e644ce40-e8b6-4205-baa1-0b6042395ccc · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAŠAS                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-45-630/2011Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01030-2010-6                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1, 16.5.1 (N) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU           2011 m. lapkričio 14 d.Šakiai                  Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Ingai Blaževičienei, ieškovės direktoriui J.

B., atsakovo J. M. atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovių A. M., B. L. atstovei advokatei Irenai Teresei Balsienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB “Aurovika” ir Ko ieÅ¡kinį atsakovams J. M., A. M., B. L. dėl nuostolių atlyginimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant notarei Z.DamuÅ¡ienei, n u s t a t ė :          IeÅ¡kovės atstovai palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinyje reikalavo priteisti iÅ¡ atsakovo J.

M. 3427,56 Lt žalos atlyginimÄ , kadangi tarp Å¡alių buvo sudaryta darbo sutartis ir visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kuriÄ J. M. prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už bet kokio pobÅ«džio turtÄ , kurį jam patikėjo darbdavys, taip pat už turtÄ , kurį darbuotojas gavo iÅ¡ trečiųjų asmenų vykdydamas savo darbo pareigas. 2010 m. birželio 2-28 d. laikotarpyje ieÅ¡kovė UAB „Aurovika" ir Ko iÅ¡ UAB „Vykom" atstovaujamos UABDBB „MAI Lietuva" gavo pretenzijas dėl 3427,56 Lt žalos, kuri atsirado atsakovui J.

M. gabenant krovinius-automobilius. Vykdydamas jam pavestÄ darbÄ atsakovas J. M. privalėjo elgtis rÅ«pestingai, atidžiai pakraudamas, iÅ¡kraudamas automobilius į autovežį, juos tinkamai pritvirtinti pervežimo metu. PrieÅ¡ingai, J. M. nesielgė pakankamai atidžiai ir rÅ«pestingai, dėl ko pervežami kroviniai-automobiliai pervežimo metu buvo apgadinti. Dėl Å¡ių krovinių-automobilių apgadinimo yra atsakingas atsakovas J. M., todėl jis privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, kurie yra 3427,56 Lt, t.y. ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos, kurias ji sumokėjo UAB „Vykom" dėl krovinių-automobilių defektų, atsiradusių atsakovo pervežimo metu.

Be to atsakovas J. M. yra skolingas ieÅ¡kovei taip pat ir pagal 2010-04-02 vekselį 13652,00 Lt sumÄ . Pagal minėtÄ vekselį atsakovas privalėjo iki 2010-05-01 dienos sumokėti nurodytÄ sumÄ ieÅ¡kovei. Atsakovas J. M. skolos ieÅ¡kovei vekselyje numatytu laiku nesumokėjo, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į notarÄ ir 2010-05-11 buvo iÅ¡duotas vykdomasis įraÅ¡as. IÅ¡ santuokos nutraukimo bylos tarp J. M. ir A. M. ieÅ¡kovė sužinojo, kad atsakovas J. M. iki 2010-04-15 nuosavybės teise valdė butÄ , unikalus Nr. 8498-1003-7010:0035, esantį Vytauto g. 17-401, Å akiai, kurį 2010-04-15 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1459 atsakovai J.

M. ir A. M. pardavė atsakovės motinai B. L. už 32000,00 Lt. Atsakovas J. M. yra ieÅ¡kovės UAB „Aurovika" ir Ko skolininkas, todėl ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovo J. M. atžvilgiu, be to atsakovas neprivalėjo sudaryti Å¡io sandorio, vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti sandorį nėra praleistas, be to sandorio Å¡alys yra nesÄ Å¾iningos, nes atsakovai ir toliau gyvena parduotame bute, juos sieja giminystės ryÅ¡iais. Å is sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, kadangi dėl sudaryto sandorio skolininkas tapo nemokus, jis nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, kito turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas nėra, todėl iÅ¡ esmės pardavęs butÄ , atsakovas perleido vienintelį jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , į kurį galėjo bÅ«ti nukreiptas skolos ieÅ¡kovei iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl praÅ¡o panaikinti 2010-04-15 tarp atsakovų J.

M., A. M. ir B. L. sudarytÄ buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1459, taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti atsakovo J. M. ir A. M. nuosavybėn butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovės atstovė advokatė I.Blaževičienė bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės 2011-08-24 teismo posėdžio metu papildė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir prašė panaikinti sandorį dar ir tuo pagrindu, jog skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikė primenybę kitam kreditoriui – uoÅ¡vei B.

L., taip pat prašė 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir kitu pagrindu, tai yra CK 1.86 str. pagrindu kaip tariamÄ , kadangi atsakovai A. M. ir J. M. ir toliau gyvena tame pačiame bute, kurį pardavė, buto savininkė B. L. bute negyvena, už butÄ ji pinigų nemokėjo, paskolos raÅ¡teliai kelia abejonių, atsakovus sieja svainystės ir giminystės ryÅ¡iai, todėl jie yra nesÄ Å¾iningi.IeÅ¡kovės atstovas direktorius J. B. paaiÅ¡kino, jog įmonės autovežiai yra apdrausti, tačiau sutartyje numatyta 750 eurų franÅ¡izė.

Autovežiu vežami nauji automobiliai, todėl pareiginiuose nuostatuose numatyta, jog vairuotojas atsako už automobilių pakrovimÄ ir nukrovimÄ , pririÅ¡imo diržai turi bÅ«ti uždėti teisingai, kad nebÅ«tų apgadinimų. Buvo atvejis, kai J. M. sprogo padanga, tačiau dėl to nebuvo apgadinti vežti automobiliai, nes juos saugo apsauginiai sparnai, o jie nebuvo sugadinti. 3427 Lt suma nebuvo įtraukta į vekselį, kadangi tuo metu nebuvo aiÅ¡kus žalos dydis. Pretenzijos dėl automobilių remonto pateiktos tik birželio mėnesį, jau po vekselio pasiraÅ¡ymo.

Įspėjimas, jog padaryta žala, atsiunčiamas elektroniniu laišku iš karto, tačiau nenurodoma tiksli žalos suma, ji paaiškėja po remonto darbų. Prašo ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovas J. M. nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2010 m. sausio 6 d. dirbo UAB “Aurovika” ir Ko autovežio vairuotoju. Darbo metu Italijoje buvo sulaikytas neblaivus vairuodamas autovežį ir dėl jo kaltės ieškovei buvo padaryta žala, todėl pasirašė 13000 Lt vekselį.

Nesutinka su 3427 Lt žala, nes jis jau nedirba bendrovėje nuo 2010 m. gegužės mėnesio, nurodyta suma turėjo bÅ«ti įskaičiuota į vekselį. Vežamų maÅ¡inų apgadinimai atsirado ne dėl jo kaltės, jie galėjo atsirasti dėl to, kad vienÄ kartÄ sprogo autovežio padanga. PrieÅ¡ tai jis buvo skolingas uoÅ¡vei 12000 Lt, todėl sugalvojo parduoti santuokoje įgytÄ butÄ . Å iuo metu jis nori nutraukti santuokÄ su žmona, su ja kartu negyvena, tik grįžta pernakvoti į parduotÄ butÄ , iÅ¡siskalbti, bet tai bÅ«na retai, nes dažniausiai gyvena maÅ¡inoje, buto nuomos nemoka, bet duoda žmonai pinigų už komunalinius mokesčius.

Bute gyvena jo žmona ir kartais bÅ«na uoÅ¡vė, Å¡iaip uoÅ¡vė gyvena (duomenys neskelbtini), ten turi butÄ . Negali nurodyti buto pardavimo aplinkybių, kadangi finansinių reikalų netvarko, jis pinigų už butÄ negavo, o ar gavo žmona, pasakyti negali. Apie darbinius reikalus B. L. nieko nesakė, apie pasiraÅ¡ytÄ vekselį žinojo tik žmona. Pripažįsta, jog raÅ¡tu įsipareigojo ieÅ¡kovei atlyginti visÄ Å¾alÄ , krovinio važtaraščiuose ir žalų dokumentuose yra jo paraÅ¡ai, todėl pretenzijos yra dėl jo vežtų automobilių apgadinimo, tačiau pretenzijos turėjo bÅ«ti įskaičiuotos į vekselį.

Jis turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , laikrodininko-graverio specialybę. Å iuo metu jis gauna atlyginimÄ apie 1200 Lt, antstolis iÅ¡skaito apie 400 Lt, ieÅ¡kovei jau atlyginęs beveik 4000 Lt pagal vekselį, atlygins ir kitÄ sumÄ .Atsakovė A. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog J. M. yra jos sutuoktinis, butÄ jie įgiję santuokoje. Jos vyras buvo skolingas jos mamai B. L. 12000 Lt. Mamai nesakė, kad J. turi kitų skolų, ji pati pervedė 3750 Lt ieÅ¡kovei, kadangi direktorius paskambino ir pasakė, kad Jonas sulaikytas ir kitaip negalės grįžti į LietuvÄ .

Kadangi grįžęs į LietuvÄ jos vyras mamai skolos neatidavė, nes negavo atlyginimo, todėl pardavė mamai butÄ , kad atiduotų J. skolas. ButÄ pardavė už 32000 Lt ir pinigus pasidalino per pusę. J. M. pinigų negavo, nes iÅ¡minusavo mamos skolÄ , o ji gavo 16000 Lt. Å iuo metu B. L. jai ir jos vyrui leido gyventi bute, nuomos nemoka, tik sumoka komunalinius mokesčius. Su J. M. ji gyvena atskiruose kambariuose, jis retai grįžta į butÄ . Ji nori nutraukti santuokÄ su J. M., jau keli metai su juo negyvena kaip sutuoktiniai, bendro Å«kio neveda, teisme yra užvesta skyrybų byla.

Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ruošė advokatė, ji nesuprato, kÄ reiÅ¡kia solidari prievolė, todėl sutartį pasirašė. Dabar jau žino, kad tai reiÅ¡kia, jog abu skolingi ieÅ¡kovei, tačiau taip nėra, ji neturi jokių skolų UAB “Aurovika” ir Ko, tačiau sutarties perraÅ¡yti negali, nes byla sustabdyta. Ji žinojo, kad J. “prisidarė” skolos užsienyje, todėl skubėjo butÄ parduoti, nes bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ pusės buto. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė B.

L. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad A. M. yra jos dukra, o J. M. - žentas. Ji skolindavo pinigus ir žentui, ir abiems bendrai įvairiems reikalams, langų pakeitimui, vairavimo teisių įsigijimui. J. M. atlikdavo jai darbų, todėl dalį skolos nuraÅ¡ydavo. J. M. buvo skolingas 12000 Lt, ji spaudė grÄ Å¾inti skolÄ nuo Naujų metų, vėliau, kai jis įsidarbino ir negįžo 3 mėnesius, tai galvojo, kad užsidirbs pinigų ir skolÄ atiduos. Dukra prašė jos paskolinti 1000 svarų, sakė, kad reikia J. sumokėti už aikÅ¡telę ir baudÄ Italijoje, todėl ji pinigus davė.

Grįžęs J. M. pasakė, kad algos neiÅ¡mokėjo, tačiau apie jokias skolas, nei apie pasiraÅ¡ytÄ vekselį nieko nesakė, gal dėl to, kad ji turi problemų su Å¡irdimi. Tada ji pasiÅ«lė nupirkti butÄ už skolas ir abi su dukra tvarkė pirkimo dokumentus. Visi namie susėdę skaičiavo, kiek Jonas turi skolos ir kiek ji dar turi primokėti. VienÄ kartÄ ji davė 10000 Lt, kitÄ kartÄ atidavė likusius pinigus dukrai Astai. Ji tuo metu nežinojo apie jokias J. skolas. Ji leido laikinai dukrai ir jos vyrui pagyventi bute, nuomos mokesčio jie nemoka, tik sumoka mokesčius.

Dukra pradžioje nesakė, kad skiriasi su vyru, tik vėliau apie tai sužinojo. Kai jie iÅ¡siskirs, vienas turės iÅ¡ buto iÅ¡eiti. Ji pati taip pat dažnai bÅ«na tame bute, praeitÄ pusę žiemos čia praleido, o kitÄ pusę – pas sÅ«nų Anglijoje, vasarÄ gyvena (duomenys neskelbtini), nes ten turi darÅ¾Ä , tačiau ten vietinis kÅ«renimas, o jos sveikata prasta. ButÄ pirko todėl, kad norėjo atsiimti skolÄ , buto pirkimui ji skolinosi pinigų iÅ¡ banko, be to ji yra sÄ Å¾ininga įgijėja, nes nėra artima skolininko giminaitė, todėl jos nesÄ Å¾iningumas negali bÅ«ti preziumuojamas, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tretysis asmuo notarė Z.DamuÅ¡ienė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog sandoris buvo sudarytas teisėtai, iki sandorio sudarymo pirkėjas nebuvo informuotas apie trečiųjų asmenų teises į parduodamÄ daiktÄ , turto areÅ¡to aktų nebuvo įregistruota, todėl pirkėjÄ gina sÄ Å¾iningo įgijėjo statusas, bylÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.IeÅ¡kinys tenkintinas dalinai.IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas J.

M. dirbo ieÅ¡kovės įmonėje, užsiimančioje tarptautiniais pervežimais, vairuotojo pareigose nuo 2010-01-06 iki 2010-05-03. IeÅ¡kovės atstovai nurodė ir atsakovas J. M. sutiko, jog jis vairavo autovežį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabeno naujus automobilius. IeÅ¡kovė bendradarbiavimo sutarties dėl autovežių darbo Europoje 8 p. pagrindu susitarė su UAB “Vykom”, jog ieÅ¡kovė yra atsakinga už autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovas J. M., gabenamo krovinio praradimÄ , sugadinimÄ ar pristatymo uždelsimÄ ir privalo dengti visus be iÅ¡imties atsiradusius nuostolius (b.l. 5-6, t.2).

IÅ¡ draudimo liudijimo Nr. 710-932-20683 ir priedo matyti, jog ieÅ¡kovė buvo sudariusi draudimo sutartį su draudiku UADB “Ergo Lietuva” ir draudimo apsauga nuo 2009-04-07 iki 2010-04-06 galiojo pervežimams vilkiku Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡alys susitarė dėl 750 eurų franÅ¡izės, tai yra neatlygintinos nuostolių dalies, pretenzijoms dėl krovinių (b.l. 7-9, t. 2). IeÅ¡kovei kaip vežėjui 2010-06-28 UAB “Vykom” kaip užsakovas per savo įgaliotÄ bendrovę UADBB “MAI Lietuva” pateikė keturias pretenzijas dėl žalos atlyginimo, kurių bendra vertė 3427,56 Lt (b.l. 111, 113, 115, 117, t.1).

Pretenzijoje Nr. VKPD-000029 nurodyta, jog autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini), reiso Nr. VYK10-01697, gabenant automobilį, kurio važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642933994, 2010-02-08 gabentam automobiliui padaryta žala, kurios vertė 1293,73 Lt arba 374,69 eurai (b.l. 115, t.1). Pretenzijoje Nr. VKPD-000030 nurodyta, jog autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini), reiso Nr. VYK10-01697, gabenant automobilį, kurio važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642962797, 2010-02-08 gabentam automobiliui padaryta žala, kurios vertė 1091,74 Lt arba 316,19 eurų (b.l. 111, t.1).

Pretenzijoje Nr. VKPD-000028 nurodyta, jog autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini), reiso Nr. VYK10-01697, gabenant automobilį, kurio važiuoklės Nr. VF1UDC1K642955066, 2010-02-16 gabentam automobiliui padaryta žala, kurios vertė 375,98 Lt arba 108,89 eurai (b.l. 113, t.1). Pretenzijoje Nr. VKPD10-227 nurodyta, jog autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini), reiso Nr. VYK10030398, gabenant automobilius, kurių važiuoklės Nr. VF7569HPAW029230, ir Nr. VF7569HPAW029456 2010-03-02 gabentiems automobiliams padaryta žala, kurios vertė 666,11 Lt arba 192,92 eurai (b.l. 117, t.1) Iš tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (toliau CMR) Nr. AR 0000905 nustatyta, jog automobilius, kurių važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642933994 ir Nr. VF1JZ1SB642962797, gabeno auotovežis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovas J.

M. (b.l. 112, t.1). Krovinys buvo perduotas vežėjui UAB “Aurovika” ir Ko 2010-02-08, o nugabentas ir perduotas gavėjui 2010-02-09. Iš CMR Nr. AR 0000908 nustatyta, jog automobilį, kurio važiuoklės Nr. VF1UDC1K642955066, gabeno autovežis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovas J. M. (b.l. 114, t.1). ). Krovinys buvo perduotas vežėjui UAB “Aurovika” ir Ko 2010-02-16, o nugabentas ir perduotas gavėjui 2010-02-17. Iš CMR Nr. AR 0000910 nustatyta, jog automobilius, kurių važiuoklės Nr. VF7569HPAW029230, ir Nr. VF7569HPAW029456, gabeno auotovežis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovas J.

M. (b.l. 119, t.1). ). Krovinys buvo perduotas vežėjui UAB “Aurovika” ir Ko 2010-03-02, o nugabentas ir perduotas gavėjui 2010-02-03. Atsakovas J. M. ir pats sutiko, jog pretenzijose nurodyti automobiliai buvo apgadinti jo darbo metu. Nei viename važtaraštyje atsakovas J. M. neįrašė pastabų apie krovinio būklę, todėl laikytina, kad krovinio būklė priėmimo vežti metu buvo tinkama (CMR konvencijos 8 str. 1 d.). Vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti ir pasibaigia krovinio perdavimo gavėjui momentu.

Jei, gavus krovinį, jo defektai (trūkumai) yra akivaizdūs, vežėjui arba vežėjo vairuotojui turi būti nedelsiant (žodžiu arba raštu) pateikta reklamacija; jei trūkumai neakivaizdūs, rekalamacija turi būti pateikta raštu vežėjui per 7 d., reklamacijos gali būti įrašytos į važtaraštį, išsiųstos paštu, telegrafu ir pan. Važtaraštyje Nr. AR 0000905 yra krovinio gavėjo reklamacijos dėl automobilių, kurių važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642933994 ir Nr. VF1JZ1SB642962797, akivaizdžių trūkumų, važtaraštyje Nr. AR 0000910 yra krovinio gavėjo reklamacijos dėl automobilių, kurių važiuoklės Nr. VF7569HPAW029230 ir Nr. VF7569HPAW029456, akivaizdžių trūkumų, važtaraštyje Nr. AR 0000908 yra krovinio gavėjo reklamacijos dėl automobilio, kurio važiuoklės Nr. VF1UDC1K642955066, akivaizdžių trūkumų.

Reklamacijose, reiÅ¡kiamose CMR konvencijos 30 str. pagrindu, nėra bÅ«tina nurodyti žalos dydį ir reikalavimo pagrindÄ , pakanka, kad bÅ«tų konstatuota, jog prekių bÅ«klė nėra tinkama. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų vertimų matyti, jog krovinio gavėjas įmonė FUTURCOOP iÅ¡ karto po krovinio gavimo, tai yra 2010-02-09 pateikė automobilių, kurių važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642962797 ir Nr. VF1JZ1SB642933994 žalų charakteristikas, jog automobiliui Nr. VF1JZ1SB642962797 apgadinta detalė atitinkanti žymėjimÄ Nr. B2, apgadinimo pobÅ«dis EU, sunkumas V1 (b.l. 47, t.2), o automobiliui Nr. VF1JZ1SB642933994 apgadinta detalė, atitinkanti žymėjimÄ Nr. B2, pobÅ«dis EU, sunkumas V1, detalė, atitinkanti žymėjimÄ D11, pobÅ«dis RG, sunkumas V1, detalė, atitinkanti žymėjimÄ D12, pobÅ«dis EU, sunkumas V1 (b.l. 61, t.2).

IÅ¡ atliktų darbų ataskaitos ir sÄ skaitos – faktÅ«ros vertimo nustatyta, jog automobiliui Renault Scenic, kurio važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642933994 buvo įbrėžtos deÅ¡inės pusės priekinės durelės (detalė D11), deÅ¡inės pusės galinės durelės (D12) ir detalė, pažymėta B2, už kurių remontÄ pateikta 374,69 eurų sÄ skaita- faktÅ«ra (b.l. 64, 65, 66, 67, t.2). Nors minėtų dokumentų vertime į lietuvių kalbÄ yra nurodyta, jog dalies dokumento tekstas neįskaitomas, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovų pateiktos AVES terminologijos matyti, jog detalė, pažymėta B2 yra bagažinės dangtis.

IÅ¡ atliktų darbų ataskaitos ir sÄ skaitos – faktÅ«ros vertimo nustatyta, jog automobiliui Renault Scenic, kurio važiuoklės Nr. VF1JZ1SB642962797 buvo apgadinta detalė B2, už kurios remontÄ pateikta 316,19 eurų sÄ skaita - faktÅ«ra (b.l. 49, 51, 52, 53, t.2). Nors minėtų dokumentų vertime į lietuvių kalbÄ yra nurodyta, jog dokumento tekstas neįskaitomas, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovų pateiktos AVES terminologijos matyti, jog detalė, pažymėta B2 yra bagažinės dangtis. 2010-02-17 krovinio gavėjas įmonė CABONI iÅ¡ karto po krovinio gavimo pateikė automobilio, kurių važiuoklės Nr. VF1UDC1K642955066 žalos charakteristikÄ , jog automobiliui apgadinta detalė atitinkanti žymėjimÄ XI, apgadinimo pobÅ«dis CA, sunkumas V1 (b.l. 17, t.2).

IÅ¡ atliktų darbų ataskaitos ir sÄ skaitos – faktÅ«ros vertimo nustatyta, jog automobiliui Renault Master, kurio važiuoklės Nr. VF1UDC1K642955066 daužti galinės dalies kairės ir deÅ¡inės pusės žibintai (detalė X1), už kurių remontÄ pateikta 108,89 eurų sÄ skaita - faktÅ«ra (b.l. 18-24, t.2). IÅ¡ 2010-05-20 sÄ skaitos - faktÅ«ros ir kitų žalos nustatymo dokumentų vertimų matyti, jog automobiliui, kurio važiuoklės Nr. VF7569HPAW029456 įbrėžtas priekinis buferis, o automobiliui, kurio važiuoklės Nr. VF7569HPAW029230 trÅ«ksta buferio, Å¡ie automobiliai buvo gabenti autovežiu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal CMR Nr. AR 0000910 ir remontos iÅ¡laidos sudaro 192,92 eurus (b.l. 33-39, t.2).

Pagal CMR konvencijos 23 str., krovinio sugadinimas yra jo sugadinimas, dėl kurio krovinys tampa netinkamas naudoti arba krovinio pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimÄ . Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumÄ (CMR konvencijos 25 str.) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias iÅ¡laidas. Å iuo atveju ieÅ¡kovė kaip vežėjas atlygino užsakovo UAB “Vykom” pateiktas pretenzijas tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo bÅ«du (b.l. 31, 32, t.1), todėl teismas Å¡ioje byloje nesiima spręsti reikalavimo teisės ir reikalavimo dydžio klausimÄ , kadangi jis iÅ¡spręstas Å¡alių vežėjo ir užsakovo susitarimu remiantis CMR konvencijos nuostatomis ir Å¡alių sutartimi.

Tuo pagrindu atmestinas atsakovo J. M. atstovo argumentas, jog nesutampa krovinio siuntėjas važtaraščiuose, sÄ skaitose – faktÅ«rose ir pretenzijose. Vežėjo patirti nuostoliai pagal pretenzijas buvo mažesni negu 750 eurų, todėl Å¡iuo atveju vežėjų automobiliais atsakomybės draudimas nebuvo taikomas, nes draudėjas ir draudikas susitarė dėl neatlygintinos nuostolių dalies – 750 eurų. Byloje neginčytinai nustatyta, jog krovinio vežėjas buvo ieÅ¡kovė, o autovežio vairuotojas – atsakovas J.

M.. Pagal CMR konvencijos 3 str., vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo metu jis naudojasi. Vežėjas krovinio siuntėjui, gavėjui ar jiems atstovaujantiems asmenims atsako pagal CMR konvencijÄ , o vežėjo darbuotojai vežėjui – pagal nacionalinius įstatymus tos valstybės, kurioje yra nagrinėjama byla ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001-06-15 nutarimas Nr. 31 “Dėl teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ (CMR)”). Taigi Å¡ioje byloje bÅ«tina nustatyti, kokiu pagrindu vežėjas - ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į vežėjo vairuotojÄ - atsakovÄ . Atsakovas J. M. nuo 2010-01-06 iki 2010-05-03 dirbo ieÅ¡kovės įmonėje vairuotojo pareigose. Su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurios 2.2 p. ir 3.1 p., darbuotojas įsipareigoja visiÅ¡kai atlyginti darbdaviui padarytÄ materialinę žalÄ dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo, kilusiÄ dėl jo kaltės, įskaitant atvejus, kai darbuotojas neorganizuoja ar netinkamai organizuoja darbdavio turto apsaugÄ .

IeÅ¡kovės atstovas direktorius J. B. paaiÅ¡kino, jog įmonės autovežiu vežami nauji automobiliai, todėl pareiginiuose nuostatuose numatyta, jog vairuotojas atsako už automobilių pakrovimÄ ir nukrovimÄ , pririÅ¡imo diržai turi bÅ«ti uždėti teisingai, kad nebÅ«tų apgadinimų. Jis pripažino atvejį, kai J. M. sprogo padanga, tačiau dėl to nebuvo apgadinti vežti automobiliai. Vairuotojo pareigos numatytos taisyklėse – rekomendacijose vairuotojams, iÅ¡ kurių matyti, jog vairuotojas privalo apžiÅ«rėti automobilius iÅ¡oriÅ¡kai, patikrinti automobilio komplektacijÄ , pastebėjus defektÄ , suraÅ¡yti defektinį lapÄ ir apie tai įraÅ¡yti važtaraÅ¡tyje, pakraudamas ir nukraudamas automobilius, jis privalo laikytis atitinkamų instrukcijų.

Atsakovas J. M. buvo pasirašytinai supažindintas ir su taisyklėmis – rekomendacijomis vairuotojams, ir su autovežio vairuotojo pareiginiais nuostatais, ir su autovežio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija (t.2, b.l. 84-109). Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad atsakovas J. M. netinkamai vykdė savo darbines pareigas ir dėl jo kaltės atsirado žala, kadangi visi gabentų transporto priemonių sugadinimai, tai yra durelių įbrėžimai, daužti žibintai, buferio įbrėžimai, buferio praradimas, bagažinės dangčio įbrėžimai yra atsiradę dėl vairuotojo kaltės, tai yra netinkamo automobilio pakrovimo, pritvirtinimo diržais ir iškrovimo.

Jeigu minėti defektai buvo padaryti prieÅ¡ pakraunant automobilius, J. M. privalėjo vykdyti savo pareigas ir suraÅ¡yti defektinį aktÄ , įraÅ¡yti defektÄ Ä¯ važtaraÅ¡tį, tačiau nei viename iÅ¡ aukščiau paminėtų krovinių važtaraščių tokie įraÅ¡ai atsakovo J. M. nėra padaryti. Krovinio važtaraščiuose esantys įraÅ¡ai apie krovinio defektus padaryti krovinio gavėjo. Atsakovas J. M. nepaneigė aplinkybių dėl netinkamo pareigų vykdymo ir dėl jo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo, tai patvirtina ir jo 2010-04-02 raÅ¡ytinis įsipareigojimas ieÅ¡kovei padengti UAB “Vykom” pretenzijas dėl jo gabentų automobilių defektų atsiradimo pervežimo metu.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog vienÄ kartÄ buvo sprogusi autovežio padanga, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog dėl Å¡ios priežasties atsirado krovinio defektai. Pagal CMR konvencijos 17 str. 3 p., vežėjas negali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimÄ , sugadinimÄ arba pavėlavimÄ pristatyti motyvuodamas transporto priemonės gedimu vežimo metu. IÅ¡ vairuotojo pareiginių instrukcijų 2.3 p. matyti, jog vairuotojas privalo užtikrinti saugiÄ jo vairuojamos transporto priemonės techninę bÅ«klę.

Be to ieÅ¡kovės direktorius teismo posėdžio metu nurodė, jog gabenamas krovinys yra apsaugotas apsauginiais sparnais ir dėl autovežio padangos sprogimo Å¡ie sparnai nebuvo sugadinti, todėl ir krovinys dėl Å¡ios priežasties negalėjo bÅ«ti sugadintas. IeÅ¡kovė nurodo ir kitÄ ieÅ¡kinio patenkinimo pagrindÄ , tai yra atsakovas J. M. 2010-03-13 buvo sulaikytas Italijoje neblaivus vairuojant autovežį ir jis 2010-03-22 paaiÅ¡kinimu įsipareigojo atlyginti visus įmonės nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, jog žala pagal pretenzijas atsirado 2010-02-08, 2010-02-16, 2010-03-02, o J.

M. sulaikytas neblaivus 2010-03-13, todėl girtumas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikomas kaltės įrodymu. Atsakovas J. M. nesutiko su ieÅ¡kiniu ir tuo pagrindu, jog jis 2010-04-02 pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo įsipareigojo ieÅ¡kovei sumokėti 13652 Lt ir kurio pagrindu 2010-05-11 padarytas vykdomasis įraÅ¡as. Atsakovas nurodo, jog į šį vekselį turėjo bÅ«ti įtraukti visi dėl jo kaltės atsiradę nuostoliai ir žala, tačiau pripažino, jog paprastasis neprotestuotinas vekselis nėra užginčytas.

IeÅ¡kovė pateikė paprastojo vekselio detalizacijÄ ir iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Teismas nesiima spręsti paprastojo vekselio teisėtumo klausimo, kadangi toks reikalavimas byloje nepareikÅ¡tas, tačiau įvertinus vekselio detalizacijÄ ir pateiktus iÅ¡laidų dokumentus, darytina iÅ¡vada, jog 3427,56 Lt žala pagal pretenzijas nėra įtraukta į paprastÄ jį vekselį ir iÅ¡ atsakovo neiÅ¡ieÅ¡koma pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Tai patvirtina ir ieÅ¡kovės direktoriaus paaiÅ¡kinimas, jog tiksli žalos suma buvo nustatyta daug vėliau negu pasiraÅ¡ytas vekselis, tai yra 2010 m. birželio mėnesį, be to iÅ¡ UAB “Vykom” raÅ¡to pagal teismo paklausimÄ matyti, jog žalos dydis nustatomas maždaug per pusmetį nuo žalos atsiradimo, o raÅ¡tiÅ¡ka pretenzija vežėjui pateikiama per metus laiko nuo buvusios reiso dienos (b.l. 2, t.2).

Įvertinus šiuos įrodymus, pakankamai logiška konstatuoti, jog paprastasis vekselis buvo pasirašytas dėl atsakovo kaltų veiksmų 2010-03-13 vairuojant autovežį neblaiviam ir dėl to patirtų ieškovės nuostolių atlyginimo, o šioje civilinėje byloje pareikštas civilinis ieškinys kyla dėl kaltų atsakovo veiksmų 2010-02-08, 2010-02-16, 2010-03-02 vairuojant autovežį ir netinkamai vykdant vairuotojo pareigas. Teismas nesiima spręsti, kam buvo panaudoti atsakovės A. M. 2010-03-22 ieškovei pervesti 3760 Lt, kadangi atsakovė A.

M. nepateikė prieÅ¡ieÅ¡kinio ir nepareiÅ¡kė tokio reikalavimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir pakankant įrodymų, tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 3427,56 Lt žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo J. M., kadangi pagal Darbo kodekso 255 str. 3 p., darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , jeigu su juo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė dar vienÄ reikalavimÄ CK 6.66 str. pagrindu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2010-04-15 tarp atsakovų J.

M., A. M. ir B. L. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. CK 6.66 str. įtvirtintas vienas iÅ¡ kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Kaip faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė aplinkybes, jog J. M. yra ieÅ¡kovės skolininkas, kadangi priverstinai vykdomas dokumentas dėl 13652,00 Lt skolos pagal paprastÄ jį vekselį, be to ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo J.

M. 3427,56 Lt nuostoliams atlyginti, be to dėl Å¡io sandorio sudarymo skolininkas tapo nemokus, kadangi neturi jokio turto ir sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, kadangi atsakovus A. M., J. M. ir B. L. sieja giminystės ir svainystės santykiai, atsakovai ir toliau gyvena tame pačiame bute, kurį pardavė, buto savininkė B. L. bute negyvena, už butÄ ji pinigų nemokėjo, paskolos raÅ¡teliai kelia abejonių. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ieÅ¡kovės atstovė papildė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ir prašė panaikinti sandorį dar ir tuo pagrindu, jog skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui – uoÅ¡vei B.

L., be to prašė panaikinti sandorį CK 1.86 str. pagrindu kaip tariamÄ . Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p., ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , tai yra faktinis ieÅ¡kinio pagrindas. IeÅ¡kinio pagrindo pakeitimÄ reglamentuoja CPK 141 str., pagal kurį ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas yra raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir jis gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje.

IÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo gautas toks pareiÅ¡kimas, todėl papildomÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ dėl actio Pauliana, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam skolininkui, ir dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu teismas nesiima nagrinėti Å¡ioje byloje, kadangi Å¡ios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje ir bylos pasirengimo nagrinėjimui metu, todėl bÅ«tų apribota atsakovų teisė gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, iÅ¡dėstant savo pozicijÄ ir atsikirtimus, teikiant įrodymus ir argumentus ( CPK 42 str., 142 str.).

Pagal bendrÄ taisyklę nei Å¡alys, nei teismas nuo ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių tyrimo ir įvertinimo negali nukrypti, todėl ieÅ¡kovės atstovė paaiÅ¡kinimuose nurodė aplinkybes, peržengdama pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ribas, todėl Å¡ios aplinkybės neanalizuotinos ir nevertintinos. Be to atkreiptinas dėmesys, jog pasirengimas bylÄ nagrinėti truko aÅ¡tuonis mėnesius, atsakovai pirmuose teismo posėdžiuose nurodė aplinkybes, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę paskolos santykiai paskolos raÅ¡telių pagrindu, todėl ieÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ iki bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ esmės teismo posėdyje.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, jog vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų yra dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso šalių ieškinyje (priešieškinyje) išdėstyti reikalavimai ir jų pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo teimo 3K-3-272/2007 nutartis).

Teismas neturi teisės peržengti pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK nuostatas tam tikrų kategorijų bylose dispozityvumo principo veikimas yra apribotas (teismui suteikta teisė virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ ) – tai vadinamosios nedispozityvios bylos, pvz., Å¡eimos (CPK 376 straipsnio 3 dalis), darbo (CPK 417 straipsnis), tačiau Å¡i civilinė byla į nurodytÄ bylų sÄ raÅ¡Ä nepatenka. IÅ¡ santuokos liudijimo (t. 1, b.l. 162) ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b.l. 40-41) nustatyta, jog atsakovai J.

M. ir A. M. susituokė (duomenys neskelbtini) ir gyvendami santuokoje 1991-05-28 įgijo dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl Å¡is turtas laikytinas bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe. 2010-04-15 atsakovai J. M. ir A. M. minėtÄ turtÄ pardavė atsakovei B. L. už sutartyje nurodytÄ 32000 Lt kainÄ (t. 1, b.l. 65). Palygus Å¡iÄ kainÄ su Nekilnojamojo turto registro nustatyta turto vidutine rinkos verte - 20300 Lt, laikytina, jog parduoto buto kaina yra reali. IÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimų ir byloje pateikto praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, jog atsakovai J.

M. ir A. M. nori nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jie kaip sutuoktiniai kartu negyvena, bendro Å«kio neveda, tačiau santuokos nutraukimo byla sustabdyta iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i civilinė byla. Nors santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta, jog prievolė ieÅ¡kovei UAB “Aurovika” ir Ko pagal 2010-05-11 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3862/10 yra solidari, tačiau iÅ¡ atsakovės A. M. paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog ji nėra ieÅ¡kovės skolininkė, jokie turtiniai ar neturtiniai santykiai jų nesieja, o tokiÄ sutartį parašė advokatė, atsakovė nėra teisininkė, todėl nesuprato, kas yra solidari prievolė.

Ä®vertinus aplinkybes, dėl kurių buvo pasiraÅ¡ytas vekselis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo J. M., tai yra dėl neblaivaus J. M. veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo, laikytina, jog prievolė pagal 2010-05-10 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3862/10 yra asmeninė J. M. prievolė, su tuo sutiko ir ieÅ¡kovės atstovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog ieÅ¡kovės skolininkas yra tik atsakovas J. M. ir tuo pagrindu ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę tik į dalies sandorio pripažinimÄ negaliojančiu.Sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu, pagrįstumÄ , reikia nustatyti, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, ar nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, ar skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, ar skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, ar trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, ar kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti.

Byloje jau nustatyta, jog ieÅ¡kovė turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ J. M., byloje nepateikta duomenų, jog atsakovas J. M. privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra suėjęs. Teismų praktikoje laikoma, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, arba skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas vienas kreditoriaus interesų pažeidimo bÅ«das – dėl sudaryto sandorio atsakovas J.

M. tapo nemokus, kadangi neturi kito turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal 2010-05-11 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3862/2010. IÅ¡ atsakovo J. M. pateiktos pažymos matyti, jog atsakovas J. M. dirba (duomenys neskelbtini) ir iki 2011-09-13 iÅ¡ jo uždarbio iÅ¡skaičiuota 3948 Lt suma pagal vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Taigi įvertinus galiojančio reikalavimo dydį – 13652 Lt bei tai, jog skolininkas per nepilnus vienerius metus atlygino 3948 Lt, reguliariai kas mėnesį atlygindamas po 329 Lt, nėra pagrindo teigti, jog skolininkas yra nemokus.

Actio Pauliana taikymo sÄ lygos yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl kiekvienu atveju spręstina, ar kreditorius įrodė tokių aplinkybių buvimÄ . Nustačius aukščiau nurodytas bylos faktines aplinkybes, laikytina, kad nebuvo kreditoriaus teisių pažeidimo ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu ir actio Pauliana reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Toliau pasisakytina apie sandorio Å¡alių skolininko atsakovo J. M. ir trečiojo asmens atsakovės B. L. sÄ Å¾iningumÄ . CK 1.5 str. straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Teismui nagrinėjant civilinę bylÄ ir priimant sprendimÄ sÄ Å¾iningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1066/2002; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-990/2002). Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties Å¡alis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sÄ Å¾iningai. SÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restitucijÄ (CK 6.222 straipsnis). Actio Pauliana institutÄ reglamentuojančiame CK 6.66 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, bet prievolės Å¡alies sÄ Å¾iningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius.

CK įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, tarp jų – 6.67 straipsnyje, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo atvejų sÄ raÅ¡as – baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų Å¡io straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas. Sprendžiant dėl skolininko J. M. ir trečiojo asmens B. L. sÄ Å¾iningumo, byloje nustatyta, jog jie yra žentas ir uoÅ¡vė, todėl nėra laikomi artimaisiais giminaičiais pagal CK 3.135 str. apibrėžtÄ artimų giminaičių ratÄ , todėl esant tokiems santykiams jų sÄ Å¾iningumas turėtų bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais.

Tais atvejais, kai įstatyme nenustatytas konkretus giminystės laipsnis, sukeliantis teisinius padarinius, o nurodyta, kad konkretÅ«s teisiniai padariniai kyla artimiesiems giminaičiams, Å¡iais turi bÅ«ti laikomi asmenys iki antrojo giminystės laipsnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2005). Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (LietuvosAukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes vertina, ar skolininko sudarytas sandoris yra atlygintinis ar neatlygintinis. CK 6.66 straipsnio prasme reikÅ¡minga tai, ar trečiasis asmuo, įgijęs daiktinių teisių skolininko turtui ginčijamo sandorio pagrindu, turi ar turėjo tam tikrų turtinio pobÅ«džio pareigų skolininkui. Jeigu yra neaiÅ¡kios sandorio sÄ lygos (sandoris atlygintinis ar neatlygintinis), bÅ«tina vertinti byloje nustatytas aplinkybes apie Å¡alių valiÄ dėl Å¡ių sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005).

Byloje nustatyta, jog tarp atsakovų J. M. ir B. L. nuo 2005 m. susiklostę paskolos santykiai paskolos raÅ¡telių pagrindu. IeÅ¡kovė neginčijo Å¡ių paskolos raÅ¡telių, nors nurodė, kad jie kelia abejonių. Apie paskolos raÅ¡telius atsakovė B. L. nurodė pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu, ji taip pat nurodė, kad paskolos faktÄ gali patvirtinti liudytoja S. D., kurios paraÅ¡ai yra ant daugumos raÅ¡telių, tačiau Å¡alys nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo apklausti Å¡ios liudytojos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į paskolos raÅ¡telių kokybę – yra abiejų Å¡alių ir liudytojos paraÅ¡ai, į pinigų poreikį -“darbinei kelionei”, “buto Å¡ildymui”, “vairavimo teisėms” ir kt, į paskolos grÄ Å¾inimo bÅ«dÄ - atliekant darbus B.

L. naudai, laikytina įrodyta Å¡alių valia skolinti pinigus ir juos gauti vėliau grÄ Å¾inant. IÅ¡ paskolos raÅ¡telių turinio (t.1, b. l. 163-165) nustatyta, jog atsakovė B. L. per laikotarpį 2005-2010 m. paskolino atsakovui J. M. 17000 Lt, iÅ¡ kurių 5000 Lt J. M. grÄ Å¾ino atlikdamas darbus, todėl laikytina, kad jis negrÄ Å¾ino 12000 Lt paskolos, be to atsakovė J. L. paskolino 1000 svarų 2010 m. kovo mėnesį baudai sumokėti. Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus apie jų elgesį sandorio sudarymo metu ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatyta, jog atsakovė B.

L. sumokėjo pusę sandorio sumos atsakovei J. M., jog J. M. pinigai nebuvo sumokėti, kadangi buvo įskaityta jo skola (12000 Lt + 1000 svarų), jog atsakovė B. L. 2010-04-16 paėmė 5000 Lt paskolÄ iÅ¡ KU “Zanavykų bankelis” (t.1, b.l. 58), laikytina įrodyta aplinkybė, kad ginčijamas sandoris buvo atlygintinis, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina įrodyti, tiek skolininko J. M., tiek trečiojo asmens B. L. nesÄ Å¾iningumÄ . Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus.

Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiÅ¡kinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. Taigi sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Tokie duomenys gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ pokalbio su turtÄ parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iÅ¡ registrų, kitų Å¡altinių (oficialių ar privačių). IÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog atsakovė J. M. žinojo apie J. M. įsipareigojimus ir ji tvarkė buto pardavimo dokumentus, tačiau nurodė savo motinai B. L. “apie J. skolas” nieko nesakiusi, atsakovas J. M. nedalyvavo pasirengimo sudaryti sandorį stadijoje, jis atvyko pas notarÄ tik pasiraÅ¡yti sutartį, tačiau atsakovės A.

M. sÄ Å¾iningumas Å¡ioje byloje nenustatinėtinas. Atkreiptinas dėmesys, jog sandorio sudarymo metu nebuvo įregistruotas joks draudimas disponuoti turtu. Pakankamai logiÅ¡kas ir neprieÅ¡taraujantis byloje surinktiems įrodymams yra atsakovės B. L. paaiÅ¡kinimas, jog jos žentas J. M. jai skolingas didelę sumÄ pinigų ir nuo Naujųjų metų ji praÅ¡iusi skolÄ atiduoti, J. M. žadėjo skolÄ atiduoti, nes įsidarbino ir gaus gerÄ atlyginimÄ , J. M. dirbant kelis mėnesius ji tikėjosi atgauti skolÄ , tačiau balandžio mėnesį jis pareiÅ¡kė, kad pinigų neturi, todėl ji pasiÅ«liusi nupirkti butÄ .

Atsižvelgiant į B. L. amžių (71 m.), pakankamai pagrįstas argumentas yra tas, jog dėl jos amžiaus ir sveikatos bÅ«klės (turi sveikatos sutrikimų dėl Å¡irdies) atsakovai J. M. ir A. M. nesakė jai apie J. M. įsiskolinimus. Tai, jog atsakovai iki Å¡iol gyvena parduotame bute, nesuteikia pagrindo abejoti atsakovės B. L. sÄ Å¾iningumu, nes ji leidusi butu naudotis, be to nurodžiusi, jog po santuokos nutraukimo atsakovas J. M. turės iÅ¡sikelti, be to pati atsakovė B. L. nupirktame bute gyvena žiemos periodu.

Actio Pauliana instituto taikymo atveju svarbu laikytis kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens – turto įgijėjo interesų pusiausvyros, todėl kreditoriaus teisės neturėtų bÅ«ti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų bÅ«ti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu Esant nurodytoms aplinkybėms teismas nenustatė atsakovės B. L. nesÄ Å¾iningumo, todėl ir tuo pagrindu actio Pauliana reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi pagal CK 6.66 str. 2 d. dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t.y.

žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Be to ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas visiÅ¡kai ir kitu pagrindu - kreditoriaus reikalavimas gali bÅ«ti nukreipiamas į perleistÄ turtÄ tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus reikalavimams patenkinti, o Å¡iuo atveju kreditorius, turėdamas reikalavimo teisę į 12802,56 Lt (13652 Lt pagal vykdomÄ jį raÅ¡Ä +3427,56 Lt priteistina suma - 4277 Lt iÅ¡ieÅ¡kota suma), praÅ¡o panaikinti visÄ sandorį, kurio vertė 32000 Lt, be to ½ dalis parduoto turto nepriklauso kreditoriaus skolininkui.

Dėl Å¡ios priežasties bÅ«tų pažeistas ne tik kreditoriaus, skolininko ir trečiojo asmens, įgijusio turtÄ , bet ir kito bendraturčio interesų pusiausvyros principas, bei civilinių santykių stabilumo principas, kai dėl pakankamai nedidelio piniginio reikalavimo bÅ«tų griaunami sandorio pagrindu atsiradę kiti teisiniai santykiai tarp asmenų, nesusijusių su Å¡iuo reikalavimu. IeÅ¡kovė turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų - 1063 Lt žyminis mokestis (t. 1, b.l. 9, 67), 775,61 Lt vertėjo paslaugos (t.2, b.l. 4), 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidos (t. 1, b.l. 158).

Kiti ieÅ¡kovės pateikti dokumentai dėl atstovavimo iÅ¡laidų yra nepakankamai informatyvÅ«s ir pagrįsti, kaip to reikalauja CPK 98 str. 1 d., kadangi pateiktas banko spaudu nepatvirtintas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos, jog advokatei I.Blaževičienei 2010-09-08 pervesta 2000 Lt, 2011-02-07 pervesta 1800 Lt, tačiau nėra duomenų nei kokioje byloje, nei už kokias paslaugas, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepaskirstytinos. IeÅ¡kovė turi teisę CPK 277 str. tvarka kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, patikslindama minėtas atstovavimo iÅ¡laidas.

Dokumentų vertimo išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, kadangi išversti dokumentus pareikalavo atsakovas J. M., o išlaidų dydį patvirtina 2011-09-14 vietinio mokėjimo nurodymas. CPK 93 str. numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau vadovaujantis to paties straipsnio 4 d., teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ ieÅ¡kovės reikalavimus vertina ne pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, o kaip du savarankiÅ¡kus reikalavimus, iÅ¡skyrus žyminio mokesčio klausimÄ , todėl vienÄ reikalavimÄ patenkinus, kitÄ atmetus, laikytina, kad ieÅ¡kinys patenkintas 50 proc. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų dalis dėl žalos atlyginimo buvo pareikÅ¡ta atsakovui J. M., todėl šį reikalavimÄ patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistinas atitinkamo dydžio žyminis mokestis ieÅ¡kovei ir dokumentų vertimo iÅ¡laidos bei 50 proc. ieÅ¡kovės turėtų atstovavimo iÅ¡laidų.

Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, žyminis mokestis už šį reikalavimÄ iÅ¡ atsakovų nepriteistinas, taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 700 Lt atstovavimo iÅ¡laidos atsakovių A. M. ir B. L. naudai, kadangi ginčas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iÅ¡spręstas atsakovių naudai. Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas 50 proc., todėl tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo J. M. paskirstytinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.66 str., 6.67 str., DK 255 str. 3 p., CPK 270 str., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., teismas                                                                 n u s p r e n d ž i a :

                   ieÅ¡kovės UAB „Aurovika“ ir Ko ieÅ¡kinį tenkinti dalinai.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vytauto (duomenys neskelbtini), 3427,56 Lt (tris tÅ«kstančius keturi Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis litus 56 ct) žalos atlyginimo ieÅ¡kovei UAB „Aurovika“ ir Ko, imonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo J. M. 102,83 Lt žyminio mokesčio, 775,61 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su dokumentų vertimu į lietuvių kalbÄ , 250 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovei UAB „Aurovika“ ir Ko.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Aurovika“ ir Ko 700 Lt atstovavimo iÅ¡laidų lygiomis dalimis atsakovėms B.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Aurovika“ ir Ko ir atsakovo J. M. lygiomis dalimis po 12,77 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.             Teisėja                                                                                                        Lina Antanaitienė