2023-01-25 Nr. AB-2377-3-62-3-00707-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-51-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00707-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 8S-13-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. J. M.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra pretendento Z. J. M. įpėdinis, kuriam priklauso atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią Kauno apskr., (duomenys neskelbtini), liko neatkurta 0,9647 ha žemės. Tarnybos Kauno miesto skyrius (toliau – ir Skyrius) 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. 8SD-1029-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotą asmenį R. K., jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. J. M. už 0,9647 ha atlyginant pinigais, bei kvietė iki 2020 m. kovo 5 d. atvykti į Skyrių susipažinti su sprendimo projektu pasirašytinai.

3. Pareiškėjas 2020 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į Skyrių, prašydamas sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. J. M., atlyginant pinigais už jam priklausančias buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemes, iki kol nebus gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) atsakymas dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose. Pareiškėjas, įvertinęs Raudondvario plento, (duomenys neskelbtini) ribas ir suformuotų žemės sklypų ribas, pateikė schemą, parengtą remiantis regia.lt duomenų pažyma, kurioje buvo pažymėta laisva (neužstatyta) žemė buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės (pretendentas Z. J. M.) ribose ir kuri galėtų būti suprojektuota natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypais, bei pateikė 2020 m. kovo 4 d. prašymą Skyriui pateikti Administracijai prašymą suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės (pretendentas Z. J. M.) ribose, pažymėtose kartografinėje medžiagoje Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus planuose. Skyrius 2020 m. kovo 9 d. raštu Nr. 8SD-1388-(14.8.125E.) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Administraciją dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nustatymo. Administracija 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 70-2-988 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ (toliau – ir Raštas) nurodė, kad teritorijoje preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nenustatyta.

4. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Raštą; 2) įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti Skyriaus 2020 m. kovo 9 d. raštą Nr. 8SD-1388-(14.8.125E.). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4535-402/2020 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nurodė, kad, remiantis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4535-402/2020, nuspręsta, jog galimybės pareiškėjui nuosavybės teises atkurti natūra nėra, taip pat įvertinus, kad lygiaverčiu žemės sklypu nuosavybės teisės jau buvo atkuriamos, pareiškėjas atsakovui 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą 0,9647 ha dalį buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, esančios Kauno apskr., (duomenys neskelbtini) ribose, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu (parengiant išvadą): 0,2800 ha Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje; 0,2000 ha Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje; 0,3300 ha Druskininkų r. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje; 0,1500 ha Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Tarnyba Sprendimu atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises į likusią neatkurtą 0,9647 ha dalį atlyginant pinigais – 3 862 Eur, tačiau, pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu ir atkūrė nuosavybės teises atlyginant pinigais, todėl Sprendimas yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. prašymą.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad 1995 m. rugsėjo 6 d. buvo pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame išreikšta valią atkurti nuosavybės teises natūra, kiti būdai išbraukti. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigoje buvo pateiktas prašymas, kuriame pareiškėjas išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu, tačiau pareiškėjas šio prašymo egzemplioriaus nėra išsaugojęs. Šią aplinkybę patvirtina tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo atkurtos ir įregistruotos nuosavybės teisės į lygiaverčius žemės sklypus: 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 6S-132 atkurtos nuosavybės teisės 0,34 ha lygiaverčiu žemės sklypu Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 26 d. protokolu Nr. 8PRT-26-(14.8.6.) skirtas neatlygintinai 0,0570 ha naujas žemės sklypas Kauno mieste pagal sąrašą.

Taigi, pareiškėjas, turėdamas Tarnybos, Administracijos ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4535-402/2020, priėjo prie išvados, jog buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdyta žemė (pretendentas Z. J. M.) yra valstybės išperkama, kad nėra jokios galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra, turėdamas teisėtą lūkestį, kad jam nuosavybės teisės gali būti atkurtos lygiaverčiu žemės sklypu. Toks pareiškėjo lūkestis yra suponuotas jo paties išreikštos valios ir atsakovo veiksmų.

Tačiau atsakovas visiškai nevertino šios aplinkybės, kad tiek pareiškėjas nurodė kadastrines vietoves, kuriose pageidauja lygiaverčio žemės sklypo, tiek ir pats atsakovas jau yra atkūręs nuosavybės teises pareiškėjui lygiaverčiu žemės sklypu, ir priėmė Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais. Toks sprendimas neatitinka pareiškėjo išreikštos valios, atsakovas nemotyvavo Sprendimo, pareiškėjui teisinis ir faktinis Sprendimo priėmimo pagrindai nėra žinomi. Tarnybai, kaip viešojo administravimo institucijai, yra keliami, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko) šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti.

Tarnyba yra saistoma gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Rašte nurodyta, jog teritorijoje preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nenustatyta, – šios aplinkybės buvo patvirtintos ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-4535-402/2020. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės nėra pavaldžios institucijoms, o pagal 4 straipsnio 4 dalį – vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos, įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Todėl, atsakovo teigimu, duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija. Tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemė iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąją tvarka priskirtose teritorijoje natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Nesant tokiems planams, Tarnyba negali atlikti veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, grąžinant žemės sklypą natūra.

8. Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-7950 pretendentui buvo pasiūlyta pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau jokio prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki 2019 m. birželio 1 d. pretendentas ar jo įpėdinis nepateikė. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos pinigais. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. (Z. J. M.) įpėdinio įgalioto asmens R. K. išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo – lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu buvo išreikšta tik 2020 m. lapkričio 16 d. prašyme, t. y. nesilaikant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino (iki 2019 m. birželio 1 d.), skirto pakeisti piliečiams valią dėl atlyginimo būdo bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, žemės grąžinimo proceso užbaigimas numatytas iki 2019 m. pabaigos, buvo priimtas Sprendimas, kuriuo Z. J. M. vardu nuosavybės teisės atkuriamos už likusį žemės plotą – 0,9647 ha, atlyginant pinigine kompensacija.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. teismas panaikino Sprendimą ir įpareigojo NŽT pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

10. Remiantis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad:

10.1. pareiškėjas yra pretendento Z. J. M. įpėdinis, kuriam priklauso atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią Kauno apskr., (duomenys neskelbtini), liko neatkurta 0,9647 ha žemės.

10.2. V. M., sūn. J. (vėlesniuose dokumentuose V.), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,6715 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno apskr. Savininkas mirė (duomenys neskelbtini).

10.3. Prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė žemės savininko sūnūs Z. J. M. ir V. M. bei mirusio sūnaus E. A. M. sutuoktinė A. M., dukterys V. M. ir D. M. Z. J. M. 1995 m. rugsėjo 6 d. pateiktame prašyme nurodyta, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkuriamos „natūra“. Valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo.

10.4. Pretendentui Z. J. M. priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,2238 ha žemės. Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 02-01-12349 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 6192 atkurtos nuosavybės teisės į 0,2021 ha žemės, grąžinant natūra turėtoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune.

10.5. 2007 m. sausio 24 d. raštu Nr. S1-298 (1.10) pretendentas Z. J. M. informuotas, kad dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste iki 2007 m. kovo 1 d. pretendentas turi apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę: atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajone, išskyrus Kauno rajoną.

10.6. Nuo 2007 m. vyko teismų procesai (pretendento E. A. M. sutuoktinės A. M. iniciatyva) dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune. Priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-310-423/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-305/2010.

10.7. Administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2007 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 40-2-2119 informavo, kad, pakartotinai išnagrinėjus teritoriją prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kur šiuo metu yra apleistas stadionas, Kauno miesto tarybai 2007 m. birželio 4 d. priėmus sprendimą apie šio stadiono poreikį visuomenei, žemės, kuri nebūtų priskirta valstybės išperkamai žemei, nėra.

10.8. Kauno miesto skyriuje 2012 m. kovo 5 d. gautas G. M. prašymas prie nuosavybės teisių atkūrimo bylos pridėti Z. J. M. mirties liudijimo kopiją bei Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notaro D. G. išduoto liudijimo apie užvestą paveldėjimo bylą po Z. J. M. mirties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją. Iš pateikto nuosavybės atkūrimo byloje mirties liudijimo matyti, kad Z. J. M. mirė (duomenys neskelbtini).

10.9. Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7950 pretendentui pasiūlė pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pretendento įpėdinis prašymų nepateikė.

10.10. Kauno miesto skyriaus 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. 8SD-5128-(14.8.94.) Z.J. M. įpėdinis pakviestas į 2018 m. lapkričio 22 d. vyksiantį komisijos posėdį, kuriame įpėdinis turėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo (ne didesnio kaip 0,1200 ha ploto). Tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 8S-290-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0570 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuosavybės teisės į 0,9647 ha neatkurtos.

10.11. Kauno miesto skyrius, gavęs Z. J. M. įpėdinio įgalioto asmens prašymą tęsti nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Kaune, 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 8SD-5095-(14.8.7.) kreipėsi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių dėl laisvos (neužstatytos), galimos grąžinti natūra, žemės. Pastarasis skyrius 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 70-2-3462 pažymėjo, kad žemės sklypas patenka į valstybės išperkamai žemei priskiriamą teritoriją.

10.12. Tarnybos Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. 8SD-1029-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotą asmenį R. K., jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. J. M. už 0,9647 ha atlyginant pinigais, bei kvietė iki 2020 m. kovo 5 d. atvykti į Kauno miesto skyrių susipažinti su sprendimo projektu pasirašytinai.

10.13. Pareiškėjas 2020 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į Skyrių, prašydamas sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. J. M. atlyginant pinigais už jam priklausančias buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemes, iki kol nebus gautas Administracijos atsakymas dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose.

10.14. Skyrius 2020 m. kovo 9 d. raštu Nr. 8SD-1388-(14.8.125E.) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Administraciją dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nustatymo. Administracija 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 70-2-988 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ nurodė, jog teritorijoje preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nenustatyta.

10.15. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 18 d. raštą Nr. 70-2-988 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 9 d. raštą Nr. 8SD-1388-(14.8.125E.).

10.16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4535-402-2020 pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

10.17. Pareiškėjas atsakovui 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą 0,9647 ha dalį buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, esančios Kauno apskr., (duomenys neskelbtini) ribose, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu (parengiant išvadą): 0,2800 ha Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje; 0,2000 ha Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje; 0,3300 ha Druskininkų r. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje; 0,1500 ha Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje.

10.18. Tarnyba 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 8S-13-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. J. M.“ atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises į likusią neatkurtą 0,9647 ha dalį atlyginant pinigais 3 862 Eur.

11. Teismas nurodė, kad tiek Įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose vėliausiai ir nepraleidus Įstatymo nustatytų terminų išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią tuo atveju, kai Įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

12. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo vienas iš esminių aspektų yra būtent išreikšta / neišreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

13. Vertindama, ar pareiškėjui pagrįstai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į likusią neatkurtą 0,9647 ha dalį buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, esančios Kauno apskr., (duomenys neskelbtini) ribose, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypui, teisėjų kolegija pabrėžė, jog piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui paprašius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. sausio 1 d. Nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę, ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

14. Taigi, teismas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalyje nurodyta, jog pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

15. Pareiškėjas turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Vėlesnių prašymų, pateiktų iki 2003 m. balandžio 1 d., kuriuose būtų išreikšta pakeista valia dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, atsakovas neturi. Vėliau, po 2003 m. balandžio 1 d., pateikti piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu.

16. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, kai įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

17. Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas, iki kada piliečiai gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis, t. y. jis nepratęsiamas ir neatnaujinamas. Atkūrimo įstatymas nenustatė nuosavybės teisių atkūrimą į žemę vykdančios institucijos pareigos iki 2012 m. sausio 31 d. visais atvejais (visa teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimo apimtimi) priimti sprendimus dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, parinkimo, todėl dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusį neatkurtos žemės plotą taikytini būdai, kurie Atkūrimo įstatyme nustatyti nuo 2012 m. vasario 1 d., t. y. nuosavybės teisių atkūrimas natūra, jei tai yra galima, arba pinigais, jei nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas (Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d.). Tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-436-415/2020).

18. Teismas nurodė, kad pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė žemės savininko sūnūs Z. J. M., V. M., mirusio sūnaus E. A. M. sutuoktinė A. M. ir dukterys V. M., D. M.. Z. J. M.. 1995 m. rugsėjo 6 d. pateiktame prašyme nurodyta, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkuriamos „natūra“. Valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skunde pareiškėjas nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigoje buvo pateiktas prašymas, kuriame pareiškėjas išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natūra), bet pareiškėjas šio prašymo egzemplioriaus nėra išsaugojęs. Teismo vertinimu, minėtą aplinkybę patvirtina Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo atkurtos ir įregistruotos nuosavybės teisės į lygiaverčius žemės sklypus: 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 6S-132 atkurtos nuosavybės teisės 0,34 ha lygiaverčiu žemės sklypu Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini); 2018 m. lapkričio 26 d. protokolu Nr. 8PRT-26-(14.8.6.) skirtas neatlygintinai 0,0570 ha naujas žemės sklypas Kauno mieste pagal sąrašą.

19. Taigi, atsakovas, priimdamas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 6S-132 ir 2018 m. lapkričio 26 d. protokolą Nr. 8PRT-26-(14.8.6.), kaip nurodė teismas, konkliudentiniais veiksmais pripažino pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę kitokiu nei nurodyta prašyme (natūra) būdu – lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natūra) ir taip suteikė pareiškėjui teisėtą lūkestį, jog atkūrimo procesas tęsis toliau ir jis galės įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, teismo vertinimu, tikėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigoje buvo pateiktas prašymas, kuriame pareiškėjas išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu, kadangi tai įrodo atsakovo veiksmai, jog tokia procedūra buvo pradėta. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nevertino šios aplinkybės, taip pat ir atsiliepime neišreiškė savo pozicijos šiuo ginčijamu aspektu: nuosavybės teisių atkūrimo, suteikiant lygiavertį sklypą, kai pats atsakovas jau yra atkūręs nuosavybės teises pareiškėjui lygiaverčiu žemės sklypu ir taip pagrįstai sukūrė pareiškėjui teisėtus lūkesčius, jog procedūra bus vykdoma ir toliau tokiu pat būdu. Be to, atsakovas nenurodė, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo atkuriamos nuosavybės teisės suteikiant lygiavertį sklypą, t. y. visiškai nepaneigė skunde nurodytos aplinkybės, jog nuosavybės atkūrimo procese pareiškėjo nurodytas prašymas buvo pateiktas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas ir iškeltas tik dėl to, jog atsakovas savo veiksmais suteikė pareiškėjui teisėtą lūkestį ir pareiškėjas tikėjosi, jog procedūra bus tęsiama, tačiau atsakovas šiuo pagrindiniu ginčo klausimu nepasisakė nei sprendimo priėmimo momentu, nei atsiliepime į skundą. Pareiškėjui pagrįstai kilo klausimų dėl priimto sprendimo, kurie atsakovo liko nepaaiškinti.

20. Atsakovui, kaip viešojo administravimo institucijai, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, ši institucija yra saistoma gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 ir kt.).

21. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas Sprendimą panaikino ir įpareigojo Tarnybą pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 22. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

23. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, jog nuosavybės teisių atkūrimo eigoje į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemė, buvusią Kauno apskr., (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas prašymas, kuriame pretendentas išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu, tačiau šio prašymo egzemplioriais pareiškėjas nėra išsaugojęs. Todėl, atsakovo vertinimu, teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad „<...> tikėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigoje buvo pateiktas prašymas“. Atsakovas pažymi, kad šio prašymo egzemplioriaus ir / ar bet kokios nors informacijos, susijusios su jo egzistavimu nėra ir V. M. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų archyvinėje byloje Nr. 1123, kuri buvo pateikta teismui.

24. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendime padaryta išvada, jog Tarnyba konkliudentiniais veiksmais pripažino pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teises kitokiais būdais – lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natūra), nes priėmė 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 6S-132, yra akivaizdžiai neteisinga, nes šis sprendimas nėra susijęs su byloje nagrinėjama žeme. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią Kauno apskr., (duomenys neskelbtini), o 2011 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 6S-132 atkurtos nuosavybės teisės 0,34 ha lygiaverčiu žemės sklypu Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), už V. M. valdytą 1,02 ha žemę, buvusią Kauno apskrities, Kauno r., (duomenys neskelbtini). Taip pat 2018 m. lapkričio 26 d. protokole Nr. 8PRT-26-(14.8.6) užprotokoluotas faktas, kad pareiškėjas pasirinko 0,0570 ha ploto naują žemės sklypą Kauno mieste, neįrodo aplinkybės, kad pareiškėjui pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus priklauso teisė atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurta 0,9647 ha dalį parengiant išvadą lygiaverčiam žemės sklypui gauti kitoje vietoje, neišreiškus tokios valios įstatymų numatytais terminais. Pareiškėjui (kaip pretendento Z. J. M. įpėdiniui) teisė pasirinkti naują žemės sklypą atsirado galiojant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) ir Tvarkos pagrindu, kuriuose buvo numatyta galimybė apskrities viršininkui parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą pretendentams, tačiau šiuo metu galiojantys teisės aktai tokios galimybės nenumato.

25. Taigi, 2018 m. lapkričio 26 d. protokolu Nr. 8PRT-26-(14.8.6) pareiškėjas pasirinko naują žemės sklypą 1998 m. birželio 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 01-3689 „Dėl asmenų, kuriems rengiami sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir naujų žemės sklypų suteikimo eilė pagal piliečių prašymų padavimo datą“ (Z. M. eilės numeris – 6802). Likusi dalis atkurta pinigais Sprendimu pagal galiojančius teisės aktus.

26. Atsakovo vertinimu, teismas rėmėsi 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 6S-132, kuris nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjama buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdyta žeme, buvusia Kauno apskr., (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. lapkričio 26 d. protokolu Nr. 8PRT-26-(14.8.6), kuriuo (atsižvelgiant į 1998 m. birželio 22 d. sudarytą eilę) pareiškėjas pasirinko naują žemės sklypą Kauno mieste (ne tapatų lygiaverčiam per vertę žemės sklypui kitoje vietoje), todėl akivaizdu, kad teismas šioje byloje netinkamai vertino esančias aplinkybes ir įrodymus.

27. Tarnyba nurodo, kad teisės aktai šiuo metu nenustato galimybės asmenims keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai nenumatyta galimybė atkurti nuosavybės teises pareiškėjo prašomu būdu perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, suformuota teismų praktika bei atsižvelgiant į tai, kad G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgalioto asmens R. K. išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo – lygiaverčiu turėtajam žemės sklypui (parengiant išvadą) kitose vietovėse buvo išreikšta tik 2020 m. lapkričio 16 d. prašyme, t. y. nesilaikant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino (iki 2019 m. birželio 1 d.), skirto pakeisti piliečiams valią dėl atlyginimo būdo bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, žemės grąžinimo proceso užbaigimas numatytas iki 2019 m. pabaigos, buvo priimtas Tarnybos Sprendimas, kuriuo Z. J. M. vardu nuosavybės teisės atkuriamos už likusį žemės plotą – 0,9647 ha, atlyginant pinigine kompensacija. Taigi, Tarnyba priimdama Sprendimą, veikė taip, kaip numato įstatymai ir nepažeidė jokių teisės normų.

28. Pažymi, kad Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-7950 pretendentui buvo pasiūlyta pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau jokio prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki 2019 m. birželio 1 d. pretendentas ar jo įpėdinis nepateikė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Todėl atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie galimybę pasirinkti kitą Atkūrimo įstatyme numatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tačiau tokia galimybe jis nepasinaudojo. Pareiškėjo išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo – lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu buvo išreikšta tik 2020 m. lapkričio 16 d. prašyme, t. y. nesilaikant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino (iki 2019 m. birželio 1 d.), tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir nepagrįstai jame nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad jam bus atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Atsakovo vertinimu, Tarnyba pareiškėjui nesukėlė teisėtų lūkesčių ir jis negalėjo tikėtis, jog į likusį neatkurtą plotą nuosavybės teisės bet kada bus atkuriamos suteikiant lygiavertį žemės sklypą (parengiant išvadą) kitoje vietoje.

29. Atsakovas taip pat pažymi, kad, prieš priimant Sprendimą, Tarnybos Kauno miesto skyrius 2020 m. liepos 3 d. raštu Nr. 8SD-3120-(14.8.94) informavo pareiškėjo įgaliotą asmenį R. K., nurodydamas teisinį pagrindą ir aplinkybes, t y., kad pretendento Z. J. M. 1995 m. rugsėjo 6 d. pateiktame prašyme išreikšta valia nuosavybės teises atkurti „natūra“ pakeista nebuvo, todėl nuosavybės teisės galimai bus atkurtos pinigais. Minėtas Tarnybos raštas patvirtina, kad asmuo buvo informuotas apie sprendimo motyvus ir teisinį pagrindą, be kita ko, suponuoja išvadą, jog teisėtu lūkesčiai pareiškėjui atkurti lygiaverčiais sklypais nebuvo keliami.

30. Tarnyba negali veikti geros valios principu, ji yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo veikti vadovaudamasi teisės aktais. Prašymai negali būti interpretuojami, nes tuomet būtų veikiama peržengiant įstatymo suteiktas kompetencijos ribas. Pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei atitinkamose tvarkose nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų, tame tarpe ir asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises, tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

31. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Tarnybos apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjas pažymi, kad 1995 m. rugsėjo 6 d. buvo pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame išreikšta valia atkurti nuosavybės teises natūra, kiti būdai išbraukti. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigoje buvo pateiktas prašymas, kuriame pareiškėjas išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu, tik pareiškėjas šio prašymo egzemplioriaus nėra išsaugojęs. Tačiau šią aplinkybę patvirtina tuometinės Viršininko administracijos sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo atkurtos ir įregistruotos nuosavybės teisės į lygiaverčius žemės sklypus: 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 6S-132 atkurtos nuosavybės teisės 0,34 ha lygiaverčiu žemės sklypu Kaišiadorių rajone, Kruonio seniūnijoje, Morkūnų kaime; 2018 m. lapkričio 26 d. protokolu Nr. 8PRT-26-(14.8.6.) skirtas neatlygintinai 0,0570 ha naujas žemės sklypas. Atsakovas, nors ir nepaneigė to fakto, jog nuosavybės teisės buvo atkuriamos lygiaverčiu turėtam žemės sklypu, tačiau įrodinėjimo naštą, jog toks prašymas buvo pateiktas, nepagrįstai perkėlė pareiškėjui, nors atsakovas turėjo įstatymo nustatytą pareigą minėtą prašymą išsaugoti, kol nebus užbaigta nuosavybės teisių atkūrimo byla.

33. Atsakovas nuo 1995 m. rugsėjo 6 d., pareiškėjui pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises, neteikė visos informacijos apie nuosavybės teisių atkūrimą ir pareiškėjo išreikštos valios padarinius, jo teisių apimtį, kaip reikalauja gero administravimo principas, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Tokia atsakovo, kaip išimtinai vienintelės institucijos, kuri įgyvendina nuosavybės teisių atkūrimą Lietuvos Respublikoje, politika lemia ir teismų apkrovimą ginčais, kurių būtų galima išvengti atsakovei tinkamai atliekant savo funkcijas.

34. Pažymi, jog atsakovas atsiliepime į skundą apskirtai nebuvo nurodęs pagrindo, kokiu būdu buvo vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovo atstovas laikėsi kitos pozicijos, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 6S-132 ir 2018 m. lapkričio 26 d. protokolu Nr. 8PRT-26-(14.8.6.) atkurtos nuosavybės teisės buvo atsakovui savarankiškai parenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Toks paaiškinimas buvo pateiktas teismui būtent teiraujantis dėl pareiškėjo išreikštos valios. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo vėl kitus motyvus, kodėl buvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises. Todėl atsakovo motyvai vertintini kaip gynybinė pozicija, suformuota siekiant laimėti bylą, tačiau nesiekiant atskleisti įvykių tikrosios sekos ir objektyviai pateikti teisės aktų normas bei jų taikymą pareiškėjo atžvilgiu.

35. Pareiškėjas, turėdamas Tarnybos, Administracijos ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4535-402-2020, kurie patvirtina, jog buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdyta žemė (pretendentas Z. J. M.) yra valstybės išperkama, kad nėra jokios galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra, turėdamas teisėtą lūkestį, kad jam nuosavybės teisės gali būti atkurtos lygiaverčiu žemės sklypu, kaip jau atsakovas buvo atkūręs, nurodė atsakovui kadastrines vietoves, kuriose pageidavo atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu. Toks pareiškėjo lūkestis yra suponuotas jo paties išreikštos valios ir atsakovo veiksmų. Tačiau atsakovas visiškai nevertino šios aplinkybės, kad tiek pareiškėjas nurodė kadastrines vietoves, kuriose pageidauja lygiaverčio žemės sklypo, tiek ir pats atsakovas jau yra atkūręs nuosavybės teises pareiškėjui lygiaverčiu žemės sklypu – priėmė skundžiamą sprendimą, dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais.

36. Pareiškėjas apibendrina, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir tinkamai motyvuotas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo nuspręsta atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į likusią neatkurtą 0,9647 ha dalį atlyginant pinigais, teisėtumas ir pagrįstumas.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra pretendento Z. J. M. įpėdinis, kuriam priklauso atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią Kauno apskr., (duomenys neskelbtini), liko neatkurta 0,9647 ha žemės.

39. V. M., sūnus J.(vėlesniuose dokumentuose V.), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,6715 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Raudondvario vlsč., Kauno apskr. Savininkas mirė (duomenys neskelbtini).

40. Prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė žemės savininko sūnūs Z. J. M. ir V. M. bei mirusio sūnaus E. A. M. sutuoktinė A. M. ir dukterys V. M. ir D. M.. Z. J. M. 1995 m. rugsėjo 6 d. pateiktame prašyme nurodyta, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkuriamos „natūra“. Valia iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeista nebuvo.

41. Pretendentui Z.J. M. priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,2238 ha žemės. Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 02-01-12349 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 6192 atkurtos nuosavybės teisės į 0,2021 ha žemės, grąžinant natūra turėtoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune.

42. 2007 m. sausio 24 d. raštu Nr. S1-298 (1.10) pretendentas Z. J. M. informuotas, kad dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste iki 2007 m. kovo 1 d. pretendentas turi apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę: atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajone, išskyrus Kauno rajoną.

43. Nuo 2007 m. vyko teismų procesai (pretendento E. A. M. sutuoktinės A. M. iniciatyva) dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune. Priimti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-310-423/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-305/2010.

44. Administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2007 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 40-2-2119 informavo, kad pakartotinai išnagrinėjus teritoriją prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, kur šiuo metu yra apleistas stadionas, Kauno miesto tarybai 2007 m. birželio 4 d. priėmus sprendimą apie šio stadiono poreikį visuomenei, žemės, kuri nebūtų priskirta valstybės išperkamai žemei, nėra.

45. 2012 m. kovo 5 d. Skyriuje gautas G. M. prašymas prie nuosavybės teisių atkūrimo bylos pridėti Z. J. M. mirties liudijimo kopiją bei Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notaro D. G. išduoto liudijimo apie užvestą paveldėjimo bylą po Z. J. M. mirties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją. Iš pateikto nuosavybės atkūrimo byloje mirties liudijimo matyti, jog Z. J. M. mirė (duomenys neskelbtini).

46. Skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7950 pretendentui buvo pasiūlyta pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pretendento įpėdinis prašymų nepateikė.

47. Skyriaus 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. 8SD-5128-(14.8.94.) Z. J. M. įpėdinis pakviestas į 2018 m. lapkričio 22 d. vyksiantį komisijos posėdį, kuriame įpėdinis turėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo (ne didesnio kaip 0,1200 ha ploto). Tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 8S-290-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0570 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuosavybės teisės į 0,9647 ha neatkurtos.

48. Skyrius, gavęs Z. J. M. įpėdinio įgalioto asmens prašymą tęsti nuosavybės teisių atkūrimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 8SD-5095-(14.8.7.) kreipėsi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių dėl laisvos (neužstatytos), galimos grąžinti natūra, žemės. Pastarasis skyrius 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 70-2-3462 pažymėjo, kad žemės sklypas patenka į valstybės išperkamai žemei priskiriamą teritoriją.

49. Skyrius 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. 8SD-1029-(14.8.94.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ informavo G. M. (Z. J. M. įpėdinio) įgaliotą asmenį R. K., jog yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. J. M. už 0,9647 ha atlyginant pinigais, bei kvietė iki 2020 m. kovo 5 d. atvykti į Skyrių susipažinti su sprendimo projektu pasirašytinai.

50. Pareiškėjas 2020 m. kovo 4 d. raštu kreipėsi į Skyrių, prašydamas sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. J. M. atlyginant pinigais už jam priklausančias buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytas žemes, iki kol nebus gautas Administracijos atsakymas dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose.

51. Skyrius 2020 m. kovo 9 d. raštu Nr. 8SD-1388-(14.8.125E.) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Administraciją dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nustatymo. Administracija 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 70-2-988 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ nurodė, jog teritorijoje preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų nenustatyta.

52. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Administracijos 2020 m. kovo 18 d. raštą Nr. 70-2-988 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“; 2) įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti Skyriaus 2020 m. kovo 9 d. raštą Nr. 8SD-1388-(14.8.125E.).

53. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4535-402-2020 pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

54. Pareiškėjas atsakovui 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą 0,9647 ha dalį buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, esančios Kauno apskr., (duomenys neskelbtini)ribose, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu (parengiant išvadą): 0,2800 ha Kauno rajono Kačerginės kadastrinėje vietovėje; 0,2000 ha Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje; 0,3300 ha Druskininkų r. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje; 0,1500 ha Kauno rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje.

55. Tarnyba 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 8S-13-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Z. J. M.“ atkūrė pareiškėjui nuosavybės teises į likusią neatkurtą 0,9647 ha dalį atlyginant pinigais 3 862 Eur.

56. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

V. 57. Nuosavybės teisių atkūrimo santykius reglamentuoja Atkūrimo įstatymas bei jį lydinti Tvarka.

58. Vadovaujantis Tvarkos 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus.

59. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Šis teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d. Nuo 2012 m. vasario 1 d. minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir joje buvo nustatyta, kad piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, nustatantis galimybę iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti kaimo vietovėje.

60. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo. Tuo atveju, kai pilietis vėlesniu prašymu anksčiau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeičia (jei tai padaryta laikantis teisės aktuose įtvirtintų pagrindų ir tvarkos), jam nuosavybės teisės į žemę atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama pagal paskutiniame prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3153-968/2021).

VI. 61. Nagrinėjamu atveju Tarnyba Sprendimu nusprendė atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į likusią neatkurtą 0,9647 ha dalį atlyginant pinigais. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Sprendimu, kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 16 d. prašymą.

62. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, argumentuodamas, kad atsakovas, priimdamas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 6S-132 ir 2018 m. lapkričio 26 d. protokolą Nr. 8PRT-26-(14.8.6.), savo konkliudentiniais veiksmais pripažino pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę kitokiu nei nurodyta prašyme (natūra) būdu – lygiaverčiu žemės sklypu (ekvivalentine natūra) ir taip suteikė pareiškėjui teisėtą lūkestį, jog atkūrimo procesas tęsis toliau ir jis galės įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į susidariusią situaciją, tikėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigoje buvo pateiktas prašymas, kuriame pareiškėjas išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu, kadangi tai įrodo atsakovo veiksmai, jog tokia procedūra buvo pradėta.

63. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, apeliaciniame skunde pateikdamas šiuos pagrindinius argumentus: (i) pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad nuosavybės teisių atkūrimo eigoje į buvusio savininko V. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią Kauno apskr., (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas prašymas, kuriame pretendentas išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu, tačiau šio prašymo egzemplioriaus pareiškėjas nėra išsaugojęs; šio prašymo egzemplioriaus ir / ar bet kokios nors informacijos, susijusios su jo egzistavimu nėra ir V. M. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų archyvinėje byloje Nr. 1123, kuri buvo pateikta teismui; (ii) 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 6S-132 yra nesusijęs su byloje nagrinėjama žeme; (iii) 2018 m. lapkričio 26 d. protokole Nr. 8PRT-26-(14.8.6.) užprotokoluotas faktas, kad pareiškėjas pasirinko 0,0570 ha ploto naują žemės sklypą Kauno mieste neįrodo aplinkybės, jog pareiškėjui pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus priklauso teisė atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą 0,9647 ha dalį parengiant išvadą lygiaverčiam žemės sklypui gauti kitoje vietoje, neišreiškus tokios valios įstatymų numatytais terminais; (iv) pareiškėjo išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo – lygiaverčiu turėtajam žemės sklypui buvo išreikšta tik 2020 m. lapkričio 16 d. prašyme, t. y. nesilaikant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino (iki 2019 m. birželio 1 d.), tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog jam bus atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje.

64. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad tikėtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūros eigoje buvo pateiktas prašymas, kuriame pareiškėjas išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu, rėmėsi 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 6S-132 ir 2018 m. lapkričio 26 d. protokolu Nr. 8PRT-26-(14.8.6.).

65. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateikta Tarnybos nuosavybės teisių atkūrimo byla į buvusio savininko V. M. turėtą žemę. Remiantis Tarnybos nuosavybės teisių atkūrimo byla, nustatyta, kad pretendentui Z. J. M. priklausė atkurti nuosavybės teises į 1,2238 ha žemės. Kauno apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 02-01-12349 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 6192 atkurtos nuosavybės teisės į 0,2021 ha žemės, grąžinant natūra turėtoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kaune (Tarnybos byla, b. l. 314, 117, 114). Tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 8S-290-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0570 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuosavybės teisės į 0,9647 ha liko neatkurtos (Tarnybos byla, b. l. 281). Ginčijamu Sprendimu, kuris priimtas 2021 m. vasario 18 d., nuspręsta atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į likusią neatkurtą 0,9647 ha dalį atlyginant pinigais (Tarnybos byla, b. l. 456).

66. Tarnybos nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad Skyriaus 2018 m. spalio 9 d. raštu Nr. 8SD-5128-(14.8.94.) Z. J. M. įpėdinis pakviestas į 2018 m. lapkričio 22 d. vyksiantį komisijos posėdį, kuriame įpėdinis turėjo išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai (jo dalies) pasirinkimo (ne didesnio kaip 0,1200 ha ploto) (Tarnybos byla, b. l. 257). Tarnybos 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 8S-290-(14.8.3.) atkurtos nuosavybės teisės į 0,0570 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Nuosavybės teisės į 0,9647 ha tuomet liko neatkurtos (Tarnybos byla, b. l. 281). Pareiškėjas pasirinko naują žemės sklypą (0,0570 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune). Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad naujas žemės sklypas mieste – naujas žemės sklypas, skiriamas individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms mieste. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos 3 būdais, vienas iš jų – perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją) (5 str. 2 d. 3 p.).

Tvarkos 38 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 n. vasario 6 d.) įtvirtinta, kad piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę tvirtina žemėtvarkos skyrių vedėjai. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbia piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbia ir informaciją apie savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktus naujų žemės sklypų, suprojektuotų perduoti neatlygintinai nuosavybėn, mieste detaliuosius planus ar žemės valdos projektus.

Žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, registruotu laišku informuoja piliečius apie susirinkimo laiką ir vietą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir įvertinusi Tarnybos nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius duomenimis (Tarnybos byla, b. l. 257, 269, 276, 279), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjui, pasirenkant naują žemės sklypą, nereikėjo pateikti prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame būrų išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu žemės sklypu.

67. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo į bylą pateikto 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 6S-132, visų pirma pažymi, kad šio dokumento Tarnybos nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. 6S-132 nurodoma, jog pagal Z. J. M. prašymą buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko V. M. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,34 ha žemės, esantį Kauno apskrityje, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini); nurodyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį – 1,0217 ha žemės bus atkurtos vėliau, t. y. minėtas sprendimas priimtas už V. M. valdytą žemę, buvusią Kauno apskrities, Kauno rajono, (duomenys neskelbtini), o ne Kauno mieste. Įvertinus Tarnybos nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktą 2005 m. lapkričio 4 d. pažymos turinį, matyti, kad V. M., Raudondario valsč., (duomenys neskelbtini) iš viso valdė 4,7215 ha žemės (dalis žemės – 1,050 ha yra Kauno rajone, o 3,6715 ha – Kauno mieste) (Tarnybos byla, b. l. 116), todėl pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar iš tiesų 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 6S-132 yra susijęs su nagrinėjama byla. Kita vertus, tiek pareiškėjas, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 6S-132 buvo atkurtos nuosavybės teisės 0,34 ha lygiaverčiu žemės sklypu Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Atsižvelgiant į tai, taip pat turėtų būti išsiaiškinama, ar yra kita nuosavybės teisių atkūrimo byla į V. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią Kauno rajone, kurioje galėtų būti 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 6S-132, ir įvertinti, ar toje byloje galėjo būti pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu ir Kauno mieste.

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

69. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Visa tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

70. Toks teismo sprendimas yra priimamas atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

71. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

72. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, jog administracinė byla yra grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl nėra pagrindo spręsti pareiškėjo pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje nėra žinoma, ar galutinis teismo sprendimas bus priimtas pareiškėjo naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė