2025-05-07 Nr. AB-8463-3-61-3-01433-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-579-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01433-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas F. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 25S72301 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta suteikti prieglobstį pareiškėjui Lietuvos Respublikoje bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas grindė tuo, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atgal į Lietuvą, net ir priėmus teigiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, nagrinėti jo prieglobsčio prašymą negrąžins. Nesustabdžius Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dėl Sprendimo pagrįstumo. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymą, tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas, t. y. pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala bei neužkertamas kelias realizuoti savo teises, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi tenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo nagrinėjamoje administracinėje byloje, priimtas pareiškėjo skundas, tačiau pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintas.

Teismas, vertindamas argumentus, dėl kurių, pareiškėjo manymu, turėtų būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pažymėjo, kad šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, grįsdamas tuo, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, skunde pareiškėjas nurodė, jog nesustabdžius Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dėl Sprendimo pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymą, tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas, t. y., pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala bei neužkertamas kelias realizuoti savo teises, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neegzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo negali būti tenkinamas.

Teismo vertinimu, skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimtinas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, ar pareiškėjas prima facie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, ar pareiškėjo reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundo argumentų, atlikus preliminarų reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, nėra akivaizdžių skundo reikalavimo nepagrįstumo požymių (tokių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas).

Pareiškėjo teigimu, jis siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (jis yra prieglobsčio prašytojai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 2 str. 20 d. prasme), todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus ir byloje esančius duomenis, laikytina, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y., negalima be abejonių teigti, jog pareiškėjo teiginiai, kad, jei sprendimo dalis dėl išsiuntimo būtų įvykdyta, kilmės valstybėje jis galėtų patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, yra nepagrįsti. Kartu, teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą – panaikinus atsakovo Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tokio Sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y., asmenį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atgal į Lietuvą, net ir priėmus teigiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, negrąžins.

Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo apskundimas nesustabdo Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymo, asmeniui nėra nustatytas savanoriškas terminas išvykti, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pavesta vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, todėl laikytina akivaizdu, kad nesustabdžius šio sprendimo vykdymo, pareiškėjas bus išsiųstas iš šalies iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dėl Sprendimo pagrįstumo.

Papildomai pareiškėjas nurodo, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdžius Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymą, tokiu būdu būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas, t. y. pareiškėjui nebus padaryta neatitaisoma žala galimybei pareiškėjui realizuoti savo teises, kartu užtikrinant ir atsakovo interesus, kadangi, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymas būtų sustabdytas tik laikinai, iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl šio Sprendimo teisėtumo nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo, nustatęs, jog pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 76 straipsnio 4 dalies 6 ir 8 punktais, 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu priėmė nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas įvykdyti sprendimą išsiųsti asmenį į užsienio valstybę ir asmuo dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai. Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 24S245213 buvo nusprendęs pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), sprendimą pavedant vykdyti VSAT. Minėtas sprendimas priimtas, nes asmens (pareiškėjo) buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas 2025 m. kovo 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti F. L. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Pareiškėjas teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo.

UTPĮ 139 straipsnyje yra reglamentuojamas apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymas. UTPĮ 139 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (2 p.). Pareiškėjo inicijuotas ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo nepatenka į UTPĮ 139 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąrašą atvejų, kai apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, todėl šioje byloje yra aktuali UTPĮ 139 straipsnio 2 dalis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento priimtu Sprendimu, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė nesutikimo argumentus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose keliamus reikalavimus, 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo turinį, nenustatė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą.

Pažymėtina, kad reikalavimų užtikrinimo priemonei taikyti pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto reikalavimų patenkinimo, tačiau vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Padarius išvadą, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo nurodomos užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 24S245213 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje pareiškėjas grindė argumentais, kad jei sprendimo dalis dėl išsiuntimo būtų įvykdyta, kilmės valstybėje pareiškėjas galėtų patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, o teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą – panaikinus atsakovo Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tokio Sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y., asmenį išsiuntus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo atgal į Lietuvą, net ir priėmus teigiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, nagrinėti jo prieglobsčio prašymą, negrąžins.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais VSAT veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-822/2023 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 70 str. 1 d.), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutarties dalį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė