e6402a7a-a4f0-4e4e-b561-5c8a08da29a5 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-276-557/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00228-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.;2.7.4.;3.26.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 14 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal M. U. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atmestas M.

U. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos specialisto 2017-02-03 nutarimo, kuriuo M. U. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 1242 str. 1 d. subendrinta 115 eurų bauda ir atimta teisė vairuoti 3 mėnesiams.Teismas n u s t a t ė: M. U. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos specialisto 2017-02-03 nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 1242 str. 1 d. už tai, kad jis 2016-11-26, apie 11.56 val., Plungės raj. Varkalių km. vairuodamas automobilį „Nissan Navara“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtÄ , įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , važiuodamas kaire eismo juosta, kelio ruožu, kuris paženklintas kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir horizontaliuoju ženklinimu Nr. 1.1 „Siaura iÅ¡tisinė linija“, lenkė deÅ¡ine kelio puse važiuojančias transporto priemones neįsitikinęs, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostÄ nesukliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms, taip pat neįsitikino, ar bus užtikrintas saugus atstumas iki lenkiamų automobilių.

Priekyje atsiradus kliūčiai transporto priemonės vairuotojas važiuodamas ta pačia kryptimi, persirikiuodamas nedavė kelio dešinėje kelio pusėje važiuojančiai transporto priemonei „Volkswagen Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to transporto priemonės susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, kelias ir kelio statiniai neapgadinti, apgadinti abu įvykyje dalyvę automobiliai. Tokiais savo veiksmais M. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 103 p., 104 p., 108 p., 136.4 p., 136.5 p., kelio ženklo Nr. 325, horizontaliojo kelio ženklo Nr. 1.1. reikalavimus.Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi M.

U. skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad nors skunde M. U. nurodė, kad įvažiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , nedelsdamas pradėjo rodyti deÅ¡iniojo posÅ«kio signalÄ ir, lėtai judėdamas, bandė persirikiuoti į deÅ¡inę eismo juostÄ , tačiau kolonoje stovinčių automobilių nelenkė, t. y. neturėjo tikslo aplenkti kitų transporto priemonių, kadangi nekeitė savo važiavimo krypties iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ , tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ M.

U. versijÄ paneigia kiti byloje esantys tarpusavyje sutampantys duomenys. Teismas konstatavo, jog pažeidėjas važiuojamųjų dalių sankirtoje iÅ¡ Å¡alutinio kelio sukdamas į pagrindinį keliÄ , įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kadangi deÅ¡inė eismo juosta buvo užimta, bei matė, kad remontuojamame kelio ruože dega žalias Å¡viesoforo signalas, ir tokiais veiksmais M. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 103 ir 108 punktų reikalavimus. Be to, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog M.

U. sÄ moningai įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , suprasdamas, kad deÅ¡inė kelio eismo juosta užimta prie remontuojamo kelio ruožo kolonoje stovinčių automobilių, ir, toliau važiuodamas prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta, lenkė deÅ¡ine eismo juosta važiavusį automobilį iÅ¡ anksto matydamas kelyje esančiÄ kliÅ«tį (remonto darbus), bei neįsitikinęs, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostÄ nesukliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms, taip pat neįsitikino, ar bus užtikrintas saugus atstumas iki lenkiamų automobilių, o kelyje atsiradus kliūčiai nedavė kelio deÅ¡inėje eismo juostoje važiavusiai transporto priemonei, tuo M.

U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 104, 136.4, 136.5 punktų reikalavimus bei kelio ženklo Nr. 325 reikalavimus. Nustatęs, jog kelio ruožas nebuvo paženklintas siaura ištisine linija, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. U. nepažeidė kelio horizontaliojo ženklinimo, KET pažymėto Nr. 1.1. „Siaura ištisinė linija“, tačiau iš nutarimo aprašomosios dalies šios aplinkybės nepašalino ir Institucijos nutarimo nepakeitė.Apeliaciniu skundu M. U. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarties dalį, kuria jam atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones.

Nurodo, kad kelio ruože, kuriame įvyko susidÅ«rimas, buvo vykdomi kelio remonto darbai, dėl to kelio ženklas, kuris KET taisyklėse pažymėtas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, buvo pasuktas ir nesimatė taip gerai, kaip įprasta, o apeliantas Å¡iuo keliu važiavo pirmÄ kartÄ , todėl iÅ¡ anksto negalėjo numatyti, jog minėtas kelias yra paženklintas Å¡iuo ženklu. Vos tik pamatęs minėtÄ kelio ženklÄ ir supratęs, kad toks važiavimo bÅ«das pažeidžia KET eismo taisykles, M.

U. nedelsiant ėmė rodyti deÅ¡iniojo posÅ«kio signalÄ bei lėtai judėdamas stengėsi persirikiuoti į deÅ¡iniÄ jÄ eismo juostÄ . Tuo metu, kaip akivaizdžiai matosi registratoriaus užfiksuotoje vaizdo medžiagoje, automobilio „Volkswagen Touran“ vairuotojas pristabdė, leisdamas M. U. pagrįstai manyti, jog jis ketina įleisti M. U. į tarpÄ , atsiradusį deÅ¡iniojoje eismo juostoje. M. U. manant, jog „Volkswagen Touran“ vairuotojas pristabdydamas jį įleidžia, pradėjus persirikiavimo manevrÄ , minėto automobilio vairuotojas staiga ėmė tai greitinti, tai stabdyti savo vairuojamÄ transporto priemonę, dėl to įvyko susidÅ«rimas.

Po susidÅ«rimo vairuotojai nedelsiant iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, abu pateikė savo įvykio versijas, buvo nubraižyta eismo įvykio schema bei patikrintas abiejų transporto priemonių vairuotojų blaivumas. Pagal policijos alkotesteriu fiksuotus duomenis M. U. buvo blaivus. 2017-02-03 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos specialistas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. 30N-85074506-17, priėmė nutarimÄ skirti M. U. 115 Eur dydžio baudÄ bei 3 mėnesiams atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Mano, kad 2017-04-12 Plungės apylinkės teismo priimta nutartis, kuria atmestas M. U. skundas dėl 2017-02-03 nutarimo, yra nepagrįsta.Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas paskirdamas administracinę nuobaudÄ neteisingai pritaikė ATPK 1242 str. 2 d. nuostatas, nes pažeidimo pobÅ«dis neatitinka minėtos teisės normos sudėties. Tiek ATPK, tiek teismų praktika pavojingu vairavimu laiko tokį vairavimo bÅ«dÄ , kai vienas paskui kitÄ padaromi mažiausiai du KET pažeidimai. Mano, kad akivaizdžiu, jog iÅ¡ prie bylos pridėtos pareigÅ«nų nubraižytos eismo įvykio schemos, pateiktos eismo įvykio nuotraukos, vaizdo registratoriumi užfiksuotos medžiagos bei nukentėjusiojo R.

D. parodymų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu matyti, kad KET 3 priedo 1.1. p. apibrėžta „siaura iÅ¡tisine linija“ kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, nebuvo pažymėta. Nurodo, jog vykstant bylos nagrinėjimui Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyboje specialistė savo sprendimÄ taikyti minėtÄ ATPK straipsnį motyvavo tuo, kad apeliantas M. U. atliko du einančius vienas paskui kitÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai yra kirto siaurÄ iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ bei atliko lenkimo manevrÄ vietoje, kurioje tai daryti draudžiama.

Tokie pat motyvai nurodomi Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos atsiliepime į M. U. apeliacinį skundÄ pirmosios instancijos teismui. Ä®vertinus objektyvius byloje pateiktus įrodymus bei liudininko/nukentėjusiojo parodymus yra akivaizdu, kad pažeidimas neatitinka pritaikyto straipsnio sudėties. Pabrėžia, jog jis neneigia savo atsakomybės ta apimtimi, kad iÅ¡sukdamas iÅ¡ degalinės nepastebėjo dėl kelio remonto darbo pasukto kelio ženklo, kuris KET taisyklėse pažymėtas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, tačiau vos tik pamatęs šį ženklÄ , jis nedelsiant stengėsi persirikiuoti į deÅ¡iniÄ jÄ eismo juostÄ .

Jis nekeitė važiavimo krypties iÅ¡ deÅ¡inės eismo juostos į kairiÄ jÄ tam, kad aplenktų kitas transporto priemones, o dėl žmogiÅ¡kosios klaidos ir susiklosčiusių aplinkybių viseto įvažiavo į netinkamÄ eismo juostÄ , dėl to labai apgailestauja ir sutinka su pinigine bauda. Nurodo, jog apylinkės teismas nurodė, kad ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Mano, kad teismas vien eismo įvykio sukėlimÄ ir M. U. klaidÄ kelyje traktuodamas kaip pavojingÄ vairavimÄ , neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų.Atkreipia dėmesį į tai, jog ATPK 1242 str. 1 d. numatytas reglamentavimas pavojingu vairavimu taip pat kvalifikuoja tokį KET pažeidimÄ , kuris sukelia pavojingÄ situacijÄ , tai yra priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Å ioje situacijoje M.

U., judėdamas mažesniu nei 30 km/val. greičiu, nesielgė kelyje agresyviai, nesistengė staiga įvažiuoti į deÅ¡iniÄ jÄ eismo juostÄ , o „Volkswagen Touran“ vairuotojas nebuvo priverstas staigiai keisti judėjimo kryptį. IÅ¡ registratoriumi filmuotos medžiagos aiÅ¡kiai matosi, jog „Volkswagen Touran“ vairuotojas iÅ¡ lėto pristabdo, lyg leisdamas suprasti, jog nori įleisti pareiÅ¡kėjo vairuojamÄ automobilį, tai pradeda po truputį greitinti, lyg pats norėdamas sukelti eismo įvykį.

Jokie staigÅ«s greičio keitimai ar krypties pasikeitimas nėra užfiksuoti. Mano, jog tai, kad pažeidimas neturėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip pavojingas vairavimas, apibrėžiamas ATPK 1242 str. 1 d., byloja ir žalos dydis. Nors minėtas ATPK straipsnis apie žalÄ nekalba, tačiau iÅ¡ susiklosčiusios teismų praktikos, kai vairavimas kvalifikuojamas kaip pavojingas, t. y. vairuotojas staigiai priverčiamas keisti vairavimo kryptį ir greitį, žala bÅ«na žymi, o Å¡iuo atveju dėl to, kad greitis buvo mažas, apeliantas M.

U. neturėjo chuliganiÅ¡kų paskatų ar paskatų aplenkti kitas transporto priemones, o tiesiog netyčia atsidÅ«rė apraÅ¡omoje situacijoje, eismo įvykio metu nė vienas iÅ¡ eismo įvykio dalyvių nepatyrė jokios materialinės žalos. Tai patvirtina ir bylos nagrinėjime dalyvavęs nukentėjusysis R. D., kuris patvirtino, jog apeliantas judėjo iÅ¡ties labai lėtai ir kelyje nesielgė pavojingai, dėl to susidÅ«rimas buvo toks nežymus, kad nukentėjusysis nepatyrė jokios materialinės žalos, t. y. jo automobilis nebuvo apgadintas ir jis net nesikreipė į draudimo kompanijÄ .

Apeliantas patvirtina, kad jo automobiliui žalos taip pat nebuvo. Nurodo, kad M. U. yra įsitikinęs, kad jo padarytas KET pažeidimas savo objektyviÄ ja sudėtimi neatitinka ATPK įtvirtinto 1242 str. 1 d. sudėties. Toks Å¡io straipsnio aiÅ¡kinimas ir taikymas, kaip jį pritaikė apylinkės teismas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bet koks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl ko įvyksta nežymus transporto priemonių susidÅ«rimas, teismų praktikoje turėtų bÅ«ti vertinamas kaip pavojingas vairavimas, apibrėžtas ATPK 1242 str. 1 d.

Tačiau iÅ¡ susiklosčiusios gyvenimiÅ¡kos praktikos yra akivaizdu, jog kiekvienas susidÅ«rimas kelyje yra sÄ lygotas vieno ar kelių eismo įvykio dalyvių KET pažeidimo, tačiau visi eismo įvykiai kelyje neturėtų ir neturi bÅ«ti traktuojami kaip pavojingas vairavimas. Taikant teisės normÄ pažeidimo sudėtis turi atitikti materialiÄ jÄ teisės normos sudėtį, o Å¡iuo atveju mano, kad ji akivaizdžiai teisės normos neatitinka. Teigia, kad jis negalėjo kirsti iÅ¡tisinės kelio ženklinimo linijos, nes ji objektyviai Å¡iame kelyje neegzistuoja, ir tai pagrindžia ne tik prie bylos pateikti objektyvÅ«s įrodymai (vaizdo registratoriaus medžiaga; eismo įvykio schema bei nuotraukos), tačiau ir nukentėjusiojo parodymai.

Taip pat visas eismo įvykis yra užfiksuotas nukentėjusiojo transporto priemonėje buvusiu registratoriumi, kurio medžiaga pateikta pirmosios instancijos teismui. IÅ¡ pateiktos vaizdo registratoriaus medžiagos yra akivaizdu, kad M. U. neprivertė nukentėjusiojo R. D. nei staigiai stabdyti, nei staigiai greitinti savo vairuojamÄ transporto priemonę, nei keisti judėjimo kryptį. Mano, jog iÅ¡ vairuotojo veiksmų prieÅ¡ įvykstant susidÅ«rimui yra akivaizdu, kad jis matė iÅ¡ lėto artėjančiÄ ir persirikiuoti bandančiÄ apelianto vairuojamÄ transporto priemonę, tačiau jÄ tik suklaidino, leisdamas manyti, jog įleis apeliantÄ persirikiuoti, tačiau vėliau persigalvojęs į deÅ¡iniÄ jÄ eismo juostÄ apelianto nebeįleido, dėl to ir įvyko susidÅ«rimas.

Pažymi, jog turi bÅ«ti įvertinti visi pateikti įrodymai bei motyvai, taip pat ta aplinkybė, jog jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo pažeidimo bei atsiprašė nukentėjusiojo už sukeltus nepatogumus, taip pat tai, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ , kad bÅ«damas vienu iÅ¡ Å¡io eismo įvykio dalyviu, mano, jog teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas apeliantui nėra proporcinga bauda, nes padarytas pažeidimas neturi pavojingumo požymio. Pažeidėjas ir nukentėjusysis vienas kitam jokių pretenzijų neturi, nekentėjusysis priėmė nuoÅ¡irdų M.

U. atsipraÅ¡ymÄ .Apeliacinis skundas atmestinasIÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. U. neginčija savo kaltės dėl to, kad pažeidė kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ apribojimus, tačiau nurodo, jog tai padarė dėl neatsargumo, be to, nesutinka, jog jis kirto kelio ženklinimo linijÄ ir kad jo veiksmai bei jo padaryti KET pažeidimai savo objektyviaisiais požymiais atitinka ATPK 1242 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo sudėtį. Be to, M. U. praÅ¡o jam neskirti papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo.

BÅ«tent Å¡iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Visų pirma pažymėtina, jog M. U. institucijos nutarimu buvo nubaustas ne tik pagal apeliaciniame skunde akcentuojamÄ ATPK 1242 str. 1 d. (dėl pavojingo vairavimo), tačiau ir pagal ATPK 127 str. 2 d., t. y. dėl eismo įvykio sukėlimo. Kaip matyti iÅ¡ M. U. skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo, M. U. savo kaltės dėl Å¡io pažeidimo padarymo neginčija ir tokiu bÅ«du sutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jis savo veiksmais 2016-11-26 sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog M.

U. vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtÄ , įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , važiuodamas kaire eismo juosta, kelio ruožu, kuris paženklintas kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, lenkė deÅ¡ine kelio puse važiuojančias transporto priemones neįsitikinęs, kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostÄ nesukliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms, taip pat neįsitikino, ar bus užtikrintas saugus atstumas iki lenkiamų automobilių.

Priekyje atsiradus kliūčiai transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas ta pačia kryptimi, persirikiuodamas nedavė kelio deÅ¡inėje kelio pusėje važiuojančiai transporto priemonei, dėl to transporto priemonės susidÅ«rė, ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9 p., 103 p., 104 p., 108 p., 136.4 p., 136.5 p., kelio ženklo Nr. 325 reikalavimus, ir tokius M. U. veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 1242 str. 1 d.ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

IÅ¡ to iÅ¡eina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. U. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, Institucija ir teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – iÅ¡vados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamÄ administracinės teisės pažeidimÄ pagrįstos, priimtos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus įrodymus.M. U. apeliaciniu skundu nesutinka, jog jo veiksmuose buvo ATPK 1242 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo sudėtis, kurioje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant Kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

IÅ¡ ATPK 1242 str. 1 d. dispozicijos matyti, jog ji nustato administracinę atsakomybę už vienÄ iÅ¡ jame numatytų alternatyvių veikų:

1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Byloje esančiu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 25–26), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9, 17), eismo įvykio vietos fotonuotrauka (b. l. 10), nukentėjusiojo R.

D. paaiÅ¡kinimu (b. l. 18), jo parodymais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, policijos pareigÅ«nės R. B. tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 27), policijos pareigÅ«no I. S. tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 28), vaizdo įraÅ¡u „11490013“ (b. l. 37), taip pat iÅ¡ dalies administracinėn atsakomybėn patrukto M. U. paaiÅ¡kinimu (b. l. 19, 23–30) nustatyta, jog M. U. vairuodamas automobilį padarė daugiau nei vienÄ KET pažeidimÄ (9 p., 103 p., 104 p., 108 p., 136.4 p., 136.5 p., kelio ženklo Nr. 325 reikalavimai), kuriais sukėlė ne tik pavojingÄ situacijÄ , bet ir eismo įvykį, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 1242 str. 1 d.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad M.

U. sutinka, jog pažeidė kelio ženklÄ Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, ir nurodo, jog Å¡io ženklo nepastebėjo, o jį pamatęs nedelsiant stengėsi persirikiuoti į deÅ¡iniÄ jÄ eismo juostÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog toks M. U. paaiÅ¡kinimas neatitinka bylos įrodymais užfiksuotų aplinkybių. M. U. savo paaiÅ¡kinime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis į minėtÄ keliÄ Ä¯važiavo iÅ¡ degalinės teritorijos (tai patvirtina ir jo pateiktas apsipirkimo degalinėje kvitas b. l. 11).

Iš byloje esančios įvykio vietos nuotraukos (b. l.

24) matyti, jog prieÅ¡ įsukimÄ Ä¯ degalinę įvykio dienÄ buvo pastatytas ir aiÅ¡kiai matomas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, taigi šį ženklÄ M. U. turėjo matyti ne tik iÅ¡sukdamas iÅ¡ degalinės, tačiau ir prieÅ¡ įsukdamas į jos teritorijÄ . Taigi, norėdamas iÅ¡važiuoti iÅ¡ degalinės į pagrindinį keliÄ ir pasirinkdamas iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir tokiu bÅ«du pradėdamas lenkti prie Å¡viesoforo stovėjusiÄ automobilių kolonÄ , jis be jokios abejonės suprato, kad pažeidžia kelių eismo taisykles, sÄ moningai pažeidė kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimus.

Pažymėtina ir tai, jog tokiu bÅ«du, iÅ¡sukdamas iÅ¡ degalinės į toje vietoje dar esančiÄ prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ (KET 108 p. pažeidimas), ir matydamas, jog priekyje einantis kelias susiaurėja iki vienpusės eismo krypties vienos juostos kelio, kuriame eismas reguliuojamas Å¡viesoforu, jis nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms (KET 103 p. pažeidimas), o pradėjo jas lenkti, nebÅ«damas įsitikinęs tuo, jog baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostÄ , nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (KET 136.4 p. pažeidimas), ir tuo, jog lenkimo metu kelio ruože nebesant prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės (KET 136.5 p. pažeidimas).

Po to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio vaizdo registratoriaus įraÅ¡o, M. U. privažiavęs automobilių kolonÄ , vietoje, kur baigėsi prieÅ¡prieÅ¡inė eismo juosta, kuria jis važiavo, bandydamas persirikiuoti, nepraleido deÅ¡inėje kolonoje važiavusio automobilio (KET 104 p. pažeidimas), ir dėl to įvyko eismo įvykis. Akivaizdu, jog viso Å¡io įvykio metu nuo pat pažeidėjo iÅ¡sukimo iÅ¡ degalinės stovėjimo aikÅ¡telės, pažeidžiant taisykles, jo lenkimo pažeidžiant taisykles bei bandymo grįžti į savo eismo juostÄ pažeidžiant taisykles, M.

U. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sudarė kliÅ«tį jų eismui, ir dėl to neiÅ¡vengė nuostolingų padarinių (KET 9 p. pažeidimas). Apeliantas teigia, jog jo veika negali bÅ«ti kvalifikuota pagal ATPK 1242 str. 1 d., nes M. U., judėdamas mažesniu nei 30 km/val. greičiu, nesielgė kelyje agresyviai, nesistengė staiga įvažiuoti į deÅ¡iniÄ jÄ eismo juostÄ , o „Volkswagen Touran“ vairuotojas nebuvo priverstas staigiai keisti judėjimo kryptį ar staigiai stabdyti.

Kaip jau minėta, iÅ¡ ATPK 1242 str. 1 d. matyti, jog pakanka vieno KET pažeidimo, kuris bÅ«tų sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , kad asmens veikÄ bÅ«tų galima pripažinti pavojingu vairavimu. Nors apeliantas pažymi, jog jis savo veiksmais pavojingos situacijos nesukėlė, ir nurodo, jog nukentėjusiojo automobilis nebuvo priverstas atlikti straipsnio dalies dispozicijoje iÅ¡vardytų pavojingÄ situacijÄ apibÅ«dinančių veiksmų (staigiai keisti judėjimo greitį ar kryptį), tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog minėtoje dispozicijoje nepateikiamas baigtinis aplinkybių, rodančių, jog buvo sukelta pavojinga situacija, sÄ raÅ¡as.

Pažymėtina, jog minėtų veiksmų (stabdo, keičia važiavimo kryptį, bando kitaip užtikrinti saugumÄ ) asmenys ir imasi bÅ«tent tam, jog bÅ«tų iÅ¡vengta eismo įvykio ir jo sukeliamų skaudžių pasekmių, t. y. Å¡iuo straipsniu baudžiama jau už tokį kelių eismo pažeidimÄ , kuris buvo pakankamai pavojingas, jog lemtų eismo įvykį, ir tik dėl kitų eismo dalyvių pastangų ir papildomų veiksmų jo buvo iÅ¡vengta. Akivaizdu, jog ir tuo atveju, jei vairuotojui sukėlus pavojingÄ situacijÄ , kiti eismo dalyviai nesugebėjo laiku sureaguoti į pavojingÄ asmens vairavimÄ , ir staigiai stabdydami ar keisdami vairavimo kryptį neiÅ¡vengė eismo įvykio ir realiai kilusios žalos, nėra pagrindo konstatuoti, jog situacija, kurios metu kilo eismo įvykis, nebuvo pavojinga, kaip ji apibrėžta ATPK 1242 str. 1 d.

Å iÄ normÄ aiÅ¡kinant pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentus, susidarytų nelogiÅ¡ka situacija, jog tuo atveju, jei asmeniui sukėlus pavojingÄ situacijÄ kiti eismo dalyviai į jÄ sureaguotų, asmuo bÅ«tų baudžiamas už pavojingÄ vairavimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju, kitiems vairuotojams nespėjus sureaguoti į pažeidėjo veiksmus ir kilus eismo įvykiui, toks vairavimas nebebÅ«tų laikomas pavojingu, o situacija, kurios metu kilo eismo įvykis, – pavojinga situacija.

Kita vertus, iš vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, jog po automobilių kontakto nukentėjusiojo automobilio vairuotojas pakankamai greitai stabdo automobilį (priekyje važiavęs raudonos spalvos automobilis sparčiai tolsta), o atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiojo automobilis važiavo kolonoje, be jokios abejonės staiga turėjo stabdyti ir už jo važiavę automobiliai. Dėl šios priežasties teigti, jog dėl M. U. veiksmų nekilo pavojinga situacija, nėra jokio pagrindo.

IÅ¡ to, kas iÅ¡vardyta, akivaizdu, jog skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, M. U. padarė keletÄ KET pažeidimų, kurie sukėlė pavojingÄ situacijÄ ir dėl kurių įvyko eismo įvykis. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog M. U. nepažeidė horizontaliojo kelio ženklo Nr. 1.1. „siaura iÅ¡tisine linija“ reikalavimų, nes ji kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, nebuvo pažymėta, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡iÄ aplinkybę (kad Å¡i linija nebuvo nubraižyta) nustatė jau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad sutiktina su pareiÅ¡kėjo nurodyta pozicija, kad jis siauros iÅ¡tisinės eismo juostos nekirto, t. y.

M. U. nepažeidė kelio horizontaliojo ženklinimo, KET pažymėto Nr. 1.1. „Siaura iÅ¡tisinė linija“. Vis dėlto, nepaisant to, jog buvo nustatyta, kad vieno KET pažeidimo M. U. nepadarė, tai nepaneigia kitų jo padarytų anksčiau iÅ¡vardytų pažeidimų, kurie leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog jų padarymas leidžia konstatuoti M. U. veiksmuose buvus ATPK 1242 str. 1 d. sudėtį. Skunde taip pat akcentuojama, kad apeliantas M. U. neturėjo chuliganiÅ¡kų paskatų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog atsakomybė dėl pavojingo vairavimo kyla nepriklausomai nuo asmens elgesio paskatų, o chuliganiÅ¡kos paskatos kaip subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės požymis turi bÅ«ti privalomai nustatomos asmens veikÄ kvalifikuojant pagal ATPK 1242 str. 2 d. (chuliganiÅ¡kas vairavimas), todėl Å¡iuo atveju asmens psichinis santykis su jo veika ir tai, ar pavojingas vairavimas buvo nulemtas chuliganiÅ¡kų paskatų, veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodo, kad susidÅ«rimas buvo toks nežymus, kad nei M. U., nei nukentėjusysis nepatyrė jokios materialinės žalos, jų automobiliai nebuvo apgadinti, o nukentėjusysis net nesikreipė į draudimo kompanijÄ . Apygardos teismas pažymi, jog, kaip ir minėta, M. U. buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. dėl eismo įvykio sukėlimo, šį savo pažeidimÄ jis pripažįsta ir jo neginčija. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. yra pateikiama eismo įvykio sÄ voka:

„Eismo įvykis – įvykis kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.“ IÅ¡ to iÅ¡eina, jog žalos padarymas yra bÅ«tina aplinkybė siekiant konstatuoti eismo įvykio faktÄ , kartu ir patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. Taigi byloje yra neginčytinai nustatyta, jog M. U. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, t. y. padarė žalos, todėl M.

U. apeliacinio skundo argumentai, jog jo veiksmais žala nebuvo sukelta, neatitinka byloje nustatytų ir jo neginčijamų aplinkybių. Kita vertus, pažymėtina ir tai, jog ATPK 1242 str. 1 d. numatyto administracinio pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl net ir nustačius aplinkybę, kad M. U. vairavimas nesukėlė didelės fizinės ar turtinės žalos, konstatavus pažeidėjo pavojingo vairavimo faktÄ , Å¡i aplinkybė įtakos jo veikos kvalifikacijai neturėtų.Visi apelianto skunde aptariami bylos duomenys, kurių vertinimas yra ginčijamas, teismo buvo motyvuotai įvertinti, nurodant tai, kokias reikÅ¡mingas aplinkybes jie patvirtina ar paneigia.

Teismo pripažintos įrodytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus duomenis, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, patikrinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus ir kitÄ pateiktÄ medžiagÄ visų bylos duomenų kontekste, todėl nėra pagrindo abejoti teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kaip įrodymų vertinimo rezultato, patikimumu, kaip ir nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvu, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Ä®vertinęs bylos medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir tinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisėtÄ bei pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M. U. kaltė padarius jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ Ä¯rodyta.Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma M. U. neskirti ATPK 1242 str. 1 d. sankcijoje numatytos privalomos papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. pažeidėjui taikyti ATPK 301 str. ir paskirti Å¡velnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudÄ .

Apygardos teismo manymu, tiek institucija, skirdama M. U. nuobaudÄ , tiek ir pirmosios instancijos teismas įvertino visas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes ir nustatė, kad Å¡iam atvejui pažeidėjui specialioji teisė vairuoti transporto priemones turi bÅ«ti atimta minimaliam ATPK 1242 str. 1 d. sankcijoje numatytam laikotarpiui.ATPK 1242 str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 115 iki 231 Eur atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo 3 iki 6 mėnesių.

M. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 str. 1 d., padarymÄ skirta minimali nuobauda: 115 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Tiek skunde apylinkės teismui, tiek ir savo apeliaciniame skunde M. U. nurodo, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad jis dėl pažeidimo padarymo gailėjosi, kad atsiprašė nukentėjusio asmens ir Å¡is jam atleido, kad susidÅ«rimas įvyko esant nedideliam greičiui ir didelės žalos nebuvo padaryta.

Nekyla abejonių, jog Å¡ioms M. U. padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančioms aplinkybėms buvo suteikta pakankamai didelė reikÅ¡mė, nes bÅ«tent jos lėmė pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) nustatymÄ ir minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos (pagrindinės ir papildomos) skyrimÄ . Kartu pažymėtina, jog į M. U. nurodomas gyvenimiÅ¡kai įprastas pažeidėjo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vystant verslÄ , nes jis susijęs su komandiruotėmis, taip pat norint tinkamai pasirÅ«pinti dviejų nepilnamečių vaikų poreikiais), atsižvelgiama individualizuojant skiriamÄ nuobaudÄ neperžengiant sankcijos už padarytÄ pažeidimÄ ribų, tačiau jų tikrai nepakanka, kad bÅ«tų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas dėl Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo.Pastebėtina, kad iÅ¡ Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro iÅ¡raÅ¡o (b. l. 32–35) matyti, kad M.

U. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už įvairius KET reikalavimų pažeidimus: vairavimÄ be Å¡viesų (2010-03-08), nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ (2010-06-21 (virÅ¡ijo 23 km/val.), 2011-09-24 (virÅ¡ijo 23 km/val.), 2012-03-20 (virÅ¡ijo 20 km/val.), 2015-07-11 (virÅ¡ijo 29 km/val.), 2015-10-24 (virÅ¡ijo 31 km/val.), naudojimÄ si mobiliuoju telefonu vairuojant (2012-01-22), stovėjimÄ draudžiamoje vietoje (2015-05-03). Be to, M. U. praeityje baustas ir už Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ â€“ eismo įvykio sukėlimÄ ir pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos 2015-07-10.

Akivaizdu, jog M. U. nuolat pažeidinėja KET, todėl šis jo padarytas KET pažeidimas nelaikytinas išskirtiniu ir atsitiktiniu įvykiu jo gyvenime – tai nuosekli jo pavojingo elgesio keliuose pasekmė. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2015-08-26 nutarimu nubaudus M. U. dėl minėto šiurkštaus 2015-07-10 pažeidimo, Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-28 nutartimi Nr. ATP-658-174/2015 nustatė, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, netaikant M.

U. ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir Å¡ios papildomos administracinės nuobaudos pažeidėjui neskyrė. Taigi teismas M. U. jau parodė savo pasitikėjimÄ , kad Å¡is asmuo gali pasitaisyti ir nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam netaikant papildomos administracinės nuobaudos, tačiau M. U. Å¡io pasitikėjimo nevertino, ir toliau pažeidinėjo KET. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Neigiami padariniai – laikinai apsunkinta galimybė vystyti verslÄ ir rÅ«pintis Å¡eimos nariais - yra natÅ«rali netinkamo pažeidėjo elgesio pasekmė.Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vairuotojas, dar prieÅ¡ sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad M.

U. skirta minimali ATPK 1242 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė bauda ir minimaliam laikui atimta teisė vairuoti atitinka M. U. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Naikinti ar keisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : M. U. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas