Legislator Case Law & Legislation
e654dbdc-4cf1-4ede-8552-0eb7e7f156eb AI generated

e654dbdc-4cf1-4ede-8552-0eb7e7f156eb · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number e654dbdc-4cf1-4ede-8552-0eb7e7f156eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-931-413/2015 pagal ieÅ¡kovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Restauracija“ ieÅ¡kinį atsakovui K. V., trečiasis asmuo V. Å ., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, ir n u s t a t ė : Ginčo esmė     IeÅ¡kovai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir BUAB „Restauracija“ bankroto administratorius kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), pagal kuriÄ UAB „Restauracija“ (paskolos davėjas) susitarė su atsakovu (paskolos gavėju), kad atsakovui bendrovės iÅ¡duotas 424 700 Lt avansas laikytinas paskola, ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei BUAB „Restauracija“ 424 700 Lt bei 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

e654dbdc-4cf1-4ede-8552-0eb7e7f156eb · Lietuvos apeliacinis teismas: Taip pat pirmos instancijos teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl VMI reikalavimo priteisti procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka bei praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:1. Teismas savo sprendimÄ gali grįsti kitomis teisės normomis nei rėmėsi Å¡alys, nes ginčo santykio teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-595-302/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00761-2014-7                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 2.1.2.4.1.; 2.1.2.4.1.4.; 2.5.10.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovo K.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-931-413/2015 pagal ieÅ¡kovų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Restauracija“ ieÅ¡kinį atsakovui K. V., trečiasis asmuo V. Å ., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, ir n u s t a t ė : Ginčo esmė     IeÅ¡kovai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir BUAB „Restauracija“ bankroto administratorius kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), pagal kuriÄ UAB „Restauracija“ (paskolos davėjas) susitarė su atsakovu (paskolos gavėju), kad atsakovui bendrovės iÅ¡duotas 424 700 Lt avansas laikytinas paskola, ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei BUAB „Restauracija“ 424 700 Lt bei 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

     Nurodė, kad VMI 2014 m. balandžio 8 d. operatyvaus patikrinimo pažyma nustatyta, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡ įmonės kasos gavo 428 657 Lt prekėms ir paslaugoms pirkti, dalį pinigų grÄ Å¾ino, tačiau įmonei taip ir liko skolingas 424 700 Lt. Atsakovui pripažinus, jog pinigus jis prarado ir grÄ Å¾inti jų įmonei nebegali, 2014 m. kovo 24 d. buvo sudaryta ginčijama Paskolos sutartis, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti pinigus iki 2016 m. kovo 24 d. ir mokėti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovų teigimu, Paskolos sutartis pažeidžia tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus, todėl turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnio (actio Paulina) pagrindu, kadangi tam egzistuoja visos bÅ«tinos Å¡io sandorio negaliojimo sÄ lygos, ir turėtų bÅ«ti taikoma restitucija, t.y. iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteista 424 700 Lt ieÅ¡kovui BUAB „Restauracija“. Be to, ieÅ¡kovės BUAB „Restauracija“ bankroto administratoriaus nuomone, ginčo teisiniam santykiui taikytinos ir CK 6.237 straipsnio (pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ ) nuostatos, kadangi atsakovui nepanaudojus įmonės pinigų tikriesiems tikslams, jam atsiranda pareiga grÄ Å¾inti Å¡iuos pinigus bendrovei kaip be pagrindo įgytÄ turtÄ .

Atsakovas K. V. pripažino, kad yra skolingas įmonei ieÅ¡kovų reikalaujamÄ priteisti sumÄ , tačiau mano, kad ginčyti Paskolos sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė BUAB „Restauracija“ iÅ¡ atsakovo K. V. 123 001,62 Eur (424 700 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-05-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 429,29 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Be to, valstybei iÅ¡ atsakovo K. V. buvo priteista 2 396,76 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs faktines ginčo aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , jog ginčijama Paskolos sutartis faktiÅ¡kai nebuvo sudaryta, kadangi ieÅ¡kovų reikalaujama priteisti pinigų suma sutarties sudarymo metu atsakovui realiai nebuvo perduota, o paskolos sutarties 1 ir 2 punktai akivaizdžiai patvirtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant pridengti kitÄ veiksmÄ (pinigų (avanso) iÅ¡mokėjimÄ Ä¯monės vadovui prekėms ir paslaugoms pirkti, kurio pastarasis teisės aktų nustatyta tvarka įmonei negrÄ Å¾ino ir nepateikė dokumentų, pateisinančių avansu iÅ¡mokėtų pinigų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms.

Teismas pažymėjo, kad įmonės lėšos, iÅ¡mokėtos jo vadovui Å«kinėms – finansinėms operacijoms atlikti nėra sandoriai ir tokios operacijos negali bÅ«ti ginčijamos įstatymuose numatytais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl sutiko su kito bedraieÅ¡kio – BUAB „Restauracija“ bankroto administratoriaus - argumentais, kad nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas (CK 6.237 str. 1 d.). Be to, teismas nurodė ir tai, kad pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti atsakovo, kaip įmonės buvusio administracijos vadovo, civilinę atsakomybę, susijusiÄ su ieÅ¡kovų reikalaujama priteisti įmonei suma, teismas nustatė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas. Teismo vertinimu, dėl atsakovo kaltų veiksmų įmonė neteko 424 700 Lt lėšų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos tiesioginiams įmonės tikslams, be to, tarp įmonės patirtų 424 700 Lt nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pažymėjo, kad netinkamas materialinės teisės normos, nustatančios konkretų sandorio negaliojimo pagrindÄ , nurodymas ar jos nenurodymas teismo nesaisto, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovų reikalavimui priteisti praÅ¡omÄ pinigų sumÄ gali bÅ«ti taikomos ne tik nepagrįstÄ praturtėjimÄ , bet ir nuostolių atlyginimÄ reglamentuojančios materialiosios teisės normos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas K. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinius atmesti.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

CPK 265 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismui neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus darbo, Å¡eimos ir viešųjų pirkimų bylose, tačiau pirmos instancijos teismas, pažeisdamas teisingumo, sÄ Å¾iningumo, lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principus, Å¡io imperatyvo nagrinėjamu atveju nesilaikė ir skundžiamame sprendime, peržengdamas savo kompetencijos ribas, nurodė, kad paskolos sutartis pripažintina negaliojančia kaip apsimestinis sandoris, nors paskolos sutartį buvo praÅ¡oma pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), o 424 700 Lt sumÄ priteisė kaip nuostolius, nors ieÅ¡kovai ir prašė Å¡iÄ pinigų sumÄ priteisti pritaikius restitucijÄ arba kaip nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

2. Ä®vertinus į ieÅ¡kiniuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kovai, siekdami Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, įrodinėjo bÅ«tent actio Pauliana sÄ lygas, todėl teismui nekilo pareiga taikyti teisės normas ex officio.

3. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei Paskolos sutartį pripažino apsimestiniu sandoriu, tai svarbu įvertinti, ar tokia teismo iÅ¡vada yra teisėta ir pagrįsta. Paskolos sutartimi jÄ sudariusios Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ savo valiÄ ir nesiekė sudarytu sandoriu pridengti kitÄ sandorį – avanso atsakovui kaip įmonės vadovui iÅ¡mokėjimÄ . Tai patvirtina ir Paskolos sutarties 2 punktas, kuriame įtvirtinta, jog Å¡ia sutartimi Å¡alys susitaria, kad K. V. iÅ¡duotas 427 700 Lt avansas laikytinas suteikta paskola.

4. VMI nėra paskolos teisinių santykių šalis, todėl ji, kaip įmonės kreditorius, ieškinį dėl Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia galėjo reikšti tik actio Pauliana pagrindu, o pirmos instancijos teismas, pripažindamas Paskolos sutartį kitu pagrindu, turėjo VMI ieškinį atmesti.5. Pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja CPK 270 straipsnio 5 dalies nuostatoms dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies. Nors buvo pareikšti du ieškiniai, teismas nenurodė, kurį ieškinį tenkina, be to, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog Paskolos sutartis yra pripažįstama negaliojančia, todėl laikytina, jog vienas ieškinio reikalavimas apskritai liko neišspręstas.

Taip pat pirmos instancijos teismas neiÅ¡sprendė klausimo dėl VMI reikalavimo priteisti procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka bei praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:1. Teismas savo sprendimÄ gali grįsti kitomis teisės normomis nei rėmėsi Å¡alys, nes ginčo santykio teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva.

2. Byloje nesat ginčo dėl to, kad įmonės vadovas iÅ¡ įmonės kasos yra gavęs pinigų ir iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inęs 424 700 Lt, atmetus ieÅ¡kinius, nebÅ«tų įvykdytas teisingumas, kadangi atsakovo skola bankrutavusiai įmonei taip ir liktų nepriteista. IeÅ¡kovas BUAB „Restauracija“ bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktÅ«rizacijos centras“ su atsakovo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

IeÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal bylos faktines aplinkybes ir yra nepriklausomas nuo Å¡ali nuomonės. Nagrinėjamu atveju abiejų ieÅ¡kovų reikalavimai buvo orientuoti į ginčo sumos priteisimÄ iÅ¡ atsakovo taip pat buvo aiÅ¡kus ir ieÅ¡kinio pagrindas. Teismas nekeitė nei ieÅ¡kinio dalyko, nei pagrindo, todėl laikytini nepagrįstais apelianto teiginiai, jog pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pritaikė tinkamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias nagrinėjamÄ Å¡alių ginÄÄ .

Tai, jog teismo pasirinka teisinė argumentacija nesutampa su ieškiniuose nurodyta, negali būti traktuojama kaip išėjimas už ieškinio ribų.

2. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, kadangi jo metu paskola realiai suteikta nebuvo. Kad Paskolos sutartis bÅ«tų negaliojanti jos pripažinti negaliojančia atskirai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nereikia. Teismui sprendimo motyvuose nurodžius, kad Paskolos sutartis laikytina niekiniu sandoriu, laikytina, jog Paskolos sutarties negaliojimo klausimas yra iÅ¡spręstas.

3. Apeliantui neginčijant savo pareigos grÄ Å¾inti ginčo sumÄ Ä¯monei, kiti skunde nurodyti argumentai vertintini kaip itin formalÅ«s. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl bylos faktinių aplinkybiųIÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovui K. V., kaip UAB „Restauracija“ vadovui, ėjusiam Å¡ias pareigas iki 2014 m. vasario 23 d., per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2014 m. vasario 13 d., pagal 11 kasos iÅ¡laidų orderių buvo iÅ¡mokėta 428 902 Lt įmonės pinigų (avansas) prekėms ir paslaugoms pirkti (t. 1, b. l. 25-35). Dalį pinigų atsakovas grÄ Å¾ino, daliai įmonės tikslams panaudotų lėšų pateikė iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau įmonei liko skolingas 424 724,32 Lt (t. 1, b. l. 16-19, 36-40).

Atsakovas 2014 m. balandžio 15 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡kelti UAB „Restauracija“ bankroto bylÄ . Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2014 m. rugsėjo 4 d.) iÅ¡kėlė įmonei bankroto bylÄ . Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad įmonė 2013 metais buvo nemoki (per vienerius metus mokėtinos skolos/įsipareigojimai, siekiantys 2 541 378 Lt, virÅ¡ijo bendrÄ Ä¯monės turtÄ , kurio vertė 2 317 490 Lt) (t. 1, b. l. 140-143). 2014 m. kovo 24 d.

UAB „Restauracija“, atstovaujama naujai paskirto bendrovės direktoriaus ir trečiojo asmens V. Å ., ir atsakovas K. V., kaip buvęs įmonė vadovas ir vienintelis įmonės akcininkas, sudarė Paskolos sutartį, pagal kuriÄ sandorio Å¡alys susitarė, kad atsakovui K. V. iÅ¡duotas ir negrÄ Å¾intas 424 700 Lt dydžio avansas laikytinas įmonės suteikta paskola atsakovui, kuriÄ pastarasis įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2016 m. kovo 24 d., mokėdamas už suteiktÄ paskolÄ 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas (t. 1, b. l. 49).

VMI kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo, remdamasi CK 6.66 straipsnio nuostatomis (actio Pauliana), prašė pripažinti negaliojančia 2014-03-24 paskolos sutartį, taikyti restitucijÄ ir priteisti BUAB „Restauracija“ 424 700 Lt. BUAB „Restauracija“ bankroto administratorius pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir piniginių lėšų priteisimo. Bankroto administratorius reikalavimus grindė taip pat CK 6.66 straipsnio nuostatomis, be to, nurodė, kad pinigai iÅ¡ atsakovo priteistini ir CK 6.237 straipsnio pagrindu kaip be pagrindo gautos lėšos.

Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinius tenkino, įmonei iÅ¡ atsakovo K. V. priteisė 123 001,62 Eur (424 700 Lt), tačiau taikė ne CK 6.66 straipsnio ir CK 6.237 straipsnių nuostatas, o pripažinęs, jog Paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, Å¡iÄ sutartį pripažintina niekine ir kad vadovaudamasis nuostolių atlyginimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis priteisė praÅ¡omÄ sumÄ . Apeliantas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tik procesinio pobÅ«džio argumentais.

Dėl ieÅ¡kinio ribų ir ginčo teisinio kvalifikavimoApeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinių reikalavimų ribų.Bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalykÄ nustato Å¡alys, teismas negali pakeisti nei ieÅ¡kinio pagrindo, nei dalyko, iÅ¡skyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas iÅ¡imtis. IeÅ¡kovas teismui pateikiamame ieÅ¡kinyje privalo nurodyti ieÅ¡kinio turinį sudarančias dvi sudedamÄ sias ieÅ¡kinio dalis – ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ .

IeÅ¡kinio dalykas – tai ieÅ¡kovo atsakovui teisme pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), tuo tarpu ieÅ¡kinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamÄ materialųjį teisinį reikalavimÄ (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui K. V., kaip UAB „Restauracija“ vadovui, per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2014 m. vasario 13 d., pagal 11 kasos iÅ¡laidų orderių buvo iÅ¡mokėta 428 902 Lt įmonės pinigų (avansas) prekėms ir paslaugoms pirkti (t. 1, b. l. 25-35).

Nors neženkliÄ dalį pinigų atsakovas grÄ Å¾ino, tačiau taip ir liko įmonei skolingas 424 700 Lt. 2014 m. kovo 24 d. UAB „Restauracija“, atstovaujama naujai paskirto bendrovės direktoriaus ir trečiojo asmens V. Å ., ir atsakovas K. V., kaip buvęs įmonė vadovas ir vienintelis įmonės akcininkas, sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ sandorio Å¡alys susitarė, kad atsakovui K. V. iÅ¡duotas ir negrÄ Å¾intas 424 700 Lt dydžio avansas laikytinas įmonės suteikta paskola atsakovui, kuriÄ pastarasis įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2016 m. kovo 24 d., mokėdamas už suteiktÄ paskolÄ 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas (t. 1, b. l. 49).

Taigi bÅ«tent ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje nurodė faktines aplinkybes - atsakovas iÅ¡ įmonės paėmė pinigus ir jų negrÄ Å¾ino, o vėliau dėl tų pinigų sudarė Paskolos sutartį, bei ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ pripažinti Paskolos sutartį negaliojančia ir įmonei iÅ¡ atsakovo priteisti 424 700 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog pirmos instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ sumÄ ir Paskolos sutartį ex officio pripažinęs niekine, bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdamas ieÅ¡kinių ribų, t.y. nesirėmė kitais faktais ar įrodymais nei kad buvo nurodžiusios Å¡alys, bei nepriteisė daugiau nei buvo praÅ¡oma, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Å¡iuo konkrečiu atveju BUAB „Restauracija“ yra bankrutuojanti įmonė, o pareikÅ¡tais ieÅ¡kiniais yra ginami įmonės kreditorių interesai. Bankroto procesas visada yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, kuris įpareigoja teismÄ bÅ«ti aktyviu, todėl nagrinėjamoje byloje bet kuriuo atveju teismas galėjo iÅ¡eiti ir už ieÅ¡kinio ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011 ir kt.).Taip pat apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pats pritaikyti teisės normas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, VMI kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo, remdamasi CK 6.66 straipsnio nuostatomis (actio Pauliana), prašė pripažinti negaliojančia 2014-03-24 paskolos sutartį, taikyti restitucijÄ ir priteisti BUAB „Restauracija“ 424 700 Lt. BUAB „Restauracija“ bankroto administratorius taip pat palaikė VMI reikalavimus, be to, nurodė, kad pinigai iÅ¡ atsakovo priteistini ir CK 6.237 straipsnio pagrindu kaip be pagrindo gautos lėšos. Akivaizdu, jog tiek VMI, tiek bankroto administratoriaus suformuluoti materialiniai reikalavimai buvo orientuoti bÅ«tent į ginčo pinigų sumos priteisimÄ iÅ¡ atsakovo įmonei ir Paskolos sutarties eliminavimÄ iÅ¡ civilinių teisinių santykių.

Pirmos instancijos teismas Paskolos sutartį pripažino niekine jÄ kvalifikavęs kaip apsimestinį sandorį, o 424 700 Lt priteisė kaip atsakovo įmonei padarytus nuostolius. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas negalėjo Paskolos sutarties pripažinti apsimestiniu sandoriu, kadangi ieÅ¡kinys buvo grindžiamas CK 6.66 straipsnio nuostatomis, kurių taikyti nebuvo jokio teisinio pagrindo.Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog bÅ«tent teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisinius santykius.

Kasacinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tik bylÄ nagrinėjantis teismas galutinai iÅ¡siaiÅ¡kina ginčo esmę, Å¡alių suformuluotus reikalavimus, o, iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ , sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas teisingas ginčo teisinis kvalifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015 ir kt.).

Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, ji skirta ne vien tik atitinkamų teisės normų pritaikymui; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas taikant bÅ«tent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2012 ir kt.). Taigi, nors ieÅ¡kovas ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jų nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, tačiau teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra tik bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kovų nurodytas teisinis ieÅ¡kinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir Å¡io nesaisto.Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių buvo kilęs ginčas dėl 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutarties teisėtumo.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus ir Å¡alių nurodytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo CK 6.66 straipsnio nuostatų taikymui, kadangi Paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris (CK 1.87 str.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė jo Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų.

Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ . Taigi tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai nustatė sÄ lygas, bÅ«tinas CK 1.87 straipsnio taikymui, iÅ¡analizavo ieÅ¡kinių ir atsiliepimo į jį faktinį pagrindÄ sudariusias aplinkybes (CPK 185 str.), bei skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikė aiÅ¡kų padarytos iÅ¡vados dėl to, jog 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, pagrindimÄ - Paskolos sutarties sudarymo metu pinigai atsakovui perduoti nebuvo, kas yra pagrindinis paskolos sutarties požymis, o Paskolos sutartimi buvo siekiama pridengti pinigų, kurie atsakovui buvo suteikti kaip avansas prekėms ir paslaugoms pirkti ir nebuvo sugrÄ Å¾inti įmonei, iÅ¡mokėjimÄ .Kvalifikavęs, kad ginčo sandoris yra apsimestinis, teismas pagrįstai pasinaudojo CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise niekinio sandorio faktÄ konstatuoti ex officio.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktÄ ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas reikalavimas ieÅ¡kinyje, praÅ¡ymas Å¡alių procesiniuose dokumentuose ar pareikÅ¡tas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iÅ¡ bylos Å¡alių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktÄ ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013 ir kt.).Jeigu sandoris sudaromas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo Å¡alys.

Konstatavęs, jog 2014-03-24 paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė nuostolių atlyginimÄ , reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti ir su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo nagrinėjamu atveju. Kaip ir nurodė teismas, atsakovo veiksmai, kai, įmonei esant sunkioje finansinėje padėtyje, iÅ¡ įmonės kasos yra iÅ¡imamos didelės pinigų sumos ir už jas teisės aktuose nustatyta tvarka nėra atsiskaitoma, vertintini kaip neteisėti veiksmai, dėl kurių įmonė prarado 424 700 Lt, t.y.

įmonei buvo padaryta žala. Akivaizdu, jog tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir įmonei padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju, kai pinigai buvo gauti iÅ¡ Ä®monės pagrįstai, t.y. pagal 11 kasos iÅ¡laidų orderių kaip avansas prekėms ir paslaugoms pirkti, todėl bankroto administratoriaus nurodyto CK 6.237 straipsnio, reglamentuojančio be pagrindo įgytų lėšų grÄ Å¾inimÄ , taikymui nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Beje, teisiÅ¡kai nepagrįstu laikytinas ir apelianto argumentas, kad ieÅ¡kinį dėl sandorio negaliojimo VMI galėjo reikÅ¡ti tik actio Pauliana pagrindu, o teismui Paskolos sutartį pripažinus negaliojančia kaip apsimestinį sandorį, VMI ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.

Å is apelianto argumentas nėra niekuo pagrįstas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųKiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (byloje pateikti du ieÅ¡kiniai, tačiau iÅ¡ teismo sprendimo rezoliucinės dalies neaiÅ¡ku, kuris ieÅ¡kinys buvo tenkintas; teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad Paskolos sutartis yra pripažinta negaliojančia, todėl laikytina, jog ji liko galioti ir kt.) kai yra pripažįstama pareiga grÄ Å¾inti ginčo sumÄ Ä¯monei, vertintini kaip itin formalÅ«s ir neturintys esminės reikÅ¡mės sprendžiant skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ .

Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Tačiau bet kuriuo atveju apeliantui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

Å alys negali niekinio sandorio patvirtinti. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiÅ¡kiai konstatuota, jog Paskolos sutartis yra niekinė, o teismo procesinis sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl privalu yra vykdyti ne tik rezoliucinę dalį, tačiau ir laikytis motyvuojamoje dalyje iÅ¡dėstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , apelianto turėtos Å¡ios instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidos nekompensuotinos (CPK 93 str., 302 str.), o vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų, t.y. BUAB „Restauracija“, į bylÄ pateikė įrodymus, jog, rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , patyrė 484 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios teisėjų kolegijos nuomone, vertintinos kaip tinkamai pagrįstos ir atitinkančios teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, todėl visa apimtimi priteistinos iÅ¡ atsakovo.

Dėl bylos procesinės baigtiesVadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir bylos aplinkybes bei priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo 2014-03-24 paskolos sutartį pripažino niekine ir BUAB „Restauracija“ iÅ¡ atsakovo priteisė 123 001,62 Eur nuostolių atlyginimo, todėl naikinti Å¡io sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju, nors tai ir nekeičia teismo sprendimo esmės, būtų tikslinga patikslinti skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, jog ieškiniai tenkinami ne visiškai, o iš dalies, kadangi vis dėlto nebuvo tenkintas ieškovų reikalavimas 2014-03-24 paskolos sutartį pripažinti negaliojančia, o Paskolos sutartį teismas ex officio pripažino niekine, taip pat prašoma priteisti pinigų suma nebuvo pripažinta, kaip be pagrindo išmokėta apeliantui suma, o pripažinta, jog atsakovas BUAB „Restauracija“ patyrė nuostolių prašomai priteisti sumai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,n u t a r i a:Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ , patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant jÄ taip:„IeÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti niekine 2014 m. kovo 24 d. paskolos sutartį, sudaryta tarp UAB „Restauracija“ K. V. dėl 424 700 Lt paskolos suteikimo. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Restauracija“ (į. k. 132471755) iÅ¡ atsakovo K.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 123 001,62 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt tris tÅ«kstančius vienÄ eurÄ ir 62 euro centus) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2014-05-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 429,29 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus 29 euro centus) advokato atstovavimo iÅ¡laidų.KitÄ ieÅ¡kinių dalį atmesti.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2 396,76 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir 76 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.“.Priteisti iÅ¡ atsakovo K.

V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Restauracija“ (į. k. 132471755) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė  Romualda Janovičienė  Nijolė Piškinaitė