e647a8d1-36cd-4ac5-bfed-dfa85e0ce71e · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-232-796/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01376-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.3.1.18.1; 3.4.5.15.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 5 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. Å . kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NT registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas pareiÅ¡kėjo tėvui P. Å ., kaip tuometiniam Priekulės paukÅ¡tininkystės Å«kio darbuotojui. Namų Å«kių knygoje pareiÅ¡kėjo tėvas P. Å . nurodytas kaip namų Å«kio galva, o namų Å«kio nariais įraÅ¡yti M. Å . ir sÅ«nÅ«s A. Å . bei P. Å .. Po tėvo, motinos ir brolio mirties Å¡io namų Å«kio galva nurodytas pareiÅ¡kėjas. Å iame bute jis gyveno su tėvais, po jų mirties toliau gyvena vienas, sÄ Å¾iningai valdė turtÄ , kitos gyvenamosios patalpos neturėjo ir neturi galimybių jÄ Ä¯sigyti.

Butas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

2. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, jog pareiÅ¡kime nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje.

3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Turto banko, atsiliepimu prašė pareiÅ¡kimo netenkinti. Nurodė, jog name, adresu (duomenys neskelbtini), butai buvo suteikiami Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 26 d. potvarkio pagrindu, vėliau privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Byloje nėra duomenų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas, todėl, tikėtina, jis buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį valdė vykdomojo komiteto organai, ir jis liko valstybės nuosavybė, į kuriÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiÅ¡kimas atmestas. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai: 4.1 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). 4.2 Teismas nurodė, jog bylos duomenų visuma patvirtina, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra butas, į kurį pareiÅ¡kėjas ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, nuosavybės teisę į butus gyventojai galėjo įregistruoti Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 26 d. potvarkio pagrindu ir juos privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Name esantys butai Nr. 1, 2, 4 buvo asmenų privatizuoti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog tėvas nesprendė buto Nr. 3 privatizavimo klausimo. Jog butas nebuvo privatizuotas, patvirtina ir Priekulės seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) namų Å«kio knyga bei Priekulės seniÅ«nijos 2021 m. balandžio 2 d. raÅ¡tas. 4.3 Teismas pažymėjo, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo.

Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). 4.4 Teismas nurodė, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo Å¡eima buvo laikinai aprÅ«pinta gyvenamuoju bÅ«stu, gyveno Å«kio bute.

TurtÄ , priskirtÄ valstybinėms, tarpkolÅ«kinėms, valstybinėms kolÅ«kinėms ir kitokioms valstybinėms–kooperatinėms organizacijoms, tvarkė Å¡ios organizacijos. Jos, nevirÅ¡ydamos įstatymų nustatytų ribų, įgyvendino turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises. Tačiau to turto savininkė likdavo valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). 4.5 Teismas konstatavo, jog valstybė, atstovaujama Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinio Å«kio, pareiÅ¡kėjo tėvui, kaip darbuotojui, suteikė galimybę turėti bÅ«stÄ ir juo naudotis bei valdyti.

Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 320-v „Dėl leidimo Priekulės apylinkės savivaldybei įteisinti gyvenamus namus su Å«kio pastatais“ Klaipėdos rajono 1993 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu, neiÅ¡likus pirminiams pastatų dokumentams, buvo leista įteisinti ir teisiÅ¡kai registruoti Priekulės apylinkės savivaldybės gyvenamuosius namus su Å«kio pastatais pagal sÄ raÅ¡Ä . Valstybė, vadovaudamasi Butų privatizavimo įstatymu, vėliau priimtais įstatymais, suteikė teisę asmenims, gyvenusiems butuose name, adresu (duomenys neskelbtini), butus privatizuoti.

Butai Nr. 1, 2, 4 buvo privatizuoti ir nuosavybės teisės įregistruotos. PareiÅ¡kėjo tėvai suprato, jog butas jiems nepriklauso, jį bÅ«tina privatizuoti, tačiau jokių veiksmų neatliko. PareiÅ¡kėjo tėvai bei pareiÅ¡kėjas Å¡ios savo teisės neįgyvendino. Be to, pareiÅ¡kėjas jau ketverius metus negyvena bute ir juo nesinaudoja, jo nebevaldo ir nesirÅ«pina. 4.6 Teismas įvertinęs tai, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo valstybės nuosavybė ir buvo valdomas patikėjimo teise, o gyvenamajame name esantys butai Nr. 1, 2, 4 buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindais ir Å¡iuo metu priklauso fiziniams asmenims, padarė iÅ¡vadÄ , jog visas namas priklausė valstybiniam Å«kiui ir butai buvo naudoti kolÅ«kio darbuotojų, o vėliau priimtas sprendimas leisti žmonėms juos privatizuoti.

Teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad valstybė buvo perleidusi nuosavybės teisę kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du praradusi nuosavybę į butÄ Nr.

3. Teismas nusprendė, jog butas Nr. 3 nuosavybės teise priklauso valstybei ir nėra beÅ¡eimininkis. 4.7 Teismas taip pat pažymėjo, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su Å¡ių daiktų registracija valstybės vardu. Nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės vardu, nėra pagrindas prieÅ¡ingai vertinti, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

Tai, jog vieÅ¡ame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisės į butÄ Nr. 3, nepaneigia valstybės teisės į butÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). 4.8 Ä®vertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, paaiÅ¡kinimus ir atsižvelgęs į nurodytÄ teisinę reglamentacijÄ , teismų formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų visų sÄ lygų buvimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 5. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas A. Å . praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jo pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 5.1 Apeliantas teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jis nuo 1970 m. nepertraukiamai gyveno bute kartu su tėvais ir broliu, o po jų mirties gyvena vienas. 5.2 Pažymi, jog pagal 2021 m. liepos 21 d.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä su istorija gyvenamÄ jį namÄ nuo 1993 m. spalio 8 d. iki 1995 m. rugpjūčio 17 d. patikėjimo teise valdė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniÅ«nija. VÄ® Registrų centras savo atsakyme į 2021 m. liepos 29 d. raÅ¡tÄ nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. 5.3 CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad įgyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ir kaip savo valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

Pagal CK 4.71 straipsnio l, 2 dalis daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės įgijimo iki nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi; jeigu per įgyjamosios senaties laikÄ daikto valdymas vienam iÅ¡ kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iÅ¡ jų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. 5.4 Pažymi, jog Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinis Å«kis 1993 m. kovo 16 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro ir nuo to momento niekas nepasinaudojo galimybe įgyvendinti savo teises į daiktÄ . 5.5 Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, atsiliepime nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo butas buvo privatizuotas, todėl, tikėtina, jis buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį valdė vykdomojo komiteto organai ir jis liko valstybės nuosavybė.

Teismas sutiko su tokia suinteresuoto asmens pozicija, tačiau teismas negali vadovautis prielaidomis. Pažymi, jog namas, kuriame yra ginčo butas, pastatytas 1900 m., vadinasi, jis buvo privačios nuosavybės objektas. Tuo metu teritorija priklausė Rytų PrÅ«sijai, o Priekulės paukÅ¡tininkystės tarybinis (vėliau valstybinis) Å«kis buvo įsteigtas tik 1945 m. Aplinkybė, kad gyvenamojo namo savininkai po karo pasitraukė į VokietijÄ , nereiÅ¡kia, kad nuosavybės teisę į namÄ Ä¯gijo paukÅ¡tininkystės Å«kis ar Lietuvos valstybė. 5.6 Apeliantas mano, jog byloje pateikti įrodymai, kad egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos nustatyti apelianto nuosavybės teisių įgijimÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija praÅ¡o procesinį sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagristÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 7.1 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytų visų sÄ lygų buvimo, todėl nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimo ir teigti, kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 7.2 Mano, jog teismas visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo reikalavimu, taip pat motyvuotai sprendime nurodė priežastis, dėl kurių A.

Å . negali bÅ«ti nustatyta nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 7.3 VÄ® Turto banko nuomone, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jo panaikinimui nėra. Pažymi, jog savo pozicijÄ ginčo klausimu VÄ® Turto bankas yra iÅ¡dėstęs žemesnės instancijos teismui teiktame atsiliepime. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė 10. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, t. y., kad 1945 m. spalio 16 d. buvo įsteigtas Priekulės paukštininkystės valstybinis ūkis, o išregistruotas – 1993 m. kovo 16 d. Pareiškėjo tėvas P. Š. dirbo Priekulės paukštininkystės valstybiniame ūkyje ir jam, kaip darbuotojui, buvo suteiktas butas name, esančiame (duomenys neskelbtini).

11. Priekulės seniūnijos (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygoje įregistruotame namų ūkyje Nr. 894 nurodyti šeimos nariai: P. Š., P., šeimos galva, Š. M., šeimos galva, A. Š., P. sūnus, Š. P., P. sūnus, šeima gyvena ūkio bute. Pareiškėjo tėvas P. Š. mirė (duomenys neskelbtini), namų ūkio nariais liko: namų ūkio galva M. Š. ir jos sūnūs A. Š. ir P. Š.. Mirus (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motinai Š. M. namų ūkio galva nurodytas A. Š.. Pareiškėjo brolis P. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Namų ūkio knygoje nurodyti namų ūkiui priklausantys pastatai: gyvenamųjų pastatų (namų) skaičius – 1, butų skaičius – 4. Papildomose žymose nurodyta, jog šeima gyvena ūkio bute, butas neprivatizuotas.

12. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti nekilnojamieji daiktai: namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra keturios gyvenamosios paskirties patalpos – keturi butai: butas Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 4, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

13. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 26 d. potvarkio Nr. 320-V „Dėl leidimo Priekulės apylinkės savivaldybei įteisinti gyvenamus namus su Å«kio pastatais“ nustatyta, jog Klaipėdos rajono 1993 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu, neiÅ¡likus pirminiams pastatų dokumentams, leista įteisinti ir teisiÅ¡kai registruoti Priekulės apylinkės savivaldybės gyvenamuosius namus su Å«kio pastatais pagal sÄ raÅ¡Ä . IÅ¡ Priekulės apylinkės savivaldybės įteisintų pastatų sÄ raÅ¡o nustatyta, jog keturių butų gyvenamajame name su Å«kio pastatu, inventorizacijos Nr. 3291, statybos metai – 1900 m., (duomenys neskelbtini), gyveno Z. P., S. K., P. S., A. Z.. S. K. ir Z. P. į butus, kurių Nr. 1 ir 2, įgijo nuosavybę 1993 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimis pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , A. Z. butÄ Nr. 4 nuosavybės teise įgijo pagal 1995 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. J9298.

14. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡rašų ir pareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai, butai Nr. 1 ir Nr. 4 Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso A. K., butas Nr. 2 – D. S.. Buto Nr. 3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į kurį pareiÅ¡kėjas siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, nuosavybės teisės neįregistruotos.

15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo ir nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybę į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį 16. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo, ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

17. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo butas Nr. 3 nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl nėra pagrindo ir negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas. Apelianto nuomone, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, paremta prielaidomis, nurodo, jog namas, kuriame yra ginčo butas, buvo pastatytas 1900 m., vadinasi, jis buvo privačios nuosavybės objektas. Pažymi, jog tuo metu teritorija priklausė Rytų Prūsijai, o Priekulės paukštininkystės tarybinis (vėliau valstybinis) ūkis buvo įsteigtas tik 1945 m.

Aplinkybė, kad gyvenamojo namo savininkai po karo pasitraukė į VokietijÄ , apelianto nuomone, nereiÅ¡kia, kad nuosavybės teisę į namÄ Ä¯gijo paukÅ¡tininkystės Å«kis ar Lietuvos valstybė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylÄ nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas 1900 m. ir kuriame yra ginčo butas Nr. 3, buvo sukurtas / pastatytas kaip privačios nuosavybės objektas. PrieÅ¡ingai, tiek byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek paties pareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame buvę keturi butai buvo bÅ«tent valstybės nuosavybė.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog butÄ Nr. 3 pareiÅ¡kėjo tėvui P. Å . ir jo Å¡eimai suteikė Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinis Å«kis. Priekulės seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) namų Å«kio knygoje įregistruotame namų Å«kyje Nr. 894, be kita ko, nurodyta, jog Å¡eima gyvena Å«kio bute, butas neprivatizuotas. Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1993 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 320-V „Dėl leidimo Priekulės apylinkės savivaldybei įteisinti gyvenamus namus su Å«kio pastatais“ buvo leista įteisinti ir teisiÅ¡kai registruoti Priekulės apylinkės savivaldybės gyvenamuosius namus su Å«kio pastatais pagal sÄ raÅ¡Ä .

Z. P. ir S. K. į butus, kurių Nr. 1 ir 2, įgijo nuosavybę 1993 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . A. Z. butÄ Nr. 4 nuosavybės teise įgijo pagal 1995 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat pažymėtina, jog 2021 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o su istorija 4.12 punkte, be kita ko, nurodyta, jog pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apraÅ¡ytas 2.1 punkte, t. y. gyvenamasis namas, yra valstybės nuosavybė.

Nurodyta, jog Å¡is pastatas 1993 m. – 1995 m. patikėjimo teise buvo valdomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniÅ«nijos. IÅ¡registravimo pagrindas – 1995 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 9298. Pagal byloje esančius duomenis, minėta 1995 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 9298 A. Z. nusipirko, be kita ko, butÄ Nr. 4, Å¡iÄ pirkimo–pardavimo sutartį sudarydamas su Priekulės seniÅ«nija. Kaip jau aptarta, S. K. ir Z. P. į butus, kurių Nr. 1, 2, įgijo nuosavybę 1993 m. gruodžio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimis pagal Butų privatizavimo įstatymÄ .

Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas 2021 m. spalio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam buvo žinoma aplinkybė, jog reikėjo butus iÅ¡sipirkti, trys Å¡eimos butus privatizavo, o jo tėvas buto neiÅ¡sipirko, privatizavimo procedÅ«ros net nebuvo pradėjęs. Nurodė, jog nors 1993 m. Priekulės paukÅ¡tininkystės valstybinis Å«kis buvo iÅ¡registruotas, jie ir toliau gyveno bute, niekas nieko nesakė, butas buvo laikomas valdiÅ¡ku. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog aptartos aplinkybės patvirtina, kad ginčo butas Nr. 3 priklauso valstybei, Å¡iÄ aplinkybę tiek anksčiau suvokė, tiek bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pats apeliantas.

O daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y., kad ginčo butas Nr. 3 nepriklauso valstybei, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

19. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja aplinkybę, jog Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, butas Nr. 3 ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nors vieÅ¡ame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisės į butÄ Nr. 3, tai nepaneigia valstybės teisės į butÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu.

Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

20. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu, be kita ko, egzistuoja ir tokios sÄ lygos, kaip: daiktas valdomas nepertraukiamai; visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

CK 4.71 straipsnio l dalyje nustatyta, jog daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktÄ nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės įgijimo iki nuosavybės teisės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi. Nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jis nuo 1970 m. nepertraukiamai gyveno bute Nr. 3, tačiau 2021 m. spalio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas A. Å . nurodė, kad fiziÅ¡kai bute Nr. 3 jis nebegyvena apie 4 metus, kadangi nebėra stogo, lubų. Butas tapo netinkamu gyventi prieÅ¡ 4 metus.

Buto jis Å¡iuo metu neprižiÅ«ri, nes jame nėra nei stogo, nei lubų. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, jog butÄ laikė valdiÅ¡ku. Taigi pareiÅ¡kėjas buto Nr. 3 nevaldė kaip savo, suvokė, jog ginčo butas yra valstybės nuosavybė, paskutinius 4 metus butu nesirÅ«pina ir neprižiÅ«ri. Dėl procesinės bylos baigties 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį, taip pat kasacinio teismo praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant Å¡ias teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė