e653b31c-b6ae-4192-b91e-cb7890dee1dc · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-1134-175/2016Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00876-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Algerdo UrbÅ¡io (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo M. R. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. liepos 29 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

M. R. bausmę atlieka pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, M. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2014 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2016 m. gruodžio 15 d.

Komisijos 2016 m. liepos 29 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos 2016 m. liepos 29 d. nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartyje konstatuota, kad nustatytų aplinkybių visuma neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistasis M. R. skunde praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2016 m. liepos 29 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ .Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieÅ¡inga Konstitucijai, Europos SÄ jungos teisės aktams ir įstatymų leidėjo valiai, todėl privalo bÅ«ti panaikinta. Nutartyje teismas pakartojo faktus iÅ¡ asmens bylos ir teiginius iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, bei ėmėsi iÅ¡ naujo nagrinėti komisijos jau iÅ¡spręstÄ lygtinio paleidimo klausimÄ .

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ savo nuomonę gali pareikÅ¡ti nukentėjusieji ir prokuroras. Nukentėjusių asmenų nėra, prokuroras jokių prieÅ¡taravimų dėl lygtinio paleidimo nepateikė. Taigi, nesant jokių prieÅ¡taravimų dėl komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimÄ , visiÅ¡kai nesuprantamos priežastys, dėl ko teismas priėmė nutartį netvirtinti komisijos nutarimo. Kyla klausimas, ar nutartis tikrai atitinka neÅ¡aliÅ¡kumo kriterijus, konstitucinį diskriminacijos draudimÄ , įstatymų leidėjo valiÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ ir teismų praktikÄ .

Nuteistasis M. R. nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimÄ patvirtinimo, turėtų bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar komisijos nutarimas priimtas su tokiais procedÅ«riniais pažeidimais, kurie lemtų nutarimo negaliojimÄ ir, ar tikrai lygtinis paleidimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å iuo atveju jokių procedÅ«rinių pažeidimų nebuvo padaryta. Pats teismas pripažino, kad visos sÄ lygos taikyti lygtinį paleidimÄ yra, tačiau vis tiek atsisakė tvirtinti komisijos nutarimÄ .

IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas nagrinėjamu klausimu turėjo kitokiÄ asmeninę nuomonę, nei iÅ¡dėstyta koleginiame komisijos nutarime. Toks pirmosios instancijos teismo nutarties subjektyvumas, prieÅ¡ingumas teismų praktikai, asmeninės teisėjo nuomonės prieÅ¡pastatymas kolegialiai komisijos nuomonei yra nesuderinami su konstitucine piliečio teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , pažeidžia konstitucinį teisinio tikrumo principÄ . Nutartyje nėra jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad lygtinis paleidimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad įstatyme yra aiÅ¡kiai nurodyti atvejai, kada lygtinis paleidimas netaikomas. Nei vieno iÅ¡ tokių atvejų nėra nustatyta. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje apibrėžti reikalavimai, kurie turi bÅ«ti iÅ¡pildyti, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų taikomas. Teismas pripažino, kad nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus. Tačiau teismas pateikė subjektyvų vertinimÄ , esÄ byloje esančių, teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Toks vertinimas yra atvirai diskriminacinis, nes tas pats teismas yra patvirtinęs komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo ženkliai didesnis, nei nuteistojo.

Nuteistasis pažymi, kad bÅ«tent komisija yra kompetentinga institucija, kuriai įstatymas suteikia kompetencijÄ nagrinėti kalinio atitikimÄ lygtinio paleidimo kriterijams. Komisija Å¡iuo atveju nenustatė, kad nuteistasis kriterijų neatitinka. PrieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ padaręs pirmosios instancijos teismas pasisakė vertinantis eilę aplinkybių, kurios, sutinkamai su BVK 157 straipsniu, iÅ¡ viso nėra vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . Ä® teismo vertintas aplinkybes atsižvelgiama atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal OASys metodikÄ .

Å iuo atveju tai ir buvo padaryta, nustatyta vidutinė (artimesnė žemai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Skunde nurodoma, kad įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnyje aiÅ¡kiai apibrėžė lygtinio paleidimo kriterijus, t. y. trys formalieji kriterijai ir vienas vertinamasis kriterijus – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant, sudaranti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. M. R. pažymi, kad formaliuosius kriterijus jis atitinka.

Dėl vertinamojo kriterijaus nuteistasis atkreipia dėmesį į nusikalstamo elgesio rizikos, kaip artimesnės žemai, vertinimÄ (64 balai skalėje nuo 41 balo iki 99 balų), Å¡io kriterijaus pokyčio (pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ) reikÅ¡mingumÄ (8 balai 59 balų skalėje). Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į itin maÅ¾Ä likusiÄ bausmės dalį (4 mėnesiai), nes BVK 158 straipsnis nustato, kad likus iki bausmės pabaigos mažiau, kaip 3 mėnesiams, taikyti lygtinį paleidimÄ nebetikslinga.

Å iuo atveju atsisakymas tvirtinti komisijos nutarimÄ turėtų bÅ«ti vertinamas kaip įstatymų leidėjo valios, įtvirtintos BVK 157 straipsnyje, neigimas. Skundžiamoje nutartyje, pasak nuteistojo, pasigendama aiÅ¡kių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad apeliantas galimai neatitinka aiÅ¡kių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Nutartis nėra aiÅ¡ki, prieÅ¡tarauja to paties teismo precedentams, todėl turi bÅ«ti panaikinta.Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Pasak prokuroro, apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nėra galimybės nuteistÄ jį taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jis yra padaręs reikiamas iÅ¡vadas ir daugiau nenusikals.Nuteistojo M. R. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad tvirtinti komisijos nutarimÄ ir nuteistÄ jį paleisti lygtinai nėra pagrindo. Apylinkės teismo nutartyje teisingai nustatyta, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra vidutinė, todėl turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant.

Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi ir pakankama, ir, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems suteistojo elgesio pokyčiams laisvėje. ManymÄ , kad nuteistajam taikoma probacija Å¡iuo atveju nebus sėkminga, patvirtina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, taip pat kitos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį pataisos įstaigoje apibÅ«dinančios aplinkybės. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistojo M.

R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 64 balais (iÅ¡ 168 galimų) ir tai rodo vidutinę nusikalstamo elgesio rizikÄ . Be to, nors nuo paskutinio svarstymo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 7 balais (nuo 71 balo iki 64 balų), iÅ¡lieka net penki pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; pastovaus pajamų Å¡altinio nebuvimas; gyvenimo bÅ«das, kurį įtakojo neatsakingas alkoholio vartojimas; aukÅ¡ta savivertė, kuri remiasi netinkamais standartais; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris siejamas su socialinių, prognostinių įgÅ«džių stoka, impulsyvumas, emocijų kontrolės problemos.

Vienas iÅ¡ nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra susijęs su ankstesniais teistumais (M. R. anksčiau teistas septynis kartus už įvairaus pobÅ«džio, tame tarpe ir labai sunkius, nusikaltimus). Nors Å¡is veiksnys yra nekintantis, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinime jis sudaro 20 balų nuo bendro 64 balų vertinimo. Taigi, Å¡iuo atveju 44 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai yra kintami, t. y. gali bÅ«ti mažinami nuteistojo pastangomis. Å iuo atveju bylos duomenys neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas siekdamas sumažinti jam nustatytÄ vidutinę nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai yra reikÅ¡mingi, byloje esančių duomenų visuma tokio nuteistojo vertinimo nepagrindžia. Nors, kaip minėta, nuteistasis lankė privalomas socialinės reabilitacijos programas, pozityvaus užimtumo programas „PilietiÅ¡kumo ugdymo kelias“, „Padėk sau“, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikti duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių programų lankymas reikÅ¡mingos įtakos pozityviems nuteistojo požiÅ«rio, mÄ stymo pokyčiams neturėjo ir reikÅ¡mingai nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo neįtakojo.

Nuteistasis, bÅ«damas anksčiau ne kartÄ teistas ir ne kartÄ atlikęs laisvės atėmimo bausmę, vertindamas savo nusikalstamÄ elgesį atsakomybę siekia perkelti aukoms, susiklosčiusioms aplinkybėms, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio kritiÅ¡kai nevertina, nėra linkęs pasimokyti, kartoja tas pačias klaidas (nusikaltimus sistemingai darė nuo 1976 m, nusikaltimai daromi neiÅ¡nykus teistumui, paleistas lygtinai pažeidė lygtinio paleidimo sÄ lygas). IÅ¡vadÄ , kad nuteistasis savo nusikalstamo elgesio nevertina kritiÅ¡kai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad nuteistasis, nors ir turėdamas priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, nesistengia jo atlyginti.

Pasak nuteistojo, ieÅ¡kinio jis neatlygina todėl, kad niekas nereikalauja jo atlyginti. Toks nuteistojo požiÅ«ris rodo, kad jis yra abejingas savo nusikalstamų veiksmų pasekmėms. Savo nusikalstamo elgesio kritiÅ¡kas vertinimas, suvokimas, kad teisei prieÅ¡ingas elgesys turi neigiamos įtakos ir sukelia neigiamas pasekmes kitiems asmenims, supratimas, kad nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ privaloma atlyginti ir maksimalios pastangos tam, kad žala bÅ«tų atlyginta arba bent sumažinta, leidžia manyti, kad nuteistas asmuo iÅ¡ savo neigiamo patyrimo pasimokė ir yra pasiruošęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo mÄ stymas, jo požiÅ«ris į nusikalstamÄ elgesį ir tokio elgesio sukeltas pasekmes tokios iÅ¡vados daryti neleidžia. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo pataisos procese neturi bÅ«ti laikomas objektu. Pats nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas tam, kad įrodyti, jog yra pasitaisęs, pataisos procese dalyvauti aktyviai. Nagrinėjamu atveju pateiktos medžiagos duomenys leidžia manyti, kad M. R. pataisos procese dalyvauja pasyviai, t. y. nededa pastangų tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu taikoma probacija gali bÅ«ti sėkminga.

Nuteistasis drausmine tvarka bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas vienÄ kartÄ . Tačiau nuo paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistasis skatintas nebuvo. Pataisos namuose dėl įdarbinimo nesikreipė, nors, kaip minėta, jis turi pareigÄ atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Vertinant nuteistojo nuostatas pastebėtina, kad nuteistojo nuostata į priežiÅ«rÄ nors ir teigiama, tačiau nuteistasis, suprasdamas, kad buvimas visuomenės nariu reiÅ¡kia teises ir pareigas, vis tik pareigų yra linkęs iÅ¡vengti.

Å i aplinkybė taip pat leidžia abejoti probacijos sėkmingumu, kadangi probacija neiÅ¡vengiamai yra susijusi ne tik su nuteistojo bausmės atlikimo režimo palengvinimu, bet ir su atitinkamų draudimų laikymusi ir įpareigojimų vykdymu. Nuteistasis M. R. skunde teigia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimÄ kai yra nustatytos visos formaliosios BVK 157 straipsnio taikymo sÄ lygos, pažeidė pakartotinio baudimo principÄ , įstatymų leidėjo valiÄ , tačiau toks teiginys yra nepagrįstas.

Ä®statymų leidėjas, prieÅ¡ingai negu skunde tvirtina nuteistasis, lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja nuteistasis. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Nuteistojo argumentai, kad tas pats teismas kitiems asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika buvo didesnė, taikė lygtinį paleidimÄ , neįpareigoja teismo lygtinį paleidimÄ taikyti ir nuteistajam M. R.. Kiekvienu atveju dėl lygtinio paleidimo taikymo sprendžiama individualiai, įvertinus visas nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu apibÅ«dinančias aplinkybes, kurios kiekvienu atveju nėra identiÅ¡kos. Dėl skundo argumentų, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ , nuteistojo atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas, demonstravo akivaizdžias diskriminacines nuostatas, kolegija pažymi, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir yra paremti tik paties nuteistojo subjektyviu įsitikinimu, kad jo atžvilgiu lygtinis paleidimas turėjo bÅ«ti taikomas.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas.

SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu. Å iuo atveju pagrindo abejoti nutartį priėmusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu nėra. Nuteistasis taip pat nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti teismÄ buvus neobjektyviu ir Å¡aliÅ¡ku. Viena tai, kad nuteistojo netenkina teismo priimtas sprendimas, nėra pagrindas abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Taip pat nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiu, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ , jį diskriminavo.

Kaip minėta, dėl lygtinio paleidimo taikymo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai ir vien tai, kad teismas nepatvirtino komisijos nutarimo taikyti lygtinio paleidimo nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis buvo diskriminuotas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti.

Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygos nurodytos BVK 157 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai dar kartÄ Ä¯vertino aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, patikrino, ar svarstant šį klausimÄ nebuvo padaryta pažeidimų, ir priėmė pagrįstÄ bei motyvuotÄ sprendimÄ komisijos nutarimo netvirtinti nenustačius vienos iÅ¡ lygtinio paleidimo sÄ lygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri yra bÅ«tina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai esant vidutinei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pritariama skundžiamoje nutartyje padarytai iÅ¡vadai, kad nenustatyta akivaizdi ir pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl lygtinis paleidimas jam netaikytinas.

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar padarė procesinių pažeidimų, turėjusių įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl apylinkės teismo nutartis paliktina galioti, o nuteistojo skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo M.

R. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                               JÅ«ratė Jakubonienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Algerdas UrbÅ¡ys