2018-10-26 Nr. AB-19317-3-61-3-02624-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-697-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02624-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Automera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Automera“ skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Automera“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–9), kuriame prašė:

1.1. Pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2018 m. liepos 3 d. sprendimą, užfiksuotą MGK 2018 m. liepos 3 d. posėdžio protokole Nr. PP-158(7-82/2018) (toliau – protokolinis sprendimas), dalyje, kuria nepatenkintas UAB „Automera“ 2018 m. gegužės 3 d. skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 69-39 „Dėl UAB „Automera“ 2018 m. vasario 28 d. skundo“.

1.2. Priimti naują sprendimą, kuriuo MGK 2018 m. liepos 3 d. protokolinį sprendimą dalyje, kuria nepatenkintas UAB „Automera“ 2018 m. gegužės 3 d. skundas dėl VMI 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 69-39 „Dėl UAB „Automera“ 2018 m. vasario 28 d. skundo“, kuriuo patvirtintas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2018 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. (36.9)FR0682-51 tvirtinti 2017 m. gruodžio 18 d. UAB „Automera“ patikrinimo aktą Nr. (42.59)FR0680-512, ir Panevėžio AVMI 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (36.9)FR0682-51 tvirtinti 2017 m. gruodžio 18 d. UAB „Automera“ patikrinimo aktą Nr. (42.59)FR0680-512 pakeisti dalyje, panaikinant sprendimus dėl papildomai apskaičiuotos mokestinės nepriemokos – 272 369 Lt pelno mokesčio, 41 946,32 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 30 proc. papildomai apskaičiuoto pelno mokesčio dydžio baudos – 23 665 Lt, mokestinės nepriemokos apskaičiavimo už UAB „Automera“ kreditorinę skolą ir netaikyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 27 straipsnyje numatytos 0 proc. PVM tarifo mokestinės lengvatos UAB „Automera“ teiktoms techninės pagalbos ir automobilių transportavimo paslaugoms draudiminio įvykio atveju, teiktoms pagal 2015 m. sausio 26 d. UAB „Automera“ ir UAB „EURO ASISTA“ bendradarbiavimo sutartį Nr. 2015/01/26/1/40, todėl nesugrąžinti UAB „Automera“ per 2015 m. sumokėto 12 185 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinės permokos.

2. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl MGK 2018 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. PP-158(7-82/2018) (b. l. 10–12). Prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas grindė tuo, kad MGK nenurodė 2018 m. liepos 3 d. posėdžio protokolo Nr. PP-158(7-82/2018) apskundimo terminų ir tvarkos. Be to, UAB „Automera“ direktorius nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 27 d. buvo komandiruotėje ir į darbovietę sugrįžo tik 2018 m. liepos 30 d., bendrovė teisininko neturi, su advokatu buvo sudaryta sutartis tik dėl atstovavimo MGK, todėl nei bendrovės direktorius, nei jo komandiruotės metu laikinai ėjęs direktoriaus pareigas asmuo negalėjo laiku priimti sprendimo apskųsti minėtą MGK protokolinį sprendimą nustatyta tvarka.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi (b. l. 143–147) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti bei nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

4. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjui MGK 2018 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. PP-158(7-82/2018) išsiųstas su MGK 2018 m. liepos 4 d. lydraščiu Nr. 5-528(7-82/2018) registruotu laišku 2018 m. liepos 5 d. (reg. Nr. RE015187960LT), kuris pareiškėjui įteiktas 2018 m. liepos 9 d. Todėl pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 3 dalies nuostatas paskutinė skundo pateikimo teismui diena buvo 2018 m. liepos 30 d., tačiau teismui skundas dėl MGK 2018 m. liepos 3 d. posėdžio protokolo Nr. PP-158(7-82/2018) pateiktas tik 2018 m. rugpjūčio 7 d. Vadinasi, pareiškėjas praleido skundo pateikimo teismui terminą.

5. Įvertinęs pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra subjektyvaus pobūdžio, nes pareiškėjas, gavęs MGK protokolinį sprendimą, nesielgė apdairiai ir atsakingai, siekdamas apginti galbūt pažeidžiamas jo teises. Dėl pareiškėjo argumento, kad MGK nenurodė 2018 m. liepos 3 d. posėdžio protokolo Nr. PP-158(7-82/2018) apskundimo terminų ir tvarkos, teismas pažymėjo, jog protokolinio sprendimo apskundimas – jo tvarka ir terminai, nėra nustatytas MAĮ.

Tuo tarpu tai, kad UAB „Automera“ direktorius buvo išvykęs į komandiruotę, nereiškia, jog bendrovė buvo be vadovo, nes iš teismui pateikto UAB „Automera“ 2018 m. liepos 4 d. įsakymo „Dėl komandiruotės“ nustatyta, kad laikinai eiti direktoriaus pareigas buvo paskirtas kitas asmuo, kuris turi teisę ir pareigą priimti atitinkamus sprendimus. Tai, kad UAB „Automera“ neturi teisininko, taip pat nereiškia, kad bendrovė negalėjo pasinaudoti teisinėmis paslaugomis, juolab, kad MGK 2018 m. liepos 3 d. posėdyje dalyvavo ne tik UAB „Automera“ direktorius, bet ir bendrovės interesus atstovaujantis advokatas, kuris yra profesionalus teisininkas.

Atitinkamai pareiškėjo skundžiamas protokolinis sprendimas buvo priimtas tame pačiame MGK 2018 m. liepos 3 d. posėdyje, dalyvaujant advokatui, todėl tiek pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribos, tiek posėdžio metu priimti sprendimai pareiškėjui turėjo būti suprantami ir tinkamai paaiškinti. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai būtent ir reikalauja proceso dalyvius naudotis savo procesinėmis teisėmis kuo aktyviau, operatyviau ir efektyviau, nepiktnaudžiaujant jomis, siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, kadangi pasirinko pasyvų savo teisių gynimo būdą, todėl veikė nerūpestingai ir tokių veiksmų (neveikimo) negalima laikyti objektyvia termino skundui paduoti praleidimo aplinkybe, dėl kurios terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujintas. Šiuo aspektu teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu yra praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

Todėl, įvertinęs tai, kad pareiškėjo skundas pateiktas praleidus teisės aktuose nustatytą terminą, nenustatęs priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundą atsisakytina priimti.

6. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas reikalavimą teismui suformulavo dėl MGK 2018 m. liepos 3 d. protokolinio sprendimo, kuriuo, pareiškėjo teigimu, nepatenkintas jo 2018 m. gegužės 3 d. skundas dėl VMI 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 69-39 „Dėl UAB „Automera“ 2018 m. vasario 28 d. skundo“. Tačiau iš teismui pateikto MGK 2018 m. liepos 3 d. posėdžio protokolo matyti, kad buvo nuspręsta UAB „Automera“ 2018 m. gegužės 3 d. skundo dėl VMI 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 69-39 dalies, kuria patvirtinti apskaičiuoti 1 463 Eur pelno mokesčio, 3 755 Eur PVM, 248,60 Eur pelno mokesčio delspinigių, 806,88 Eur PVM delspinigių ir paskirta 439 Eur pelno mokesčio bauda bei 1 127 Eur PVM bauda, nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26990-16, įpareigojant ginčo šalis nedelsiant pateikti galutinio spendimo kopiją pagal minėtą ikiteisminį tyrimą.

Tačiau joks procesinis ir valinis sprendimas, kuriuo nepatenkintas UAB „Automera“ 2018 m. gegužės 3 d. skundas dėl VMI 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 69-39 „Dėl UAB „Automera“ 2018 m. vasario 28 d. skundo“, nėra priimtas. Susipažinęs su pareiškėjo 2018 m. vasario 28 d. skundu centriniam mokesčių administratoriui ir 2018 m. gegužės 3 d. skundu MGK, teismas taip pat nustatė, kad UAB „Automera“ ginčija ir savo argumentus pateikia tik dėl tos mokesčių administratoriaus sprendimo dalies, kuri susijusi su automobilių pardavimu, ir būtent šią dalį MGK 2018 m. liepos 3 d. posėdyje ir nagrinėjo, nors skunduose prašoma panaikinti ginčijamus sprendimus visa apimtimi.

Todėl, įvertinęs keliamo ginčo pobūdį ir jo apimtis bei suformuluotus reikalavimus teismui, teismas padarė išvadą, kad MGK 2018 m. liepos 3 d. protokolinis sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta UAB „Automera“ 2018 m. gegužės 3 d. skundo dėl VMI 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 69-39 dalies, kuria patvirtinti apskaičiuoti 1 463 Eur pelno mokesčio, 3 755 Eur PVM, 248,60 Eur pelno mokesčio delspinigių, 806,88 Eur PVM delspinigių ir paskirta 439 Eur pelno mokesčio bauda bei 1 127 Eur PVM bauda, nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26990-16, yra tarpinis procedūrinis sprendimas, kurio apskundimas nenumatytas MAĮ, todėl pareiškėjui toks tarpinis sprendimas dar nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių ir toks skundas nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

7. Teismas taip pat nurodė, kad pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba kai jie grąžinami pareiškėjui, grąžinamas ir sumokėtas žyminis mokestis.

III. 8. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 152–159), prašydamas panaikinti minėtą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos ir padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis. Šiuo aspektu pažymi, kad skundą teismui padavė per vieną mėnesį nuo ginčijamo sprendimo gavimo dienos, tik nežymiai praleidus skundo padavimo terminą, todėl toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas pasyviu ar nerūpestingu. Be to, atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju teismas jau skundo priėmimo stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės. Nurodo, kad teismo išvados dėl pareiškėjo skunduose suformuluotų reikalavimų visiškai neatitinka skundų rezoliucinėse dalyse suformuluotų reikalavimų – panaikinti VMI 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 69-39 „Dėl UAB „Automera“ 2018 m. vasario 28 d. skundo“ ir Panevėžio AVMI 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (36.9)FR0682-51 tvirtinti 2017 m. gruodžio 18 d. UAB „Automera“ patikrinimo aktą Nr. (42.59)FR0680-512 visa apimtimi. Pareiškėjas akcentuoja, kad skunde teismui joks reikalavimas dėl MGK 2018 m. liepos 3 d. protokolinio sprendimo dalies, kuria nuspręsta UAB „Automera“ 2018 m. gegužės 3 d. skundo dėl VMI 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 69-39 dalies nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26990-16, nebuvo pareikštas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

12. Šiame kontekste akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Tačiau, pareiškėjo manymu, jis šį terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą byloje nustatytų aplinkybių, įvertinusi pareiškėjo išdėstytus argumentus, kuriais jis grindžia prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl MGK sprendimo, užfiksuoto 2018 m. liepos 3 d. protokole Nr. PP-158(7-82/2018), paduoti, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti skundo dėl šio protokolinio sprendimo padavimo terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas bei terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, kadangi pats pasirinko pasyvų savo teisių gynimo būdą, todėl veikė nerūpestingai ir tokių veiksmų (neveikimo) negalima laikyti objektyvia termino skundui paduoti praleidimo aplinkybe, dėl kurios terminas skundui paduoti galėtų būti atnaujintas, todėl nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

15. Nors pareiškėjas pabrėžia, kad MGK 2018 m. liepos 3 d. protokole Nr. PP-158(7-82/2018) nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą akcentavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte tinkamai neišaiškino jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2004 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008). Tuo tarpu, kaip nurodė pats pareiškėjas ir iš bylos medžiagos nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju minėtas protokolinis sprendimas buvo priimtas MGK 2018 m. liepos 3 d. posėdyje, kuriame dalyvavo ne tik pats pareiškėjo, t. y. UAB „Automera“, direktorius, bet ir šios bendrovės interesus atstovaujantis advokatas – profesionalus teisininkas. Taigi, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tiek pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribos, tiek posėdžio metu priimti sprendimai pareiškėjui turėjo būti suprantami ir tinkamai paaiškinti. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo UAB „Automera“ direktorius dar iki išvykdamas į komandiruotę galėjo pasirūpinti tinkamu bendrovės atstovavimu šiuo klausimu, todėl pareiškėjo argumentai, kad sutartis su advokatu buvo sudaryta tik atstovavimui MGK posėdyje, atmestini. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš UAB „Automera“ 2018 m. liepos 4 d. įsakymo „Dėl komandiruotės“ matyti, jog bendrovės direktoriaus komandiruotės metu laikinai eiti direktoriaus pareigas buvo paskirtas kitas asmuo, kuris tuo laikotarpiu turėjo teisę veikti bendrovės vardu ir jai atstovauti bei priimti atitinkamus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, šiuo konkrečiu atveju vien apskundimo tvarkos nenurodymas ginčijamame sprendime, byloje nenustačius jokių kitų svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, pats savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

16. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido būtent dėl savo pasirinkto elgesio modelio – neveiklumo, t. y. nesiimdamas aktyvių veiksmų ir delsdamas kreiptis į teismą teisės aktų nustatytu terminu. Pažymėtina, kad toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjo praleisto termino skundui paduoti ir pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pabrėžtina, kad termino skundui paduoti praleidimas ir šio termino neatnaujinimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti skundą, todėl teisėjų kolegija dėl likusių atskirojo skundo argumentų, nesusijusių su šiuo klausimu, nepasisako.

17. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirajame skunde išdėstytais motyvais naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Automera“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė