2018-05-16 Nr. AB-10541-3-64-3-00609-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-312-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00609-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. PA-152-(10.1) ‚Dėl galimo valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas), skirti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai S. G. tarnybinę nuobaudą laikantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų ir normų, pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą viešą administravimą, taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes jį praleido dėl svarbių, ne nuo jo priklausančių, priežasčių – atsakovo pavėluotai atsiųsto Įsakymo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą kaip nenagrinėtinus teismų įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad pareiškėjas neturi teisės apskųsti Įsakymo, nes asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

III. Pareiškėjas M. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti nagrinėjimui mano skundą, ir įpareigoti teismą jį išnagrinėti.

Pareiškėjas pažymi, kad jis atsakymą į savo prašymą pradėti tyrimą gavo pavėluotai ir tik po to, kai kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą ir į atsakovą Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, todėl buvo pažeista jo teisė į gerą viešą administravimą.

Pareiškėjas nurodo, kad jo teisė į garbę ir orumą buvo pažeista, nes valstybės tarnautoja išvadino jį „žuliku“, nepateikdama jokių objektyvių įrodymų.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta ir pareiškėjui neaišku, į kurią instituciją jis turėtų toliau kreiptis, nors ABTĮ 104 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismui nutraukus bylą dėl nepriskirtinumo, privaloma nurodyti, į kurią instituciją reikia kreiptis.

Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jo skundą ir dalyje dėl įvardintos galimai pažeistos teisės į gerą viešąjį administravimą, nes ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jei jo teisė pažeista arba yra ginčijama jo teisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. PA-152-(10.1), skirti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai S. G. tarnybinę nuobaudą laikantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų ir normų, pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą viešą administravimą.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas kreipėsi į teismą nesutikdamas su Įsakymu, kuriuo pripažinta, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja S. G. tarnybinio nusižengimo nepadarė, ir iš jo kildina reikalavimą pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gerą viešą administravimą bei prašo skirti nuobaudą nurodytai atsakovo darbuotojai.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismais, pareiškėjas šiuo atveju neturi teisės apskųsti tarnybinio patikrinimo išvados, konstatuotos Įsakymu, kaip individualaus teisės akto būtent kito asmens (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos vedėjos S. G.) atžvilgiu, nes valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-851-552/2017). Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas jam nesukelia teisinių pasekmių, jame nėra suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, jais nėra keičiama pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis, todėl dėl nurodytų priežasčių nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (Taisyklių 49 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė