2020-04-29 Nr. CB-5003-2-55-3-02062-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2038

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02062-2018-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. balandžio 23 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pirklių klubas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Pirklių klubas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų naujovės“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pirklių klubas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys A. S., A. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „SIV grupė“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.82 straipsnį, nepaisė kasacinio teismo išaiškinimų, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda, taip pat kad sandorių pripažinimas negaliojančiais yra paskutinė/kraštutinė priemonė, siekiant apginti pažeistas teises, nes konstatavo, jog ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymas buvo susijęs su kitų susitarimų tarp susijusių asmenų vykdymu, kurių neįvykdžius, ginčijami sandoriai tapo nenaudingais ieškovui.

Nors teismas pripažino, kad ieškovė naudą iš sandorių gauti galėjo, tačiau jos negavus (sandoriams tapus nenaudingiems), sandorius pripažino negaliojančiais. Teismo išvados dėl atsakovės nesąžiningumo pagrįstos tik pavienių bylos aplinkybių ir ieškovės paaiškinimų įvardijimu, nesant analizės ir argumentavimo, be to, susijusios su kitų susitarimų, susijusių su ginčo sutartimis, neįvykdymu. Todėl teismas netinkamai taikė ir aiškino sąžiningumo prezumpcijos institutą ir šiuo klausimu nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.

Atsakovė kelia klausimą, ar ginčijamo sandorio patvirtinimu CK 1.79 straipsnio prasme gali būti pripažintas vienos iš ginčijamo sandorio šalies (turinčios teisę nuginčyti sandorį) atstovo su kita ginčijamo sandorio šalimi vėliau sudarytas kitas tos pačios rūšies sandoris, perimant dalį ginčijamu sandoriu įgytų teisių ir jų neginčijant toje pačio byloje dėl pradinių sandorių nuginčijimo. Teismai, konstatavę ieškovės teisių pažeidimą, iš esmės nevertino ir nenustatinėjo, ar jos teisės negali būti apgintos kitomis gynybos priemonėmis ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimo, kad šios aplinkybės turi būti vertinamos, taip pat pažeidė sutarties laisvės ir privalomumo principus.

Teismams pripažinus, kad ginčijami reikalavimo teisių perleidimo sandoriai buvo susieti su trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SIV grupė“ atpirkimo teisės įgyvendinimu/užtikrinimu, ieškinys turėjo būti atmestas, nes jokie reikalavimai, susiję su minima atpirkimo teise ar kitais susitarimais šioje byloje nebuvo reiškiami. Teismas iš esmės konstatavo, kad būtent ieškovės atstovas buvo nesąžiningas, bet savo sprendimu vis tiek apgynė nesąžiningo subjekto – ieškovės – tariamai pažeistas teises, taip pažeisdamas CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis); nespręstini atsakovės prašymai sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą ir atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Pirklių klubas“ (į. k. 126389524) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. balandžio 23 d. Swedbank banke, mokėjimo Nr. 2680.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis