2022-07-14 Nr. BB-4862-1-01-1-43694-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3546/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43694-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, susipažinusi su nuteistosios Z. A. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo kasaciniu skundu dėl Telšių apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistosios Z. A. gynėjas prašo pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį; pripažinus, kad Z. A. kalta padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimus, iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo. Šis teismas įrodymus vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, nepašalino prieštaravimų parodymuose, abejones aiškino ne nuteistosios naudai, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismo išvada dėl mažametės nukentėjusiosios N. Š. fizinio sužalojimo paremta iš esmės tik abejotinais nukentėjusiosios parodymais bei juos atkartojusios motinos K. A. parodymais, neatsižvelgta į aplinkybę, kad ekspertai iš esmės pripažino, jog nukentėjusioji gali meluoti. Apeliacinės instancijos teismas nevertino argumentų, kad objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios kūno sužalojimus nenustatyta, neatkreipė dėmesio į įvykių priešistorę. Nepagrįstai Z. A. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas bei nustatyta, kad veika padaryta tyčia ir priežastinis ryšys tarp nuteistosios veiksmų bei nukentėjusiajai konstatuoto sveikatos sutrikdymo. Neatsižvelgta, kad 2018 m. rugsėjo 9 d. pokalbiu buvo siekta didesnio gėrio nukentėjusiajai (nuteistoji siekė išaiškinti nukentėjusiajai, kad meluoti ir vogti yra negerai); neįvertinta 2020 m. rugsėjo 22 d. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada. Be to, teismai nevertino, ar nuteistosios padaryta veika yra tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, padaryta žala nebuvo tokia didelė, kad negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Nuteistosios Z. A. gynėjo kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniu skundu nesutinkama su byloje ištirtų įrodymų (nukentėjusiosios, K. A., V. J., R. L. ir kitų nurodytų liudytojų parodymų, gydytojo išrašo, specialisto išvados, ekspertizės aktų) vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (dėl nukentėjusiajai konstatuoto sveikatos sutrikdymo) ir prašoma, kaip spręstina iš kasacinio skundo turinio, kitaip įvertinus įrodymus, priimti nuteistajai palankų sprendimą. Pažymėtina, kad argumentai, kuriais neigiamos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir nesutinkama su įrodymų vertinimu, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų netiriant ir nevertinant. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju kasaciniame skunde pateikti teiginiai dėl netinkamai įvertintų įrodymų, tinkamai neišnagrinėto nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentuojami vien subjektyviais samprotavimais, neatitinka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio ir galimai padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepagrindžia.

Kasaciniame skunde taip pat nepateikta argumentų, kuriais teisės taikymo aspektu būtų skundžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistosios veiksmų atitikimo BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius.

Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl BK 37 straipsnio nuostatų nepritaikymo. Iš apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliaciniame skunde nebuvo keliamas toks klausimas, o apeliacinės instancijos teisme šis klausimas nebuvo nagrinėjamas, dėl to kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl šio straipsnio taikymo pagal minėtas BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Skunde išdėstytas alternatyvus kasatoriaus prašymas – priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas priima tik nutartis, o ne nuosprendžius, ir gali nutraukti bylą, o ne išteisinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bei BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios Z. A. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Albinas Antanaitis

Daiva Pranytė-Zalieckienė