Legislator Case Law & Legislation
e63412d2-94ce-4e36-acef-800745f12a6e AI generated

e63412d2-94ce-4e36-acef-800745f12a6e · Kauno apygardos teismas

Case Number e63412d2-94ce-4e36-acef-800745f12a6e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

I., E. V. dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė UAB ,,Aristavos Å«kis“ kreipėsi į teismÄ ir patikslinusi ieÅ¡kinį prašė pripažinti 2014-04-23 d. susitarimÄ dėl 2014-02-20 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, sudarytÄ tarp J. V. I. ir E. V., negaliojančiu bei taikyti restitucijÄ , t.y. grÄ Å¾inti J.

Legislator headnote

AI generated

e63412d2-94ce-4e36-acef-800745f12a6e · Kauno apygardos teismas: Apeliantės teigimu:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.566 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neturėjo pirmumo teisės iÅ¡sinuomoti ginčo žemės sklypų, kadangi Å¡iuo atveju egzistavo visos trys CK 6.566 straipsnyje nustatytos sÄ lygos tokiai apeliantės teisei nustatyti. Atsakovas privalėjo informuoti ieÅ¡kovę apie ketinimÄ iÅ¡nuomoti žemės Å«kio sklypus kitomis sÄ lygomis, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas ieÅ¡kovės pirmumo teisę juos nuomoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-809-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00980-2014-3                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 50.8.; 121.14.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros Baubienės, Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės UAB „Aristavos Å«kis“ apeliacinį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1267-188/2014 pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Aristavos Å«kis“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams J.

V. I., E. V. dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė UAB ,,Aristavos Å«kis“ kreipėsi į teismÄ ir patikslinusi ieÅ¡kinį prašė pripažinti 2014-04-23 d. susitarimÄ dėl 2014-02-20 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, sudarytÄ tarp J. V. I. ir E. V., negaliojančiu bei taikyti restitucijÄ , t.y. grÄ Å¾inti J.

V. I. ir E. V. į pirminę padėtį, buvusiÄ iki 2014-04-23 susitarimo dėl 2014-02-20 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, perkelti jam nuomininko teises ir pareigas pagal 2014-02-20 nuomos sutartį dėl 2,24 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perkelti jam nuomininko teises ir pareigas pagal 2014-02-20 nuomos sutartį dėl 0,60 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 1-7; 92-104).

Nurodė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu J. V. I. 2009 m. sausio 5 d. buvo sudariusi 2,24 ha ir 0,60 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kurios buvo įregistruotos vieÅ¡ajame registre. Nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus minėtų žemės nuomos sutarčių terminui, ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, kad Å¡ios sutartys su ja bus pratęstos, tačiau atsakovas 2014 m. vasario 20 d. ginčo turtÄ iÅ¡nuomojo atsakovui E. V..

Šį faktÄ ieÅ¡kovė sužinojo tik 2014 m. kovo 19 d., 2014 m. vasario 20 d. žemės nuomos sutartį įregistravus vieÅ¡ajame registre. 2014 m. vasario 20 d. žemės nuomos sutartis pažeidžia ieÅ¡kovės teisėtus lÅ«kesčius, nes ji kaip ankstesnė nuomininkė, tvarkingai vykdžiusi sutarčių prievoles, turi pirmenybės teisę sudaryti žemės nuomos sutartis naujam terminui. Atsakovai, gavę šį ieÅ¡kinį dėl žemės Å«kio paskirties žemės sklypo nuomininko teisių perkėlimo, 2014 m. balandžio 23 d. sudarė susitarimÄ dėl 2014 m. vasario 20 d. nuomos sutarties nutraukimo, todėl praÅ¡o šį atsakovų susitarimÄ pripažinti negaliojančiu, nes Å¡is sandoris pažeidė ieÅ¡kovės teises.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 69-70).

Nurodė, kad ginčo žemės sklypus nuo 2009 m. sausio 5 d nuomojo ieÅ¡kovei. Pasibaigus su ieÅ¡kove sudarytų žemės nuomos sutarčių terminui, 2014 m. vasario 20 d. jis sudarė Privačios žemės nuomos sutartį su atsakovu E. V. dėl 2,24 ha ir 0,60 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. E. V. minėti žemės sklypai iÅ¡nuomoti kitomis, nei ieÅ¡kovui, sÄ lygomis. Kadangi E. V. 2014 m. vasario 20 d. sudarytos Privačios žemės nuomos sutarties ir susitarimo sÄ lygų vykdyti neturėjo galimybės, 2014 m. vasario 20 d.

Privačios žemės nuomos sutartis buvo nutraukta ir iÅ¡registruota iÅ¡ vieÅ¡ojo registro, todėl iÅ¡nyko ginčo objektas ir ieÅ¡kinio pagrindas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas į valstybės biudžetÄ (T.2, b.l. 83-90). Teismas nustatė, kad pagrindinės 2009 m. sausio 5 d. sutarčių ir 2014 m. vasario 20 d.

Privačios žemės nuomos sutarties su 2014 m. vasario 20 d. susitarimu sÄ lygos nėra tapačios, todėl atsakovas pagrįstai sudarė ginčo turto nuomos sutartį su asmeniu, jam pasiÅ«liusiu palankesnes sÄ lygas. Kadangi ieÅ¡kovė ir atsakovas E. V. pretendavo iÅ¡sinuomoti ginčo turtÄ skirtingomis sÄ lygomis, t. y. nėra visų trijų CK 6.566 straipsnyje numatytų taikymo prielaidų, ieÅ¡kovė neturi pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį, o jei yra sudaryta kita sutartis – reikalauti perkelti nuomininko teises ir pareigas.

Kiekviena sutarties Å¡alis turi teisę laisvai apsispręsti dėl sutartinių santykių, draudžiama kitÄ asmenį versti sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus, kai Å¡iÄ pareigÄ nustato įstatymas ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas. Teismas atmetė ieÅ¡kovės atstovės argumentus, kad atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi, sudarydami 2014 m. balandžio 23 d. susitarimÄ dėl Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo su atsakovu E. V., kaip nepagrįstus. IÅ¡nuomotos žemės E. V. negalėjo dirbti, nes ieÅ¡kovė ginčo žemės sklypuose vykdė veiklÄ .

Pasibaigus žemės nuomos sutarčių terminui, ieškovė nepaisė J. V. I. įspėjimo, jog nuomos sutartys nebus pratęstos, vis tiek ja naudojosi. Dėl šios esminės priežasties buvo nutraukta tarp atsakovų sudaryta 2014 m. vasario 20 d. Privačios žemės nuomos sutartis, kuri realiai ir nebuvo vykdoma. Teismo nuomone iš bylos įrodymų ir iš šalių bendravimo turinio ieškovei, kaip verslininkei, turėjo būti aišku ir suprantama, jog atsakovas nepratęs jam priklausančių žemės sklypų nuomos sutarčių su ieškove dėl to, kad baigėsi nuomos sutarčių terminas, o atsakovas nori pats valdyti ir naudotis žeme, o ne dėl kokių nors kitų pagrindų.

Vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pasibaigus sutartims buvo apsėjusi ginčo laukus, rodo, kad ji nuostolių nepatyrė, jos ekonominiai interesai nebuvo pažeisti, todėl teismas atmetė ieÅ¡kovės atstovės argumentus Å¡iuo klausimu. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie gresianti žalos atsiradimÄ . Nustatyta, kad pasibaigus 2009 metų žemės nuomos sutarčių Nr. 406 ir 407 terminui, nuomininkė ir toliau naudojosi Å¡iais žemės sklypais. Teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ Actio Pauliana pagrindu, turėjo tikslÄ ne patenkinti savo reikalavimÄ pagal atsakovų prievoles, o tikslÄ , kad teismas tik pripažintų 2014 m. balandžio 23 d. susitarimÄ dėl Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo negaliojančiu, todėl toks reikalavimas CK 6.66 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismas neanalizavo ieÅ¡kovės atstovės motyvų, susijusių su ieÅ¡kovės atliktu ginčo turto pagerinimu, su sutarčių sudarymu, įregistravimu ir vykdymu, nes sprendė, kad Å¡ios aplinkybės ginčui neturi esminės teisinės reikÅ¡mės. Teismas konstatavo, kad atsakovai byloje nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Å¡iuo klausimu nepasisakė.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Aristavos Å«kis“ praÅ¡o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-12-12 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 92-97).

Apeliantės teigimu:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.566 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neturėjo pirmumo teisės iÅ¡sinuomoti ginčo žemės sklypų, kadangi Å¡iuo atveju egzistavo visos trys CK 6.566 straipsnyje nustatytos sÄ lygos tokiai apeliantės teisei nustatyti. Atsakovas privalėjo informuoti ieÅ¡kovę apie ketinimÄ iÅ¡nuomoti žemės Å«kio sklypus kitomis sÄ lygomis, tačiau to nepadarė, taip pažeisdamas ieÅ¡kovės pirmumo teisę juos nuomoti.

IeÅ¡kovei nebuvo suteikta galimybė tartis dėl geresnių sÄ lygų. Teismas nepagrįstai vertino 2014 m. vasario 20 d. papildomÄ susitarimÄ ir laikė jį 2014 m. vasario 20 d. Privačios žemės nuomos sutarties priedu, nors jis nebuvo įregistruotas VÄ® Registrų centras. Priimdamas sprendimÄ , teismas neįsigilino į faktinę Å¡ios bylos situacijÄ , nepagrįstai rėmėsi iÅ¡skirtinai Å iaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-69-372/2014.2. Teismas nepagrįstai nepripažino negaliojančiu 2014 m. balandžio 23 d. susitarimo dėl Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo su atsakovu E. V..

Atsakovai, sudarydami šį sandorį, buvo akivaizdžiai nesÄ Å¾iningi. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad atsakovas E. V. negalėjo dirbti žemės Å«kio paskirties žemės sklypų. IeÅ¡kovė, bÅ«dama sÄ Å¾ininga nuomininkė, nuomojusi ginčo žemės sklypus nuo 2007 metų, pagrįstai tikėjosi nuomos sutartis atnaujinti ir toliau dirbo žemę, o teismo iÅ¡vada, kad ji nepaisė atsakovo J. V. I. įspėjimo, yra nepagrįsta. Atsakovai sudarė akivaizdžiai nenaudingÄ ir nesÄ Å¾iningÄ sandorį, siekdami užskirsti keliÄ ieÅ¡kovei apginti savo pažeistas teises.

Be to, teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi neturėjo teisinio pagrindo ieÅ¡kinį dalyje dėl reikalavimo Actio Pauliana pagrindu atmesti dėl netinkamo materialinės teisės normos ieÅ¡kinyje nurodymo. Teismas privalėjo pritaikyti tinkamÄ materialinės teisės normÄ , atitinkančiÄ nurodytÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ .Atsakovai J. V. I. ir E. V. atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (T.2, b.l. 100-101; 104-105). Nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Teismas pagrįstai sprendė, kad 2009 m. sausio 5 d. žemės nuomos sutarčių Nr. 406 ir 407 ir 2014 m. vasario 20 d. Privačios žemės nuomos sutarties esminės sÄ lygos skiriasi, sprendimÄ motyvavo iÅ¡samiai, logiÅ¡kai ir pagrįstai civilinėje byloje esančiais įrodymais. 2014 m. vasario 20 d. Privačios žemės nuomos sutartis su E. V. nutraukta pagal 2014 m. balandžio 23 d. susitarimÄ , kadangi E. V. negalėjo dirbti jam iÅ¡nuomotos žemės dėl ieÅ¡kovo veiksmų.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir byloje dalyvaujantys asmenys, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Aristavos Å«kis“ 2009 m. sausio 5 d. su atsakovu J. V. I. sudarė žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 406 ir 407, pagal kurias atsakovas iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei 2,24 ha žemės sklypÄ , iÅ¡ jo 2,20 žemės Å«kio naudmenų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,60 ha žemės Å«kio paskirties sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės Å«kio veiklai iki 2013 m. gruodžio 31 d., o ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti sutarties 7 ir 8 punktuose numatytÄ nuomos mokestį ir kitus mokesčius (T.1, b.l. 9-10).

Atsakovė 2014 m. vasario 20 d. privačios žemės nuomos sutartimi aukščiau nurodytus žemės sklypus penkerių metų laikotarpiui iÅ¡nuomojo atsakovui E. V. (T.1, b.l. 56-58) bei surašė susitarimÄ dėl atsiskaitymo už žemės nuomÄ (T.1, b.l. 72). Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas perkelti UAB „Aristavos Ūkis“ nuomininko teises ir pareigas pagal V. I. ir E. V. 2014 m. vasario 20 d. sudarytÄ Å¾emės sklypų nuomos sutartį, taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 23 d. susitarimÄ tarp atsakovų J.V.

I. ir E. V. dėl nuomos sutarties nutraukimoDėl nuomininko pirmumo teisės. Apeliantė teigimu, teismas netinkamai vertino jos pirmumo teisę nuomoti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę. Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių 2009 m. sausio 5 d buvo pasiraÅ¡ytos privačios žemės nuomos sutartys Nr. 406 ir Nr. 407 penkerių metų laikotarpiui, t.y. iki 2013-12-31, kurių pagrindu atsakovas iÅ¡nuomojo jam nuosavybės teise priklausančius 2,24 ha žemės sklypÄ , iÅ¡ jo 2,20 žemės Å«kio naudmenų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,60 ha žemės Å«kio paskirties sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės Å«kio veiklai, mokant 250,00 Lt nuomos mokestį už 1 ha žemės naudmenų plotÄ per metus (Sutarčių 7 p.) bei sumokant gyventojų pajamų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (Sutarčių 7 p.).

Sutartys buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Šalys nuomos sutarčių 9 punkte susitarė, kad sutartis galioja iki nuomos termino pabaigos arba iki sutarties vienašališko nutraukimo. Byloje nėra nustatyta, šalys neįrodinėjo tų aplinkybių, ir teismas sprendime nekonstatavo, kad ieškovė, kaip nuomininkė būtų netinkamai vykdžiusi įsipareigojimus pagal 2009 m. sausio 5 d. privačios žemės nuomos sutartis Nr. 406 ir Nr. 407 (T.1, b.l. 21), todėl kolegija dėl to plačiau nepasisako.

Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino nuomininko pirmumo teisę sudaryti nuomos sutartį nustatančias sÄ lygas. Teisėjų kolegija su UAB „Aristavos Å«kis“ teiginiais sutinka. Nuomininko pirmumo teisė yra siejama su trimis pagrindinėmis sÄ lygomis – nuomos sutarties termino pasibaigimu, kitų asmenų pretendavimu iÅ¡sinuomoti turtÄ (Å¡iuo atveju žemės sklypÄ ) ir nuomininko pareiga tvarkingai vykdyti įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Å alių sudarytose nuomos sutartyse nebuvo aptartos sutarčių pratęsimo, atnaujinimo sÄ lygos.

CK 6.481 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota, tačiau CK XXIX skyriuje yra reglamentuojami specifinio nuomos objekto – žemės nuomos santykiai. CK 6.562 straipsnyje nustatyti pagrindai, kuriems esant žemės nuomos sutartis baigiasi, tarp jų numatytas ir šios sutarties pasibaigimo pagrindas, kai sueina nuomos terminas. Šalys pripažįsta, jog žemės nuomos sutartis pasibaigė 2013 m. gruodžio 31 d., todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuomos sutarčių terminas buvo pasibaigęs.   CK 6.482 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį t.y. nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį.

Tokia nuomininko teisė taip pat numatyta ir CK 6.566 straipsnyje. CK XXIX skyrius, reglamentuojantis žemės nuomos santykius, numatydamas žemės nuomininko pirmumo teisę atnaujinti žemės nuomos sutartį, Å¡iame skyriuje nenumato konkrečių žemės nuomos sutarties atnaujinimo bÅ«dų. Todėl tokiu atveju, kai Å¡io klausimo nereglamentuoja specialiosios teisės normos (CK XXIX skyrius), taikytina bendroji teisės norma, nustatanti tolesnį naudojimÄ si daiktu pasibaigus sutarties terminui. Toks nurodytų teisės normų aiÅ¡kinimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2007).

Byloje nustatyta, kad dar iki nuomos sutarčių termino pasibaigimo, t.y. 2013 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ dėl žemės nuomos sutarties atnaujinimo (T.1, b.l. 17-18). Byloje nėra pateikta įrodymų, jog į šį ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ buvo atsakyta. Negalima nuneigti to fakto, kad pagal CK 6.482 straipsnio 2 dalyje numatytÄ sÄ lygÄ atsakovas J.V. I. turėjo praneÅ¡ti apeliantei apie Å¡io pirmumo teisę, numatytÄ CK 6.566 straipsnyje sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, nors sutartyse Å¡i pareiga nebuvo įraÅ¡yta.

Kaip jau minėta UAB „Aristavos Å«kis“, pasinaudodama pirmenybės teise, kreipėsi į nuomotojÄ dėl nuomos sutarties atnaujinimo. Tuo tarpu nuomotojas atsakovas J.V. I. nebuvo pakankamai aktyvus – neatsakė į ieÅ¡kovės siÅ«lymÄ dėl tolesnio nuomos santykių tęsimo, nesiÅ«lė nuomos sutarties sÄ lygų pakeitimo, neinformavo nuomininko apie kitų asmenų siekį iÅ¡sinuomoti Å¡iuos žemės sklypus. Pagal CK 6.566 straipsnio nuostatas kiti asmenys su buvusiu nuomininku turi teisę sudaryti nuomos sutartį tokiomis pat sÄ lygomis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad buvusios nuomos sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti keičiamos, nes tokia galimybė įtvirtinta CK 6.482 straipsnio 3 dalyje, kur numatyta, jog sudarant nuomos sutartį naujam laikotarpiui, jos sÄ lygos Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti pakeistos.

Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovai privačios žemės nuomos sutartį sudarė tik 2014 m. vasario 20 d., numatydami tik 100,00 Lt už 1 ha nuomos mokestį. Šios sutarties priedas yra tik sklypo planas (Schema), todėl teisėjų kolegija, pritaria apeliantės argumentams, jog 2014-02-20 susitarimas dėl tam tikrų darbų atlikimo (T.1, b.l.

72) negali bÅ«ti pripažįstama tinkama nuomos sutarties sÄ lyga, nes pirma, nebuvo tikslinga tÄ pačiÄ dienÄ sudarant nuomos sutartį numatyti kitokiÄ atsiskaitymo už nuomÄ tvarkÄ , nei nustatyta sutartyje, be to Å¡is susitarimas nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre. Å ios aplinkybės tikėtinai leidžia teigti, jog ieÅ¡kovei 2013-12-19 iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ dėl nuomos sutarčių atnaujinimo, numatytas mažesnis nuomos mokestis nėra ir negali bÅ«ti vertinamas kaip palankesnis nuomotojui. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, jog žemės sklypų nuomos sutartis su atsakovu E. V. buvo sudaryta kitomis sÄ lygomis, labiau palankiomis nuomotojui J.V.

I., ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad pagal CK 6.566 straipsnį ieškovė neturėjo pirmumo teisės atnaujinti nuomos sutartį, kai į tuos pačius žemės sklypus pretenduoja kiti asmenys.Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas J. V. I. neteisėtai sudarė sutartį su atsakovu E. V., pažeisdamas ieškovės UAB „Aristavos žemės ūkis“ kaip žemės sklypų nuomininkės pirmumo teisę atnaujinti žemės sklypų nuomos sutartis. Dėl susitarimo nutraukti nuomos sutartį.

Apeliantė UAB „Aristavos Å«kis“ nurodė, jog teismas netinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas nepagrįstai 2014 m. balandžio 23 d. susitarimÄ laikė teisėtu ir konstatavo, jog Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas CK 6.66 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas Byloje nustatyta, jog 2014 m. balandžio 23 d. atsakovai susitarimu kreipėsi į VÄ® Registrų centro Kauno filialÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo (T.1, b.l. 73). IÅ¡ 2014-04-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, jog nuomos fakto įregistravimas panaikintas (T.1, b.l. 74-77).

Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, jog ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ privalo nurodyti aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, o ne teisinį ieÅ¡kinio pagrindimÄ . Teisėjų kolegija Å¡iam apeliantės argumentui pritaria, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje neprivalo nurodyti juridinio ieÅ¡kinio pagrindo, jis turi nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 135 str.). IeÅ¡kovė suformulavo materialinį reikalavimÄ atsakovams remdamasi atsakovų pasiraÅ¡ytu susitarimu ir nurodė, kad jos teigimu, yra pagrindas panaikinti ginčijamÄ susitarimÄ CK 6.66 straipsnio pagrindu.

IeÅ¡kinys atitiko CPK 135 straipsnio nuostatas. IeÅ¡kovas neprivalo nurodyti juridinio ieÅ¡kinio pagrindo. Be to, ieÅ¡kovo nurodytas juridinis ieÅ¡kinio pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo materialinį reikalavimÄ ir jį tenkindamas arba atmesdamas, privalo nurodyti teisės normas, kuriomis vadovavosi (CPK 270 str. 4 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ nurodė tik vienintelį argumentÄ , jog toks reikalavimas CK 6.66 straipsnio pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas.Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas sandoris pripažįstamas pažeidžiantis kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ginčijamo sandorio pagrindu atsakovas V.J.

I. nemokiu netapo, jo turtinė padėtis nepablogėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2014-04-23 susitarimÄ CK 6.66 straipsnio pagrindu.Tačiau pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Ä®rodinėjimo byloje tikslas tai teismo įsitikinimas, pagrįstas visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu bei įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.).

Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t.y. CPK 185 straipsnyje. Å ios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Be to, teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; kt.).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2014-04-23 susitarimo pripažinimo negaliojančiu pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes nevertino ir nesprendė dėl kiekvieno iÅ¡ byloje esančių įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės bei aplinkybių, kurias jie patvirtina.IeÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ ir praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 23 d. susitarimÄ patikslintame ieÅ¡kinyje (T.2, b.l. 92-104) nurodė, jog Å¡is sandoris pažeidė ieÅ¡kovės teises, atsakovai Å¡io sandorio sudaryti neprivalėjo, nes žinojo apie ieÅ¡kovės pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį, atsakovai veikė nesÄ Å¾iningai, nes Å¡is susitarimas buvo siekiama užkirsti ieÅ¡kovei keliÄ apginti savo teises, nuomotojui Å¡is susitarimas nebuvo naudingas.

IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų faktinių aplinkybių galima spręsti, kad ieÅ¡kovė susitarimÄ ginčijo ir CK 1.81 straipsnio pagrindu.Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo formuojamu CK 1.81 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos teisės normos aiÅ¡kinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, kt.) sandorio prieÅ¡taravimas vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei gali bÅ«ti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sÄ moningÄ asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t.y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus teisinės sistemos pamatinių principų bei minimalaus kultÅ«ringo, teisingo elgesio suvokimo požiÅ«riu.IeÅ¡kovė reikÅ¡dama reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 23 d. susitarimÄ nurodė, jog atsakovai jį sudarydami buvo nesÄ Å¾iningi ir siekė pažeisti ieÅ¡kovės pirmenybės teisę, bei galimybę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties Å¡alis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sÄ Å¾iningai. SÄ Å¾iningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiÅ¡kinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek jÄ vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restitucijÄ (CK 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.

Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. turi elgtis protingai.

Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007).Byloje pateikti įrodymai, jog 2013 m. gruodžio 19 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ J. V.

I. dėl nuomos sutarties atnaujinimo, o atsakovas į šį pasiÅ«lymÄ neatsakė. Byloje nustatyta, kad atsakovai 2014 m. vasario 20 d. sudarė žemės sklypų nuomos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas J. V. I. iÅ¡nuomojo atsakovui E. V. du žemės Å«kio paskirties žemės sklypus penkerių metų laikotarpiui. Sutarties sudarymo faktas 2014-03-19 buvo iÅ¡vieÅ¡intas, t.y. registruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 1.75 str. 2 d.) (T.1, b.l. 11-16). Be to, teismo posėdžių metu apklausti liudytojai D.

S. ir D. V. patvirtino, jog atsakovas E. V. su ieÅ¡kove UAB „Aristavos Å«kis“ siekė susikeisti ginčo žemės sklypais, kad bÅ«tų patogiau dirbti žemę. Visi Å¡ie įrodymai leidžia spręsti, kad tiek atsakovas J.V. I., tiek atsakovas E. V. siekė ilgalaikės žemės sklypų nuomos iki pat 2019 m. vasario 20 d. (CPK 185 str.).Tuo tarpu ieÅ¡kovės, sužinojusi apie sutarties tarp atsakovų sudarymÄ , nedelsiant 2014 m. balandžio 10 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį praÅ¡ydama apginti jos pirmenybės teisę atnaujinti žemės sklypų nuomos sutartį ir perkelti nuomininko teises pagal tarp atsakovų sudarytÄ sutartį.

IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (T.1, b.l. 1-7), tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡io ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino (T.1, b.l. 50-51). IeÅ¡kinys su praneÅ¡imais dėl atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pateikimo, atsakovams buvo įteikti 2014 m. balandžio 18 d. (T.1, b.l. 60-61). Kaip jau minėta 2014 m. vasario 20 d. žemės sklypų nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2014 m. kovo 19 d., o 2014 m. balandžio 23 d. susitarimas nutraukti nuomos sutartį ir nuomos faktÄ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto duomenų registro, pasiraÅ¡ytas atsakovams jau atskleidus faktÄ , kad teisme yra pradėtas ginčas dėl nuomininko teisių perkėlimo ir teismo atsisakymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsakovų argumentai, jog E. V. negalėjo naudotis žemės sklypais, nes jais naudojosi ieÅ¡kovė, todėl nuomos sutartis buvo nutraukta, atsakovams buvo jau žinomi sudarant žemės nuomos sutartį, nes ginčo žemės sklypai buvo užimti ieÅ¡kovės pasėliais. Visos Å¡ios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pasiraÅ¡ydami 2014 m. balandžio 23 d. susitarimÄ , adresuotÄ VÄ® Registrų centras dėl 2014 m. vasario 20 d. nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos fakto iÅ¡registravimo, atsakovai siekė ne turto nuomos santykių nutraukimo, bet akivaizdžiai neteisėtų tikslų, t.y. sÄ moningai apriboti ieÅ¡kovės pirmenybės teises į nuomos sutarties atnaujinimÄ ir ieÅ¡kinio patenkinimÄ (CPK 185 str.).

Atsižvelgdama į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovai veikė prieÅ¡ingai ieÅ¡kovės interesams, nepagrįstai atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės pirmumo teisę atnaujinti sutartį, Tokie atsakovų veiksmai, laikytini prieÅ¡ingų objektyvųjį sÄ Å¾iningumÄ iÅ¡reiÅ¡kiančio teisės principo bona fides turiniui, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, todėl atsakovų sudarytas 2014 m. balandžio 23 d. susitarimas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, o Å¡alys grÄ Å¾intinos į pirminę padėtį, buvusiÄ iki 2014-04-23 susitarimo dėl 2014-02-20 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu netinkamai aiÅ¡kinus ir taikius teisės normas, reglamentuojančias nuomininko pirmenybės teisės, sandorių negaliojimo pagrindus. Nurodytos teisės taikymo klaidos lėmė, kad buvo netinkamai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas, todėl dėl Å¡ių pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.). IeÅ¡kovė nurodė, jog pirmosios instancijos teisme turėjo 2.765,09 Eur (su PVM) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų – už procesinių dokumentų parengimÄ , atstovavimÄ teisme, konsultacijas, atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ rengimÄ (T.1, b.l. 43-45; T.2, b.l. 7-21; 41-45; 63-67; 69-73) bei sumokėjo 279,78 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ .

Pažymėtina, kad kai asmuo, kuris įsigyja prekes ir paslaugas yra PVM mokėtojas, tai, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsniu, už paslaugas sumokėtÄ pirkimo PVM įtrauks į PVM atskaitÄ , t.y. Å¡ia suma sumažins mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM arba Å¡iÄ sumÄ susigrÄ Å¾ins iÅ¡ biudžeto. Kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti Å¡io asmens nuostoliu. PrieÅ¡ingu atveju, toks asmuo ir susigrÄ Å¾intų PVM iÅ¡ biudžeto ir prisiteistų žalos atlyginimÄ , kas reikÅ¡tų nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Kadangi ieškovė UAB „Aristavos ūkis“ yra PVM mokėtoja, tai jos nuostoliu pripažintina paslaugų vertė be PVM. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma už advokato paslaugas mažintina PVM mokesčio suma iki 2.184,42 Eur, ir ieškovei iš atsakovų priteistina po 1.092,21 Eur advokato atstovavimo išlaidų, bei po 139,89 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Iš viso iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteistina po 1.232,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat perskirstytinos į valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme, priteisiant iÅ¡ atsakovų valstybei po 8,44 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str).CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾intina, jeigu sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas. Byloje nustatyta, jog pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio kategorijÄ ieÅ¡kovė yra permokėjusi 144,81 Eur žyminio mokesčio paduodama ieÅ¡kinį (CPK 80 str.) (T.1, b.l. 8).

Esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui permokėta žyminio mokesčio dalis grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegijan u t a r i a:Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti. Pripažinti 2014 m. balandžio 23 d. susitarimÄ dėl 2014 m. vasario 20 d. privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo, sudarytÄ tarp J. V. I. ir E. V. niekiniu ir negaliojančiu, bei grÄ Å¾inti J.

V. I. ir E. V. į pirminę padėtį, buvusiÄ iki 2014-04-23 susitarimo dėl 2014-02-20 privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo. Perkelti ieÅ¡kovei UAB „Aristavos Å«kis“ nuomininko teises ir pareigas pagal 2014 m. vasario 20 d. nuomos sutartį dėl 2,24 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,60 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. vasario 20 d. nuomos sutartį sudarytÄ tarp J.

V. I. ir E. V.. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Aristavos Å«kis“ (juridinio asmens kodas 161298135) iÅ¡ atsakovų J. V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 1.232,10 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovų J. V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ po 8,44 Eur (aÅ¡tuonis eurus 44 ct), iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Aristavos Å«kis“ (juridinio asmens kodas 161298135) permokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį 144,81 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 81 ct) (sumokėta 2014 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1787, AB DNB banke). Teisėjai                                                                                                           Žibutė Budžienė AuÅ¡ra Baubienė      Egidijus TamaÅ¡auskas            Â