, atsižvelgiant į atsakovo sunkiÄ finansinę padėtį, turėjo sumažinti.

13. IeÅ¡kovas Kauno apskrities VPK pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 13.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pareigÅ«nas V. V. iÅ¡ atsakovo nereikalavo nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo, todėl jos faktiÅ¡kai ir nepatyrė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kompensacijÄ iÅ¡ valstybės gavęs policijos pareigÅ«nas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensacijÄ iÅ¡mokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis).

Tik tuo atveju, jei iÅ¡mokėta kompensacija visiÅ¡kai nepadengtų patirtos žalos, pareigÅ«nas galėtų reikalauti iÅ¡ atsakingo asmens žalos skirtumo, kurio nepadengia kompensacija (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi trečiasis asmuo, iÅ¡ ieÅ¡kovo gavęs piniginę kompensacijÄ , kuri visiÅ¡kai atlygino jo patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , neturėjo teisėto pagrindo iÅ¡ atsakovo papildomai reikalauti atlyginti kitus nuostolius. 13.2. Nesutiktina ir su tuo apeliacinio skundo argumentu, kad teismo posėdžio metu, tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo negalėjo tiksliai įvardinti kokio dydžio turtinę ir neturtinę žalÄ patyrė V.

V., t. y. neįrodinėjo žalų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieÅ¡kovui priteisti jų atlyginimo, tačiau nepaisant to, ar ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo įvardino konkrečius turtinės ir neturtinės žalos dydžius, ar ne, tokio pobÅ«džio bylose, kai žalos dydis preziumuojamas kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais, galutinai patirtÄ Å¾alÄ konstatuoja ginÄÄ nagrinėjantis teismas. 13.3. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo iÅ¡nagrinėtos visos aplinkybės, bÅ«tent Å¡ioje žalos atlyginimo byloje teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turėjo spręsti, kokio dydžio sužalojimas trečiajam asmeniui buvo padarytas ir atitinkamai nustatyti atlygintinos žalos dydį. 13.4.

Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio pagrįstai nurodė, kad policijos įstaiga trečiajam asmeniui turėjo atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ sudarė negautas darbo užmokestis. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog po atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos V. V. ilgÄ laikÄ neturėjo darbo, todėl realiai trečiojo asmens patirta turtinė žala buvo kur kas didesnė nei teismo priteista 8 055,81 Eur dydžio kompensacija. 13.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad svarbi aplinkybė, patvirtinanti neturtinės žalos priteisimÄ ir jos dydžio nustatymÄ , yra tai, jog pareigÅ«nas privalėjo palikti tarnybÄ dėl pasekmių, kurios atsirado po sužalojimo.

14. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų ir įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

17. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 31 d. VPK KPV kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui V. V. buvo sutrikdyta sveikata dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Dėl patirtų sužalojimų jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris tęsėsi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. birželio 28 d. 2018 m. birželio 29 d. V. V. buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos. 2018 m. liepos 11 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados Nr. 20-IS3-23 pagrindu, 2018 m. liepos 24 d. Kauno apskrities VPK virÅ¡ininkas priėmė įsakymÄ Nr. 20-TE-699 dėl 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo V. V.. Å i 17 807,58 Eur piniginė kompensacija V. V. buvo iÅ¡mokėta 2018 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu A. M. prižintas kaltu dėl veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymo.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. IeÅ¡kovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Kauno apskrities VPK arba ieÅ¡kovas), iÅ¡mokėjęs 17 807,58 Eur kompensacijÄ , prašė jÄ priteisti iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens – atsakovo A. M. (toliau – atsakovas arba apeliantas).

19. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigÅ«nų tarnybos pobÅ«džio nulemtÄ potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigÅ«nų sveikatos bÅ«klė yra bÅ«tina sÄ lyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotinÄ svarbÄ visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigÅ«nams suteikti papildomÄ (palyginus su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Dėl to sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais policijos ir kitų valstybės įstaigų darbuotojai, vadovaujantis specialiais teisės aktais, draudžiami valstybės lėšomis.

20. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014). Tokio teisės aiÅ¡kinimo laikomasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamoje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

21. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkcijÄ , spręstina, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui dėl tarnybos metu sutrikdytos sveikatos kompensacijÄ , atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

22. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. Sprendžiant dėl socialinio draudimo įstaigos regreso teisės, įgyvendinamos nurodytų normų pagrindu, apimties, Å¡ios teisės normos aiÅ¡kintinos ir taikytinos atsižvelgiant į socialinio draudimo įstaigų ir už žalÄ atsakingų asmenų prievolių mokėti nukentėjusiajam žalos atlyginimÄ atsiradimo pagrindus bei sÄ lygas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala gali būti atlyginama skirtingomis formomis ir būdais. Be CK nustatytų žalos atlyginimo (civilinės atsakomybės) pagrindų ir principų, kurie, be kita ko, reikalauja, kad būtų atlyginama tiek žalos, kiek jos yra padaryta (kompensacinė civilinės atsakomybės funkcija), žala gali būti atlyginama ir kitais – alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Tokie atvejai paprastai įtvirtinti ne civilinius teisinius santykius reglamentuojančiuose, bet viešosios teisės aktuose.

Vienas alternatyvių žalos atlyginimo bÅ«dų yra žalos atlyginimas, remiantis žalos dydžio nustatymo metodikomis. Tokiu bÅ«du žala atlyginama ne individualizuotai, bet remiantis standartizuotais kriterijais; tai reiÅ¡kia, kad toks žalos atlyginimas gali atitikti realiai padarytos žalos dydį, bet gali jo ir neatitikti – bÅ«ti mažesnis ar didesnis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatydamas iÅ¡mokėtos socialinio draudimo kompensacijos įskaitymo į atlygintinos žalos dydį sÄ lygÄ , numatė, jog kompensacijos dydis gali neatitikti realiai padarytos žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

23. Nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kovas Kauno apskrities VPK apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo pareigÅ«nui dėl sveikatos sutrikdymo 17 807,58 Eur kompensacijÄ , vadovaudamasis Statuto 50 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama kompensacija (sumažinta priklausančios iÅ¡mokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ : 1) <...> 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

24. Taigi Kauno apskrities VPK prievolė mokėti atitinkamo dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokÄ dėl sutrikdytos sveikatos pareigÅ«nui atsirado vieÅ¡osios teisės normų pagrindu. Kita vertus, kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalÄ .

Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiÅ¡kintinas kitų CK normų, nustatančių padarytos žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, t. y. vadovaujantis CK įtvirtinta nuostata, kad tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas turi visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas), taip pat kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Todėl policijos pareigÅ«nÄ sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigÅ«nams iÅ¡mokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

25. Taigi kasacinio teismo praktika nuosekliai plėtojama ta linkme, kad policijos įstaiga, atlyginusi dėl kalto asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ specialiųjų įstatymų pagrindu iÅ¡mokėdama pareigÅ«nui arba jo Å¡eimos nariams kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo ar mirties, turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėtų atlyginti žalÄ padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

ŽalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sÄ lygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2014).

26. Atsižvelgdama į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas socialinio draudimo funkcijÄ ir, vadovaudamasis atitinkamomis vieÅ¡osios teisės normomis, iÅ¡mokėjęs nustatyto dydžio vienkartinę iÅ¡mokÄ (kompensacijÄ ), turi teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti žalÄ , tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tokios žalos atlyginimo regreso tvarka, nėra saistomas pagal vieÅ¡osios teisės normas iÅ¡mokėtos kompensacijos dydžio.

Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nagrinėjamu atveju nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, todėl ieÅ¡kovas, reikalaudamos žalos atlyginimo, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį, o reikalaudamas priteisti 17 807,58 Eur, turi įrodyti, kad visa iÅ¡mokėtos kompensacijos suma atlygino realiÄ pareigÅ«no patirtÄ Å¾alÄ .

27. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 straipsnis), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieÅ¡kovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 27 punktas ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad policijos pareigÅ«nas prarado dėl įvykio 8 055,81 Eur (171 darbo diena, kurias pareigÅ«nas dėl ligos negalėjo vykti į darbÄ , x 47,11 Eur vidutinio darbo užmokesčio darbo užmokesčio = 8 055,81 Eur), todėl Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovui Kauno apskrities VPK priteisė iÅ¡ atsakovo A. M.. Teismas sprendė, kad kartu su turtine žala atlygintina ir 2 000 Eur neturtinės žalos.

29. Atsakovas nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Teigia, kad sprendžiant dėl žalos priteisimo, pareigÅ«no (trečiojo asmens) realiai patirta žala turėtų bÅ«ti siejama su jam iÅ¡mokėtos ligos paÅ¡alpa ir (ar) jo negauto darbo užmokesčio skirtumu, tačiau teismas Å¡ių argumentų visiÅ¡kai nevertino, dėl jų nepasisakė priimdamas sprendimÄ . IeÅ¡kovas, nors teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, apeliacinio skundo nepateikė, tačiau atsikirsdamas į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog po atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos, V. V. ilgÄ laikÄ neturėjo darbo, todėl realiai trečiojo asmens patirta turtinė žala buvo kur kas didesnė nei teismo priteista 8 055,81 Eur dydžio kompensacija.

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad policijos įstaigos iÅ¡mokėtos sveikatos draudimo iÅ¡mokos paskirtis – atlyginti pareigÅ«nui turtinę žalÄ , patirtÄ dėl sveikatos sužalojimo tarnybinių pareigų vykdymo metu ar kitais įstatyme nustatytais draudžiamaisiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.

31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pagal Statuto 50 straipsnio 3 dalį išmokėtos kompensacijos, kaip socialinio draudimo išmokos, paskirtis nėra neturtinės žalos atlyginimas. Minėta, kad socialiniu draudimu yra saugomi ir draudžiami tik asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Neturtinė žala nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nėra kompensuojama iš draudimo atlyginimo.

32. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, kaip iÅ¡ esmės teisingai teigia apeliantas, apskaičiavęs pareigÅ«no negautas darbines pajamas už 171 darbo dienÄ , kurias pareigÅ«nas dėl ligos negalėjo vykti į darbÄ , nepagrįstai jas sutapatino su pareigÅ«no realiai patirtais nuostoliais, nors Å¡is asmuo minėtu nedarbingumo laikotarpiu gavo nedarbingumo iÅ¡mokÄ . Tačiau pirmosios instancijos teisme nebuvo aiÅ¡kinamasi dėl to, kokio dydžio iÅ¡mokas nedarbingumo laikotarpiu nukentėjęs pareigÅ«nas gavo, kad bÅ«tų galima apskaičiuoti, kokios buvo jo dėl sužalojimo negautos pajamos.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl nedarbo laikotarpiu trečiojo asmens prarastų darbo pajamų, tačiau tik Å¡is laikotarpis bÅ«tų aktualus tuo atveju, jeigu pasibaigus nedarbingumui, pareigÅ«nas toliau bÅ«tų tęsęs tarnybÄ . Nagrinėjamu atveju pareigÅ«nas iÅ¡ tarnybos buvo atleistas. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino aplinkybių dėl trečiojo asmens negautų pajamų, kurias jis galėjo gauti, jeigu sveikata nebÅ«tų sutrikdyta, atleidus jį iÅ¡ tarnybos.

Pažymėtina, kad nors turtinė žala, susijusi su asmens sveikatos sutrikdymu, gali pasireikšti ne tik negautų pajamų forma, bet ir kitomis materialiajame įstatyme apibrėžtomis formomis (CK 6.283 straipsnio 2 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei trečiasis asmuo kitų žalos dydį patvirtinančių aplinkybių nenurodė ir byloje neįrodinėjo.

33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esant pareikÅ¡tam reikalavimui atlyginti negautas pajamas, kai žala padaryta asmens suluoÅ¡inimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, o žalos atlyginimÄ praÅ¡oma priteisti vienkartinės iÅ¡mokos forma, Å¡io materialiojo reikalavimo pagrįstumo įrodinėjimas yra žymiai sudėtingesnis nei tuo atveju, jei žalos atlyginimÄ bÅ«tų praÅ¡oma priteisti periodinėmis iÅ¡mokomis. Nustatant ateityje atsirasiančius nuostolius, nuostolių įvertinimas turi bÅ«ti grindžiamas pagrįstai tikėtinu specialių ekonominių ir finansinių ar kitų žinių reikalaujančiu ateities prognozavimu.

Negautų pajamų dėl prarasto ar sumažėjusio darbingumo apskaičiavimas lemia, kad toks skaičiavimas objektyviai niekada negali bÅ«ti visiÅ¡kai tikslus, neginčijamai atspindintis realybę ateityje. Pagrįstai tikėtinos žalos skaičiavimas grindžiamas tuo, kad visiÅ¡kai tikslaus ateities numatymo negalimumas neturėtų užkirsti kelio nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimÄ ir kartu žalÄ padariusiam asmeniui iÅ¡vengti pareigos kompensuoti nukentėjusio asmens turtinius praradimus.

Priešingu atveju, būtų paneigta civilinės atsakomybės kompensacinė funkcija ir konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas, neapgintas deliktų teisės saugomas tikrumo interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 45 punktas).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neišaiškinęs ir nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl žalos realumo ir jos pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės, negalėjo teisingai spręsti ir nepagrįstai sprendė dėl ieškinio pagrįstumo, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dėl naujai tirtinų faktinių aplinkybių ir įrodymų apimties, to padaryti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir svarstomos pirmiau nutartyje nurodytos bei, reikalui esant, kitos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus bei kitus konkrečiu atveju galimai aktualius nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus, įvertinant juos teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014, 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2015).

35. Panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas, nes Å¡iuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Albina Rimdeikaitė