2021-05-26 Nr. AB-11253-3-61-3-04431-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1372-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04431-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl darbo apmokėjimo už viršvalandžius ir poilsio bei švenčių dienomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas) 537,00 Eur darbo apmokėjimo už viršvalandžius ir 580,00 Eur darbo apmokėjimo už darbą poilsio bei švenčių dienomis.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN direktoriaus įsakymu jis buvo paskirtas dirbti Vilniaus PN ūkinio aptarnavimo santechniku 0,5 etato, nustatant 0,43 koeficiento minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą nuo 2016 m. vasario 1 d. Pareiškėjo darbo laikas buvo nuo 9.00 val. iki 13.35 val. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui 20 kartų teko dirbti viršvalandžius, taip pat ir poilsio bei švenčių dienomis. Už darbą jam nebuvo apmokėta, nors ne kartą buvo kviečiamas dirbti dėl kilusių avarijų ar gedimo po darbo valandų. Pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 17 d. buvo atleistas.

3. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN šilumos punkte Nr. 3 2017 m. birželio 28 d. įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios šilumos punktas buvo apsemtas vandens. Pareiškėjas buvo iškviestas pašalinti avarijos padarinius – užsuko vandentiekio skendę ir tuo pačiu teko kibirais išsemti šilumos punkte esantį vandenį, nes Vilniaus PN neturi vandens siurblio. Pareiškėjas tai atliko iki 2017 m. liepos 5 d. dirbdamas viršvalandžius. Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. liepos 10 d. įvyko dar viena šilumos punkto avarija. Šią dieną pareiškėjas taip pat dirbo iki 18 val. Jis kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas apmokėti jam už dirbtus viršvalandžius, tačiau negavo jokio atsakymo. Dėl avarijos padarinių šalinimo pareiškėjas pasijuto prastai ir jam buvo suteiktas nedarbingumas. Pareiškėjas parašė prašymą atleisti iš darbo ir net nepraėjus 2 savaitėms, 2017 m. liepos 17 d. jis buvo atleistas iš pareigų.

4. Pareiškėjo teigimu, nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. jis dirbo 225 darbo dienas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. dirbo 133 darbo dienas. Taip pat paaiškino, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ir netinkamų darbo sąlygų kreipėsi į Vilniaus PN, kad jam būtų priteista patirta žala. Pareiškėjas prašė, kad jam būtų apmokėta už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė papildomai paaiškino, kad Raktų apskaitos žurnalas įrodo, kada pareiškėjas paimdavo raktus ir kada grąžindavo. Šiame žurnale, deja, nefiksuota, kad pareiškėjas dirbo šeštadienį ir sekmadienį. Šis žurnalas yra vienintelis įrodymas ir juo reikia remtis. Pareiškėjas nesutiko, kad jo darbo laikas nebuvo apibrėžtas, nes jis dirbdavo nuo 9.00 val. iki pietų, tačiau raktus galėjo grąžinti ir 17.00 val., t. y. juos turėdavo visą dieną. Pareiškėjas teigė, kad už tai, kad jis dirbdavo, atsitikus avarijai ar gedimui, jam turėjo būti apmokama. Visi pareiškėjo rašyti prašymai dėl apmokėjimo dingdavo ir niekur nebuvo fiksuojami. Į darbą pareiškėjas eidavo net sirgdamas.

6. Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad šioje byloje pareiškėjas kelia ginčą, kuris jau išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo ir dėl jo jau priimtas sprendimas. Teismas jau įvertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad jis dirbo viršvalandinį darbą, taip pat, kad dirbo poilsio ir švenčių dienomis ir jam už tai nebuvo apmokėta. Šioje byloje pareiškėjas tik pakeitė skundo dalyką, tačiau visos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, išliko tos pačios. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiškėjas nei viršvalandžių, nei poilsio ar švenčių dienomis nedirbo. Minėtuose žiniaraščiuose užfiksuotas pareiškėjo darbo dienų ir darbo valandų skaičius. Pagal pareiškėjo vykdomas funkcijas jam nebuvo nustatytas konkretus darbo laikas, nes jo, kaip santechniko, funkcijos vykdomos pagal poreikį (esant būtinybei, kilus avarijai ar atsitikus gedimui). Pareiškėjas, dirbdamas 0,5 etato, buvo atsakingas už tam tikrų rezultatų pasiekimą ir savo darbą organizuodavosi pats.

9. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas dirbo santechniku Vilniaus PN atskirajame sektoriuje, kuriame vidaus ir lauko karšto ir šalto vandens kanalizacijos bei šildymo gedimų pasitaikydavo labai retai, todėl pareiškėjas galimai dirbo mažiau nei 0,5 etatui nustatytas darbo laikas. Pareiškėjas bandė klaidinti teismą, teigdamas, kad jis turėjo raktus visą dieną ir tai įrodo, jog pareiškėjas nepertraukiamai vykdė darbines funkcijas visą dieną. Pareiškėjui buvo išduodami raktai dėl to, kad jis, atsitikus avarijai, nedelsiant galėtų būti vietoje, už kurią jis atsakingas.

10. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nė karto nesikreipė į Vilniaus PN administraciją dėl to, kad jo atžvilgiu daromi pažeidimai. Visi pareiškėjo teiginiai abstraktūs ir neįrodantys, jog atsakovas veikė neteisėtai ir nepagrįstai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad R. J. 2016 m. sausio 26 d. pateikė Vilniaus PN direktoriui prašymą priimti dirbti jį ūkio aptarnavime santechniku. Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 7-33 „Dėl nuteistųjų skyrimo į pareigas“ nuo 2016 m. vasario 1 d. pareiškėjas buvo priimtas 0,5etato santechniku, nustatant 0,43 koeficiento minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimą nuo 2016 m. vasario 1 d. Pagal Vilniaus PN Ūkio skyriaus santechniko pareigybės aprašymą santechnikas privalėjo atlikti pataisos namų pastatų vidaus ir lauko tinklų karšto ir šalto vandens, kanalizacijos, šildymo sistemos priežiūrą ir remontą. 2017 m. liepos 12 d. pareiškėjas pateikė prašymą atleisti iš santechniko pareigų, jam pačiam prašant. Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 7-237 pareiškėjas buvo atleistas iš santechniko pareigų nuo 2017 m. liepos 17 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kėlė ginčą dėl darbo, jam dirbant Vilniaus PN santechniku, apmokėjimo už viršvalandžius ir už darbą poilsio ir švenčių dienomis.

13. Teismas aptarė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228, nuostatas ir nustatė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2595-1062/2019 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. priimto sprendimo byloje Nr. I-491-561/2018 (proceso Nr. 3-61-3-03251-2017-4) pagal pareiškėjo R.

J. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl žalos atlyginimo. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas tiek pastarojoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje iš esmės rėmėsi tuo pačiu faktiniu skundo pagrindu – kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 17 d. dirbdamas Vilniaus pataisos namuose santechniku 0,5 etato, jis dirbo viršvalandžius, taip pat dirbo poilsio ir švenčių dienomis ir jam už šį darbą nebuvo apmokėta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-491-561/2018 (proceso Nr. 3-61-3-03251-2017-4), įvertino pareiškėjo teiginius dėl viršvalandinio darbo ir darbo poilsio ir švenčių dienomis, kurie iš esmės buvo grindžiami Raktų apskaitos žurnalo duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šio žurnalo duomenimis, kaip neva patvirtinančiais pareiškėjo darbo pradžią ir pabaigą, bei teisingai pažymėjo, jog darbo laikas yra žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose nagrinėjamu atveju pareiškėjo viršvalandinis darbas nefiksuotas. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nurodė kelis konkrečius atvejus (avarijų padarinių likvidavimas), kai jam teko atlikti darbo funkcijas po 14 val., tai vertindamas kaip viršvalandinį darbą, ir manydamas, jog jam buvo nustatytas darbo laikas darbo dienomis nuo 9 val. iki 13.35 val. su pietų pertrauka nuo 12.40 val. iki 13.15 val., tačiau šių savo teiginių (t. y. dėl to, kad jam buvo nustatytas konkretus darbo laikas) pareiškėjas taip pat nepagrindė jokiais įrodymais, o atsakovo atstovas juos paneigė nurodydamas, jog pareiškėjas savarankiškai organizavo savo darbo laiką ir dirbo esant konkrečiam poreikiui.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad avarijos, kurių padarinius jis turėjo likviduoti, įvyko 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. liepos 3 d., t. y. darbo dienomis, vanduo buvo išsiurbtas naudojant siurblį, o likęs vanduo pašalintas rankiniu būdu, avarijų likvidavimas truko po pusvalandį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat teismui paaiškino, kad dėl viršvalandinio darbo jam pablogėjo sveikata, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, bei tai, jog minėtoje byloje taip pat buvo įvertinta, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų apie, jo teigimu, netinkamų darbo sąlygų įtaką jo sveikatai.

Pareiškėjas taip pat teigė, jog nuolat teikė įvairius prašymus ir skundus atsakovo atstovui, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nors santechniku ginčo laikotarpiu dirbo apie 1,5 metų, todėl matydamas, jog jo teisės galbūt yra pažeidžiamos, galėjo užsitikrinti atitinkamų įrodymų surinkimą bei savo skundo reikalavimų pagrindimą.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl darbo apmokėjimo, kai jis dirbo viršvalandžius, taip pat poilsio ir švenčių dienomis ginčo laikotarpiu. Tai pareiškėjas ir jo atstovė patvirtino ir teismo posėdžio metu, teikdami paaiškinimus teismui, t. y. pareiškėjas rėmėsi visiškai tapačiomis aplinkybėmis, kaip prieš tai paminėtoje (jau išnagrinėtoje) administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir neskundžiamas. Teismo posėdžio metu (taip pat ir skunde) pareiškėjas paaiškino, kad Raktų apskaitos žurnalas įrodo, kada pareiškėjas paimdavo raktus ir kada juos grąžindavo, kad minėtas žurnalas ir yra įrodymas, patvirtinantis, kad pareiškėjas dirbo viršvalandžius bei poilsio ir švenčių dienomis, kad raktus jis grąžindavo po savo darbo valandų.

15. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtas aplinkybes ištyrė, dėl jų pasisakė ir padarė išvadas, kurias apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis ir teisėtomis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nebenagrinės ir nebevertins jų iš naujo, nes faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. 2 d.).

16. Teismas padarė išvadą, kad, įvertinus tai, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nenustatyta, kad pareiškėjas dirbo viršvalandžius, taip pat poilsio ir švenčių dienomis, bei atsižvelgus į tai, kad atsakovas veikė tinkamai, nepažeisdamas pareiškėjo teisių atlyginant jam už darbą, nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui iš atsakovo prašomų 537,00 Eur darbo apmokėjimo už viršvalandžius ir 580,00 Eur darbo apmokėjimo už darbą poilsio bei švenčių dienomis.

III. 17. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėjas pažymi, jog teismas neleido jam savo teiginių įrodinėti jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nors jis nurodė liudininkus, kuriuos prašė kviesti į posėdį apklausti, kurie būtų galėję teismui paliudyti apie jo dirbtus viršvalandžius ir darbą poilsio bei švenčių dienomis, taip pat prašė išreikalauti tarnybinius pranešimus, tačiau šie jo prašymai tenkinti nebuvo. Pareiškėjas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas yra įkalintas asmuo ir jo galimybė rinkti įrodymus bei juos gauti ir pateikti teismui yra ribota, jis priklauso nuo įkalinimo įstaigos, kurioje atlieka bausmę. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. I-491-561/2018, kuria rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš tiesų nebuvo tiriamos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl teismui sprendime nebuvo pagrindo ja remtis. Anot jo, į posėdį nebuvo atvykęs atsakovo atstovas, jis nebuvo apklausiamas, atsiliepimas į skundą, kurį Vilniaus PN teikė toje byloje, yra identiškas teiktam šioje byloje, nebuvo kviečiami liudininkai, nebuvo išreikalaujami įrodymai, nebuvo aiškintasi, ar pareiškėjas dirbo viršvalandžius, ar dirbo darbo ir poilsio dienomis, ar buvo avarijos, kokia tvarka yra pildomas Raktų apskaitos žurnalas.

19. Pareiškėjas nurodo, jog Raktų apskaitos žurnalas nepagrįstai atmestas kaip įrodymas, kadangi nuteistasis negali bet kada pasiimti rakto ir bet kada jo grąžinti. Taip pat jis teigia, jog nors jam buvo paskirta dirbti 0,5 etatu, jis dirbo visą darbo dieną ir ne mažiau 20 kartų buvo kviečiamas dėl avarijų, gedimų, ne tik po darbo valandų, bet ir išeiginėmis, švenčių dienomis. Už šiuos viršvalandžius, darbą nakties metu ir darbą švenčių bei poilsio dienomis jam nebuvo sumokėta, į darbo laiko apskaitos žiniaraštį šio laiko atsakovas neįtraukė. Pareiškėjas turėdavo dirbti ir tada, kai sirgdavo. Pareiškėjas buvo nuolat raginamas kuo greičiau sutvarkyti įvykusios avarijos padarinius, nepaisant pasibaigusio darbo laiko bei trūkstamų darbo priemonių.

20. Atsakovas Vilniaus PN, nurodęs, jog apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino, nepateikė jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl apmokėjimo už pareiškėjo R. J. darbą Vilniaus PN viršvalandžiais ir poilsio bei švenčių dienomis.

22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai atsisakė išreikalauti tarnybinius pranešimus ir iškviesti liudytojus. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. I-491-561/2018, kuria rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš tiesų nebuvo tiriamos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl teismui sprendime nebuvo jokio pagrindo ja remtis. Pareiškėjas taip pat kartoja skunde išdėstytus argumentus, kad už viršvalandžius, darbą švenčių bei poilsio dienomis jam nebuvo sumokėta, jam ne kartą teko šalinti avarijų padarinius. Minėtas aplinkybes, anot pareiškėjo, įrodo Raktų apskaitos žurnalo duomenys.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2595-1062/2019 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. priimto sprendimo byloje Nr. I-491-561/2018 (proceso Nr. 3-61-3-03251-2017-4) pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas tiek pastarojoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje iš esmės rėmėsi tuo pačiu faktiniu skundo pagrindu – kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 17 d. dirbdamas Vilniaus PN santechniku 0,5 etato, jis dirbo viršvalandžius, taip pat dirbo poilsio ir švenčių dienomis ir jam už šį darbą nebuvo apmokėta.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas minėtą administracinę bylą (proceso Nr. 3-61-3-03251-2017-4), įvertino pareiškėjo teiginius dėl viršvalandinio darbo ir darbo poilsio ir švenčių dienomis, kurie iš esmės buvo grindžiami Raktų apskaitos žurnalo duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šio žurnalo duomenimis, kaip neva patvirtinančiais pareiškėjo darbo pradžią ir pabaigą, bei teisingai pažymėjo, jog darbo laikas yra žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose nagrinėjamu atveju pareiškėjo viršvalandinis darbas nefiksuotas.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas nurodė kelis konkrečius atvejus (avarijų padarinių likvidavimas), kai jam teko atlikti darbo funkcijas po 14 val., tai vertindamas kaip viršvalandinį darbą, ir manydamas, jog jam buvo nustatytas darbo laikas darbo dienomis nuo 9 val. iki 13.35 val. su pietų pertrauka nuo 12.40 val. iki 13.15 val., tačiau šių savo teiginių (t. y. dėl to, kad jam buvo nustatytas konkretus darbo laikas) pareiškėjas taip pat nepagrindė jokiais įrodymais, o atsakovo atstovas juos paneigė nurodydamas, jog pareiškėjas savarankiškai organizavo savo darbo laiką ir dirbo esant konkrečiam poreikiui.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad avarijos, kurių padarinius jis turėjo likviduoti, įvyko 2017 m. birželio 28 d. ir 2017 m. liepos 3 d., t. y. darbo dienomis, vanduo buvo išsiurbtas naudojant siurblį, o likęs vanduo pašalintas rankiniu būdu, avarijų likvidavimas truko po pusvalandį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat teismui paaiškino, kad dėl viršvalandinio darbo jam pablogėjo sveikata, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, bei tai, jog minėtoje byloje taip pat buvo įvertinta, kad pareiškėjas nepateikė jokių kitų duomenų apie, jo teigimu, netinkamų darbo sąlygų įtaką jo sveikatai.

Pareiškėjas taip pat teigė, jog nuolat teikė įvairius prašymus ir skundus atsakovo atstovui, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nors santechniku ginčo laikotarpiu dirbo apie 1,5 metų, todėl matydamas, jog jo teisės galbūt yra pažeidžiamos, galėjo užsitikrinti atitinkamų įrodymų surinkimą bei savo skundo reikalavimų pagrindimą.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. I-491-561/2018 (proceso Nr. 3-61-3-03251-2017-4, apeliacinės instancijos bylos Nr. A-2595-1062/2019) R. J. prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą (ją siejo su sveikatos pablogėjimu), tuo tarpu nagrinėjamu atveju R. J. kreipėsi dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo. Visgi nustatyta, kad abiejose bylose pareiškėjas savo skundus grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 17 d. dirbdamas Vilniaus PN santechniku 0,5 etato, jis dirbo viršvalandžius, taip pat dirbo poilsio ir švenčių dienomis ir jam už šį darbą nebuvo apmokėta. Pareiškėjas teigė, kad būtina remtis Raktų apskaitos žurnalo duomenimis, kad jo darbo laikas buvo nustatytas nuo 9 val. iki 13.35 val. su pietų pertrauka nuo 12.40 val. iki 13.15 val., kad buvo įvykę avarijos, kurių padarinius jis turėjo likviduoti, ir pan. Kadangi iš esmės visos pareiškėjo skunde nagrinėjamoje byloje nurodytos aplinkybės jau buvo teismo ištirtos, dėl jų pasisakyta ir padarytos išvados, kurias apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis ir teisėtomis, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nevertino iš naujo, nes faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.).

27. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad administracinėje byloje Nr. I-491-561/2018 (Nr. A-2595-1062/2019) nebuvo tiriamos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, yra nepagrįstas (žr. šios nutarties 25 p.). Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurios suponuotų poreikį teismui jas vertinti ir dėl jų pasisakyti (ABTĮ 56 str. 7 d.). Be to, minėto (res judicata galią įgijusio) sprendimo administracinėje byloje Nr. I-491-561/2018 (Nr. A-2595-1062/2019) kontekste įvertinusi nagrinėjamoje byloje surinktus duomenis ir proceso šalių pateiktus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo poreikio atlikti apelianto nurodomus veiksmus, renkant papildomus įrodymus (išsireikalauti papildomus dokumentus, apklausti liudytojus).

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

29. Apeliacinį skundą atmetus, pareiškėjui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius