2022-03-30 Nr. AB-7476-3-61-3-01591-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-65-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01591-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. P-293 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Prokurorų etikos komisija (toliau – ir Komisija) pateikė generaliniam prokurorui 2019 m. rugpjūčio 30 d. išvadą Nr. 1.6-18 „Dėl prokuroro J. R. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 5.2.2 ir 7.1 punktuose nustatytų principų reikalavimus, ir pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Papeikimas pasiūlytas skirti todėl, kad pareiškėjas, paminėdamas Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai komisijai (toliau – ir LRS komisija), atliekančiai parlamentinį tyrimą dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje, susitikimo su R. M. faktą ir jo metu aptartą teisminį procesą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro, savo iniciatyva nebūdamas minėto teisminio proceso dalyvis ir remdamasis iš esmės vien tik R. M. pasakojimu, kaip prokuroras reiškė abejones dėl proceso pagrįstumo ir (ar) šališkumo. Komisija taip pat nurodė, kad pareiškėjo komentarai LRS komisijai apie galimas sistemines prokuratūros veiklos ydas galėtų būti pateisinami visuomenės informavimo ir viešojo intereso tikslais, tačiau atkreipė dėmesį, kad prokuroras turi susilaikyti nuo nepagrįstų komentarų apie konkrečius kitų prokurorų kontroliuojamus ar kontroliuotus ikiteisminius tyrimus. Komisija Išvadoje konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas teikė komentarus apie konkrečias bylas ir ikiteisminius tyrimus (vadinamosios Garliavos ir Vijūnėlės dvaro bylos), o šių komentarų pagrįstumas kelia rimtų abejonių. Generalinis prokuroras 2019 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija pritarė Išvados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso 5.2.2 ir 7.1 punktuose nustatytų principų reikalavimus, ir sutiko su Išvadoje nurodytu siūlymu skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

2.2. Prokurorų profesinė sąjunga (toliau – ir PPS) 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. T-2 nesutiko, kad pareiškėjui (PPS pirmininkui) būtų paskirta tarnybinė nuobauda. PPS nesutikimas buvo panaikintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu.

2.3. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta dėl jo, kaip PPS pirmininko, pasisakymų LRS komisijoje. Pareiškėjui, kaip PPS pirmininkui, dėl pasisakymų visuomenės informavimo priemonėse 2020 m. kovo 5 d. jau buvo skirta tarnybinė nuobauda – pažeminimas pareigose. Taigi, nors nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasisakymai buvo išreikšti ne visuomenės informavimo priemonėse, o LRS komisijoje, tačiau jų turinys iš esmės tapatus. Pareiškėjo statusas yra kitoks nei eilinio prokuroro. Sužinotą informaciją, kuri iš dalies buvo komentuota LRS komisijoje, lemia būtent jo, kaip PPS pirmininko, statusas. Kiti prokurorai įvairią informaciją pareiškėjui pateikia būtent dėl to, kad jis yra PPS pirmininkas. Šią aplinkybę pareiškėjas laikė svarbia, pabrėždamas, kad LRS komisijai pateiktos informacijos nebūtų žinojęs, jei nebūtų buvęs PPS pirmininkas. Pareiškėjui informaciją apie prokuratūroje esančias problemas buvo išsakę prokuratūros bendruomenės nariai, kreipdamiesi į jį, kaip PPS pirmininką (anksčiau – PPS pavaduotoją), o ir pačioje LRS komisijoje pareiškėjas dalyvavo ne kaip paprastas prokuroras, o kaip PPS pirmininkas, atstovaudamas prokurorams. Šiuo atveju pareiškėjas, kaip darbuotojų atstovas, vykdydamas savo funkcijas, privalo išreikšti savo nuomonę, ypač tais atvejais, kai jam yra žinomi įstaigos darbo organizavimo trūkumai.

2.4. Pareiškėjas į LRS komisiją buvo kviestas būtent dėl to, kad yra PPS pirmininkas. Į šią aplinkybę Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir atsakovas, Generalinė prokuratūra) neatsižvelgė, todėl, pareiškėjo nuomone, atsakovas siekia susidoroti su jo darbuotojams (prokurorams) atstovaujančiu PPS pirmininku, kuris išsakė jam žinomą informaciją apie atsakovo darbo organizavimo trūkumus ir problemas.

2.5. Abi tarnybinės nuobaudos (tiek pažeminimas pareigose, tiek papeikimas) yra skirtos ne tik dėl to paties pažeidimų turinio (pasisakymų apie prokuratūros sistemoje egzistuojančias ydas), bet ir už tuos pačius Kodekso pažeidimus ir už tuos pačius veiksmus. Neaišku, kodėl buvo nustatytas Kodekso 7.1 punkto pažeidimas, kuriame kalbama apie prokuroro bendravimą su visuomenės informavimo priemonėmis, nors ši tarnybinė nuobauda buvo skirta dėl pasisakymų LRS komisijoje, kuri nėra visuomenės informavimo priemonė. Tai patvirtina, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, neįsigilino į faktinę situaciją ir formaliai pritaikė tuos pačius pagrindus tarnybinei nuobaudai skirti kaip ir tarnybinės nuobaudos pažeminimo pareigose atveju (administracinė byla Nr. el3-2860-1047/2020).

2.6. Išvadoje yra nurodyta, kad tokie pareiškėjo pasisakymai būtų pateisinami visuomenės informavimo ir viešojo intereso tikslais. Tačiau, kodėl vienu atveju jo, kaip PPS pirmininko, veiksmai ir pasisakymai apie sistemines prokuratūros veiklos ydas vertintini kaip galimai pateisinami viešojo intereso tikslais, o kiti – kaip nepateisinami. Neaišku, kodėl pareiškėjo atlikti veiksmai nelaikyti tęstiniais, kokiu pagrindu skirta nuobauda. Tęstinio nusižengimo atveju asmens neveikimo ar veikimo atskirais laikotarpiais tarnybinės atsakomybės taikymo prasme negalima vertinti skirtingai, nes tęstinis nusižengimas iš esmės yra vienas nusižengimas, padarytas viena veika, kuri tik tęsėsi tam tikrą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neva pažeidė ne tik tuos pačius Kodekso straipsnius, bet ir tarnybinį nusižengimą padarė tais pačiais veiksmais – pasisakymu apie prokuratūros ydas ir apie tam tikras rezonansines bylas. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą laikyti atskira tarnybine nuobauda.

2.7. Susidaro tokia situacija, kai po pirmųjų pasisakymų visuomenės informavimo priemonėse dar 2019 metų balandžio mėnesį, jis nebegali atlikti jokių veiksmų (viešų pasisakymų), veikdamas kaip PPS pirmininkas. Skirta tarnybinė nuobauda laikytina dar viena priemone, siekiant apriboti jo, kaip PPS pirmininko, įgaliojimus.

2.8. Sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais, nes tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta dėl jo, kaip PPS pirmininko, požiūrio, nuomonės apie visą prokuratūros ir politinę sistemą apskritai, darbo organizavimą, rezonansines bylas. Persekiojimas už profesinės sąjungos veiklą ir išsakomą kritiką parodo atsakovo vadovybės siekį sugniuždyti PPS pirmininką. Pareiškėjo išsakyta kritika buvo susijusi su Generalinėje prokuratūroje esančiomis ydomis, prokuratūros darbo organizavimu bei politiniais sprendimais, tikėtina, darančiais įtaką prokuratūros darbui. Dėl šių aspektų pareiškėjo išsakyta kritika turi būti vertinama kaip nepažeidžianti įstatymų, Kodekso reikalavimų, priimtina ir reikšminga viešojo intereso tikslais.

2.9. Antra nuobauda skirta neproporcingai už iš esmės tokius pačius pažeidimus. Net jei ir būtų prielaidų manyti, kad jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra neproporcinga. Skiriant tarnybinę nuobaudą, privalėjo būti atsižvelgta ir į asmenį charakterizuojančias aplinkybes, tarnybos trukmę, buvusias (esamas) tarnybines nuobaudas, asmens skatinimus, kitas aplinkybes, lėmusias galimo tarnybinio pažeidimo padarymą.

2.10. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta praleidus Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) įtvirtintą 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą. Ši aplinkybė tik dar kartą parodo, kad tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skiriamos siekiant su juo susidoroti ir jį diskredituoti.

3. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi surinktą medžiagą, Išvadoje nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. gegužės 29 d. liudijo LRS komisijoje dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje. Komisija nustatė, kad tam tikrais pasisakymais (bylų vežiojimas, bylų laikymas seife ir kt.) pareiškėjas skleidė gandus ir pažeidė Kodekse nustatytą padorumo principą (5.2.2 p.). Komisija taip pat įvertino susitikimo su R. M. faktą ir pokalbį bei nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso 7.1 punkto reikalavimus. Pareiškėjo skundo argumentai, kad nuobauda jam buvo skirta dėl to, kad yra PPS pirmininkas, skirta diskriminaciniais motyvais, yra nepagrįsti ir paneigti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5096-595/2019. Teismai konstatavo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta ne dėl jo narystės PPS, o tai reiškia ir ne dėl diskriminavimo dėl narystės PPS. Kitų argumentų, paneigiančių teismų jau nustatytas išvadas, pareiškėjas nepateikė. Nors pareiškėjas nurodė, kad viešai pasisakydamas kritikavo valstybės institucijų ir pareigūnų darbą bei reiškė savo įsitikinimus, tačiau pareiškėjo pasisakymai yra dezinformacinio pobūdžio ir neatitiko Kodekso reikalavimų. Nesutiktina su skundo argumentais, kad skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo darbo stažą, kitas charakteristikas. Išvadoje į tai buvo atsižvelgta. Skiriant tarnybinę nuobaudą, pareiškėjas jau turėjo galiojančią nuobaudą, tačiau jam buvo skirta švelnesnė nuobauda. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino atsakovas nurodė, kad Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytas maksimalus 36 mėnesių terminas nuo veikos padarymo dienos. Posėdis LRS komisijoje vyko 2019 m. gegužės 29 d., nuobauda skirta 2020 m. balandžio 3 d., taigi terminas nėra praleistas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo J. R. skundą tenkino, panaikino Įsakymą ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 1 028 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Prokurorų etikos komisijoje buvo išnagrinėtas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. 2019 m. birželio 10 d. kreipimasis Nr. 17.9-8186 „Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. R. galimai padarytų pažeidimų“. Kreipimesi buvo nurodyta, kad pareiškėjas, 2019 m. gegužės 29 d. LRS komisijoje liudydamas dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje, savo pasisakymais galbūt pažeidė Kodekse nustatytus padorumo ir nepiktnaudžiavimo įgaliojimais principus.

6.2. Komisija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, paminėdamas LRS komisijai susitikimo su R. M. faktą ir jo metu aptartą teisinį procesą (procesus) dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro, nebūdamas minėto teisinio proceso dalyvis ir remdamasis iš esmės vien tik R. M. pasakojimu, reikšdamas abejones dėl proceso pagrįstumo ir (ar) šališkumo, pažeidė Kodekso 5.2.2 ir 7.1 punktų nuostatas, ir pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

6.3. Generalinis prokuroras 2019 m. rugpjūčio 30 d. rezoliucija pritarė Išvados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad pareiškėjas pažeidė Kodekso 5.2.2 ir 7.1 punktuose nustatytų principų reikalavimus, ir sutiko su Išvados siūlymu paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

6.4. Generalinė prokuratūra su 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 17.2-3991 „Dėl sutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – prokurorų profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariui“ kreipėsi į PPS, prašydama suteikti sutikimą paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. PPS 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. T-2 informavo, jog nesutinka, kad pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda. Generalinė prokuratūra su 2019 m. rugsėjo 13 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl PPS nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą PPS valdymo organo nariui panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5096-595/2019 Generalinės prokuratūros prašymą patenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį.

6.5. Generalinė prokuratūra 2020 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. P-293 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. skyrimo“ paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

7. Teismas aptarė Prokuratūros įstatymo 391 straipsnio 1–2 dalis, 21 straipsnį, 41 straipsnio 1, 4, 6–8 dalis ir nurodė, kad Prokuratūros įstatyme nepateiktas tikslus apibrėžimas, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena. Teismas analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu ir nagrinėjamu atveju nenustatė byloje Prokuratūros įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių, kurioms esant nuobauda galėtų būti skiriama vėliau kaip po 36 mėnesių nuo nusižengimo padarymo dienos. Teismas pažymėjo, kad Prokuratūros įstatyme nėra nustatyta išimtis dėl nuobaudos skyrimo termino, susijusi su ginčo dėl profesinių sąjungų nesutikimo skirti nuobaudą išsprendimu teisme, o Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti yra naikinamasis, jam pasibaigus tarnybinės nuobaudos skyrimas negalimas.

8. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio 1–2 dalis, nurodė, kad nei Profesinių sąjungų įstatyme, nei Prokuratūros įstatyme nėra nustatyta, kad į Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą yra neįskaičiuojamas laikas, per kurį yra nagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos pareigūnui skyrimo ir darė išvadą, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikytina 2019 m. rugpjūčio 30 d., kai buvo priimta Komisijos Išvada. Teismas konstatavo, kad generalinis prokuroras galėjo skirti nuobaudą iki 2020 m. vasario 29 d. įskaitytinai, tačiau ji buvo paskirta 2020 m. balandžio 3 d., t. y. praleidus Prokuratūros įstatyme nustatytą 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminą.

9. Teismas sprendė, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta praleidus Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytą imperatyvų 6 mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai paskirti, šis termino praleidimas yra esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas, todėl tai yra teisinis pagrindas panaikinti Įsakymą. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą dėl esminio procedūrinio pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p.).

10. Spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas aptarė ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.19 punktus, vertino byloje esančius bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir sprendė, jog pareiškėjo prašomos priteisti sumos už atskiras teisines paslaugas neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 11. Atsakovas Generalinė prokuratūra apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. R. skundą atmesti.

12. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

12.2. Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per 6 mėnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 36 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Maksimalus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas yra 36 mėnesiai nuo veikos padarymo dienos. Pareiškėjas veiką padarė 2019 m. gegužės 29 d. (pareiškėjo pasisakymų LRS komisijoje diena). Įsakymas priimtas 2020 m. balandžio 3 d., t. y. nepraleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo termino. Anksčiau paskirti tarnybinės nuobaudos Generalinė prokuratūra neturėjo galimybės dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių, kadangi turėjo laikytis teisės aktuose nustatytų privalomų procedūrų. Nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. tarp Generalinės prokuratūros ir PPS vyko ginčas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Įsakymas priimtas kitą dieną po ginčo pabaigos. Šių procedūrų nesilaikymas sudarytų profesinių sąjungų valdymo organų nariams prielaidą piktnaudžiauti teise bei išvengti tarnybinės atsakomybės.

12.3. Teisės aktuose numatytų privalomų procedūrų laikymasis, kai jos nustatyta tvarka dar yra ginčijamos ir nagrinėjamos dviejų instancijų administraciniuose teismuose (nesant procesinio delsimo ar vilkinimo), negali būti pagrindas kaltam asmeniui išvengti tarnybinės atsakomybės. Priešingu atveju būtų nepagrįstai paneigtas atsakomybės neišvengiamumo principas. Generalinė prokuratūra elgėsi sąžiningai, operatyviai ėmėsi veiksmų ištirti pareiškėjo tarnybinį nusižengimą ir priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Administracinėje byloje Nr. eI-5095-595/2019 (ginčas su profesine sąjunga) būtent pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė priešpaskutinę termino apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą dieną (2020 m. sausio 15 d.). Taigi atsakovas elgėsi sąžiningai, o pareiškėjo elgesys prisidėjo prie terminų eigos. Maksimalus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas – 36 mėnesiai nuo veikos padarymo dienos – nebuvo praleistas. Kitoks teisės aiškinimas ir taikymas sudarytų prielaidas nepagrįstai išvengti patraukimo atsakomybėn įstatyme numatytais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3140-556/2019).

12.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą daro nepagrįstu ir neteisėtu tik tuomet, jei tokie atvejai trunka ilgiau ir tarnybinė nuobauda paskiriama jau praėjus naikinamajam nuobaudos skyrimo terminui, skaičiuojamam nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos (nurodytu atveju – 36 mėnesiai). Esant Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytai pareigai prieš skiriant tarnybinę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą (kaip šiuo atveju – pareiškėjui), kreiptis išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo, ir dėl to užtrukus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai ilgiau nei nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinės nuobaudos paaiškėjimo dienos (nurodytu atveju – 6 mėnesiai), šio termino praleidimas neturėtų būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, jei išpildoma antroji imperatyvi šios nuostatos sąlyga – nepraėjo maksimalus terminas, skaičiuojamas nuo nusižengimo padarymo dienos (nurodytu atveju – 36 mėnesiai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1427-575/2018).

12.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios reikšmės sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-765/2013). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, o vieno mėnesio (nagrinėjamu atveju – 6 mėnesių) nuobaudos skyrimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių – privalomo kreipimosi į profesinę sąjungą, siekiant gauti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tačiau nepraleidus naikinamojo vienerių metų (nagrinėjamu atveju – 36 mėnesių) nuobaudos skyrimo termino. Priešingai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-170/2004; 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-3129/2011; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1927-629/2018).

13. Pareiškėjas J. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

13.1. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta atsakovui žinant ir suprantant, kad 6 mėnesių terminas buvo praleistas. Ši aplinkybė bei aplinkybė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo antroji iš eilės, tik dar kartą parodo, kad visos tarnybinės nuobaudos pareiškėjui buvo skiriamos siekiant su juo susidoroti ir jį diskredituoti. Teismas teisingai sprendė, kad procesiniai tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir suformuluota aiškia teismų praktika, suteikia pagrindą panaikinti Įsakymą.

13.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (2011 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-945/11). Nagrinėjamu atveju motyvuota Komisijos Išvada buvo surašyta 2019 m. rugpjūčio 30 d. Šios Išvados pagrindu tą pačią dieną generalinio prokuroro rezoliucija buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimtas 2020 m. balandžio 3 d., vadinasi, tarnybinė nuobauda skirta praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams nuo sužinojimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą momento, t. y. praleidus Prokuratūros įstatyme įtvirtintą 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminą.

13.3. Nurodytas terminas skirti nuobaudai yra naikinamasis, tai reiškia, kad jam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi vieningo išaiškinimo, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka ilgiau nei 6 mėnesius dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nevertinami kaip tokia išimtis (2015 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-537-520/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1057-520/2015). Taigi, ne tik Profesinių sąjungų įstatymas, Prokuratūros įstatymas nenumato išimčių, kuomet 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui nėra laikytinas išimtimi. Kitų išimčių, leidžiančių pratęsti minėtą teisės aktai nenumato, o numatytos išimtys nagrinėjamu atveju neegzistavo.

13.4. Nors prokurorams VTĮ nėra taikomas, ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškintina kaip analogija ir prokurorų tarnybos teisiniams santykiams. Teismų praktikoje išaiškinta, jog bendroji taisyklė yra ta, kad prokurorui tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio padarymo dienos nepraėjo šeši mėnesiai (Prokuratūros įstatymo 41 str. 6 d.), tačiau jei prokuroras padarė proceso įstatymų normų pažeidimą atlikdamas savo funkcijas (tai yra: priėmė neteisėtą sprendimą, atliko neteisėtą ikiteisminio tyrimo veiksmą, per įstatymų nustatytą terminą nepriėmė būtino sprendimo ar neatliko būtino ikiteisminio tyrimo veiksmo), tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos nepraėjo trisdešimt šeši mėnesiai (Prokuratūros įstatymo 41 str. 7 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1419/11). Nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta nesant nei vienam iš šių išimtinių pagrindų, kuomet tarnybinė nuobauda gali būti skiriama per 36 mėnesių laikotarpį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. pareiškėjas nepriėmė neteisėto spendimo, neatliko neteisėto ikiteisminio tyrimo veiksmo, nebuvo susijęs su jokiais ikiteisminio tyrimo veiksmais. Todėl visiškai neteisėtas ir nepagrįstas yra atsakovo argumentas, kad tarnybinei nuobaudai pareiškėjui skirti galioja 36 mėnesių terminas.

13.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad individualus administracinis aktas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, teismo gali būti panaikintas ne dėl kiekvieno formalaus nukrypimo nuo teisės aktų nustatytos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą (pvz., įstatymo nustatytų nuobaudos skyrimo terminų nesilaikymas; pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą, ar nuobaudos paskyrimas neturint teisės aktų nustatytų įgaliojimų ir pan.). Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobauda ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o tuo pačiu ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-538-146/2015).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. P-293, kuriuo pareiškėjui J. R. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino, nes konstatavo, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas paskirta praleidus Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytą imperatyvų 6 mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai paskirti, todėl generalinio prokuroro Įsakymą panaikino dėl esminio procedūrinio pažeidimo.

16. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikant ir aiškinant materialiosios teisės normas, bei nukrypus nuo teismų praktikos.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

18. Šiame kontekste paminėtina, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra: tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, t. y. Išvados patvirtinimo (surašymo) diena – 2019 m. rugpjūčio 30 d. (joje nurodytas nusižengimo padarymo laikas, t. y. 2019 m. gegužės 29 d.), o pareiškėjui tarnybinė nuobauda (pastaba) Įsakymu paskirta 2020 m. balandžio 3 d., atsižvelgiant, kad buvo kreiptasi į Prokurorų profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą ir PPS sprendė dėl sutikimo patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn bei teismuose buvo nagrinėjamas PPS 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. T-2 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui pagrįstumas (t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3506-575/2020 patvirtino pirmosios instancijos teismo poziciją, jog PPS 2019 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. T-2 nėra pagrįstas).

19. Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per 6 mėnesius nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo paaiškėjimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 36 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos; šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytais atvejais (proceso dalyviai ar kiti asmenys, jeigu prokuroro padarytas pažeidimas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu – dėl prokuroro proceso veiklos) tarnybinė nuobauda gali būti paskirta per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šioje byloje prokuroras buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ne dėl savo proceso veiklos, todėl jam tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 30 d., bet ne vėliau kaip per 36 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 29 d. Aiškinant Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatą pabrėžtina, kad 36 mėnesių terminas yra naikinamasis (atkreiptinas dėmesys į formuluotę „ne vėliau“), tačiau 6 mėnesių terminas tokiu nėra. Pareiškėjo cituojama bendroji taisyklė, kad prokurorui tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo arba prokuroro vardą žeminančio poelgio padarymo dienos nepraėjo 6 mėnesiai (41 str. 6 d.), tačiau jei prokuroras padarė proceso įstatymų normų pažeidimą atlikdamas savo funkcijas (tai yra: priėmė neteisėtą sprendimą, atliko neteisėtą ikiteisminio tyrimo veiksmą, per įstatymų nustatytą terminą nepriėmė būtino sprendimo ar neatliko būtino ikiteisminio tyrimo veiksmo), tarnybinė nuobauda gali būti paskirta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos nepraėjo 36 mėnesiai (41 str. 7 d.) (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1419/2011), nebėra aktuali ir šioje byloje nebegali būti taikoma, nes buvo suformuluota galiojant kitai, jau neaktualiai Prokuratūros įstatymo redakcijai.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą daro nepagrįstu ir neteisėtu tik tuomet, jei tokie atvejai trunka ilgiau ir tarnybinė nuobauda paskiriama jau praėjus naikinamajam nuobaudos skyrimo terminui (šiuo atveju – 36 mėnesiams). Esant Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytai pareigai prieš skiriant tarnybinę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą (kaip šiuo atveju – pareiškėjui), kreiptis išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo, ir dėl to užtrukus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrai ilgiau nei Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatytas 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos prokurorams skyrimo terminas, šio termino praleidimas neturėtų būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu, jei išpildoma antroji imperatyvi šios nuostatos sąlyga – nepraėjo 36 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos. Taip aiškinant ir taikant Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatas, iš esmės būtų užtikrintas viešosios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansas. Paminėtina, kad tokios praktikos iš esmės panašaus pobūdžio situacijose laikėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje panašaus pobūdžio administracinėje byloje Nr. A-1927-629/2018 ir 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje panašaus pobūdžio administracinėje byloje Nr. A-1427-575/2018, kai buvo pateiktas išsamus išaiškinimas dėl jau nebegaliojančiame Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute nustatytų analogiškų terminų taikymo tuo atveju, kai tam, kad būtų galima skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, yra reikalingas profesinės sąjungos sutikimas.

21. Kadangi šiuo atveju tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, t. y. Išvados patvirtinimo (surašymo) diena – 2019 m. rugpjūčio 30 d., o pareiškėjui tarnybinė nuobauda (pastaba) Įsakymu paskirta 2020 m. balandžio 3 d., atsižvelgiant, kad buvo kreiptasi į Prokurorų profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą ir PPS sprendė dėl sutikimo patraukti pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn bei teismuose buvo nagrinėjamas PPS 2019 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. T-2 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui pagrįstumas (t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. balandžio 1 d.), nėra pagrindo pripažinti Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyto 6 mėnesių nuobaudos skyrimo termino praleidimą esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu, kadangi, pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepraėjus naikinamajam 36 mėnesių terminui nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 29 d., todėl ši nustatyta aplinkybė nelemia paskirtos nuobaudos neteisėtumo, o Įsakymo nedaro nepagrįstu ir neteisėtu.

22. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios reikšmės sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-765/2013). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, o 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių – privalomo kreipimosi į PPS, siekiant gauti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tačiau nepraleidus naikinamojo 36 mėnesių nuobaudos skyrimo termino. Priešingai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-3129/2011).

23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 7 dalies nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas. Kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino tik terminų laikymąsi, o nepasisakė dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės, tai byla, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24. Bylinėjimosi išlaidų klausimas, neįvertinus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės, nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė