Legislator Case Law & Legislation
e63a3f3c-4ec8-4c7f-992e-2f102009e801 AI generated

Court dismisses appeal for failure to prove valid reasons for missing inheritance acceptance deadline.

Case Number e63a3f3c-4ec8-4c7f-992e-2f102009e801
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the appellant's appeal, upholding the first-instance decision to reject the request for extending the deadline to accept an inheritance. The appellant argued that a five-year gap in contact with the deceased's family and lack of knowledge about the death constituted valid grounds for missing the statutory period. The court rejected these claims, noting that the appellant failed to provide specific evidence of obstacles and that the significant time lapse demonstrated a lack of diligence in managing the inheritance matter.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 331; Art. 326(1)(1): The court established that an appellant must prove specific, valid reasons for missing the inheritance acceptance deadline, and a mere lack of contact with relatives or general ignorance of the death does not constitute sufficient justification given the long duration of the delay.

Keywords

AI generated
inheritance acceptance deadline statutory time limit extension valid reasons for delay lack of diligence civil procedure code appellant burden of proof inheritance law

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 326(1)(1)
Civil Procedure Code Art. 331

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016
V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994
Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997
Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-157-643/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08815-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.4.5.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo R. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

N. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. N. pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atnaujinti praleistÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti po dėdės J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, panaikinti (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai iÅ¡duotÄ paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o teismui vertinant, kad terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ praleistas, atnaujinti terminÄ paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.

2. Ieškovas paaiškino, kad yra L. N., kuri mirė (duomenys neskelbtini), sūnus, o ši buvo J. G. sesuo, J. G. yra R. N. dėdė. Nurodė, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini), mirties metu nebuvo susituokęs, o vienintelis sūnus A. G., mirė dar iki jo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), po J. G. mirties liko du jam priklausantys butai.

3. Nurodė, kad apie dėdės mirties faktÄ sužinojo tik 2022 m. sausio 25 d. iÅ¡ Z. P., kuri yra J. G. buvusios sutuoktinės dukra, ji paaiÅ¡kino, kad iki jo mirties mirė ir A. G., o iki tol ieÅ¡kovui niekas nepranešė apie dėdės mirtį, ieÅ¡kovas nedalyvavo jo laidotuvėse. Pažymėjo, kad jis ilgÄ laikÄ nebuvo bendravęs su dėde ir jo sÅ«numi, nes jo motina mirė dar 1999 metais, jis kurį laikÄ buvo iÅ¡vykęs dirbti į užsienį, todėl palaipsniui santykiai atÅ¡alo ir nutrÅ«ko, dėl to po dėdės mirties jis nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes nebuvo informuotas apie dėdės mirtį. Taip pat paaiÅ¡kino, kad palikimo po dėdės mirties įstatyminiai įpėdiniai nepriėmė, nes J. G. neturėjo jokių kitų artimų giminaičių (visi jie buvo mirę), testamentas nebuvo suraÅ¡ytas.

4. Pažymėjo, kad dėdės palikimo niekas nepriėmė ir jis perėjo Lietuvos Respublikai (atsakovei), o ieÅ¡kovas, nežinodamas apie savo, kaip įpėdinio, atsiradusiÄ subjektinę teisę ir pareigÄ , siekiant priimti palikimÄ kreiptis į notarÄ negalėjo jos realizuoti, dėl ko terminÄ priimti palikimÄ praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. terminÄ praleido dėl objektyvių priežasčių – nežinojimo apie dėdės mirtį.

5. Atsakovė Lietuvos Respublika pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nebuvo rÅ«pestingas palikėjo atžvilgiu, nepateikė argumentų, kas jam trukdė nors retkarčiais pasidomėti palikėjo situacija. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovas turėjo galimybę bendrauti su Z. P., kuri žinojo apie palikėjo situacijÄ . Nurodė, kad iÅ¡ tokio ieÅ¡kovo elgesio nematyti, kad jis ketino įgyvendinti savo kaip paveldėtojo interesus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog terminÄ priimti palikimÄ praleido dėl svarbių priežasčių, sprendė, kad termino praleidimÄ sÄ lygojo ne objektyvios (nuo ieÅ¡kovo valios nepriklausančios), o subjektyvios priežastys – paties ieÅ¡kovo nežinojimas apie dėdės mirtį, jis nesidomėjo ne tik apie dėdę, bet ir kitus giminaičius, ir nors žinojo, kad turi dėdę, tačiau su dėde ryÅ¡ių nepalaikė, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių. Teismas akcentavo, jog nebendravimas su palikėju nesudaro prielaidos teigti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties.

8. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog be ieÅ¡kovo nežinojimo apie palikėjo mirtį ir iÅ¡ esmės nesant jokių kitų duomenų apie priežastis, lėmusias termino praleidimÄ , bei atsižvelgdamas į tai, kad nuo palikimo atsiradimo iki ieÅ¡kovo kreipimosi dėl termino atnaujinimo praėjo žymus laiko tarpas (beveik 5 metai), konstatavo, kad neatnaujinus termino nebus pažeisti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principai bei ieÅ¡kovo ir palikimÄ priėmusios atsakovės interesų pusiausvyra ieÅ¡kovo nenaudai.

9. Teismas pažymėjo, kad atmetus pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, iÅ¡vestinis reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo taip pat atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 10. IeÅ¡kovas R. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi.

11. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas negalėjo nustatytu terminu priimti palikimo, nes nežinojo apie patį palikėjo mirties faktÄ , o nežinodamas, įgijo teisę paveldėti, t. y. nežinodamas, kad jis turi tokiÄ teisę, negalėjo jos realizuoti, kreipdamasis į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Taip pat paaiÅ¡kino, kad apie dėdės mirtį sužinojo tik po to, kai atsakovė jau buvo priėmusi palikimÄ , t. y. 2022 m. sausio 25 d., ir nedelsiant kreipėsi į advokatÄ konsultacijos dėl galimybės priimti palikimÄ ir nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kas reiÅ¡kia, jog per įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nuo sužinojimo apie palikimo priėmimÄ ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ , kreipdamasis į teismÄ dėl termino atnaujinimo.

12. Nurodo, kad skundžiamame sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika negali būti taikoma, nes iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės.

13. Pažymi, kad valstybė, mirus asmeniui, netgi neturi teisėtų lÅ«kesčių dėl palikimo priėmimo, o palikimas paveldėjimo teise pereina tik siekiant užtikrinti, kad bÅ«tų iÅ¡vengta beÅ¡eimininkio turto atvejų, nes su turtu atsiranda ne tik teisės, bet ir pareigos. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nėra nei įpėdinė pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ ir mirusiojo turtÄ paveldi tik iÅ¡imtinais atvejais, kai niekas palikimo nepriima.

14. Pabrėžia, kad įstatyminis įpėdinis turi daugiau teisių ir teisėtų lÅ«kesčių į mirusio dėdės palikimo priėmimÄ , nei valstybė, kuri palikimÄ priima iÅ¡imties tvarka, o tai reiÅ¡kia, jog termino atnaujinimas Å¡iuo atveju atitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus.

15. Nurodo, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas iÅ¡duotas esant penktos eilės įpėdiniui pagal įstatymÄ , turinčiam prieÅ¡ valstybę pirmumo teisę priimti palikimÄ , todėl atnaujinus terminÄ palikimui priimti įpėdiniui pagal įstatymÄ , paveldėjimo teisės liudijimas naikintinas.

16. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Turto banko, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto R. N. apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

17. Nurodo, kad iš bylos aplinkybių nematyti, jog būtų buvę pažeisti apelianto interesai.

18. PaaiÅ¡kina, kad VÄ® Turto bankas 2019 m. lapkričio 5 d. gavo Z. P. raÅ¡tÄ apie nepriimtÄ J. G. palikimÄ , o 2019 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu informavo Z. P., kad pradėjo J. G. palikimo priėmimo procedÅ«rÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovas nebuvo rÅ«pestingas palikėjo atžvilgiu: jo nelankė, nebendravo su palikėju, nesirÅ«pino jo sveikatos bÅ«sena, jam nepadėjo, palikėju rÅ«pinosi Z. P., palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas apie jo mirtį sužinojo tik 2022 m. sausio 25 d., iÅ¡ Z. P., kuri yra J. G. buvusios sutuoktinės dukra, atsitiktinio susitikimo metu.

19. Pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kas jam trukdė domėtis palikėjo situacija, bendrauti su Z. P.. Pažymėjo, kad paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus metams laiko nuo Z. P. informavimo, todėl ieškovo argumentas, kad jis nežinojo apie palikėjo mirtį, nėra pateisinama priežastis palikimo priėmimo terminui atnaujinti.

20. Pabrėžia, kad valstybė priėmė palikimÄ bÅ«tent todėl, kad ieÅ¡kovas teisės aktų nustatyta tvarka neįgyvendino savo kaip paveldėtojo teisių, akcentuoja, kad paveldėjimo teisės liudijimas valstybei iÅ¡duotas praėjus daugiau kaip trims metams nuo palikėjo mirties, o teisės aktai nenumato, kad praėjus trijų mėnesių terminui po palikėjo mirties ir paveldėtojams nepriėmus palikimo, valstybė dar turėtų kažkurį laikotarpį laukti ir tik po to priimti palikimÄ , tai reiÅ¡kia, jog VÄ® Turto bankas, gavęs praneÅ¡imÄ apie nepaveldėtÄ turtÄ , pagrįstai atliko visus veiksmus reikalingus palikimui valstybės vardu priimti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo dėdė J. G., o (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos Respublikai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovas yra palikėjo penktos eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymÄ , kuris per tris mėnesius nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kimui dėl palikimo priėmimo po dėdės mirties paduoti.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, nurodydamas, jog ieÅ¡kovas neįrodė termino praleidimo priimti palikimÄ priežasčių ir sprendė, kad termino praleidimÄ sÄ lygojo subjektyvios priežastys – paties ieÅ¡kovo nežinojimas apie dėdės mirtį ir nesidomėjimas. Teismas taip pat sprendė, jog nuo palikimo atsiradimo iki ieÅ¡kovo kreipimosi dėl termino atnaujinimo praėjo žymus laiko tarpas (beveik 5 metai) ir konstatavo, jog neatnaujinus termino nebus pažeisti teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principai bei ieÅ¡kovo ir palikimÄ priėmusios atsakovės interesų pusiausvyra ieÅ¡kovo nenaudai. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl ginčo esmės.

25. CK 5.50 straipsnyje numatyta, kad palikimo priėmimÄ sudarantys veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, asmuo, suinteresuotas termino palikimui priimti atnaujinimu, turi teisę kreiptis į teismÄ ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

27. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su bÅ«tinumu iÅ¡laikyti pareiÅ¡kėjo ir palikimÄ priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Teismų praktikoje vieno mėnesio termino praleidimas nelaikytinas žymiu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3131-933/2021; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1405-585/2013).

28. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu nurodo, jog jis nežinojo ne tik apie patį palikėjo mirties faktÄ bet ir apie teisę paveldėti, todėl tokios teisės ir negalėjo realizuoti. Pažymėjo, jog valstybė, mirus asmeniui, netgi neturi teisėtų lÅ«kesčių dėl palikimo priėmimo, ji nėra nei įpėdinė pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ ir mirusiojo turtÄ paveldi tik iÅ¡imtinais atvejais, kai niekas palikimo nepriima, o Å¡iuo atveju egzistuoja įstatyminis įpėdinis.

29. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ar sÄ sajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobÅ«džiu, ar netiesioginiais, silpno sÄ sajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieÅ¡taringais, fragmentiÅ¡kais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindÄ daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktÄ vertinti kaip įrodytÄ .

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas iÅ¡vadas, jog pats ieÅ¡kovas nesidomėjo ne tik apie dėdę, bet ir apie kitus giminaičius, nors žinojo, kad turi garbaus amžiaus, vieniÅ¡Ä dėdę, pats pripažino, kad su juo ryÅ¡ių nepalaikė, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių, jo nelankė, nebendravo su palikėju, nesirÅ«pino jo sveikatos bÅ«kle, jam nepadėjo (palikėju rÅ«pinosi Z. P.), t. y. nei iki dėdės mirties, nei po jos per protingÄ terminÄ neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie reikÅ¡tų jo valiÄ dėdės palikimÄ priimti.

Aplinkybė, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas apie jo mirtį sužinojo tik 2022 m. sausio 25 d., iÅ¡ Z. P., kuri yra J. G. buvusios sutuoktinės dukra, atsitiktinio susitikimo metu, tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas nesidomėjo dėdės sveikata, juo nesirÅ«pino ir su juo nebendravo. Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nežinojo ne tik apie patį palikėjo mirties faktÄ bet ir apie teisę paveldėti, todėl tokios teisės ir negalėjo realizuoti, tačiau teismo nuomone, tokie ieÅ¡kovo argumentai nepatvirtina svarbių, nuo apelianto nepriklausančių objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, buvimo.

Tokios aplinkybės Å¡ioje konkrečioje situacijoje negali bÅ«ti vertinamos kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus įpėdinių, priėmusių bei atlygintinai arba neatlygintinai tvarkiusių palikimo priėmimo klausimus, atžvilgiu. Teismas pažymi, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimÄ savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

31. Nors apeliantas nurodo, kad valstybė, mirus asmeniui, netgi neturi teisėtų lÅ«kesčių dėl palikimo priėmimo, nes nėra nei įpėdinė pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ ir mirusiojo turtÄ paveldi tik iÅ¡imtinais atvejais, kai niekas palikimo nepriima, o Å¡iuo atveju egzistuoja įstatyminis įpėdinis, tačiau pažymėtina, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas buvo iÅ¡duotas tik (duomenys neskelbtini), t. y. po daugiau nei 3 metų laiko, pats apeliantas dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik po 5 metų, todėl spręstina, kad valstybė, priimdama palikimÄ , atliko visus reikalingus veiksmus palikimui valstybės vardu priimti ir tai atliko teisėtai, nes ieÅ¡kovas teisės aktų nustatyta tvarka savo kaip paveldėtojo teisių neįgyvendino.

32. Pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovas taip pat nurodė, jog buvo iÅ¡vykęs dirbti į užsienį, dėl ko bendravimas su dėde atÅ¡alo ir nutrÅ«ko, dėl to po dėdės mirties jis nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes nebuvo informuotas apie dėdės mirtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, net jei ir pripažinti, jog apeliantas tuo laikotarpiu iÅ¡ tiesų buvo iÅ¡vykęs į užsienį, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pats buvimo užsienyje faktas mirties momentu neleidžia teigti, kad tai yra svarbi aplinkybė ir bÅ«tent dėl to jis neturėjo galimybių sužinoti apie dėdės mirtį bei imtis priemonių tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ jo palikimui priimti laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimÄ atvykus į LietuvÄ , pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių kitų duomenų apie priežastis lėmusias termino praleidimÄ , o nuo palikimo atsiradimo iki ieÅ¡kovo kreipimosi dėl termino atnaujinimo praėjo žymus laiko tarpas (beveik 5 metai). Spręstina, jog tiek ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, tiek byloje esantys duomenys, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog pastarasis neįrodė svarbių priežasčių nulėmusių termino priimti palikimÄ praleidimÄ .

34. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi, tikėdamasis galimai pretenduoti pagal įstatymÄ Ä¯ mirusiojo palikimÄ , dėdei esant vyresnio amžiaus (Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas žinojo), ieÅ¡kovas privalėjo realiai įvertinti situacijÄ ir, net ir bÅ«damas iÅ¡vykęs į užsienį, aktyviau domėtis dėdės sveikatos bÅ«kle ar apskritai juo domėtis ir pan. Taigi, įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas vertina, kad apeliantas terminÄ palikimui priimti praleido dėl priežasčių, kurių pirmosios instancijos teismas, tiek pagal bylos duomenis, tiek pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , pagrįstai nepripažino svarbiomis. Dėl procesinės bylos baigties.

35. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ , kurį iÅ¡ esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: apelianto R.

N. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Margarita Stambrauskaitė