2025-01-22 Nr. AB-1364-3-61-3-01100-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-102-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01100-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. B. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl administracinių aktų panaikinimo, žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja O. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. P-165-2024 „Dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo O. B.“ ir 2024 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. P-182 „Dėl Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. P-166 „Dėl O. B. atleidimo“ pakeitimo“ bei grąžinti į darbą, taip pat priteisti 3 000 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2024 m. rugpjūčio 28 d. vyko pirmosios instancijos teismo posėdis, kurio metu teismas pareiškėjai išaiškino teisę patikslinti skundą dėl deliktinės atsakomybės (ar patirta deliktinė žala), pateikti papildomą reikalavimą dėl Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. P-166 panaikinimo bei pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, nurodant dėl kokių priežasčių terminas praleistas, taip pat įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis, patvirtinančius, kad ji yra profesinės sąjungos narė, ir profesinės sąjungos įstatus dėl atstovavimo teisės.

2024 m. spalio 16 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-166 bei grąžinti ją į darbą, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos – 5 884,90 Eur ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. P-166 panaikinimo pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. kovo 8 d. sirgo, todėl prašė nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą papildomo reikalavimo pateikimui bei patikslintą skundą priimti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą patikslino skundo reikalavimui dėl Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. P-166 panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjai buvo išaiškinta teisė ginčyti Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-166, tačiau pareiškėja minėto įsakymo neginčijo, todėl ši galimybė jai pakartotinai buvo išaiškinta 2024 m. rugpjūčio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu. Pareiškėja patikslintame skunde nenurodė, kada ji sužinojo apie ginčijamą aktą, tačiau į bylą pateiktas ginčijamas Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 22 d. įsakymas patvirtina, kad pareiškėja su juo susipažino tą pačią, t. y. 2024 m. vasario 22 d. Taigi, pareiškėja skundą teismui dėl šio įsakymo turėjo vėliausiai pateikti 2024 m. kovo 22 d., tačiau to nepadarė ir tik 2024 m. rugpjūčio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu, praėjus daugiau nei 5 mėnesiams, pareiškėja pateikė teismui skundą dėl įsakymo panaikinimo, teismui pakartotinai išaiškintus teisę ginčyti aktą.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus teismas nenustatė objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių delsimą pateikti skundą dėl Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. P-166 panaikinimo. Elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, pareiškėja, sužinojusi apie ginčijamą aktą, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių ir laiku įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, tačiau neveikė operatyviai, delsė paduoti skundą teismui ir tokiais neatidžiais veiksmais pati sukūrė neigiamas pasekmes. Taigi, teismas nenustatė objektyvių priežasčių, sąlygojusių termino praleidimą.

Pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimai dėl grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos atlyginimo, teismo teigimu, yra analogiški, kaip ir administracinėje byloje Nr. I3-8142-505/2024, todėl šią patikslinto skundo dalį taip pat atsisakyta priimti.

Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalimi, kaip pateiktą praleidus terminą tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį, priimti naują sprendimą bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pareiškėja atskirajame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog pareiškėja buvo atleista Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. P-182 (toliau – ir Įsakymas 2), kuris yra Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. P-165-2024 (toliau – ir Įsakymas 1) tęsinys bei kuris ir lėmė pareiškėjos atleidimą.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja 2024 m. gegužės 7 d. pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, jog ginčija Įsakymą 2. Atleidimą pareiškėja vertina nepagrįsta ir neproporcinga tarnybine nuobauda.

Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu jai buvo išaiškinta teisė teikti papildomą reikalavimą dėl Įsakymo 1 panaikinimo bei prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėja teismui pateikė nedarbingumo pažymą ir nurodė, kad terminas praleistas dėl ligos. Pareiškėja buvo be pagrindo įpareigota ginčyti Įsakymą 1 dėl atleidimo fakto, nors įsakymas nebuvo įsiteisėjęs (nors pareiškėja faktiškai atleista nuo 2024 m. kovo 12 d., su Įsakymu 2 susipažino 2024 m. kovo 13 d., o dar 2024 m. kovo 12 d. vykdė tarnybines pareigas). Be to, pareiškėja ginčijo Įsakymą 2, kuriuo ir buvo atleista iš tarnybos, jame pasikeitė tiek atleidimo diena, tiek atleidimo pagrindas, kuris ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką.

Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir rėmėsi tik atsakovo pozicija, nesivadovavo ginčui aktualiais teisės aktais. Pareiškėjos manymu, terminas skundui paduoti dėl skundžiamų įsakymų šiuo atveju nebuvo praleistas (Įsakymu 1 ir 2 apskundimo terminas automatiškai prasitęsė iki 2024 m. kovo 13 d). Esant pareiškėjos nurodytai teisės aktų kolizijai, turi būti taikomas valstybės tarnautojui palankesnis teisinis reguliavimas.

Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir pažymi, kad prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nagrinėjimo proceso stadijoje teisinis reguliavimas nesuteikia teisės atsakovui pateikti teismui argumentus dėl pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių bei teikti juos patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, remiasi tik pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bei jo pateiktais skundo padavimo termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą.

2024 m. spalio 16 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. P-166 „Dėl O. B. atleidimo“ bei grąžinti į darbą, taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos 5 884,90 Eur ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti terminą Vilniaus apygardos teismo kanclerio 2024 m. vasario 22 d. įsakymui Nr. P-166 „Dėl O. B. atleidimo“ ginčyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. kovo 8 d. pareiškėja sirgo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. spalio 23 d. nutartimi patikslintą skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktais.

ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja skundą teismui pateikė 2024 m. kovo 21 d., pirmosios instancijos teismui 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi nustačius trūkumus, pareiškėja 2024 m. balandžio 12 d. pateikė patikslintą skundą, pirmosios instancijos teismui 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi nustačius trūkumus, pareiškėja 2024 m. gegužės 7 d. pateikė patikslintą skundą, kurį 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti, išsiuntė atsakovams pateikti atsiliepimus. 2024 m. birželio 5 d. atsakovas Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą, 2024 m. birželio 5 d. atsakovas Vilniaus apygardos teismas pateikė atsiliepimą, 2024 m. birželio 25 d. pirmosios instancijos teismas nutartimi nutarė išsiųsti atsiliepimų į skundą nuorašus pareiškėjai. Po daugelio kitų teismo procesinių veiksmų pareiškėja 2024 m. spalio 16 d. pateikė patikslintą skundą. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos patikslintas skundas pateiktas praleidus ABTĮ 50 straipsnyje nustatytą terminą (per 14 dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos). Skundžiamoje nutarties dalyje taip pat nurodyta, kad teismas remiasi ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apribojimas teikti atskirąjį skundą dėl nutarties atsisakyti priimti patikslintą skundą nustatytas siekiant garantuoti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (ABTĮ 11 str.), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-492/2023). Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nutartis atsisakyti priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą neskundžiama atskiruoju skundu (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-624/2020; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-768-520/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-320-629/2021; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-166-624/2024).

Kadangi pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama, todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėja neturėjo teisės jį paduoti, o pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kuriuose tik lakoniškai nurodoma ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis. Taip pat kritiškai vertinamas ir skundžiamoje nutartyje pateiktas išaiškinimas pareiškėjai, kad dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą, galima teikti atskirąjį skundą. Tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, šie skundžiamos nutarties netikslumai nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo.

Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.).

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.).

ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu: apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (1 p.); apeliacinį skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti (2 p.); apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas (3 p.).

ABTĮ 138 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą buvo pradėtas nepagrįstai. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu ir 152 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos O. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė