2022-06-01 Nr. AB-14456-4-44-3-00135-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2798-756/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00135-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant Užsieniečiui T. F. A. N., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu T. F. A. N. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu T. F. A. N. prisistatančio asmens sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu T. F. A. N. prisistatančio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą iki 2022 m. liepos 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. spalio 23 d. Tarnybos pareigūnai (duomenys neskelbtini) sulaikė Užsienietį, jis neturėjo ir negalėjo pateikti jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pirmiausia Užsienietis nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietis. 2021 m. spalio 23 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2021 m. spalio 25 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki 2022 m. sausio 23 d. Užsienietis 2021 m. gruodžio 30 d. pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) grąžino prieglobsčio prašymą, kadangi jis nebuvo pateiktas nedelsiant. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. sausio 21 d. sprendimu pratęstas Užsieniečio sulaikymo Centre terminas iki 2022 m. balandžio 23 d. Užsienietis 2022 m. vasario 14 d. pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą ir nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis bei pasivadino A. E. T. T. vardu. 2022 m. balandžio 5 d. Migracijos departamentas pradėjo nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės skubos tvarka. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės išorinę sieną, pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdamas su savimi asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, privalomos vizos, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo. Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, pateikė klaidingus savo anketinius duomenis, pateikiant vėlesnį prieglobsčio prašymą duomenis pakeitė, nesiėmė jokių veiksmų padėti teisėsaugos institucijoms nustatyti jo tapatybę ir pilietybę.

3. Užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog būtų pratęstas sulaikymo terminas. Užsienietis bendradarbiauja, tačiau šiuo metu dokumentų neturi.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo Tarnyboje terminą iki 2022 m. liepos 23 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnyko. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad Užsieniečio asmens tapatybė nenustatyta, jis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais ir valstybės tarnautojais nustatant jo tapatybę. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną nenustatytoje vietoje, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, jo prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Pažymėtina, jog Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose bei 14017 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, ir įvertinus 113 straipsnio 5 dalies 1-4 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismas nustatė, kad švelnesnių priemonių skirti nėra galimybių, nes išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog judėdamas laisvai Užsienietis gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties bei sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybėse narėse. Teismas konstatavo, kad esant šioms aplinkybėms Užsieniečiui taikomas sulaikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms.

III. 7. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį – sutrumpinti Užsieniečio sulaikymo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimo.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sulaikymo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatinio jų taikymo. Sulaikymo termino pratęsimas taikant judėjimo suvaržymus Užsieniečio atveju nėra būtinas, o sprendimo vykdymui užtikrinti visiškai pakanka trumpesnio termino, netaikant judėjimo apribojimų.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime pažymima, jog atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką ir pasiprašius prieglobsčio, buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau Užsieniečio tapatybę patvirtinančių dokumentų iki šiol nėra gauta. Nepriklausomai nuo apribotos galimybės laisvai judėti, Užsieniečiui Centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais ir darbuotojais. Teismas vertino, jog Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

12. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir numatyti tikslai gali būti pasiekti kitomis priemonėmis.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nes 2022 m. balandžio 5 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuris buvo priimtas. Užsieniečio padėtis nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo nėra pasikeitusi.

15. Įstatymo 14017 straipsnyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: 1) Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais; 2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ar teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

17. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą pratęsti sulaikymo terminą byloje nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną nenustatytoje vietoje, buvo sulaikytas automobilyje (duomenys neskelbtini), kuris registruotas (duomenys neskelbtini). Užsienietis nėra pateikęs jokių asmens tapatybės dokumentų. Užsienietis pirmiausiai nurodė, jog yra iš (duomenys neskelbtini), vėliau (2022 m. vasario 14 d.) teigė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nėra nustatyti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių.

18. Įstatymo 1407 straipsnyje nurodyta, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

19. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, konstatuotina, jog nagrinėjamam ginčui taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

20. Užsienietis yra sulaikytas nuo 2021 m. spalio 23 d., t. y. daugiau nei 7 mėnesius. Užsieniečio ir bet kokio kito asmens sulaikymas turi trukti kuo trumpiau, todėl būtina vertinti, ar tikrai, esant tokioms aplinkybėms buvo būtinas sulaikymas, ar sulaikymas objektyviai reikalingas ir proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Bylos duomenimis nustatyta, kad Užsienietis keitė savo anketinius duomenis: pirmiausia nurodė, jog yra iš (duomenys neskelbtini), vėliau jau nurodė esąs (duomenys neskelbtini) pilietis, taip pat keitė vardą ir pavardę. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) registruotame automobilyje, galima pagrįstai teigti, kad Užsienietis ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos. Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį byloje Nr. A‑3709‑502/2021).

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, 5 dalies 1 ir 10 punktuose, 14017 straipsnio 2 punkte nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, kurie nėra išnykę.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis, išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatyme nustatytais pagrindais. Užsieniečio elgesys ir atsiprašymai nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl ji nagrinėjamoje situacijoje netaikytina.

23. Užsieniečio atstovės nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A-1886-629/2022 ir A-2408-602/2022 nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šioje byloje aptartų, todėl tose bylose priimti sprendimai teisėjų kolegijos nesaisto ir nėra privalomi.

24. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu T. F. A. N. prisistatančio asmens skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė