e63501f6-a3d2-411a-b5df-b136df5ef215 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-453/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05489-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam R.

A. ir gynėjui advokatui Vytautui Agintui, nuteistajam D. S. ir jo gynėjai advokatei Marijai Ulbienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. A. , nuteistojo D. S. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo: R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. D. S. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš R. A. , S. K. , D. S. solidariai J. G. priteista 500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš R. A. , S. K. , D. S. solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 850,70 Eur gydymo išlaidoms atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį septynerių metų laisvės atėmimo bausme, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas, Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. R. A. , D. S. ir S. K. nuteisti už tai, kad jie tyčia nužudė žmogų, tai yra 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val., R. A. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su D. A. ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė pastarajam į galvÄ . 2017 m. vasario 4 d., apie 2.30 val., D. S. ir S. K. , bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl to, kad neblaivus D.

A. apsiÅ¡lapino, metu: D. S. ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu trenkė D. A. į galvÄ ir nuo smÅ«gio pastarasis nukrito ant grindų, S. K. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė gulinčiam ant grindų D. A. į galvÄ , ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu trenkė pastarajam į krÅ«tinę, ne mažiau kaip du kartus kojomis, apautomis sportiniais bateliais, spyrė D. A. į krÅ«tinę. IÅ¡ viso R. A. , D. S. ir S. K. smÅ«giavo D. A. į pilvÄ , rankas, kojas ir sprandÄ ne mažiau 30 kartų.

Å ie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. D. A. smÅ«giavo į krÅ«tinę ne mažiau kaip 9 kartus. Å ie sužalojimai dėl VII ir VIII Å¡onkaulių lūžių kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. D. A. smÅ«giavo į galvÄ ne mažiau kaip 13 kartų, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejus kraujui su vidurio struktÅ«rų dislokacija kairėn, koma, galvos smegenų edema, Å«miu centrinės kilmės Å¡irdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu.

Å ie sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl suduotų smÅ«gių D. A. 2017 m. vasario 5 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare mirė nuo galvos sumuÅ¡imo visumos. Taip R. A. , D. S. ir S. K. tyčia nužudė D. A. . II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 2. Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį dėl R. A. pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir priimti naujÄ nuosprendį – R.

A. išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo atmesti civilinius ieškinius. 2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalis susijusi su jo nuteisimu yra neteisėta, nepagrįsta, paremta prielaidomis, priimta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai pripažįstant dalį faktinių duomenų įrodymais.

Taip pat netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas. 2.2. Nuteistasis aptardamas BK 2 straipsnio 4 dalyje nuostatas, teismų praktikÄ dėl in dubio pro reo principo taikymo bei pateikdamas nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotÄ praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K- 232/2014) teigia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados bei iÅ¡dėstyti motyvai dėl jo pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ yra nepakankami ir keliantys abejonių, grindžiami prielaidomis ir spėjimais, tai yra duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad apeliantas – R.

A. padarė nusikaltimÄ . Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Pirmos instancijos teismas nepilnai įsigilino į bylos aplinkybes, todėl teismo iÅ¡vados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kelia abejonių, o motyvai iÅ¡dėstyti taip, kad pats įvykis, jo motyvai lieka iki galo neatskleisti, neaiÅ¡kÅ«s ir neapima visų reikÅ¡mingų faktų. 2.3. Nuteistasis pažymi, kad jis viso proceso metu savo kaltės dėl D.

A. nužudymo nepripažino. Tačiau davė nuoseklius ir vienodus parodymus, kad jis D. A. deÅ¡ine ranka sudavė į skruostÄ , po jų D. A. nugriuvęs nebuvo, tik jam iÅ¡ burnos pradėjo bėgti kraujas, tikėtina dėl to, kad praskėlė lÅ«pÄ . Po to, jis su D. A. ir S. K. dar iÅ¡gėrė alaus ir jie abu iÅ¡važiavo. Po kelių valandų D. A. buvo sumuÅ¡tas S. K. ir D. S. , ir dar po kelių valandų D. A. ligoninėje mirė. Taigi, byloje nustatyta, kad smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo visi nuteistieji, ko nei jis, nei kiti du Å¡ioje byloje nuteisti asmenys, nuo pat iki teisminio tyrimo pradžios neneigė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jo suduoti du smūgiai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė tik prielaidomis. 2.4. Nuteistasis aptardamas 2017 m. vasario 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. M 63/2017(03) pateiktas išvadas bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicininio tyrimo ekspertės G. A. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus dėl D.

A. mirties priežasties ir dėl sužalojimo mechanizmo teigia, kad iÅ¡vados dėl nukentėjusiojo mirties priežasties yra tik tikimybinės, tuo tarpu kitų neginčijamų įrodymų dėl sužalojimų padarymo mechanizmo byloje nėra. Nuteistasis nurodė, kad ekspertė G. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog yra duomenų, kad nukentėjusysis po pirminio smÅ«gio vaikščiojo, važiavo, atliko kitus veiksmus, tai galima teigti, kad pirmas trauminis poveikis nebuvo mirtinas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priimdamas apelianto atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir bylos nagrinėjimo metu nesiėmė priemonių nustatytiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti.

Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismui buvo bÅ«tina skirti komisijinę ekspertizę, siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ . Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje analizavo tik tuos duomenis, tai yra jo suduotus du smÅ«gius D. A. ir tikimybinę specialisto iÅ¡vadÄ bei specialistės G. A. parodymus, kurie kategoriÅ¡kai nepatvirtina jo kaltės. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino specialistės G. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų dalies parodymų, tai yra jos nurodytų aplinkybių, kad pirmas trauminis poveikis nebuvo mirtinas.

Tokių ekspertės parodymų nesulygino su kita baudžiamosios bylos medžiaga. Todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir jį pripažindamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo Å¡aliÅ¡kas. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatribojo bendrininkų nusikalstamų veiksmų ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai įvertino specialisto iÅ¡vadÄ bei ekspertės parodymus, tai yra juos vertino tik tiek, kiek jie leido patvirtinti jo kaltinimÄ . Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, nes jį, tai yra R.

A. kaltinamiems duomenims suteikė iÅ¡skirtinę įrodomÄ jÄ vertę, o prieÅ¡taravimus ir abejones aiÅ¡kino ne jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 251/2010, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-446/2013, Nr. 2K-476/2013). 2.5. Nuteistojo nuomone, nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija turi svarbiÄ reikÅ¡mę, nes gyvybės atėmimu kaltinamas ir nuteistas ne vienas asmuo. Nagrinėjamu atveju, bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ jų dalyvavimo darant šį nusikaltimÄ laipsnį ir pobÅ«dį, kurie nulemia bendrininkavimo formÄ ir bendrininkų rūšį.

Tais atvejais, kai byloje kaltinamas daugiau kaip vienas asmuo, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smÅ«gio arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-404/2012). Nuteistasis pažymi, kad jis su mirusiuoju anksčiau nekonfliktavo, o mirusiajam du smÅ«gius į kairį skruostÄ sudavė tik po to, kai Å¡is jį įžeidė. Po smÅ«gių nukentėjusysis nugriuvęs nebuvo, taip pat po to jis su D.

A. ir S. K. dar iÅ¡gėrė kelis butelius alaus. Nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, kad dar iki smÅ«gių sudavimo jis su D. A. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jis iÅ¡važiuodamas su S. K. buvo neblaivus. Nuteistasis pažymi, kad S. K. ir D. A. vežęs taksi vairuotojas jokių D. A. sumuÅ¡imo žymių nematė, jokių įtarimų D. A. sveikata jam nesukėlė, todėl jis niekaip negalėjo suvokti, kad suduodamas ranka du kartus nukentėjusiajam į skruostÄ , gali jam sukelti sunkius padarinius.

Be to, jeigu nuo jo suduotų dviejų smÅ«gių D. A. bÅ«tų sunkiai sužalotas, tikėtina, kad jis bÅ«tų blogai jautęsis, nebÅ«tų su jais vartojęs alkoholio ar su S. K. vykęs į Kretingos miestÄ toliau girtauti. 2.6. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paÅ¡alintos abejonės ir neaiÅ¡kumai, ar D. A. po jo dviejų suduotų smÅ«gių, po kurių, kaip teismo medicininio tyrimo specialistė G. A. iÅ¡ mirusiojo nuotraukos nustatė, kad nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti prasidėjęs kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu, galėjo bÅ«ti sÄ moningas, vartoti alkoholį, vaikščioti, vykti taksi automobiliu į KretingÄ , ten vėlgi bendrauti, vartoti alkoholį ir nejausti jokių sveikatos pablogėjimo ar blogėjimo pasekmių. 2.7.

Apeliantas taip pat nurodo tai, kad iÅ¡vykdamas D. A. nei jam, nei kitiems asmenims, taksi vairuotojui nesiskundė dėl savo sveikatos bÅ«klės, todėl akivaizdu, kad jis jautėsi gerai. Be to, tai kad D. A. su S. K. atvykęs į KretingÄ pas S. E. nesijautė blogai, patvirtino ir ten buvę asmenys. S. K. apklausos metu kategoriÅ¡kai patvirtino, kad D. A. nesiskundė, nesakė, kad jam bloga, kad svaigsta galva ar pan. Nuteistojo teigimu, bylos nagrinėjimo metu liko nepaneigta abejonė, ar po jo dviejų smÅ«gių dėl galimai prasidėjusio kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu, D.

A. galėjo nejausti jokių sveikatos blogėjimo pasekmių. 2.8. Nuteistasis tai pat nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog nuotrauka, iÅ¡ kurios specialistė G. A. padarė iÅ¡vadÄ dėl po jo dviejų smÅ«gių galimai prasidėjusio kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu, buvo nufotografuota bÅ«tent po jo dviejų suduotų smÅ«gių. Pasak nuteistojo, negalima atmesti tikimybės, kad minėta nuotrauka galėjo bÅ«ti padaryta vėliau, jau po S. K. ir D. S. suduotų smÅ«gių. Be to, nuteistasis abejoja, kad specialistė iÅ¡ fotonuotraukos vis tik galėtų pasakyti, kad D.

A. po jo dviejų suduotų smÅ«gių į skruostÄ , buvo prasidėjusios sveikatos problemos. Nuteistasis pažymi, kad Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nebuvo įvertintas ir nebuvo atsižvelgta į D. A. girtumo laipsnį bei girtavimo įtakÄ mirusiojo fiziologijai (veidas galėjo bÅ«ti patinęs ir nuo girtavimo, be to, nepaneigta ar akių vyzdžiai negalėjo bÅ«ti iÅ¡siplėtę dėl apsvaigimo nuo alkoholio). 2.9. Apeliantas atkreipia dėmesį į byloje esančius užfiksuotus jo telefoninius pokalbius, iÅ¡ kurių turinio galima spręsti, kad jis bendraudamas su sau artimu žmogumi dėl įvykio, jautėsi pakankamai ramiai, jo pokalbiuose nėra jokios panikos, kas patvirtina, kad jis dėl savo veiksmų nesijautė padaręs kažkÄ neteisėto.

Be to, jis pats pokalbiuose su drauge minėjo, kad policija viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins ir supras, kad jis dėl D. A. mirties yra nekaltas. 2.10. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis bÅ«damas vienas, po netinkamo ir provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, jam du kartus sudavė kumščiu į skruostÄ (ne į galvÄ kaip nurodoma nusikalstamos veikos apraÅ¡yme), dėl ko nukentėjusiajam iÅ¡ burnos pradėjo bėgti kraujas, tikėtina dėl praskeltos lÅ«pos. Å ių nustatytų aplinkybių jis neneigė ir nuosekliai jas pripažino viso proceso metu.

Taigi, akivaizdu, kad tokius veiksmus jis padarė vienas. Nusikalstamos veikos apraÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės taip pat rodo, kad po Å¡eÅ¡ių su puse valandų D. S. ir S. K. jau veikdami bendrininkų grupe, kas visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl tai nebuvo pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat padarė tokiÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ kaip ir apeliantas, prieÅ¡ tÄ patį nukentėjusį asmenį, tai yra D. A. . Pasak nuteistojo, iÅ¡ tokio nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip jie visi trys, tai yra jis veikdamas vienas, o kiti du nuteistieji po keleto valandų veikdami bendrininkų grupe, galėjo padaryti vienÄ ir tÄ patį nusikaltimÄ , nužudyti vienÄ ir tÄ patį asmenį.

Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju, tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tiek baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių siekiant nustatyti, kieno ir kokie konkrečiai veiksmai lėmė nukentėjusiojo mirtį. 2.11. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje bÅ«tina atriboti nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jis sudavė nukentėjusiajam į veidÄ tik du smÅ«gius, ko jis niekada ir neneigė. Tačiau pasak nuteistojo visiÅ¡kai nesuprantamai pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos apraÅ¡yme, nesant jokių baudžiamojoje byloje patvirtinančių įrodymų, taip pat pripažino, kad „iÅ¡ viso R.

A. , D. S. ir S. K. smÅ«giavo D. A. į pilvÄ , rankas, kojas ir sprandÄ sudavė ne mažiau 30 kartų. Å ie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. D. A. smÅ«giavo į krÅ«tinę ne mažiau kaip 9 kartus. Å ie sužalojimai dėl VII ir VIII Å¡onkaulių lūžių kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas“. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smÅ«gio nei į pilvÄ , nei į kitas kÅ«no vietas. Taigi dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma mirties dėl sužalojimų visumos doktrina, kadangi jis nebuvo kaltinamas ir nuteistas padaręs nusikalstamÄ veikÄ veikdamas bendrininkų grupe su kitais kaltinime nurodytais dviem asmenimis.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai D. S. ir S. K. mušė nukentėjusįjį, jo toje vietoje net nebuvo, todėl jis negali atsakyti už kitų asmenų padarytus neteisėtus veiksmus ir dėl jų veiksmų kilusias pasekmes. Nuteistojo manymu, nagrinėjamoje byloje bÅ«tina neginčijamai nustatyti, kokie konkrečiai veiksmai lėmė nukentėjusiojo mirtį. Specialisto iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimai teisme kelia abejonių – ar du suduoti smÅ«giai į veidÄ , konkrečiai į skruostÄ , galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį ir specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus, kai tuo tarpu iÅ¡ viso nukentėjusiajam buvo nustatyti daugybiniai kÅ«no ir galvos sužalojimai, kurių neabejotinai apeliantas nepadarė, nes sužalojimai buvo padaryti daug vėliau, tai yra net po kelių valandų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms nuteistasis daro iÅ¡vadÄ , kad jam buvo pareikÅ¡tas nepagrįstas kaltinimas, juolab, kad jis net daugumos veiksmų negalėjo atlikti, nes antro įvykio vietoje nebuvo, todėl jam nepagrįstai inkriminuoti nusikalstami veiksmai, daugybiniai smÅ«gių sudavimai kartu su kitais asmenimis, todėl jie turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ nuteistajam pareikÅ¡to ir teismo patvirtinto kaltinimo. Nuteistojo teigimu, tai kad pirmosios instancijos teismas atskirai nevertino jo suduotų dviejų smÅ«gių nukentėjusiajam į veidÄ , taip pat nevertino ir iÅ¡samiai neanalizavo ar jo suduoti du smÅ«giai galėjo bÅ«ti mirties priežastimi, patvirtina, kad teismas netinkamai iÅ¡analizavo baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nevertino įrodymų visumos, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl D.

A. mirties. 2.12. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nenustatyta, kad jis bÅ«tų norėjęs nukentėjusiojo mirties arba numatęs ar sÄ moningai leidęs kilti nukentėjusiojo mirčiai. Po kilusio konflikto, kurį iÅ¡provokavo pats nukentėjusysis ir jo suduotų nukentėjusiajam į veidÄ dviejų smÅ«gių, jie, tai yra R. A. , nukentėjusysis ir S. K. dar vartojo alkoholinius gėrimus. D. A. jautėsi gerai, dėl savo sveikatos nesiskundė, todėl jis net negalėjo įtarti, kad jam kažkas gali atsitikti ar kad jis galėjo jį mirtinai sužaloti.

PrieÅ¡ingai, jei jis bÅ«tų įtaręs ar matęs, kad po jo suduotų dviejų smÅ«gių pablogėjo D. A. sveikata, bÅ«tų siekęs jam suteikti pagalbÄ , iÅ¡kviesti gydytojus. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad jis D. A. dėl suduotų dviejų smÅ«gių atsiprašė. Be to, D. A. ir S. K. vežęs taksi vairuotojas, ant D. A. veido nematė jokių sužalojimų, taip pat taksi vairuotojas nenurodė, kad D. A. atrodė blogai besijaučiantis. Nuteistojo manymu, tokias aplinkybes, taksi vairuotojas neabejotinai bÅ«damas blaivus, bÅ«tų pastebėjęs ar atkreipęs dėmesį, kad D.

A. blogai jaučiasi. Be to, ir pats nukentėjusysis nei jam, nei po to kitiems asmenims, su kuriais jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus dėl savo sveikatos nesiskundė.

3. Nuteistasis D. S. ir jo gynėja advokatė Marija Ulbienė apeliaciniame skunde prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį dėl D. S. pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir priimti naujÄ nuosprendį – D. S. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad D. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat prašė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje paskirti pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti kieno ir koks smÅ«gis ar smÅ«giai galėjo lemti nukentėjusiojo mirtį. 3.1.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas D. S. atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių BPK pažeidimų, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl ko nepagrįstai D. S. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nepilnai iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė.

Apeliantų teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų D. S. kaltę patvirtinančių įrodymų. 3.2. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra į tai, kad D. S. tiriamo įvykio vakarÄ , įvykio vietoje atsirado atsitiktinai. Jis pas S. E. buvo atėjęs pavakaroti ir pasinaudoti jo kompiuteriu, kuriame buvo internetinė prieiga. Po ko, pas S. E. vėlai vakare, atsitiktinai užėjo neblaivÅ«s S. K. su sumuÅ¡tu D.

A. . Pasak apeliantų, paties D. A. veiksmai, bÅ«nant pas S. E. , turėjo reikÅ¡mingos ir didelės įtakos, kad D. S. sudavė D. A. vienÄ smÅ«gį į lÅ«pÄ . Tiriamo įvykio vakarÄ S. E. namuose, nukentėjusysis bÅ«damas neblaivus (nustatytas 3,82 promilių girtumas) net kelis kartus, siekė paimti itin brangų D. S. telefonÄ . BÅ«tent dėl nurodytų aplinkybių D. S. sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į lÅ«pÄ . Ä®vykio vietoje buvę asmenys patvirtino, kad nurodyto smÅ«gio sudavimo metu nukentėjusysis buvo ant grindų, smÅ«gis nebuvo stiprus, nuo smÅ«gio nukentėjusysis neatsitrenkė nei į grindis, nei į kitÄ bukÄ daiktÄ .

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas priimdamas D. S. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nevertino įrodymų visumos. Pasak apeliantų, byloje nepateikta duomenų patvirtinančių, kad D. S. veiksmai (nukentėjusiajam suduotas vienas nestiprus smÅ«gis į lÅ«pÄ ) lėmė nuketėjusiojo mirtį, tai yra, kad tarp D. S. veiksmų ir atsiradusių padarinių (D. A. mirties) buvo priežastinis ryÅ¡ys. 3.3. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį D.

S. netinkamai vertino kitų nuteistųjų, tai yra R. A. ir S. K. veiksmus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino R. A. D. A. suduotus du smÅ«gius, nes bÅ«tent minėto asmens suduoti du smÅ«giai galėjo lemti nukentėjusiojo mirtį. Be to, bylos nagrinėjimo metu ekspertė, įvertinusi papildomus duomenis, taip pat ir nukentėjusiojo nuotraukÄ , kuri buvo padaryta iÅ¡ karto po R. A. D. A. suduotų smÅ«gių, nurodė, kad D. A. nustatyti galvos sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti pirminio traumavimo metu, tai yra 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val. ir galėjo sukelti kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko buvo užspaustos smegenys.

Pasak apeliantų, vadovaujantis nurodytomis ekspertų iÅ¡vadomis, R. A. suduoti smÅ«giai galėjo bÅ«ti lemiami dėl ko nukentėjusysis galėjo mirti. Apeliantų teigimu, pagal pateiktas ekspertų iÅ¡vadas, liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokie suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam buvo lemiami ir sukėlė jo mirtį. Teismas kiekvieno iÅ¡ nuteistojo suduotus smÅ«gius turėjo atriboti. 3.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad D. S. nukentėjusiajam sudavė tik vienÄ smÅ«gį, kuris nuteistojo S. K. ir liudytojo S. E. teigimu buvo nestiprus, po jo nukentėjusysis galva niekur nesitrenkė, nes jis sėdėjo ant grindų.

Nėra pagrindo netikėti tokiais nuteistojo ir liudytojo parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje. Be to, priešingu atveju, jeigu būtų buvęs suduotas stiprus smūgį, nukentėjusiajam būtų nustatyti sunkesni sužalojimai (pvz. žandikaulio išnirimas, nuskelti dantys ir pan.). Taigi aptartas nuteistojo D. S. suduotas vienas smūgis pagal savo pobūdį negalėtų būti priskiriamas prie lemiamo ir svarbiausio smūgio, kuris galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį. Byloje nenustatyta, kad D. S. nukentėjusiajam būtų sudavęs daugiau smūgių.

Apeliantai aptardami nuteistojo S. K. bei liudytojo S. E. parodymus, teigia, kad jie taip pat patvirtino, jog D. S. D. A. sudavė vienÄ nestiprų smÅ«gį į lÅ«pÄ , po suduoto smÅ«gio nukentėjusysis į grindis nesitrenkė. Tuo tarpu pats nuteistasis S. K. parodė, kad po jo suduoto smÅ«gio nukentėjusysis galva trenkėsi į durų staktÄ . Nuteistasis S. K. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiajam užmigus D. S. pasakė, kad tegu jis miega ant žemės, iÅ¡siblaivys ir iÅ¡eis. Netrukus po to, D. S. iÅ¡ liudytojo S. E. namų išėjo.

Stebėjimo kameros užfiksavo, kad D. S. iÅ¡ liudytojo namų išėjo apie 3.06 val. Pasak apeliantų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis D. S. nesiekė pakenkti nukentėjusiajam, prieÅ¡ingai pasakė, tai yra pasiÅ«lė nukentėjusiajam leisti iÅ¡simiegoti S. E. namuose. 3.5. Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismui paskelbus apkaltinamÄ jį nuosprendį, S. K. taip pat nurodė, kad jis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam ir už suduotus smÅ«gius bÅ«tent jis prisiėmė atsakomybę bei teigė, kad D.

S. už vienÄ nestiprų smÅ«gį negali bÅ«ti nuteistas beveik tokia pačia bausme kaip ir jis, nors jis nukentėjusiajam sudavė labai daug smÅ«gių. 3.6. Apeliantai nurodo, kad liudytojas S. E. apklausos metu teigė, kad neÅ¡ant nukentėjusįjį, jis netyčia kelis kartus buvo iÅ¡kritęs ant žemės. Be to, iÅ¡ D. S. telefoninio pokalbio iÅ¡raÅ¡o su drauge matyti (D. S. pokalbio metu nebuvo žinoma, kad jo pokalbiai yra sekami), kad jis savo draugei pasakojo, jog S. K. po tiriamo įvykio jam pasakojo, kad S. K. ir S. E. neÅ¡ant nukentėjusįjį jis kelis kartus buvo iÅ¡kritęs ir galva trenkėsi į žemę.

Apeliantai pažymi, kad teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį D. S. neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad tarp smurtinės veikos ir nukentėjusiojo mirties buvo įsiterpęs paÅ¡alinis veiksnys, kuris vienaip ar kitaip galėjo prisidėti prie nukentėjusiojo mirties. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokie smÅ«giai dar buvo padaryti iÅ¡neÅ¡ant nukentėjusįjį iÅ¡ S. E. namų į kito gyvenamojo namo laiptinę. Tuo tarpu baudžiamosiose bylose, kuriose dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, turi bÅ«ti nustatyti kiekvieno asmens nukentėjusiajam padaryti veiksmai, galėję turėti įtakos nukentėjusiojo mirčiai.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo R. A. padarytų veiksmų padarinių. 3.7. Apeliantai pažymi, kad bylose dėl nužudymų, kuriuose kaltinamas ne vienas asmuo, kaltininkais gali bÅ«ti pripažinti visi asmenys, naudoję smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį arba tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Pasak apeliantų, pagal baudžiamojoje byloje pateiktus ir teismo iÅ¡tirtus įrodymus buvo bÅ«tina atriboti, kiekvieno nuteistojo suduotus smÅ«gius nukentėjusiajam.

Atribojus kokius konkrečiai smūgius sudavė kiekvienas nuteistasis pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti kieno ir koks smūgis buvo lemiamas, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodytų aplinkybių nenustatė, dėl to nepagrįstai kaltais pripažino visus tris nusikalstamos veikos padarymu kaltinamus asmenis. Kiekvienas asmuo turi atsakyti už savo padarytus veiksmus, negali atsakyti už kito atliktus veiksmus, kas nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo pripažinta. 3.8.

Apeliantai, remdamiesi iÅ¡dėstytais argumentais teigia, kad bylos nagrinėjimo metu objektyviai nustatyta, jog D. S. nukentėjusiajam sudavė tik vienÄ smÅ«gį į lÅ«pÄ ir kad smÅ«gis nebuvo stiprus, nebuvo intensyvus ir kuris negalėjo sukelti nukentėjusiojo mirties. Todėl D. S. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio l dalį ir nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Nustačius, kad D. S. nukentėjusiajam sudavė vienÄ nestiprų smÅ«gį į lÅ«pÄ , jo veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami pagal kilusius padarinius, tai yra jam turėtų bÅ«ti inkriminuota BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. 3.9.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems neįvertino ir neatsižvelgė į kiekvieno iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam suduotÄ smÅ«gių skaičių ir jų intensyvumÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmes nuteistiesiems neatsižvelgė į jų asmenybes apibÅ«dinančius duomenis, tai yra neatsižvelgė, kad R. A. teistumas yra iÅ¡nykęs, S. K. anksčiau buvo teistas, o D. S. anksčiau nebuvo teistas. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog visi nuteistieji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio.

Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad tiriamo įvykio vakarÄ D. S. buvo neblaivus. Be to, S. K. savo parodymuose taip pat teigė, kad tiriamo įvykio vakarÄ D. S. alkoholio nevartojo. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. E. . 3.10. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad D. S. dirba, prieÅ¡ingai nei kiti nuteistieji, gyvena Å¡eimoje, padeda motinai auginti jaunesnius brolius ir seseris. Tiriamo įvykio vietoje atsidÅ«rė atsitiktinai, nes buvo atėjęs pas liudytojÄ norėdamas pasinaudoti jo kompiuteriu.

Be to, smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė dėl to, kad Å¡is bÅ«damas girtas keletÄ kartų bandė paimti D. S. telefonÄ . Toks nukentėjusiojo elgesys supykdė D. S. , todėl jis nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį į lÅ«pÄ . Taip pat pažymi, kad D. S. jo darbdavys charakterizuoja teigiamai.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. S. ir jo gynėja advokatė Marija Ulbienė prašė jų apeliacinį skundÄ patenkinti. Nuteistasis R. A. ir gynėjas advokatas Vytautas Agintas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo R. A. , nuteistojo D. S. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliaciniai skundai atmetami. Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo 6.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. A. , D. S. ir S. K. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, už tai, kad veikdami tyčia nužudė D. A. . Iš esmės abiejuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, dėl ko buvo padarytos faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančios išvados. Apeliantas R. A. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog dėl jo dviejų suduotų smūgių nukentėjusiajam D.

A. į skruostÄ , galėjo kilti tokios pasekmės, tai yra jo mirtis, nes nukentėjusysis po jo suduotų smÅ«gių vartojo alkoholinius gėrimus, vaikščiojo bei vyko į Kretingos miestÄ kur toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Nuteistasis D. S. ir jo gynėja taip pat teigia, kad D. S. suduotas vienas smÅ«gis nukentėjusiajam D. A. į lÅ«pÄ negalėjo bÅ«ti jo mirties priežastimi. Ä®vertinus tai, kad tiek R. A. , tiek D. S. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliaciniai skundai dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių yra grindžiami iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais argumentais, ginčijant, kad Å¡ių nuteistųjų suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam galėjo lemti jo mirtį, dėl jų pasisakoma bendrai.

7. Apeliacinės instancijos teisme siekiant nustatyti D. A. padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmÄ , jo mirties priežastį, buvo atliktas naujas specialių žinių reikalaujantis tyrimas. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu apie pateiktas iÅ¡vadas ir aplinkybes susijusias su galimu mirties priežasties nustatymu buvo apklaustas tyrimÄ atlikęs ekspertas J. R. . Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal paduotus apeliacinius skundus vadovaujasi ekspertizės akte EKM 26(81)/2018(01) pateiktomis iÅ¡vadomis, nes Å¡iÄ ekspertizę atliko ekspertų komisija sudaryta iÅ¡ ekspertų J.

R. ir V. K. , tai yra ekspertizę atliko du ekspertai, turintys ilgametę patirtį atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus (t. 4, b.l. 89). Jiems pateikiant užduotį dėl ekspertinio tyrimo atlikimo buvo nurodyta, kad atliekant ekspertizę būtinas objektyvus D. A. patirtų sužalojimų, jų padarymo būdo įvertinimas, tai yra jiems buvo pateikta konkreti užduotis dėl D. A. mirties priežasties bei sužalojimų mechanizmo nustatymo. Iš baudžiamojoje byloje pateikto ekspertizės akto EKM 26(81)/2018(01) matyti, kad ekspertai tyrė ir nustatinėjo kokie konkrečiai sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam ir koks ar kokie suduoti smūgiai lėmė nukentėjusiojo mirtį.

8. Ekspertizės akte Nr. EKM 26(81)/2018(01) konstatuota, kad D. A. mirties priežastimi buvo kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimÄ ir pabrinkimÄ . Ekspertizės akte nurodyta, kad galvos sužalojimai (deÅ¡inio momens-smilkinio srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs masyvia kraujosruva minkÅ¡tuose audiniuose, pereinančia į deÅ¡inės akies vokų sritį; poodinė kraujosruva deÅ¡inio skruosto ir žando srityse 7×5 cm, pereinanti į giliuosius minkÅ¡tuosius audinius; lÅ«pų srities deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kraujosruva virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje 2,5×4 cm; lÅ«pų srities kairės pusės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva apatinėje lÅ«pos odoje 0,5×2 cm, kraujosruvomis lÅ«pos gleivinėje 2,5×6,5 cm (apatinėje), 0,8×1,3 cm (virÅ¡utinėje), odos nubrozdinimu apatinės lÅ«pos raudonyje 0,7×1,2 cm; poodinė kraujosruva smakro deÅ¡inėje 3,5×2 cm; poodinė kraujosruva smakro kairėje 1,5×3 cm; kairio momens-smilkinio srities sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs masyvia kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose 11×12,5 cm) tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , nes tarp jų ir mirtį lėmusio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Ekspertizės akte konstatuota, kad D. A. mirtį lėmusiam kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu atsiradimui pakanka vieno trauminio poveikio į galvos sritį. Ekspertizės akte nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti konkrečiai kuris iÅ¡ pirmiau aptartų trauminių poveikių į galvos sritį, nukentėjusiajam D. A. sukėlė kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tai pat nėra galimybės nustatyti kokiu metu, tai yra ar 2017 m. vasario 3 d. apie 20.00 val., ar 2017 m. vasario 4 d. apie 2.30 val. buvo suduotas smÅ«gis, lėmęs D.

A. mirtį (t. 4, b.l. 89-100). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas J. R. patvirtino suraÅ¡ytas iÅ¡vadas ir parodė, kad ekspertai negali atsakyti koks konkrečiai smÅ«gis ar trauminis poveikis galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad ekspertizės akte nurodė septynis trauminius poveikius į galvÄ , kurie galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį. Pasak eksperto, bet kuris iÅ¡ ekspertizės akte nurodytų septynių trauminių poveikių nukentėjusiajam į galvÄ , galėjo sukelti jo mirtį (t. 4, b.l. 129-130).

Taigi iÅ¡ pateikto ekspertizės akto ir eksperto paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nukentėjusiojo D. A. mirtį galėjo lemti bet kuris vienas iÅ¡ septynių ekspertizės akte nurodytų trauminių poveikių nukentėjusiajam į galvÄ , kurį galėjo suduoti bet kuris iÅ¡ nuteistųjų.

9. Nuteistasis R. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. vasario 3 d. jis susipyko su D. A. ir pastarajam du kartus sudavė kumščiu į kairį skruostÄ . Po jo suduotų smÅ«gių D. A. nebuvo pargriuvęs. Po jo suduotų smÅ«gių D. A. Å¡iek tiek pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ burnos, tai yra kraujas jam bėgo iÅ¡ lÅ«pos. Po to, jie visi kartu, tai yra R. A. , D. A. ir S. K. gėrė alų ir maždaug po pusvalandžio D. A. ir S. K. iÅ¡važiavo iÅ¡ jo namų (t. 3, b.l. 109).

10. Nuteistasis S. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam atėjus į R. A. namus D. A. gulėjo ant žemės, Å¡alia durų slenksčio. Ant jo veido kairėje pusėje matėsi kraujosruva ir iÅ¡ lÅ«pos bėgantis kraujas. Turėdamas telefonÄ jis nufotografavo, kad parodytų kaip D. A. atrodo. Po to, iÅ¡gėrus porÄ butelių alaus, jis ir D. A. iÅ¡vyko į KretingÄ (t. 3, b.l. 109-110). IÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriÄ telefonu 2017 m. vasario 3 d. vakarÄ padarė S. K. , matyti, kad D.

A. veido kairė pusė buvo sužalota (t. 1, b. l. 118). R. A. nematė kada buvo padaryta baudžiamojoje byloje pateikta D. A. fotonuotrauka, tačiau tai kad fotonuotrauka buvo padaryta iki D. A. iÅ¡vykimo į Kretingos miestÄ , patvirtina baudžiamojoje byloje pateikti S. K. mobiliojo ryÅ¡io telefono duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad fotonuotrauka buvo padaryta 2017 m. vasario 3 d., 20.39 val. (t. 2, b.l. 73), tuo tarpu S. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iÅ¡ R. A. namų į Kretingos miestÄ jis ir D. A. iÅ¡vyko apie 23.00 val. (t. 3, b.l. 109).

Tai, kad bÅ«tent tuo laiku S. K. ir D. A. iÅ¡vyko į Kretingos miestÄ patvirtina ir S. K. mobiliojo ryÅ¡io telefono pateikti duomenys apie tai, kad iÅ¡ S. K. mobiliojo ryÅ¡io telefono tuo laikotarpiu, tai yra 2017 m. vasario 3 d. 22.18 val., 22.36 val., 22.39 val. buvo skambina taksi vairuotojui (t. 2, b.l. 70). Liudytojas A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis 2017 m. vasario 3 d., apie 23.00 val. iÅ¡ Žutautų kaimo, Kretingos rajone į Kretingos miestÄ vežė S. K. ir dar vienÄ asmenį (t. 1, b.l. 146-147, 112).

Be to, S. K. mobiliojo ryšio telefono pateiktuose duomenyse, nurodyta, kad telefone buvo nustatyta Vilniaus (Europos) laiko zona (t. 2, b.l. 67). Taigi pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tiek realus laikas, tiek laikas užfiksuotas S. K. mobiliojo ryšio telefono atmintinėje bei užfiksuotas laikas kada buvo padaryta D. A. fotonuotrauka sutampa, todėl nėra pagrindo teigti, kad fotonuotrauka galėjo būti padaryta ne R. A. namuose. Aptartos aplinkybės paneigia R. A. apeliacinio skundo teiginius, kad baudžiamojoje byloje pateikta nukentėjusiojo fotonuotrauka galėjo būti padaryta vėliau, tai yra po S. K. ir D.

S. nukentėjusiajam suduotų smūgių.

11. Kaip matyti iš aptartų R. A. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų ir apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, R. A. neginčija, kad 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val. jis sudavė du smūgius nukentėjusiajam D. A. į kairę veido pusę. Tačiau nuteistasis R. A. teigia, kad nenustatyta, jog jo suduoti du smūgiai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Pasak nuteistojo pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė vien tik prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pirmiau aptartose ekspertizės akte pateiktose išvadose konstatuota, kad D. A. mirtį galėjo lemti bet kuris vienas iš ekspertizės akte (ekspertizės aktas 21 lapas) nurodytų sužalojimų, kurie buvo padaryti nukentėjusiojo galvoje. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis R. A. nukentėjusiajam sudavė du smūgius į kairę veido pusę, kas atitinka ekspertizės akte konstatuotus sužalojimus nukentėjusiojo galvoje, galėjusius lemti nukentėjusiojo mirtį. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas R.

A. , jo kaltė grindžiama ne prielaidomis, o baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais nuteistojo R. A. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

12. Tai, kad ekspertė G. A. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog yra duomenų, kad nukentėjusysis po pirminio smÅ«gio, tai yra po R. A. suduotų smÅ«gių vaikščiojo, važiavo ir atliko kitus veiksmus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia, nes iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateikto ekspertizės akto matyti, jog konkrečiu atveju kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi buvo tarpinių venų, jungiančių kietÄ jį galvos smegenų dangalÄ su smegenų žieve, nutrÅ«kimas.

Tai įvyksta suteikus galvai staigų neigiamÄ pagreitį (pvz. po smÅ«gio į galvos priekinius-Å¡oninius pavirÅ¡ius įvykus rotaciniam galvos judesiui). Nurodytiems galvos traumavimo padariniams (subdurinei hematomai) atsirasti pakanka vieno smÅ«gio (trauminio poveikio). Po tokio pobÅ«džio traumos yra galimas „šviesusis periodas“, kai nukentėję bÅ«na sÄ moningi ir kurį laikÄ , paprastai vertinamÄ valandomis, kol dėl galvos smegenų suspaudimo nesutrinka gyvybinių centrų veikla galvos smegenų kamiene, gali atlikinėti savarankiÅ¡kus veiksmus, judėti ir pan. (t. 4, b.l. 98).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas J. R. paaiškino, kad tuo atveju jeigu pirmas smūgis buvo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi, nukentėjusysis po tokio sužalojimo galėjo vaikščioti kelias valandas, tai yra vadinamas „šviesusis periodas“ (t. 4, b.l. 130).

13. R. A. teiginiai, kad D. A. vežęs taksi vairuotojas jokių D. A. sumuÅ¡imo žymių nematė ir kad jokių įtarimų D. A. sveikata jam nesukėlė, todėl jis (R. A. ) niekaip negalėjo suvokti, kad suduodamas ranka du kartus nukentėjusiajam į skruostÄ , gali jam sukelti sunkius padarinius, neturi reikÅ¡mės Å¡io nuteistojo kaltumui ir veikos kvalifikavimui, nes čia kalbama apie visai kito asmens, kuris beje, nakties metu vairuodamas taksi automobilį nelabai ir turi galimybę stebėti keleivio iÅ¡orę ir bÅ«klę, suvokimÄ .

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis taksi automobiliu važiavo jau po to, kai jį sužalojo R. A. , taigi pastarojo vienoks ar kitoks suvokimas apie suduodamų smÅ«gių pasekmes jau buvo įvykęs ir nuo taksi vairuotojo suvokimo bei matymo nepriklausė. Kaip jau minėta iÅ¡ ekspertizės akto Nr. EKM 26(81)/2018(01) matyti, kad po R. A. dviejų smÅ«gių dėl galimai prasidėjusio kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu, D. A. kurį tai laikÄ (ekspertizės akte nurodoma, kad toks laikotarpis vertinamas valandomis) galėjo nejausti jokių sužalojimo pasekmių.

Ekspertizės akte Nr. EKM 26(81)/2018(01) taip pat pateikta iÅ¡vada (iÅ¡vadų 8 punktas), kad aplinkybė, jog D. A. po 2017 m. vasario 3 d., 20.00 val. patirtų smÅ«gių į veidÄ , kelias valandas atlikinėjo savarankiÅ¡kus veiksmus, neatmeta galimybės, kad vienas iÅ¡ tuo metu suduotų smÅ«gių, galėjo bÅ«ti mirties priežastimi, tai yra sÄ lygoti kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu. Tokia įvykių eiga įmanoma, jeigu vėliau (2017 m. vasario 4 d., apie 2.30 val.) prieÅ¡ nukentėjusįjį tiek bÅ«tų, tiek nebÅ«tų panaudotas fizinis smurtas (t. 4, b.l. 100).

14. Taigi pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. A. sudavė nukentėjusiajam D. A. du smūgius į kairę veido pusę, iš kurių bent vienas galėjo lemti nukentėjusiojo D. A. mirtį.

15. R. A. apeliaciniame skunde teigia, kad jis bÅ«damas vienas, nukentėjusiajam du kartus sudavė kumščiu į skruostÄ dėl ko nukentėjusiajam iÅ¡ burnos pradėjo bėgti kraujas. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nusikalstamos veikos apraÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės taip pat rodo, kad po Å¡eÅ¡ių su puse valandų D. S. ir S. K. jau veikdami bendrininkų grupe, taip pat padarė tokiÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ kaip ir apeliantas, prieÅ¡ tÄ patį nukentėjusį asmenį, tai yra D.

A. . Pasak nuteistojo, iÅ¡ tokio nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo neaiÅ¡ku, kaip jie visi trys, tai yra jis veikdamas vienas, o kiti du nuteistieji po keleto valandų veikdami bendrininkų grupe, galėjo padaryti vienÄ ir tÄ patį nusikaltimÄ , nužudyti vienÄ ir tÄ patį asmenį. Å i apelianto nurodyta situacija, nors pasitaikanti nedažnai, yra galima. Kaip minėta, po R. A. suduotų smÅ«gių buvo taip vadinamasis „šviesusis periodas“, kol nukentėjusysis galėjo vaikščioti, kalbėti, vartoti alkoholį ir atlikinėti kitus aktyvius veiksmus.

Būtent šio periodo metu jau kiti du nuteistieji padarė panašius veiksmus, kaip ir R. A. , tai yra sudavė smūgius galėjusius sukelti nukentėjusiojo mirtį lėmusius sužalojimus. Todėl šioje situacijoje dėl nukentėjusiojo mirties pagrįstai pripažinti kaltais visi trys nuteistieji.

16. D. S. ir jo gynėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad D. S. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl D. A. mirties, nes jis D. A. sudavė tik vienÄ smÅ«gį į lÅ«pÄ . Pirmosios instancijos teisme D. S. parodė, kad D. A. norėjo paimti jo telefonÄ , todėl jis sudavė jam vienÄ kartÄ Ä¯ lÅ«pÄ ir D. A. tikriausiai iÅ¡ lÅ«pos pradėjo bėgti kraujas. Suduodamas ranka D. A. į lÅ«pÄ , jis pats prasikirto sau rankÄ , tačiau jo smÅ«gis nebuvo stiprus (t. 3, b.l. 110-111). Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

IÅ¡ liudytojo S. E. parodymų matyti, kad po D. S. suduoto smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo ant grindų (t. 1, b.l. 113, t. 4, b.l. 111). Parodymų patikrinimo vietoje metu Å¡is liudytojas taip pat parodė, kad po D. S. suduoto smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo (t. 1, b. l. 112-134). Pats D. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ susižalojo krumplį, net reikėjo užsivynioti kraujuojančiÄ vietÄ (t. 4, b. l. 110). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti kad D.

S. konstatuotas deÅ¡inės plaÅ¡takos III pirÅ¡to-delnikaulio sÄ nario odos nubrozdinimas, kuris galėjo bÅ«ti padarytas naktį iÅ¡ 2017 m. vasario 3 d. į 2017 m. vasario 4 d. (t. 2, b.l. 163). PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo D. S. nukentėjusiajam suduotas smÅ«gis į veidÄ (lÅ«pÄ ) buvo stiprus, galėjęs sukelti mirtinÄ sužalojimÄ nukentėjusiajam.

17. Kadangi nustatyta, jog D. S. tikrai sudavė vienÄ gana stiprų smÅ«gį nukentėjusiajam į galvÄ ir Å¡is galėjo sukelti nukentėjusiojo mirtį, todėl nei tai, kad buvo suduotas tik vienas smÅ«gis, nei tai, kad D. S. į įvykio vietÄ pateko atsitiktinai, neturi įtakos Å¡io nuteistojo veikos kvalifikavimui ir kaltei. Taigi pirmiau aptartos ekspertizės akte Nr. EKM 26(81)/2018(01) pateiktos iÅ¡vados dėl D. A. konstatuotų sužalojimų galvoje (nutarties 8 punkte), paneigia D. S. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliacinio skundo teiginius, kad nukentėjusysis mirtinai buvo sužalotas R.

A. veiksmais, nes iÅ¡ ekspertizės akto ir eksperto J. R. paaiÅ¡kinimų matyti, kad bet kurio nuteistojo suduotas smÅ«gis nukentėjusiajam į galvÄ galėjo bÅ«ti D. A. mirties priežastimi. Taip pat minėtame ekspertizės akte nurodytos aplinkybės apie tai, kad D. A. galvoje nustatyti sužalojimai yra bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui kumščiu, paneigia apeliantų teiginius, kad mirtinÄ smÅ«gį D. A. galėjo padaryti S. K. ir S. E. neÅ¡dami D. A. iÅ¡ S. E. namų.

18. R. A. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jis sudavė nukentėjusiajam į skruostÄ (ne į galvÄ kaip nurodoma nusikalstamos veikos apraÅ¡yme) tik du smÅ«gius, tačiau, pasak nuteistojo, visiÅ¡kai nesuprantamai pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos apraÅ¡yme, nesant jokių baudžiamojoje byloje patvirtinančių įrodymų, taip pat pripažino, kad „iÅ¡ viso R. A. , D. S. ir S. K. smÅ«giavo D. A. į pilvÄ , rankas, kojas ir sprandÄ sudavė ne mažiau 30 kartų“.

Toks teiginys skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ tikro yra ir jis nėra tikslus. R. A. pagrįstai nesutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kur jis paminėtas tarp kitų nuteistųjų, kurie smÅ«giavo D. A. į pilvÄ , rankas, kojas ir sprandÄ sudavė ne mažiau 30 kartų. 18.1. Ä®vertinus tai, kad nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta nauja ekspertizė ir pateiktame ekspertizės akte buvo aiÅ¡kiai iÅ¡skirti D. A. kÅ«ne nustatyti sužalojimai bei pateikta iÅ¡vada, kad tarp bet kurio iÅ¡ septynių galvoje nustatytų sužalojimų ir kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys (ekspertizės aktas 21-22 lapai) R.

A. , D. S. ir S. K. inkriminuoti veiksmai apraÅ¡ytini Å¡itaip: 18.2. 2017 m. vasario 3 d., apie 20.00 val., R. A. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su D. A. ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė pastarajam į galvÄ . 2017 m. vasario 4 d., apie 2.30 val., D. S. ir S. K. , bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio dėl to, kad neblaivus D. A. apsiÅ¡lapino, metu D. S. ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu trenkė D.

A. į galvÄ , nuo kurio smÅ«gio pastarasis nukrito ant grindų, S. K. ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė gulinčiam ant grindų D. A. į galvÄ . D. A. buvo suduoti ne mažiau kaip septyni smÅ«giai į galvÄ , kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejus kraujui su vidurio struktÅ«rų dislokacija kairėn, koma, galvos smegenų edema, Å«miu centrinės kilmės Å¡irdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Å ie sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. D. S. ir S. K. veikiant bendrininkų grupe, S. K. taip pat ne mažiau kaip vienÄ kartÄ kumščiu trenkė D.

A. į krÅ«tinę, ne mažiau kaip du kartus kojomis, apautomis sportiniais bateliais, spyrė į krÅ«tinę, Å¡ie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat ne mažiau kaip vienÄ kartÄ D. A. smÅ«giavo į krÅ«tinę, Å¡ie sužalojimai dėl VII ir VIII Å¡onkaulių lūžių kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl suduoto bet kurio smÅ«gio į galvÄ , lėmusio kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio, sukėlusio galvos smegenų suspaudimÄ ir pabrinkimÄ D.

A. 2017 m. vasario 5 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare mirė. Taip R. A. , D. S. ir S. K. tyčia nužudė D. A. . 18.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal apeliacinės instancijos teisme pateiktame ekspertizės akte nustatytus D. A. padarytus kÅ«no sužalojimus, taip pat patikslintini D. S. ir S. K. veikiant bendrininkų grupe padaryti D. A. kÅ«no sužalojimai kitose kÅ«no vietose, tai yra nurodant, kad nuteistieji veikdami bendrininkų grupe mažiausiai vienÄ kartÄ D.

A. smūgiavo į krūtinę (ekspertizės aktas Nr. EKM 26(81)/2018(01) 21 lapas, sužalojimas pažymėtas Nr. 11).

19. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad nuteistieji nenorėjo nužudyti D. A. , byloje nėra tokį nuteistųjų tikslÄ patvirtinančių duomenų, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju įvykių eiga, tai yra dėl į galvÄ suduotų smÅ«gių: pirmiausia R. A. suduotų dviejų smÅ«gių, vėliau dėl D. S. suduoto vieno smÅ«gio ir S. K. suduotų ne mažiau kaip trijų smÅ«gių, nukentėjusysis D.

A. mirė, buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga R. A. , D. S. ir S. K. nusikalstamų veiksmų pasekmė. Visi nuteistieji sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ , lengvai pažeidžiamÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ . Normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmonės, kokie pagal bylos duomenis ir yra nuteistieji, privalėjo suvokti ir suvokė, kad jie suduodami smÅ«gius nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ , kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ ir gyvybę, numatė, kad gali sunkiai sužaloti D.

A. ar net atimti jam gyvybę, ir nors nenorėjo jo mirties, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, tai yra nuteistieji veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis bei normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, Nr. 2K-469/2007, Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-302/2010).

Todėl atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes nėra jokio pagrindo pirmiau aptartus nuteistųjų R. A. ir D. S. veiksmus vertinti kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir pripažindamas R.

A. , D. S. ir S. K. kaltais padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl nėra įstatyminio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų.

20. Esant Å¡ių aplinkybių visumai, apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad D. S. ir S. K. jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupe. Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie iÅ¡ankstinį D. S. ir S. K. susitarimÄ sužaloti D. A. , tačiau įvertinus byloje nustatytÄ Ä¯vykių eigÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks susitarimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais, tai yra tiek D. S. , tiek S. K. matydami vienas kito veiksmus ir jiems pritardami, iÅ¡ esmės vienu metu toje pačioje vietoje naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ D.

A. – S. K. suduodamas smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, taip pat ir į galvÄ , o D. S. suduodamas smÅ«gį rankÄ Ä¯ galvÄ . Dėl D. S. paskirtos bausmės 21. D. S. ir jo gynėja apeliaciniame skunde taip pat nesutinka ir dėl D. S. paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teigiamai nuteistÄ jį D. S. apibÅ«dinantys teiginiai. 21.1. Su nuteistojo asmenybės vertinimu teisėjų kolegija sutinka, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad nuteistajam D. S. paskirta per griežta bausmė.

Kaip argumentÄ bausmei mažinti, apeliaciniame skunde nuteistasis ir gynėja nurodo ir tai, kad D. S. nebuvo neblaivus. Tačiau iÅ¡ paties D. S. parodymų matyti, kad prieÅ¡ tai, kai jis ir S. K. mušė nukentėjusįjį, buvo girtaujama ir jis pats tame dalyvavo (t. 3, b. l. 110). Kad buvo girtaujama, patvirtino ir S. K. (t. 3, b. l. 109–110). Atsižvelgiant į Å¡iuos įrodymus bei įvertinus tai, kad iÅ¡ esmės dėl mažareikÅ¡mės dingsties – bandymo paimti telefonÄ â€“ D. S. sudavė smÅ«gį į galvÄ , galėjusį sukelti nukentėjusiojo mirtį, laikytina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Todėl aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė D. S. konstatuota pagrįstai. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta nuo septynerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. D. S. nubaustas minimalia septynerių metų laisvės atėmimo bausme, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Tai daryti bÅ«tų galima tik nustačius aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnyje, tačiau tokių aplinkybių, dėl kurių net ir minimaliÄ bausmę bÅ«tų pagrindas laikyti kaip neteisingÄ ir kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra nustatyta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. A. , nuteistojo D. S. ir jo gynėjos advokatės Marijos Ulbienės apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Aloyzas Kruopys Daiva Pranytė-Zalieckienė Linas Šiukšta