e6493ca4-8d3b-4257-bd76-2945f264ff7e · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1772-980/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00254-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 4 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei, dalyvaujant ieškovės R. S. atstovui, advokato padėjėjui A. V., atsakovės N. B. atstovei advokatei M.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį atsakovams Ž. Å ., N. B. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 6079,01 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovės R. S. sÅ«nus N. B., veikiantis (duomenys neskelbtini) įgaliojimo pagrindu, ir atsakovas Ž.

Å . 2019 m. kovo 1 d. sudarė 2 kambarių, 66,59 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nuomos sutartis sudaryta iki 2022 m. kovo 6 d. Nors nuomos sutartis buvo pasiraÅ¡yta tik su atsakovu Ž. Å ., realiai butas buvo iÅ¡nuomotas ir bute visÄ nuomos laikotarpį gyveno ir atsakovė N. B.. Butas atsakovams buvo perduotas naudotis 2019 m. kovo 6 d. buto priėmimo-perdavimo aktu. Atsakovams nuomos teisės pagrindais buvo perduotas tvarkingas, Å¡varus butas, su baldais ir kita įranga. Atsakovai iÅ¡nuomotame bute gyveno iki 2021 metų pabaigos. 2022 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovės sÅ«nus nuvyko pasiimti buto raktų, juos rado paliktus paÅ¡to dėžutėje.

Įėjęs į butÄ ieÅ¡kovės sÅ«nus pamatė, kad butas buvo smarkiai apgadintas, nuniokotas. Buvo apraÅ¡inėtos buto sienos, nuplėšyti tapetai, apdaužytos grindjuostės, sugadinta lango ritininė užuolaida, iÅ¡sukta balkono lango atidarymo rankena, sugadinta spintelė prieÅ¡kambaryje, kambaryje esančios spintelės pavirÅ¡ius pÅ«slėtas ir dėmėtas bei sugadintos durelės, taip pat apgadinta lova, sugadintas komodos stalčius, apgadintas ir suteptas (dėmėtas) minkÅ¡to sėdimo kampo pavirÅ¡ius (medžiaga).

Vonios patalpoje sugadintas ventiliatorius, išdaužta dalis sienos plytelės, didžiulė išdaužta vonios dugne. Tualeto patalpoje sulaužyti du laikikliai, sulaužyta dalis sienos, esančios už unitazo. Virtuvės patalpoje nebebuvo virš stalo pakabinamos spintelės, tualeto patalpoje nebebuvo pakabinamų lubų trikampio formos segmento, vonios kambaryje nebebuvo virš kriauklės pakabinamo veidrodžio. Taip pat dingęs žurnalinis staliukas. Minėtos aplinkybės užfiksuotos antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Atsakovai turi atlyginti ieÅ¡kovei 479 Eur turtinę žalÄ už sugadintus baldus, 5 951,07 Eur - už buto remontÄ pagal specialistų sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ , 594,55 Eur - už 1 kambario remonto darbus, 598,84 Eur už 2 kambario remonto darbus, 853,05 Eur - holo remonto darbai, 452,77 Eur - koridoriaus remonto darbai, 863,92 Eur - virtuvės remonto darbai, 119,14 Eur - koridoriuko remonto darbai, 527,98 Eur - WC patalpos remonto darbai, 1620,49 Eur - vonios patalpos remonto darbai, 320,33 Eur - kiti darbai (119,97 Eur statybinio laužo valymas; 200,36 Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas), iÅ¡ viso 6430,07 Eur.

Atsakovai nesumokėjo komunalinių mokesčių už 2021 m. gruodžio mėnesį. Juos ieÅ¡kovė padengė iÅ¡ nuomos sutarties pradžioje atsakovų sumokėto 500,00 Eur užstato. Po Å¡io mokėjimo likęs užstato dydis – 351,06 Eur. Å ia suma mažintinas ir atsakovų ieÅ¡kovei padarytų nuostolių dydis, todėl patikslintu ieÅ¡kiniu iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 6 079,01 Eur. Atsakovė N. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tais reikalavimais sutinka iÅ¡ dalies.

Nurodo, kad atsakovė ir atsakovas Ž. Å . privalo įvykdyti prievolę ieÅ¡kovei lygiomis dalimis ir sutinka atlyginti ieÅ¡kovei 934,90 Eur žalÄ , be to, praÅ¡o, priimant byloje sprendimÄ , atsižvelgti į jos turtinę padėtį ir iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ . Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas nurodo, kad palaiko patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡o priteisti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio – 6 079,01 Eur nuostolius. Patikslino dėl paties žalos dydžio, kad paaiÅ¡kėjus, kad nuomos mokestis buvo sumokėtas, tai įskaitė nesumokėtus komunalinius mokesčius.

IeÅ¡kovės sÅ«nus pats apmokėjo 148,94 Eur už gruodžio mėnesio komunalinius patarnavimus, nes atsakovai jo nesumokėjo. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, jog galimai kažkiek žalos ir buvo padaryta nes jie gyveno bute su dviem vaikais ir ieÅ¡kovė iÅ¡nuomodama butÄ matė, kad Å¡eima yra su vaikais. Teismo posėdyje atsakovės N. B. atstovė su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, nurodė, kad atsakovė sutinka atlyginti ieÅ¡kovei 934,90 Eur žalÄ , o kitoje dalyje praÅ¡o jos atžvilgiu ieÅ¡kinį atmesti.

PraÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ ir iÅ¡dėstyti priteistÄ Å¾alos mokėjimÄ dėl jos blogos turinės padėties. Atsakovė palaiko savo pozicijÄ iÅ¡dėstytÄ pirminiame atsiliepime į ieÅ¡kinį. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovė jos sÄ skaita nori atlikti pilnÄ buto remontÄ . Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. atsakovas pervedė ieÅ¡kovės sÅ«nui 135,00 Eur už komunalinius patarnavimus, todėl likusi užstato suma yra 486,00 Eur. Mano, kad Å¡iÄ aplinkybę galėtų įrodyti kitas atsakovas.

Liudytojas N. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad butas nuomai buvo patalpintas į skelbimÄ , iÅ¡ pradžių atvyko apžiÅ«rėti atsakovų tėvai, kurie video vaizdu parodė butÄ atsakovams, nes jie tuo metu buvo Anglijoje. Vėliau atvyko buto apžiÅ«rėti patys atsakovai, jiems butas patiko, buvo pateikta nuomos sutartis, kuriÄ pasirašė atsakovas bei grynais sumokėjo depozito sumÄ . Nuomos mokesčio ir depozito dydis buvo nurodytas nuomos sutartyje. Butas buvo iÅ¡nuomuotas geros bÅ«klės, nes buvo atliktas buto remontas iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovei buvo žinoma, kad atsakovai nuomojamame bute gyvens su dvejais vaikais.

IÅ¡ pradžių ieÅ¡kovės sÅ«nus atvykdavo į butÄ , bet paskutinius tris mėnesiu nematė buto. Buto atstatymas kainavo apie 8 000 Eur. Buitiniu bÅ«du žmogus atliko statybos darbus, o ieÅ¡kovės sÅ«nus pirko medžiagas. Bendras buto vaizdas buvo tragiÅ¡kas. ŽiÅ«rėjo, kas stipriausiai buvo apgadinta. Visi kambariai buvo tapetuoti ir visi tapetai buvo sugadinti. Privaloma buvo keisti visuose kambariuose bei koridoriuje tapetus, nes jie buvo nuplėšyti ir jų nudažyti nebuvo įmanoma. Hole taip pat buvo keičiami tapetai, apvadukai, lubos buvo dažomos, nes nuimant apvadukus gadinosi lubos.

Vonia buvo, nes buvo įdauža. Taip pat keistos ir tualeto plytelės, nes sienoje buvo skylė. Veidrodis sudaužytas. Virtuvėje buvo pertapetuoti tapetai ir lubos perdažytos. Raktus ieÅ¡kovės sÅ«nus iÅ¡ buto paÅ¡to dėžutės pasiėmė 2022 m. sausio 1 d. Už 2021 m. gruodžio mėnesio komunalinius patarnavimus gavosi apie 140,00 Eur, atsakovai Å¡itos sumos nesumokėjo, tik sumokėjo nuomos mokestį. Depozitas buvo paimtas 500,00 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ atsakovas buvo informuotas tinkamai.

Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. S. sūnus N. B., veikiantis (duomenys neskelbtini) įgaliojimo pagrindu, ir atsakovas Ž. Š. 2019 m. kovo 1 d. sudarė 2 kambarių, 66,59 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. Ieškovė nurodo, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. šalys susitarė dėl 250,00 Eur nuomos mokesčio per mėnesį.

Nuomos sutartis sudaryta iki 2022 m. kovo 6 d. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovai iÅ¡sikraustė 2022 m. sausio 1 d., todėl teismas laiko Å¡iÄ faktinę aplinkybę nustatyta (CPK 187 straipsnis). Dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 6 079,00 Eur žalos atlyginimÄ (nuostolius), kurį sudaro 479 Eur turtinė žala už sugadintus baldus, 5 951,07 Eur - už buto remontÄ pagal specialistų sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ , 594,55 Eur - už 1 kambario remonto darbus, 598,84 Eur už 2 kambario remonto darbus, 853,05 Eur - holo remonto darbai, 452,77 Eur - koridoriaus remonto darbai, 863,92 Eur - virtuvės remonto darbai, 119,14 Eur - koridoriuko remonto darbai, 527,98 Eur - WC patalpos remonto darbai, 1620,49 Eur - vonios patalpos remonto darbai, 320,33 Eur - kiti darbai (119,97 Eur statybinio laužo valymas; 200,36 Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas), iÅ¡ viso 6 430,07 Eur, tačiau atsakovai nesumokėjo komunalinių mokesčių už 2021 m. gruodžio mėnesį.

Juos ieÅ¡kovė padengė iÅ¡ nuomos sutarties pradžioje atsakovų sumokėto 500 Eur užstato, todėl po Å¡io mokėjimo likęs užstato dydis – 351,06 Eur. Å ia suma mažintinas ir atsakovų ieÅ¡kovei padarytų nuostolių dydis, todėl patikslintu ieÅ¡kiniu iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 6 079,01 Eur. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ 6 079,00 Eur žalos atlyginimÄ .

Paaiškino, kad atsakovams išnuomotas butas buvo katik naujai įrengtas. Dėl atsakovų veiksmų buvo bute nuplėšyti tapetai, apdaužytos grindjuostės, sugadinta lango ritininė užuolaida, išsukta balkono lango atidarymo rankena, sugadinta spintelė prieškambaryje, kambaryje esančios spintelės paviršius pūslėtas ir dėmėtas bei sugadintos durelės, taip pat apgadinta lova, sugadintas komodos stalčius, apgadintas ir suteptas (dėmėtas) minkšto sėdimo kampo paviršius (medžiaga).

Vonios patalpoje sugadintas ventiliatorius, iÅ¡daužta dalis sienos plytelės, didžiulė iÅ¡daužta vonios dugne. Tualeto patalpoje sulaužyti du laikikliai, sulaužyta dalis sienos, esančios už unitazo. Virtuvės patalpoje nebebuvo virÅ¡ stalo pakabinamos spintelės, tualeto patalpoje nebebuvo pakabinamų lubų trikampio formos segmento, vonios kambaryje nebebuvo virÅ¡ kriauklės pakabinamo veidrodžio. Taip pat dingęs žurnalinis staliukas. Minėti pažeidimai nėra laikytini natÅ«raliu nusidėvėjimu, todėl atsakovai turi atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ už nurodytus apdailos, baldų ir sienų apgadinimus.

Atsakovė N. B. su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu reikalavimu sutiko iÅ¡ dalies, nurodydama, jog su atsakovu Ž. Å . gyveno kaip viena Å¡eima, turi du nepilnamečius vaikus. 2019 m. kovo 1 d. atsakovas Ž. Å . pasirašė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį atsakovų faktinės Å¡eimos gyvenimui. Nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2022 m. kovo 6 d. Neneigia, kad turi padengti žalÄ , tačiau nesutinka su ieÅ¡kinyje nurodytu žalos dydžiu. Sutinka, kad atsakovų Å¡eimai gyvenant bute buvo pabloginta jo bÅ«klė, tačiau remonto darbai, nurodyti lokalinėje sÄ matoje, didžiojoje dalyje nesuriÅ¡ti su atsakovų gyvenimu bute.

Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė ketina atlikti pilnÄ buto remontÄ atsakovų sÄ skaita. Sutinka, kad ieÅ¡kovei turi bÅ«ti atlyginta 400 Eur už dviejų kambarių tapetų nudažymÄ (buvo apraÅ¡inėti); 853,05Eur už holo remontÄ (pagal lokalinę sÄ matÄ ); 119,14 Eur už koridoriuko remontÄ (pagal lokalinę sÄ matÄ ); 41,61 Eur už WC laikiklius; 25,01 Eur už veidrodžio pritvirtinimo prie sienos vonios patalpoje; 80,00 Eur už sugadintÄ komodÄ ; 259,00 Eur už sugadintÄ staliukÄ ; 92,00 Eur už žurnalinį staliukÄ , kuris sudužo; iÅ¡ viso 1 869,81 Eur.

Mano, kad atsakovai privalo įvykdyti prievolę ieÅ¡kovei lygiomis dalimis (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.5 straipsnis), todėl sutinka atlyginti ieÅ¡kovei 934,90 Eur, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atsakovės atžvilgiu praÅ¡o atmesti. CK 6.576 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovų prievolės atlyginti nuostolius už buto bÅ«klės pabloginimÄ . Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, kokios bÅ«klės daiktas nuomotojui turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi bÅ«ti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grÄ Å¾intino daikto bÅ«klė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ .

Taigi Å¡alys yra laisvos susitarti, kokios bÅ«klės daiktas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas iÅ¡ esmės tokios pat bÅ«klės, kokios jis buvo prieÅ¡ jį perduodant nuomininkui. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kuriÄ reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamos pareigos grÄ Å¾inti daiktÄ nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nutraukus nuomos sutartį, nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiÅ«ra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

Nagrinėjamu atveju Å¡alys sudarė raÅ¡ytinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad tarp Å¡alių buvo sudarytas susitarimas, numatantis nuomininkų perduodamo buto bÅ«klę pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, nėra. Taigi, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ taikytinos CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatos. IeÅ¡kovė nurodo, kad praÅ¡omus priteisti nuostolius sudaro 479 Eur turtinę žalÄ už sugadintus baldus, 5951,07 Eur - už buto remontÄ pagal specialistų sudarytÄ lokalinę sÄ matÄ , 594,55 Eur - už 1 kambario remonto darbus, 598,84 Eur už 2 kambario remonto darbus, 853,05 Eur - holo remonto darbai, 452,77 Eur - koridoriaus remonto darbai, 863,92 Eur - virtuvės remonto darbai, 119,14 Eur - koridoriuko remonto darbai, 527,98 Eur - WC patalpos remonto darbai, 1620,49 Eur - vonios patalpos remonto darbai, 320,33 Eur - kiti darbai (119,97 Eur statybinio laužo valymas; 200,36 Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas).

IeÅ¡kovei įskaičius depozitÄ iÅ¡ viso suma sudaro 6 079,01 Eur. CK 6.500 straipsnyje numatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Vis dėlto, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei, siekiančiai pasinaudoti teise į nuostolių atlyginimÄ tenka pareiga įrodyti esminių patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimų buvimÄ , o atsakovai atsikirsdami į ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, turi pateikti duomenis, paneigiančius defektų buvimÄ , jų mastÄ ir pan. (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų iÅ¡ esmės grindžia antstolio J.

P. 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 2 duomenimis bei lokaline sÄ mata, be to, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės sÅ«nus iÅ¡samiai ir nuosekliai nurodė kiekvienÄ atliktÄ remonto darbÄ , apibÅ«dino apgadinimų požymius ir mÄ stÄ . Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, vertina, kad yra labiau tikėtina, jog nurodytame protokole užfiksuoti duomenys atitiko buto bÅ«klę nuomos sutarties nutraukimo metu. Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡sikėlė 2022 m. sausio 1 d.

Antstolis J. P. faktinių aplinkybių konstatavimÄ ginčo bute atliko 2022 m. sausio 6 d., t.y. praėjus penkioms dienoms po atsakovų iÅ¡sikėlimo. Antra, iÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktų fotonuotraukų matyti, kad iki faktinių aplinkybių konstatavimo butas nebuvo papildomai sutvarkytas, nenustatyta, kad į jį bÅ«tų įsikėlę ir jame apsigyvenę kiti asmenys. IeÅ¡kovė pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), foto nuotraukas, patvirtinančias buto bÅ«klę nuomos sutarties sudarymo metu, atsakovai neginčijo, kad pateiktos nuotraukos neatitiko buto bÅ«klės nuomos sutarties sudarymo metu.

Byloje pateiktas antstolio 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir fotonuotraukos patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), aprašinėtos buto sienos, nuplėšyti tapetai, apdaužytos grindjuostės, sugadinta lango ritininė užuolaida, išsukta balkono lango atidarymo rankena, sugadinta spintelė prieškambaryje, kambaryje esančios spintelės paviršius pūslėtas ir dėmėtas bei sugadintos durelės, taip pat apgadinta lova, sugadintas komodos stalčius, apgadintas ir suteptas (dėmėtas) minkšto sėdimo kampo paviršius (medžiaga).

Vonios patalpoje sugadintas ventiliatorius, išdaužta dalis sienos plytelės, didžiulė išdaužta vonios dugne. Tualeto patalpoje sulaužyti du laikikliai, sulaužyta dalis sienos, esančios už unitazo. Virtuvės patalpoje nebebuvo virš stalo pakabinamos spintelės, tualeto patalpoje nebebuvo pakabinamų lubų trikampio formos segmento, vonios kambaryje nebebuvo virš kriauklės pakabinamo veidrodžio. Byloje nenustatyta, kad nuomos sutarties sudarymo metu minėti daiktai būtų su ieškovės nurodytais pažeidimais.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad atsakovai turi atlyginti ieÅ¡kovei 6 079,01 turtinę žalÄ . Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai; jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Žala nepreziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Teismo posėdžio metu liudytojas N. B. paaiÅ¡kino, kad butas buvo iÅ¡nuomuotas geros bÅ«klės, nes buvo atliktas buto remontas iÅ¡ esmės. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrÄ aplinkybę, jis privalo jÄ patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), foto nuotraukas, patvirtinančias buto bÅ«klę nuomos sutarties sudarymo metu.

Taip pat pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų antstolio J. P. 2022 m. sausio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 2 duomenimis bei lokalinę sÄ matÄ . Atsakovas atsiliepimo į ieÅ¡kinį bei prieÅ¡prieÅ¡inių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovė tai pat neteikė savo skaičiavimų ir iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės pateiktos lokalinės sÄ matos nenuginčijo ir/ar juos paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, apsiribodama tik bendro pobÅ«džio paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, kad ieÅ¡kovė ketina atlikti pilnÄ buto remontÄ atsakovų sÄ skaita ir praÅ¡omas turtinės žalos atlyginimas, jos manymu, yra per didelis (CPK 178 straipsnis).

Visų pirma, byloje pateikta lokalinė sÄ mata. Antra, iÅ¡ lokalinės sÄ matos nustatyta, kad pagal faktÄ visi nurodyti remonto darbai buvo faktiÅ¡kai atlikti bei darbų kiekiai atitinka faktines aplinkybes. Trečia, nors atsakovė nesutinka iÅ¡ dalies su ieÅ¡kovės nurodyta remonto darbų kaina, tačiau nepateikė duomenų patvirtinančių, kad minėta kaina yra nepagrįsta, neatitinka rinkoje vyraujančių kainų. Atsakovė N. B. atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodo, kad atsakovai ieÅ¡kovei buvo palikę 500,00 Eur užstatÄ , tačiau už paskutinį mėnesį atsakovai neapmokėjo komunalinių mokesčių, kurių dydis - 148,94 Eur, todėl likęs užstato dydis 351,06 Eur.

Atsakovė N. B. nesutinka su tokiu ieÅ¡kovės teiginiu, nes už paskutinį mėnesį atsakovai sumokėjo 135 Eur už buto komunalinius mokesčius, t. y. 2021 m. gruodžio 22 d. Ž. Å . pavedimu pervedė į N. B. sÄ skaitÄ , todėl likęs užstato dydis 486,06 Eur, tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų nepateikė. Tačiau iÅ¡ byloje raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus 2021 m. gruodžio 23 d. už komunalinius patarnavimus sumokėjo už lapkričio mėnesį 148,94 Eur, o 2022 m. sausio 12 d.

– už gruodžio mėnesio komunalinius patarnavimus sumokėta 160,84 Eur. Å iÄ nesumokėtų komunalinių mokesčių sumÄ ieÅ¡kovės sÅ«nus apmokėjo iÅ¡ atsakovų palikto užstato. Po Å¡io mokėjimo likęs užstato dydis – 351,06 Eur, todėl akivaizdu, kad už gruodžio mėnesį sÄ skaitos ateina tik sausio mėnesį ir komunaliniai mokesčiai mokami už praeitÄ mėnesį. Taigi, ieÅ¡kovės pateiktos sÄ skaitos bei jų apmokėjimai paskaičiavimai, kurių atsakovas neginčijo, bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia ieÅ¡kinyje nurodytÄ atsakovų nepamokėtÄ sÄ skaitÄ . 2021 m. gruodžio mėnesį atsakovai su Å¡eimos nariais gyvenamÄ ja patalpa faktiÅ¡kai naudojosi, todėl privalėjo už paslaugas atsiskaityti (Civilinio kodekso 6.584 straipsnis).

Ieškovė prašo solidariai priteisti iš atsakovų 6 079,01 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė N. B. mano, kad atsakovai privalo įvykdyti prievolę ieškovei lygiomis dalimis CK 6.5 straipsnis), todėl sutinka atlyginti ieškovei 934,90 Eur. Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taigi, pagal bendrÄ civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tÄ Å¾alÄ , kuriÄ sukėlė savo veiksmais. Deliktinės atsakomybės atveju nustatytos iÅ¡imtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

Sutartinei civilinei atsakomybei bÅ«dinga tai, kad Å¡alis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai sutartiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiÅ¡kia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimÄ , visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali bÅ«ti taikoma deliktinė atsakomybė.

Sutartinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ar pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi, jeigu bendroji rÅ«pestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai Å¡ios pareigos pažeidimo prigimtis yra iÅ¡imtinai sutartinio pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021). Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, iÅ¡skyrus įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis).

Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, taip pat CK 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarioji pareiga tokiu atveju atsiranda pagal įstatymÄ . Bendras žalos padarymas reiÅ¡kia, kad žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys.

Pagal CK 6.279 straipsnio 4 dalį, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir Å¡ie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimÄ , tačiau nustatoma, kad iÅ¡ tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iÅ¡ tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo bÅ«ti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Tuo tikslu bylÄ dėl solidariosos atsakomybės taikymo nagrinėjantis teismas turi tirti ir vertinti įrodymus, o atsakovai turi pareigÄ Ä¯rodinėti prieÅ¡ingai, siekdami iÅ¡vengti civilinės atsakomybės. Prievolės solidarumas reiÅ¡kia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi, iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktÄ bei Å¡iose nutartyse nurodytÄ praktikÄ ). Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad atsakovė N. B. su atsakovu Ž. Å . bei dvejais vaikais gyveno kaip viena Å¡eima. 2019 m. kovo 1 d. Ž. Å . pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį atsakovų faktinės Å¡eimos gyvenimui.

Atsakovų Å¡eima nuomodamiesi butÄ (duomenys neskelbtini), savo veiksmais padarė žalos ieÅ¡kovės turtui. Todėl Å¡iuo atveju galioja CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija. Atsižvelgus į tai, kad atsakovai turi prievolę sumokėti ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 6079,01 Eur žalos atlyginimÄ todėl, ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų priteistina 6079,01 turtinės žalos atlyginimo. Dėl metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo/iÅ¡dėstymo Atsakovė praÅ¡o teismo, priimant byloje sprendimÄ , iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ devyniems mėnesiams po 103,90 Eur. Nurodė, kad su atsakovu Ž. Å . nebegyvena kartu, viena augina du nepilnamečius vaikus, todėl praÅ¡o atsižvelgti į jos turtinę padėtį. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir Å¡alis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neiÅ¡vengiama pasekmė.

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi bÅ«ti vykdomas (CPK 18 straipsnis). CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminÄ Ä¯vykdyti prievolei, kuriÄ skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikÅ¡mingų tikslų, o bÅ«tent užtikrinti socialinį teisingumÄ . Todėl atidėti ar iÅ¡dėstyti teismo sprendimo vykdymÄ galima tada, kai Å¡ito reikia dėl tam tikrų socialiai reikÅ¡mingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). Atidėdamas ar iÅ¡dėstydamas sprendimo įvykdymÄ , teismas pirmiausia turi atsižvelgti į Å¡alių turtinę padėtį.

Kadangi Å¡io straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymÄ galima atidėti ar iÅ¡dėstyti tik iÅ¡imtiniais atvejais. Teismo sprendimo vykdymÄ galima atidėti ar iÅ¡dėstyti, kai skolininko padėtis sunki arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimÄ . Teismas, iÅ¡dėstydamas teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui turi įsitikinti, kad bus užtikrintas jo įvykdymas ir nebus sumenkintas pats sprendimas bei pažeisti teisėti kreditoriaus interesai.

Spręsdamas, ar atidėti (iÅ¡dėstyti) teismo sprendimo vykdymÄ , teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principu. IÅ¡dėstydamas teismo sprendimo vykdymÄ tam tikram laikotarpiui teismas turėtų konstatuoti, kad asmens turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų bÅ«ti duomenų, jog ateityje ji gerės. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymÄ apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobÅ«džio sÄ vokos, nustatomos nagrinėjant konkrečiÄ situacijÄ (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3/2012).

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir iÅ¡dėstymo svarbus Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas – bÅ«tina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymÄ nebus neproporcingai pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pateikdama praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiančiais motyvais nurodė savo sunkiÄ materialinę padėtį, tačiau nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų pagrindžiančių nurodytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo bÅ«tino atidėjimo ar iÅ¡dėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (iÅ¡dėsčius) teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Pagrindas iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, jog CPK 284 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Nors teisingumo vykdymas, be kita ko, yra susijęs su realiu, tinkamu ir skubiu teismo sprendime nurodytų įpareigojimų įvykdymu, teismo sprendimas ne visada yra įvykdomas nedelsiant po jo įsiteisėjimo ir tokia situacija gali susiklostyti dėl įvairių priežasčių.

Teismo sprendimo nevykdymÄ gali lemti tiek skolininko nesÄ Å¾iningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimÄ , tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali bÅ«ti vykdomas jame nurodytu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019). Tuo atveju, kai asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti įsiteisėjusį teismo spendimÄ lemia objektyvios priežastys, teismas, įvertinęs konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, iÅ¡imtiniais atvejais gali modifikuoti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , be kita ko, atidėdamas atsakovui terminÄ , per kurį jis turi įvykdyti teismo sprendimÄ .

Tokia teismo teisė yra kildinama iÅ¡ CPK 284 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti. Vis dėlto pažymėtina, kad Å¡iuo teisės institutu negali bÅ«ti piktnaudžiaujama. Atsakovė nepagrindė bei nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, kad ji negalės įvykdyti teismo sprendimo, nors tokios aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes yra nustatyta bÅ«tent atsakovei (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2149/2013; 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-261-302/2022).

Atsakovė, praÅ¡ydama atidėti jam terminÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ , kaip minėta, rėmėsi aplinkybėmis, kad su atsakovu Ž. Å . nebegyvena kartu, viena augina du nepilnamečius vaikus. Tačiau pažymėtina, kad tokie atsakovės teiginiai yra daugiau deklaratyvÅ«s. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimo institutas, nors ir yra skirtas sureguliuoti iÅ¡skirtines situacijas, kai skolininkui yra objektyviai apsunkinta galimybė vykdyti teismo sprendimÄ , tačiau negali bÅ«ti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimÄ , iÅ¡vengimo instrumentas.

Bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylÄ , atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sÄ lygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sÄ skaita. PrieÅ¡ingas Å¡io instituto aiÅ¡kinimas ir taikymas reikÅ¡tų ne tik teisėtų kreditoriaus ir iÅ¡ieÅ¡kotojo interesų pažeidimÄ , bet ir teisingumo vykdymo esmės iÅ¡kreipimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-801-823/2016).

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, atmestinas atsakovės praÅ¡ymas atidėti teismo sprendimo įvykdymÄ (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Teismas pažymi, jog nors ieÅ¡kovė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma sudaro 6 430,07 Eur, už kuriÄ mokėtinas 145,00 Eur žyminis mokestis, tačiau pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus 6 079,01 Eur sumai, už kuriÄ mokėtinas 137,00 Eur žyminis mokestis.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, 8,00 Eur žyminio mokesčio permoka grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė patyrė 1 136,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 137,00 Eur žyminis mokestis už pareikÅ¡tus reikalavimus, 830,00 Eur už advokato teisines paslaugas ir 169,40 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ . Patenkinus 100,00 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų priteistina 1 136,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ atsakovų po 568,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas nusprendžia: tenkinti ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ solidarių atsakovų Ž. Å . ir N. B. 6079,01 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 6 079,01 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei R. S.. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. B. 568,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei R. S.. Priteisti iÅ¡ atsakovo Ž.

Å . 568,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei R. S.. Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei R. S. 8,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ Swedbank, AB, 2022 m. sausio 13 d., dokumento Nr.

1. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Viktorija Čiapaitė