e656dcb0-65ec-42da-86f5-a6bee906ec9f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-128-302/2010   Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2; 128.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. vasario 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andžejaus Maciejevskio,sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovei Vilmai Ivanauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos N. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos N. K. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, A.

Ž. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja N. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkės T. K. Å¡eimos nariu, o nuo 2002-04-27 (po T. K. mirties) minėto buto nuomininke. Juridinio fakto, kad pareiÅ¡kėja butu naudojosi kaip nuomininkė, nustatymas reikalingas dėl valstybės garantijos iÅ¡davimo.

PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėja su savo motina - T. K. (mirė 2002-04-27) gyveno ir gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1955 m. spalio mėnesio nuomos pagrindais. Nuomos sutartis sudaryta su tuometiniu Vilniaus m. Tarybų rajono butų Å«kio skyriumi. 2004-11-12 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1816 butas ir namas, kuriame pareiÅ¡kėja gyvena, yra grÄ Å¾intas A. ir V. Ž. . Pagal nustatytÄ tvarkÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 20 str. savivaldybės administracija privalo iÅ¡duoti valstybės garantijÄ bute gyvenantiems nuomininkams.

Vilniaus miesto savivaldybė tokios garantijos pareiÅ¡kėjai neiÅ¡duoda, nes abejoja, kad ji buvo nuomininkės Å¡eimos nariu, o po motinos mirties tapo nuomininke. PareiÅ¡kėja, gyvendama kartu su motina T. K. , buvo nuomininkės Å¡eimos narys ir turėjo tokias pačias teises ir pareigas kaip jos motina T. K. , o po mamos mirties ji tapo teisėta buto nuomininke. Ji prisidėjo prie buto iÅ¡laikymo, mokėjo nuomos mokestį, paveldėjo bute esantį turtÄ . 2007-01-25 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Naujamiesčio seniÅ«nijÄ , kad bÅ«tų pasiraÅ¡yta buto nuomos sutartis, tačiau pareiÅ¡kėja buvo informuota, jog pagrindo tokiam veiksmui nėra, nes namas grÄ Å¾intas V.

Ž. ir jo broliui A. Ž. . Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad 71,88 kv. m. ploto gyvenamosios patalpos, esančios Algirdo g. 32-4, Vilniuje, dalis iki Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-12 įsakymo Nr. 30-1816 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A. Ž. “ priėmimo priklausė savivaldybei nuosavybės teise. T. K. gyvenamosios patalpos Algirdo g. 32-4, Vilniuje, dalyje gyveno 1955-10-12 Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Butų valdybos išduoto orderio Nr. 002413 pagrindu. 2002-04-27 T.

K. mirė. 2005-07-14 dėl priėmimo pas Vilniaus m. savivaldybės mero pavaduotojÄ Ä¯ Vilniaus m. savivaldybės administracijÄ kreipėsi T. K. dukra N. K. - pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama iÅ¡duoti jai valstybės garantijÄ LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka. 2005-07-21 raÅ¡tu Nr. A63-3081(8587)-4.4-TDP-6) Vilniaus m. savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad pripažinti jÄ 71,88 kv. m ploto gyvenamosios patalpos Algirdo g. 32-4, Vilniuje, dalies mirusio nuomininko Å¡eimos nare, turinčia teisę gauti valstybės garantijÄ , nėra pagrindo, nes ji dar 1975 m. iÅ¡vyko gyventi į MaskvÄ .

PareiÅ¡kėja 2003 m. neteisėtai apsigyveno ginčo gyvenamojoje patalpoje, iÅ¡ jos buvo reikalaujama ne vėliau kaip iki 2008-08-01 atlaisvinti Å¡iÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ bei raktus grÄ Å¾inti Vilniaus m. savivaldybės administracijai, tačiau ji Å¡io nevykdė. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kimÄ .Teismas sprendimÄ motyvavo tuo, kad mirus savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Å¡aliai, nuomininko teises perimti galima esant dviems įstatyme įtvirtinsimoms sÄ lygoms: pirma, mirusio nuomininko teises perimti (tapti nuomos sutarties Å¡alimi) gali tik kartu gyvenęs Å¡eimos narys ar buvęs Å¡eimos narys, antra, per du mėnesius po nuomininko mirties teisių perėmėjas turi informuoti apie tai nuomotojÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja negyveno su pagrindine nuomininke ir kartu netvarkė bendro Å«kio. Lankydamasi epizodiÅ¡kai savo mamos namuose pareiÅ¡kėja netapo jos Å¡eimos nare, neįrodė, jog tvarkė bendrÄ Å«kį, todėl neįgijo teisės naudoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ .Be to, teismas taip pat konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nerealizavo savo teisės į sutarties pakeitimÄ dėl kito Å¡eimos nario pripažinimo nuomininku pagal CK 6.602 str. nuostatas, nes neįvykdė Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos per 2 mėnesius po nuomininko mirties informuoti nuomotojÄ ir neprašė teismo, įstatymų nustatyta tvarka atnaujinti praleistÄ terminÄ .

PareiÅ¡kėja N. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad buvo T. K. Å¡eimos nare, nes bendro gyvenimo ryÅ¡ys su motina nebuvo nutrÅ«kęs, be to, ji prižiÅ«rėjo butÄ , mokėjo už jį nuomÄ ir kitus mokesčius. Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡važiavusi į MaskvÄ jau beveik 20 metų, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes piliečiai nėra saistomi su viena gyvenamÄ ja vieta.

Å iuo metu, lyginant su tarybiniais laikais, žmogaus judėjimo laisvės samprata yra pasikeitusi ir pilietis gali turėti gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vienoje valstybėje. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas per du mėnesius neinformavo nuomotojo apie sutarties pasikeitimÄ nuomininkui mirus, nes įstatymas nenumato, kokia forma tai turėjo bÅ«ti padaryta. PareiÅ¡kėja mokėjo mokesčius, savivaldybė dėl jų jokių pretenzijų neturi, taigi tokia informacijos forma neprieÅ¡tarauja įstatymui.Apeliantė nurodo, kad nuomos sutartis po motinos mirties įsigaliojo, nes savivaldybė priėmė jos mokamÄ nuomos mokestį ir įtraukė į apskaitÄ , taigi kol sutartis nenuginčyta, bet kokie argumentai yra atmestini.Teismo motyvai dėl socialinio bÅ«sto nesuprantami, nes pareiÅ¡kėja su jais nesusijusi.Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ . Pripažinti pareiÅ¡kėjÄ 71,88 kv. m ploto gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), dalies mirusio nuomininko Å¡eimos nare, turinčia teisę gauti valstybės garantijÄ , nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėja N. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o bÅ«tent – kad ji buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkės T.

K. šeimos nariu, o nuo 2002-04-27 (po T. K. mirties) minėto buto nuomininke. Taigi faktiškai pareiškėja prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus. Pareiškėja yra T. K. dukra (b. l. 19, 22, 43). T. K. butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi nuomos teise Vilniaus miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Butų valdybos 1955-10-17 išduoto orderio Nr. 002413 pagrindu (b.l. 84). 1985-03-26 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi, patvirtinta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1983-07-04 nutarimu Nr. 177, T.

K. buvo iÅ¡nuomotos aukščiau nurodytos gyvenamosios patalpos neterminuotam laikui (b. l. 5-6). T. K. mirė 2002-04-27 (b. l. 24-26). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-11-12 įsakymu Nr. 30-1816 į gyvenamÄ jį namÄ Algirdo g. 32/2, Vilniuje, atkurtos nuosavybės teisės A. Ž. (b.l. 64-65). 2005-07-14 pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl valstybės garantijos iÅ¡davimo Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 83). 2005-07-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad nėra teisinio pagrindo jai iÅ¡duoti valstybės garantijos (b.l. 85).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiÅ¡kėjos reikalavimus nustatyti jos praÅ¡omus juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias gyvenamosios patalpos nuomos santykius ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tuo tikslu, kad jai kaip savivaldybei priklausiusio buto, esančio Algirdo g. 32-4a, Vilniuje, kuris buvo grÄ Å¾intas savininkui vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatomis, nuomininkei bÅ«tų iÅ¡duota valstybės garantija.

Pažymėtina, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 20 straipsnį atkuriant nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ , jo dalį, butÄ , savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grÄ Å¾inti piliečiui natÅ«ra gyvenamÄ jį namÄ , jo dalį, butÄ privalo juose gyvenantiems nuomininkams iÅ¡duoti valstybės garantinį dokumentÄ dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos.Pagal Civilinio kodekso 6.578 straipsnio 3 dalį nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo Å¡eimos bei buvusių Å¡eimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke buvo T. K. , kuri mirė 2002-04-27. Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (Civilinio kodekso 6.589 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja buvo nuomininkės T.

K. Å¡eimos nare, nes tam nėra visų įstatyme nustatytų sÄ lygų, t.y. pareiÅ¡kėja, turėdama įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ pateikti nustatinėtinÄ faktÄ patvirtinančius įrodymus (Civilinio proceso kodekso 178 str., 447 str. 3 p.), neįrodė, kad ji, bÅ«dama pilnamete T. K. dukra, kartu su motina – buto nuomininke T. K. vedė bendrÄ Å«kį. Byloje esantys duomenys patvirtina prieÅ¡ingÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja ginčo bute gyveno iki 1975 m., o vėliau iÅ¡vyko mokytis į MaskvÄ , ten iÅ¡tekėjo ir liko gyventi Maskvos m., Rusijoje, o nurodytame bute apsigyveno nuo 2003 m.

PareiÅ¡kėjos nurodomos aplinkybės, kad ji rÅ«pinosi Å¡iuo butu, mokėdama mokesčius už Å¡iam butui patiektÄ elektros, Å¡ilumos energijÄ bei vandenį, taip pat už suteiktas komunalines paslaugas, nesudaro pagrindo laikyti, kad ji vedė bendrÄ Å«kį su buto nuomininke T. K. , nes tai buvo padaryta po pareiÅ¡kėjos motinos mirties. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad pareiÅ¡kėjos ir jos motinos bendro gyvenimo ryÅ¡ys nenutrÅ«ko, ji visada buvo motinos Å¡eimos narys, nes yra jos dukra, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi sprendžiant dėl asmens pripažinimo nuomininko Å¡eimos nariu, todėl atmestini.

PareiÅ¡kėja taip pat prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji nuo 2002-04-27 po T. K. mirties tapo aukščiau nurodyto buto nuomininke. Civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per 2 mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ . Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta aukščiau, nėra pagrindo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėja buvo buto, esančio Algirdo g. 32-4a, Vilniuje, nuomininkės T.

K. Å¡eimos nare, kas yra bÅ«tina sÄ lyga keičiant nuomos sutartį mirus nuomininkui pagal Civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad po motinos mirties pareiÅ¡kėja tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėja neįvykdė ir kitos minėtoje teisės normoje įtvirtintos sÄ lygos, t.y. ji neinformavo nuomotojo per 2 mėnesius po nuomininko mirties apie tai, kad toliau gyvena nuomojamoje patalpoje.

Apeliantės nuomone, teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad apeliantė neinformavo nuomotojo, nors ji po motinos mirties mokėjo nuomos mokestį ir iÅ¡ dalies kitus mokesčius, ir tokia informacijos forma įstatymui neprieÅ¡tarauja, tačiau tokie jos argumentai nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu dėl aukščiau nurodytų motyvų. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl nuomos sutarties galiojimo bei dėl socialinio bÅ«sto neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo argumentais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).Atmetus apeliacinį skundÄ iÅ¡ apeliantės priteistinos 12,75 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio, 93 straipsnio 2, 3 d.)Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ N. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) 12,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetÄ . Kolegijos pirmininkė Romualda Janovičienė Kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė   Andžej Maciejevski