e6405c1077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-138/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00613-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.5; 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Č., B. Č., A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Č., B. Č., A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims LITGRID AB, AB SEB bankas, valstybės įmonei Registrų centrui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai A. Č., B. Č., A. B. (toliau – ir pareiškėjai) 2012 m. lapkričio 20 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1068, kuriuo pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, esančiame Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytas žemės servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas.

Pareiškėjai prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, argumentuodami tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus įsakyme nebuvo tinkamai išaiškinta įsakymo apskundimo tvarka ir terminai. Taip pat nurodo, kad paduodami skundą rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi, jog analogiškomis aplinkybėmis privaloma laikytis išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kurios laikėsi kreipdamiesi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjų manymu, šios aplinkybės yra svarbios priežastys, dėl kurių skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjų prašymo dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo. Teismas pareiškėjų skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 bei Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 11SS-(8.5)-1864 panaikinimo atsisakė priimti. Teismas įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui A. B. AB Swedbank 2012 m. lapkričio 11 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 100 litų žyminį mokestį. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 34 str., 37 str. 2 d. 5 ir 8 p., 105 str. 1 d., 106 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą, valios.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-843-583/2012 atsisakė priimti pareiškėjų analogišką skundą dėl to, jog pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1068 pareiškėjai galėjo teismui skųsti nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d., t. y. pareiškėjai, siekdami ginčyti administracinį aktą, skundu į teismą galėjo kreiptis iki 2012 m. rugsėjo 14 d.

Tačiau iš 2012 m. spalio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto Nr. 1SS-(8.5) matyti, kad pareiškėjai 2012 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, o ne į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog pareiškėjo kreipimasis į kitas institucijas yra paties pareiškėjo subjektyviai pasirinktas jo teisių gynimo būdas ir jis negali būti laikomas objektyvia priežastimi, pateisinančia termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto praleidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-191/2009, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-522/2012).

Atsižvelgiant į tai, jei specialiame įstatyme, šiuo atveju Žemės įstatyme, nėra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos ir norintis jas ginti teisiniu būdu, turi kreiptis tiesiogiai į atitinkamą teismą. Sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentas laikomas ir terminas skundui teismui pateikti pradedamas skaičiuoti, būtent tuo tada, kai asmuo sužino apie galimą savo teisių pažeidimą, o ne nuo to tada, kai bandydamas ginčą spręsti neteisminiu keliu asmuo gauna neigiamą institucijos, į kurią kreipėsi, atsakymą.

Asmeniui, kuris mano, jog jo teisės pažeistos, nėra draudžiama paraleliai tuo pat metu kreiptis ir į teismą, ir į instituciją, kuri, jo nuomone, atsakinga dėl jo teisių pažeidimo. Jei asmuo, nesutikdamas su institucijos sprendimu, į ją kreipiasi raštu ir operatyviai nesulaukia atsakymo, į teismą kreiptis būtina, tam, kad, kaip minėta, nebūtų praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo padavimo terminas. Raštas, kuriuo asmuo kreipiasi į instituciją, teisminio proceso metu gali būti vertinamas kaip įrodymas, kad asmuo siekia operatyvaus ir taikaus, geranoriško ginčo išsprendimo, tačiau negali būti traktuojamas kaip įrodymas, jog terminas kreiptis į teismą nepraleistas ar praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-522/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigia, jog buvo objektyviai suklaidinti, kadangi Klaipėdos skyrius nenurodė tikslios apskundimo tvarkos ir terminų. Tačiau teismas su šia pareiškėjų pozicija nesutiko. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2012 m. liepos 13 d. raštu Nr. 12SD-(14.12.104.)-740 pateiktos informacijos, skundžiamo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 turinio ir jo priedų, skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo 1SS-(8.5)-1864 turinio akivaizdu, kad informacija buvo pakankama teisei kreiptis skundu į teismą realizuoti.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, akcentavo, jog pareiškėjai žyminį mokestį teismui sumokėjo 2012 m. rugpjūčio 13 d., dėl ko pareiškėjams buvo žinoma, kad ginčas nagrinėtinas teisme ir jam netaikoma neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl sumokėjo žyminį mokestį siekdami kreiptis skundu į teismą. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-522/2012, pareiškėjai turėjo galimybę paraleliai tuo pat metu kreiptis ir į teismą, tuo labiau, jog į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 14 d., o atsakymą iš jos gavo tik 2012 m. spalio 4 d., t. y. netgi daugiau nei po dviejų mėnesių.

Todėl pareiškėjai, matydami, kad negauna atsakymo, privalėjo operatyviai reaguoti ir, nesulaukę atsakymo, kreiptis į teismą. Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS442-191/2009 akcentavo, jog netgi neturint reikiamo išsilavinimo negali būti pateisinama termino praleidimo priežastis, kadangi tokiu atveju galima pasinaudoti teisininko pagalba, t. y. pasisamdant advokatą, o neturint lėšų kreipiantis dėl garantuojamos teisinės pagalbos. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje surašant skundus pareiškėjai naudojosi advokato pagalba, todėl ši aplinkybė taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai savo teises galėjo apginti laiku ir tinkamai.

Pareiškėjai prašydami atnaujinti terminą taip pat nurodo, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjų atžvilgiu priėmė sprendimą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje pasisakyta, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų kitiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikyti teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-522/2012).

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu atsakė į raštišką pareiškėjų paklausimą, nesukurdama jiems nei teisių, nei pareigų, išreiškė tik nuomonę dėl Klaipėdos skyriaus įsakymo. Todėl pareiškėjų argumentas, kad buvo nagrinėjamas jų skundas bei priimtas sprendimas, laikomas nepagrįstu. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą terminą, rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi, nurodydami, kad analogiškomis aplinkybėmis buvo atsisakyta skundą priimti dėl to, jog nebuvo laikomasi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos.

Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjų argumentas, jog jie rėmėsi formuojama teismų praktika, laikytinas nepagrįstu. Nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjų nurodytos skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Teismas, vertindamas aplinkybes dėl skundo priėmimo, taip pat pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos “Liteko“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai nesutiko su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-843-583/1012 ir 2012 m. lapkričio 21 d. dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris 2012 m. lapkričio 21 d. priimtas ir išsiųstas apeliacinės instancijos teismui.

Taigi Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi jau pasisakė dėl skundo priėmimo, atsisakydamas jį priimti, o pareiškėjai, nesutikdami su šia teismo nutartimi, ją apskundė atskiruoju skundu, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundą priimti nagrinėti. Taigi sukurta tokia teisinė situacija, kai tuo pat metu yra atliekami procesiniai veiksmai, kurie pagal teisinį reguliavimą negali būti atliekami, t. y. apskundus nutartį, kuria atsisakyta priimti skundą, o apeliacinės instancijos teismui dėl šio skundo pagrįstumo dar nepasisakius, kreipiamasi į teismą vėl iš naujo paduodant skundą.

Vertinant šias aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjai procesinius veiksmus atlieka nenuosekliai. Pareiškėjai turėjo laukti apeliacinės instancijos teismo nutarties dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-843-162/2012 teisėtumo arba dar kartą kreiptis į teismą su skundu, kartu prašant atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, bet neatliekant abu procesinius veiksmus iš karto. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Todėl vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, skundo priėmimo stadijoje taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias panašius santykius, akivaizdu, kad yra teisiniai pagrindai skundą atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS39-145/2008; Nr. N822-1248/2008). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad teisinių prielaidų skundo priėmimui ir padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkinamas ir skundą dėl administracinių aktų panaikinimo atsisakoma priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kadangi atsisakoma priimti skundą, todėl teismas neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimant pateiktą skundą ir atnaujinant terminą skundui paduoti.

Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų pirmasis skundas, paduotas 2012 m. spalio mėnesį, priimtas nebuvo, t. y. buvo atsisakyta jį priimti, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo žinioje yra bylos dėl tų pačių šalių, su tuo pačiu dalyku ir pagrindu. Nepriimtas skundas nelaikytinas skundu esančiu teismo žinioje. Dėl šios priežasties teismas negalėjo remtis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir atsisakyti skundą priimti. Taip pat pažymi, kad nutartis buvo skundžiama tuo aspektu, jog pareiškėjai nepraleido termino skundui paduoti.

Pareiškėjai siekia kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo, todėl pasirinko kelią - paduoti naują skundą dėl institucijų sprendimų ir prašyti terminą skundui paduoti atnaujinti, kas ankstesniame skunde padaryta nebuvo. Visais atvejais, esant dviprasmiškai teisės normai dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarkos, negalima laikyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius tinkamai išaiškino šalims šio sprendimo apskundimo tvarką. Administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą (buvo nurodyta, kad sprendimas skundžiamas ABTĮ numatyta tvarka), kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka nelaikytina tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu.

Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokia institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas.

Įsakyme institucija, kuriai paduodamas skundas, ir apskundimo termino skaičiavimo pradžia nurodyta nebuvo. Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ įsakmiai nenurodo, kad visi skundai paduoti tiesiogiai teismui. ABTĮ tik nustato, kad, priklausomai nuo specialaus įstatymo normos, skundas paduodamas arba teismui tiesiogiai arba kitai ikiteisminei institucijai. Teismas, netenkindamas pareiškėjų prašymą dėl termino skundui paduoti, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinės bylos Nr. AS-442-191-09, AS-525-522-12).

Nesutinka su šiais teismo motyvais, nes faktinės aplinkybės paminėtose Lietuvos teismo bylose neatitinka faktinėms aplinkybėms šioje byloje. Pareiškėjai į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi, laikydamiesi Klaipėdos apygardos teismo formuojamos praktikos dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų apskundimo tvarkos. Pareiškėjai nesikreipė į įvairiausias institucijas, nesusijusias su Nacionaline žemės tarnyba, jie būtent kreipėmės į šią instituciją, laikydami, kad egzistuoja privaloma ikiteisminė skundų nagrinėjimo tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo LITGRID AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad skundžiamame įsakyme yra nurodyta, jog jis yra priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsniu. Šis straipsnis reglamentuoja servitutų nustatymą administraciniu aktu ir, be kita ko, nurodo, jog sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Kadangi ginčo santykis kilo dėl Žemės įstatymo 23 straipsnio, akivaizdu, kad išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka konkrečiu atveju nėra taikoma, todėl pareiškėjai privalėjo tiesiogiai kreiptis į teismą. Pareiškėjai nepagrįstai remiasi Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu. Akivaizdu, kad servituto nustatymas nepatenka į Žemės reformos įstatymo reguliavimo sritį. Tai tik patvirtina Žemės reformos įstatymo 1 straipsnis, kuriame nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus patvirtintos taisyklės dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarkos taip pat yra priimtos Žemės reformos 18 straipsnio pagrindu, taigi jomis patvirtinta išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka neturi nieko bendro su santykiais, susiklosčiusiais Žemės įstatymo pagrindu. Tai, kad pareiškėjai terminą praleido nežinodami, jog ginčo santykiams netaikoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nėra laikytina objektyvia aplinkybe, sudarančia galimybę praleistą terminą atnaujinti. Kaip matyti iš suformuotos Lietuvos vyriausiojo teismo praktikos, teismas žinių neturėjimą ir netinkamą teisės normų interpretavimą vienareikšmiškai laiko subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, dėl kurios nėra pagrindo atnaujinti termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai atskiruoju skundu ginčija Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria nepatenkintas pareiškėjų prašymas dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 11SS-(8.5)-1864 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu (b. l. 3-7) aiškiai išreiškė tik vieną materialinį reikalavimą - panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė skundo dalies dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 11SS-(8.5)-1864 panaikinimo priėmimo klausimą.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo skundžiama nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 11SS-(8.5)-1864, naikintina.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068, tačiau pareiškėjai mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo jų nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir terminą paduoti skundą atnaujinti.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.

Pareiškėjai iš esmės teigia, jog terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad nebuvo tinkamai išaiškinta 2012 m. liepos 12 d. įsakymo apskundimo tvarka.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakyme Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 nurodyta, kad „Įsakymas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“ (b. l. 17). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008, 2010 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-178/2010 (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.), viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte įrašyta bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą, kuriame nustatyta sprendimo apskundimo tvarka, nelaikytina tinkamu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų vykdymu. Įstatymo reikalavimas, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka, nustato pareigą individualų administracinį aktą priimančiam viešojo administravimo subjektui sprendime nurodyti tokius duomenis, iš kurių be papildomų informacijos šaltinių (įstatymų, poįstatyminių teisės aktų) ir laiko sąnaudų pareiškėjui, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo, amžiaus, būtų visiškai aišku, kokiai institucijai (institucijos pavadinimas, adresas) ir per kokį terminą (nurodant, ar terminas skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo, ar nuo individualaus akto gavimo dienos) gali būti paduotas skundas. Administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, jog pareiškėjai aktyviai siekė įgyvendinti teisę į gynybą, nes skųsdami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą; gavę Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 11SS-(8.5)-1864, pareiškėjai 2012 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, o šiam (teismui) 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi dėl to paties skundžiamo įsakymo atsisakius priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pareiškėjai operatyviai kreipėsi su skundu ir prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti į teismą 2012 m. lapkričio 20 d., galima daryti išvadą, kad tinkamas atsakovo sprendimo apskundimo tvarkos neišaiškinimas pripažintinas objektyvia termino skundui teismui paduoti praleidimo priežastimi ir šis terminas atnaujintinas (ABTĮ 34 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė negali būti pripažinta svarbia, yra nepagrįsta, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjų skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus nutartį, skundo dėl 2012 m. liepos 12 d. įsakymo panaikinimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Skundą šiuo pagrindu atsisakytina priimti išsiaiškinus, jog teisme yra iškelta byla pagal tapatų (identišką) pareiškėjo skundą.

Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad teisme nėra pradėta byla pagal tapatų (identišką) pareiškėjų skundą (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl to paties skundžiamo įsakymo), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. Č., B. Č., A. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjų A. Č., B. Č., A. B. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 panaikinimo paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068, panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 11SS-(8.5)-1864, panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius