e647d8b0-d581-4b2e-b7a4-2a11b89a6ef0 · Klaipėdos apygardos teismas

 Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-827-462/2012             (Proceso Nr. 4-24-3-00388-2012-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.; 79.1.             (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 19 d.Klaipėda               Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus PreikÅ¡aitis, raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdamas E. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimo, n u s t a t ė:

              E. J. 2012-05-11 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-05-11 apie 17.48 val. KlemiÅ¡kės I k., Klaipėdos r., vairavo automobilį ,,Renault 19“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,71 % girtumo laipsnis. Taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos liudijimo. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 16 punktų reikalavimus.               Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-06-06 nutarimu E. J. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., 1241 str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 1 300 Lt dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

Teismas, pripažindamas įrodyta, kad E. J. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, rėmėsi liudytojų policijos pareigÅ«nų A. B. ir L. G. parodymais, neblaivumo patikrinimo pažyma, tuo tarpu E. J. parodymus laikė neobjektyviais, siekiu iÅ¡vengti teisinės atsakomybės.               Klaipėdos apygardos teismas 2012-08-02 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-06-06 nutarimo dalį dėl E. J. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾ino iÅ¡ naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

KitÄ Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-06-06 nutarimo dalį (dėl E. J. nubaudimo 30 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d.) paliko nepakeistÄ .               Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatavo, kad jie yra prieÅ¡taringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad E. J. padarė ar nepadarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti ir bylos aplinkybėms visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti.

              Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu E. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ 1 250 Lt (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.              E. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimÄ ir bylÄ nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas jo kaltę iÅ¡ esmės grindė policininkų atlikto jo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais. Pačių pareigÅ«nų parodymai bei jo duoti paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės nesiskiria. Byloje nėra ginčo, kad policininkai jį aptiko prie automobilio vairo, kad bÅ«tent jis į alkotesterį įpÅ«tė 0,71 %, jog į alkotesterį pÅ«tė praėjus kelioms minutėms po pareigÅ«nų prisistatymo, kad prieÅ¡ pat patikrinimÄ buvo truputį vartojęs alkoholio.

Pagal alkotesterių naudojimo instrukcijÄ tam, kad jo parodymai bÅ«tų objektyvÅ«s, po alkoholio vartojimo iki tikrinimo turi bÅ«ti praėję ne mažiau, kaip 15 min. laiko tarpas, kitaip burnoje esantys alkoholio likučiai gali iÅ¡kreipti alkotesterio parodymus. Be to, kiekvienÄ kartÄ tikrinant turi bÅ«ti duodamas naujas antgalis pÅ«timui, kitaip tai irgi gali iÅ¡kreipti alkotesterio parodymus. Policijos pareigÅ«nai jam davė pÅ«sti į alkotesterį uždėję ne naujai iÅ¡pakuotÄ antgalį. Kadangi po jo alkoholio vartojimo nebuvo praėję daugiau kaip 15 min. iki tikrinimo (orientaciÅ¡kai 5-10 min.), tai jis nesutiko su alkotesterio parodymais.

Todėl kai tik jam buvo surašyti reikalingi dokumentai (ATP protokolas, buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo) jis pats nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę medicininės apžiūros atlikimui. Tai padarė nepraėjus valandai laiko nuo jo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Į ligoninę atvyko 2012-05-11 18.50 val., kur iš karto jam buvo atliktas medicininis patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta neblaivumo požymių. 18.50 val. jis buvo patikrintas alkotesteriu – rezultatas 0,00 %, 19.00 val. neblaivumo nustatymui iš jo buvo paimtas kraujas, kurio tyrimai buvo surašyti specialisto išvadoje Nr. T-A 4906/12(01), rezultatas – kraujyje etilo alkoholio nerasta. 19.05 val.

Pakartotinai buvo patikrintas alkotesteriu – rezultatas 0,00 %. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-22 nutartyje (Administracinė byla Nr. N444?1294/2010) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad byloje nesurinkus visų įmanomų įrodymų, kurie galėtų paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, teismo priimtas sprendimas laikomas skubotu ir neobjektyviu, todėl naikintinas.              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-08-07 nutartyje (Administracinė byla Nr. N261-3165/2009) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bÅ«tų galima konstatuoti asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, jog asmuo vairavo bÅ«damas neblaivus, t. y. turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis.

Toje pačioje nutartyje yra išaiškinta, kad nors administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo taikymas galimas tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti. Šioje byloje teismas, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-02 nutartį, paskyrė byloje teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo siekdamas pašalinti neaiškumus ir abejones dėl skirtingai nustatyto neblaivumo tarp policijos pareigūnų ir medikų.

Atlikus minėtÄ ekspertizę ji abejonių nepaÅ¡alino. Ekspertai konstatavo, kad atliekant medicininę apžiÅ«rÄ buvo padaryta keletas Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodikos), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505, pažeidimų, tačiau iÅ¡ ekspertizės akto turinio taip ir liko neaiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯takÄ medicininio patikrinimo rezultatams galėjo turėti Å¡ie pažeidimai, o tik iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad galbÅ«t ja nereikėtų vadovautis.

Be to, Å¡ie pažeidimai nustatyti tik atliekant bendrÄ asmens bÅ«klės vertinimÄ . Ekspertai nenustatė pažeidimų paimant ir tiriant mėginius, t. y. nenustatė, kad netinkamai buvo paimtas ir iÅ¡tirtas kraujo mėginys, kad netinkamai buvo tiriama alkotesteriu. Pagal Metodikos 2 p. medicininė apžiÅ«ra susideda ir bendro asmens bÅ«klės vertinimo, mėginių paėmimo ir tyrimo.               Apeliantas toliau teigia, jog, kaip jau minėta, policijos pareigÅ«nų atliktas matavimas parodė 0,71 %, o medikų atliktas tyrimas, kuris buvo padarytas net tris kartus (du kartus taip pat alkotesteriu, o trečias – paimtas kraujas), parodė 0,00 %.

Ekspertai, pasisakydami dėl tokio matavimų skirtumo, tik iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad neįtikėtina, kad per 1 val. taip galėtų skirtis tyrimų rezultatai, tačiau visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl tokie skirtumai galėtų bÅ«ti, nevertino, koks alkoholio pasikeitimas bÅ«tent jo organizme galimas per tÄ valandÄ dėl natÅ«ralių procesų. Ekspertizė taip ir neatsakė į teismo užduotÄ klausimÄ â€“ koks buvo jo neblaivumas tuo metu, kai prie jo prisistatė policijos pareigÅ«nai, o tik nurodė, kad pagal policijos pareigÅ«nų patikrinimÄ neblaivumas buvo 0,71 %.

Ekspertai visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, kad policijos pareigÅ«nai patikrinimÄ atliko pažeisdami tikrinimo tvarkÄ , nes jiems tokios aplinkybės net nebuvo nurodytos, t. y. nebuvo nurodyta, kad policijos pareigÅ«nai alkotesteriu matavimus atliko nepraėjus 15 min. po alkoholio vartojimo, kad tikrinimas buvo atliekamas naudojant ne naujÄ pÅ«timui skirtÄ antgalį, kad jis buvo pavartojęs keletÄ gurkÅ¡nių alaus.              Nors teismas ginčijamo nutarimo motyvuojamoje dalyje ir nurodo, kad jo atstovas nurodė, jog medicininiai dokumentai yra neiÅ¡samÅ«s, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes jo atstovas nurodė, kad bÅ«tent ekspertizės iÅ¡vada yra neiÅ¡sami, joje neįvertintos visos aplinkybės, neatsakyta į pagrindinį ekspertams užduotÄ klausimÄ .

Tokie policijos pareigÅ«nų ir medikų matavimų skirtumai gali bÅ«ti paaiÅ¡kinti tuo, kad patys policijos pareigÅ«nai nesilaikė matavimų atlikimo tvarkos, todėl jų nustatyti matavimų parodymai buvo iÅ¡kraipyti.              Apeliantas toliau nurodo, kad vertėtų prisiminti prieÅ¡ keletÄ metų per televizijÄ rodytÄ vienÄ laidÄ , kuriÄ vedė ArÅ«nas Valinskas ir kurios metu buvo daromi eksperimentai, kokiÄ Ä¯takÄ neblaivumo nustatymui turi tam tikras tam tikro alkoholinio gėrimo kiekis, bei kokiÄ Ä¯takÄ tam turi tam tikru momentu atliekamas matavimas alkotesteriu.

Minėtoje laidoje buvo pamatuota alkotesteriu iÅ¡ karto po to, kai asmuo iÅ¡gėrė kelis gurkÅ¡nius alaus. Tada alkotesteris parodė apie 0,7 %. Atlikus pakartotinį matavimÄ po 15 min. alkotesteris parodė praktiÅ¡kai 0. Taip yra todėl, kad matuojant alkotesteriu iÅ¡ karto po alkoholio vartojimo, alkotesteris fiksuoja alkoholio kiekį ne iÅ¡kvėptame ore, o burnoje, kadangi jis nespėja per tokį laikÄ iÅ¡ burnos iÅ¡garuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo (toliau Taisyklių) 2 p. 4 d. numato, kad neblaivumas – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, bÅ«sena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iÅ¡kvėptame ore, kraujyje, Å¡lapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose virÅ¡ija įstatymuose ar Å¡ių Taisyklių 3 punkte nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ normÄ .

              Alkotesteriu bÅ«tina nustatyti neblaivumÄ ne pagal burnoje esantį alkoholio kiekį, o pagal iÅ¡kvepiamuosiuose garuose esantį alkoholio kiekį. Tiek policijos pareigÅ«nai, tiek tyrimÄ atlikę medikai yra vienodai nesuinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi, todėl nesuprantama teismo pozicija, kodėl teismas vadovaujasi policijos pareigÅ«nų atliktais tyrimais kaip objektyviais, nors jie ir padarė pažeidimų tikrinant alkotesteriu, kurie byloje taip ir nebuvo nuneigti, bet medikams atlikus tyrimus, tarp jų ir alkotesteriu, atmeta kaip objektyvius, nors pastarieji tyrimÄ atliko alkotesteriu atliko be jokių pažeidimų.

Kadangi ekspertizė neaiškumų ir abejonių nepašalino, yra neišsami ir abejotina, neatsakė į teismo užduotus klausimus, tai laikytina, kad byloje liko nepašalintos abejonės dėl jo blaivumo. Todėl susidariusi situacija privalo būti aiškinama jo naudai ir jis turėtų būti laikomas buvęs blaivus tuo momentu, kai prie jo prisistatė policijos pareigūnai. Teismas šiomis įstatymo nuostatomis nesivadovavo, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu vairavus transporto priemonę neblaiviam.

Todėl ginčijamas nutarimas naikintinas.              Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.              Apeliacinis skundas atmestinas.              Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.

įtvirtinta, jog organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.               Organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

              Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2012-05-11 apie 17.48 val. Patikrinus E. J. blaivumÄ alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19079, 17.48 val. nustatytas 0,71 % girtumas (b. l. 12, 13). PaaiÅ¡kindamas teismo posėdyje E. J. nurodė, jog iÅ¡gėręs nevairavo, kai gėrė alų, jau buvo sustojęs. IÅ¡gėrė tris ar keturis gurkÅ¡nius alaus (b. l. 24).               Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigÅ«nas A.

B. parodė, jog E. J. iÅ¡ pradžių sutiko su alkotesterio parodymais, o vėliau nebesutiko (b. l. 27-28). Liudytoja policijos pareigÅ«nė L. G. teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog iÅ¡ pradžių E. J. kaltę pripažino, o vėliau kaltę ėmė neigti (b.l. 28). IÅ¡ alkotesterio parodymų kvito matyti, jog E. J. nuo paraÅ¡o atsisakė (b. l. 12).               Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (toliau – Medicininės apžiÅ«ros aktas) patvirtina, jog E. J., nesutikdamas su policijos pareigÅ«nų naudoto alkotesterio parodymais, tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2012-05-11 18.50 val. kreipėsi į VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 18.55 val. buvo patikrintas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, rezultatas - 0,00 %. 19.05 val. atlikus pakartotinį tyrimÄ rezultatas - 0,00 % (b. l. 34).              Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2012-05-29 specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 4906/12(01) patvirtina, jog E. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimo objektas, paėmimo data ir laikas: E. J. kraujas, paimtas 2012-05-11 19.00 val. (b. l. 35).               Kadangi pareigūnų tikrinimo, vėliau VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna (įgavo) visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

              Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).

              Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms siekdamas paÅ¡alinti visas abejones apylinkės teismas pagrįstai 2012-08-28 nutartimi paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę dėl neblaivumo nustatymo ir pavedė jÄ atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ajai teismo psichiatrijos komisijai (b. l. 54).               Byloje esantis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2012-09-21 – 2012-09-26 aktas patvirtina, kad 2012-05-11, apie 17.48 val.

E. J. automobilį vairavo būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio būklėje. Be to, ekspertizės išvada patvirtina, kad policijos darbuotojų atlikto tyrimo rezultatai ir medicininėje įstaigoje atlikti neblaivumo patikrinimo tyrimai yra prieštaringi, nes medicinos įstaigoje atlikta apžiūra ir paimtas kraujas tyrimui nesilaikant reikalavimų (b. l. 57-59).               Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku apeliantas E. J. vairavo automobilį bÅ«damas lengvo neblaivumo bÅ«senoje.               Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ekspertai konstatavo, jog atliekant medicininę apžiÅ«rÄ buvo padaryta keletas Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos pažeidimų, tačiau iÅ¡ ekspertizės akto turinio taip ir liko neaiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯takÄ medicininio patikrinimo rezultatams galėjo turėti Å¡ie pažeidimai, o tik iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad galbÅ«t ja nereikėtų vadovautis.

Ekspertai nenustatė pažeidimų paimant ir tiriant mėginius, t. y. nenustatė, kad netinkamai buvo paimtas ir ištirtas kraujo mėginys, kad netinkamai buvo tiriama alkotesteriu.               Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2012-09-21 – 2012-09-26 akte nustatyta, kad gydytojos V. P. apžiūra atlikta gan paviršutiniškai, aktas be numerio, aprašytas neinformatyviai, t. y. nepakankamai ištirta judesių koordinacija, judesiai, nistagmas nepatikslintas Tašeno mėginiu, dėmesys Šultės testu, nenurodytas Lion alcometer 500 serijos Nr., kokia terpė ir kiek jos paimta ml ar cm neatžymėta.

Todėl duota išvada blaivus nėra pakankamai pagrįsta. Taip pat Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pažymėta, kad kraujo mėginys paimtas 2012-05-11, o laboratorijoje gautas tik 2012-05-29. Voke rastas 10,0 cm aukščio, 1,2 cm skersmens, 5 ml tūrio mėgintuvėlis neužantspauduotas. Jame rasta 6,2 cm aukštyje kraujo, o biologinės terpės siuntime atžymėta, kad kraujo paimta 6 cm. Neatitiktų paimto ir laboratorijoje gauto kraujo kiekis. Atsižvelgus į gautas išvadas – nei medicininės apžiūros aktu, nei kraujo tyrimu negalėtume pasikliauti ir paneigti policijos alkotesterio parodymų (b. l. 58).

Dėl iÅ¡vardytų motyvų nėra jokio pagrindo teigti, kad ekspertai nenustatė pažeidimų paimant ir tiriant mėginius.               Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog vertinant liudytojų A. B. ir L. G. parodymų visumÄ , teismas laiko, kad netikėti Å¡ių liudytojų parodymų objektyvumu teismas neturi pagrindo. Tai yra policijos pareigÅ«nų duoti parodymai, kurie yra nuoseklÅ«s, sutampa su tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytais paaiÅ¡kinimais.

Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių dėl kurių policijos pareigÅ«nai vykdydami savo tarnybines pareigas, bÅ«tų suinteresuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu duoti tokius parodymus.              Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad ekspertai visiÅ¡kai nevertino aplinkybių, jog policijos pareigÅ«nai patikrinimÄ atliko pažeisdami tikrinimo tvarkÄ , nes jiems tokios aplinkybės net nebuvo nurodytos, t. y. nebuvo nurodyta, kad policijos pareigÅ«nai alkotesteriu matavimus atliko nepraėjus 15 min. po alkoholio vartojimo, kad tikrinimas buvo atliekamas naudojant ne naujÄ pÅ«timui skirtÄ antgalį, kad jis buvo pavartojęs keletÄ gurkÅ¡nių alaus.

IÅ¡ policijos pareigÅ«no A. B. 2012-05-11 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad paklausus vairuotojo kiek ir kada vartojo alkoholio, atsakė, kad maždaug prieÅ¡ valandÄ gėrė alaus, kiek tiksliai negalėjo nurodyti (b. l. 15). Teisme Å¡is policijos pareigÅ«nas taip pat patvirtino, jog pažeidėjas jam nurodė, kad alkoholį jis vartojo senai (b. l. 27). Todėl Å¡ie pažeidėjo argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, kuri yra visiÅ¡kai paneigta policijos pareigÅ«nų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais, todėl Apygardos teismas apelianto skunde nurodytus motyvus atmeta kaip nepagrįstus.              Byloje surinktų įrodymų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, jog apeliantas pateikdamas Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktÄ , Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2012-05-29 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-A 4906/12(01) bei skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutarimÄ siekia iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

              Įvertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ pripažinti E. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ ir skyrė jam 1 250 Lt dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 mėnesiams.

Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. E. J. per vienerius metus administracine tvarka už KET pažeidimus baustas kelis kartus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai laikė jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (b. l. 16-23).               Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pažeidėjui skirta nuobauda atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. sankcijos vidurkį, ji nėra per griežta ir atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimas paliktinas nepakeistas.

              Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a: E. J. apeliacinį skundÄ atmesti.Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                       Remigijus PreikÅ¡aitis