e651460e-99a3-4e9d-82ab-bbfa8c5a57e6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr. 1S-125-387/2018Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00048-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.2.; 3.1.18.3.; 3.3.2.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovo G. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsakovo turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria buvo iÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimai, n u s t a t ė :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu G. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį. Iš nuteistojo G. R. Š. miesto savivaldybei priteista 63 703,70 Eur (219 956,15 Lt). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl G. R. pripažinimo kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

G. R. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro civilinis ieškinys dėl 63 703,70 Eur Š. miesto savivaldybei priteisimo paliktas nenagrinėtas. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro civilinis ieškinys dėl 63 703,70 Eur Š. miesto savivaldybei priteisimo paliktas nenagrinėtas; panaikinta nuosprendžio dalis dėl G.

R. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir palikta galioti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalis dėl G. R. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį su pakeitimais: iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alintas didelės neturtinio pobÅ«džio žalos požymis; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iÅ¡Â G. R. Å . miesto savivaldybei priteista 63 703,70 Eur; Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro civilinis ieÅ¡kinys dėl 63 703,70 Eur Å . miesto savivaldybei priteisimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka pripažįstant teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Kitos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalys paliktos nepakeistos.Å iaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro civilinis ieÅ¡kinys patenkintas, iÅ¡ VÅ¡Ä® „P“ ir G. R. solidariai Å . miesto savivaldybės naudai priteista 63 703,70 Eur turtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi panaikino Å iaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Å iaulių apygardos teismas skundžiama 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi, kuri patikslinta 2018 m. balandžio 10 nutartimi, patenkino ieÅ¡kovo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui padaryti įraÅ¡Ä VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui G. R. priklausančio nekilnojamojo turto – pastato - kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės perleidimo draudimo.

Teismas nutartimi konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar tapti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymas.Atskiruoju skundu atsakovas G. R. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. ir 2018 m. balandžio 10 d. nutartis panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo – Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo G. R. atžvilgiu atmesti.Atskirajame skunde atsakovas G.

R. analizuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas bei teismų praktikÄ , susijusiÄ su laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo pagrindais ir nurodo kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo G. R. turtui neįvertino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumo, o bÅ«tent, neįvertino to, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo galimai turėtų bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže, kaip tai numato koncesijos sutartis, sudaryta tarp Å . miesto savivaldybės ir VÅ¡Ä® „P“.

Atsakovas atskirajame skunde pateikia su iÅ¡ koncesijos sutarties kylančių ginčų nagrinėjimo tvarka susijusiÄ teismų praktikÄ ir nurodo, kad pripažinus, jog byla teisme pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovams negalėjo bÅ«ti iÅ¡kelta, žemesnės instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės privalo bÅ«ti panaikintos.Atskirajame skunde nurodoma ir tai, kad žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė argumentų kodėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma atsakovui G.

R. turėtų bÅ«ti laikoma didele. Analizuodamas teismų formuojamÄ praktikÄ atsakovas teigia, kad teismas kiekvienu atveju turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, koks yra ieÅ¡kinio reikalavimų dydžio santykis su atsakovo turimu turtu ir tik pagal tai spręsti ar ieÅ¡kinio suma, įvertinus konkretų atsakovÄ , t. y. konkretų jo turimÄ turtÄ iÅ¡ tiesų kvalifikuotina kaip tokia, dėl kurios gali bÅ«ti apsunkinta bÅ«simojo teismo sprendimo įvykdymo galimybė. Atsakovo teigimu, Å¡iuo atveju žemesnės instancijos teismas to nepadarė.Remdamasis CPK nuostatomis bei teismų praktika atsakovas G.

R. skunde taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas G. R. nuo bylos pradžios bÅ«tų atlikęs kokius neteisėtus veiksmus, siekęs perleisti turtÄ ar kaip nors kitaip bloginęs savo turtinę padėtį. Anot atsakovo G. R., vien tai, kad G. R. buvo nuteistas, nesudaro pagrindo teigti, kad jis trukdys ar imsis veiksmų, kad galimai ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas nebÅ«tų įvykdytas. Taigi, atsakovo G. R. manymu, ieÅ¡kovas neįrodė realios grėsmės jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.

Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas pažeidė atsakovo G. R. teisę į tinkamÄ bylos procesÄ . Atsakovas tvirtina, kad neinformavus atsakovo G. R. apie pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o taip pat, apie jo nagrinėjimo laikÄ , nebuvo sudaryta galimybė rungimosi principo įgyvendinimui, todėl buvo pažeistos CPK 12 straipsnio nuostatos.IeÅ¡kovas – vieÅ¡Ä jį interesÄ byloje ginantis Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovo G.

R. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodoma, kad atsakovas G. R. nepagrįstai kvestionuoja ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindimo tikėtinumÄ . IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo, kad Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nustačius konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį bei nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys laikytinas pagrįstu.Remdamasis teismų praktika ieÅ¡kovas pažymi, kad atsakovo G. R. turtas yra panaÅ¡ios vertės kaip ir jam pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dydis, todėl Å¡iuo atveju tikimybė, jog atsakovas ieÅ¡kovo atžvilgiu gali elgtis nesÄ Å¾iningai, yra didesnė nei tuo atveju, kai pasekmės nėra reikÅ¡mingai keičiančios asmens turtinę padėtį.

IeÅ¡kovas taip pat pažymi, kad siekdamas paneigti tokiÄ iÅ¡vadÄ atsakovas galėjo pateikti papildomų duomenų, tačiau to nepadarė. Atsiliepimu taip pat nesutinkama ir su atsakovo atskirojo skundo teiginiu, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo turėtų bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže. IeÅ¡kovas nurodo, kad jo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra kilęs ne iÅ¡ komercinio ginčo, bet iÅ¡ nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, todėl sutarties nuostatos dėl arbitražinio nagrinėjimo negali bÅ«ti taikomos.

IeÅ¡kovas pažymi ir tai, kad jis yra vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis prokuroras, o ne koncesijos sutarties Å¡alis.Atsakovo G. R. atskirasis skundas netenkinamas.CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ä®statymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).Kaip jau minėta, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi panaikino Å iaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ , kuriuo buvo patenkintas Å iaulių apygardos prokuroro civilinis ieÅ¡kinys ir Å . miesto savivaldybės naudai iÅ¡ VÅ¡Ä® „P“ ir G. R. solidariai priteista 63 703,70 Eur turtinei žalai atlyginti, ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartyje pažymėta, kad Å . miesto savivaldybė ir VÅ¡Ä® „P“ 2006 m. birželio 8 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) koncesijos suteikimo sutartį (toliau – koncesijos sutartis), kurios 33.3 punkte numatyta, jog ginčai kylantys iÅ¡ sutarties, pirmiausia sprendžiami derybų bÅ«du, o remiantis 33.4 punktu – ginčai sprendžiami arbitraže. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčo Å¡alių sudarytas arbitražinis susitarimas galioja ir atsisakyti priimti ieÅ¡kinį dėl tų reikalavimų, dėl kurių nagrinėjimo arbitraže Å¡alys yra sudariusios galiojantį arbitražinį susitarimÄ .Atsakovo G.

R. teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo G. R. turtui neįvertino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pagrįstumo, o bÅ«tent, neįvertino to, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo galimai turėtų bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže, kaip tai numato koncesijos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieÅ¡kinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimÄ , ar ieÅ¡kovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , atliekamas tik preliminarus ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo vertinimas, kuris nereiÅ¡kia bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, o tik sudaro pagrindÄ Ä¯vertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ .IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad preliminarus Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas byloje jau buvo įvertintas.

Laikinosios apsaugos priemonės žemesnės instancijos teismo nutartimi buvo pritaikytos ne VÅ¡Ä® „P“, bet G. R., kuris nėra atsakovo nurodomos koncesijos sutarties Å¡alimi, jam taikoma deliktinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi pripažinta, kad D. R. buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir, kad nusikalstama veika Å . miesto savivaldybei padarė didelę žalÄ . Tuo pagrindu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras 2017 m. gegužės 25 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuris buvo iÅ¡nagrinėtas pirmosios instancijos teisme ir Å iaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu patenkintas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi minėtas Å iaulių apygardos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taigi ieÅ¡kovo byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atitinka preliminaraus pagrįstumo sÄ lygÄ .Antra sÄ lyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - tai reali grėsmė bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui konstatuoti leidžia aplinkybė, jog ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ta reikalavimų suma atsakovui G.

R. laikytina didele. Atsakovas G. R. atskirajame skunde teigia, kad skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma atsakovui G. R. laikytina didele ir kokia dėl to kyla grėsmė galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo atveju. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, jog teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti sumos dydžio atsakovui rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktu VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u.

Nors atsakovo G. R. teigimu teismas išsamiai neįvertino atsakovo turtinės padėties, pažymėtina, jog atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių su jo turtine padėtimi susijusių argumentų bei įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat remiasi VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta informacija, iš kurios matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė ir ieškiniu prašoma priteisti suma, yra panašios.

Todėl, atsižvelgiant į Å¡iuos duomenis sutiktina su žemesnės instancijos teismo argumentu, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui G. R. laikytina didele. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė, vien Å¡i aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali bÅ«ti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda iÅ¡saugoti jo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).Atsakovas G. R.

Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Teismo vertinimu, Å¡ios nusikalstamos veikos pobÅ«dis leidžia iÅ¡ dalies charakterizuoti atsakovo asmenybę sÄ Å¾iningumo aspektu bei spręsti dėl galimo atsakovo nesÄ Å¾iningumo ir siekio vengti galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo Å¡ioje byloje vykdymo.

Kaip minėta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad G. R. nusikalstama veika padarė Å . miesto savivaldybei didelę - 63 703,66 Eur žalÄ , o ta aplinkybė, jog atsakovas iÅ¡ esmės negali ginčyti žalos padarymo fakto taip pat didina tikimybę, jog ieÅ¡kovo atžvilgiu atsakovas gali elgtis nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pagrįstai pažymima ir tai, kad tikimybė, jog atsakovas ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo atveju elgsis nesÄ Å¾iningai tuo atveju kai jo turtas yra artimas ieÅ¡kiniu praÅ¡omai priteisti sumai, yra didesnė, nei kai Å¡i suma esmingai nekeičia atsakovo turtinės padėties.

Apeliacinės instancijos nuomone, Å¡ių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ manyti, kad nepritaikius atsakovo G. R. turtui laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad galimai ieÅ¡kovui palankaus sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar net tapti neįmanomu. Paminėtina, jog žemesnės instancijos teismo nutartimi atsakovui G. R. buvo pritaikytos mažiausiai jo teises varžančios laikinosios apsaugos priemonės – įraÅ¡as vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taigi atsakovas G.

R. turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ valdyti ir juo naudotis. Atsakovo G. R. atskirajame skunde taip pat teigiama, kad žemesnės instancijos teismui iÅ¡sprendus klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepraneÅ¡us apie tai atsakovui, buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo atsakovo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Remiantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, praneÅ¡ti atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Atsakovas G. R., nesutikdamas su žemesnės instancijos teismo nutartimi turėjo teisę dėl jos paduoti atskirÄ jį skundÄ , jis Å¡ia teise pasinaudojo, todėl pagrindo konstatuoti teismo padarytÄ CPK pažeidimÄ , nėra.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:             Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį ir jÄ papildančiÄ 2018 m. balandžio 10 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėjas                                                                                                             Algimantas Valantinas