e63160de-658b-4481-a7bd-a7828ef72040 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrAdministracinė byla Nr. II-10-298/2011Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S) VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. gegužės 20 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas KarÅ¡ulis, sekretoriaujant Ingai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai Y. C., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Y. C. skundÄ dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011 03 01 nutarimo panaikinimo, n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus pareigÅ«nas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Y. C. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad Y. C. 2011 m. vasario 26 d. apie 16.09 val., Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k., Pagirių g. prie namo nr. 38 vairavo automobilį ,,Mazda MX-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ apsisukdama neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepastebėjo ta pačia kryptimi važiavusio automobilio, užtvėrė jam keliÄ , su juo susidÅ«rė, apgadindama abi transporto priemones.

Taip pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 106 p.Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011 m. kovo 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 57N-773110-11 už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymÄ Y. C. paskirta 110 Lt bauda.  Administracinėn atsakomybėn patraukta Y. C. apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo ir panaikinti jai skirtÄ nuobaudÄ .

Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK netinkamai iÅ¡nagrinėjo eismo įvykio aplinkybes. Ketindama apsisukti pasirinko plačiausiÄ gatvės vietÄ , kurioje matomumas abiem kryptimis buvo ne mažesnis nei 100 metrų, įjungė kairįjį posÅ«kio signalÄ , įsitikino, jog prieÅ¡inga kryptimi, o taip pat ir ta pačia kryptimi, nėra jokių artėjančių transporto priemonių, ir pradėjo apsisukimo manevrÄ . Gatvės pločio neužteko pabaigti manevrÄ iÅ¡ karto, todėl ketino truputį pavažiuoti atgal, kai tuo metu jos važiavimo kryptimi, akivaizdžiai virÅ¡ydamas tiek leistinÄ , tiek saugų važiavimo greitį, atlėkė automobilis „Audi 100", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, slidžiame kelyje nesugebėjęs sustabdyti, atsitrenkė į jos automobilio vairuotojo pusės dureles.

Mano, jog apsisukimo manevrÄ atliko laikydamasi KET 114 p. ir 121.5 p. reikalavimų. BÅ«tent automobilio „Audi 100", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas savo veiksmais pažeidė KET 133 p., nustatantį pareigÄ vairuotojams važiuoti nevirÅ¡ijant leistino važiavimo greičio, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę, taip pat KET 134 p. įpareigojantį vairuotojÄ , atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę.

Akivaizdu, kad automobilio „Audi 100", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui matomumas buvo didesnis nei 100 metrų, todėl jis tikrai galėjo pastebėti jos automobilį ir visiškai sustabdyti savo transporto priemonę. Dėl šių automobilio „Audi 100" vairuotojo padarytų pažeidimų ir kilo LR ATPK 127 str. 2 d. numatyti padariniai - buvo apgadinti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai.Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK (toliau – Institucija) atsiliepimu prašo Y. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Institucijos įsitikinimu Y. C. skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais remiantis ji praÅ¡o nutraukti bylÄ vertintini kritiÅ¡kai. Nurodo, kad ketindama apsisukti pasirinko plačiausiÄ gatvės vietÄ , kurioje matomumas abiem kryptimis buvo ne mažesnis nei 100 metrų, iÅ¡ to seka, kad antrasis eismo įvykio dalyvis automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo matyti skersai keliÄ stovinčiÄ transporto priemonę. Vertinant Y. C. paaiÅ¡kinimÄ loginiu aspektu jis- neigtinas, esant tokiam matomumui, AUDI vairuotojas negalėjo nematyti jos vairuojamo automobilio, turėjo galimybę sustabdyti transporto priemonę, tuo labiau, atkreipiant dėmesį į jos paaiÅ¡kinimÄ , kad ji jau netrumpÄ laikÄ , apie minutę stovėjo skersai kelio pradėjusi apsisukimo manevrÄ .

Iš Y. C. paaiškinimo išplaukia, kad nors AUDI vairuotojas ir turėjo galimybę išvengti susidūrimo, tačiau jis to nepadarė dėl neaiškių priežasčių. J. K., automobilių susidūrimo, įvykusio 2011-02-26 d., dalyvis, savo atsiliepime nurodė, 2011-02-26 d. apie 16 val. važiuojant (duomenys neskelbtini), iš prie įvažiavimo/išvažiavimo į/iš Pagirių gatvės namo Nr. 38 kiemo esančios aikštelės, staigiai į pagrindinę gatvę, nerodydamas jokių manevro signalų, pajudėjo automobilis „Mazda".

Jis pradėjo stabdyti savo vairuojamÄ automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bet dėl slidžios kelio dangos (judėjimo kryptimi nežymus kelio nuolydis žemyn) ir mažo atstumo tarp automobilių, iÅ¡vengti susidÅ«rimo buvo neįmanoma. Dėl Å¡io susidÅ«rimo lengvai nukentėjo tik automobiliai. Y. C. teiginys dėl jo greičio virÅ¡ijimo yra neteisingas. Greitis buvo mažas, kÄ patvirtina tai, kad automobiliai apgadinti tik paties susilietimo metu, o ne smÅ«gio. Po susidÅ«rimo, Y.

C., tiek jam, tiek atvykusiems policijos pareigÅ«nams, teigė, kad nesupranta, iÅ¡ kur jis atsirado. Kaip teigia Y. C., iÅ¡ aikÅ¡telės buvo geras matomumas į visas puses ir ji gerai matė keliÄ ne mažiau kaip 100 m. abiem kryptim. Todėl matydama atvažiuojantį automobilį, ji neturėjo pradėti manevravimo iÅ¡ aikÅ¡telės, likdama aikÅ¡telėje kol jis pravažiuos, nes turėjo suprasti, kad manevruodama gali nesuspėti jį baigti, o jis dėl slidžios kelio dangos bei jos sprendimo pajudėti, gali nesuspėti sustabdyti.

Tai rodo, kad Y. C. manevravo nesaugiai ir į pagrindinę gatvę iÅ¡važiavo net neapsidairius. Mano, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistės V. A. priimtas 2011-03-01 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisingas.Teisme Y. C. palaikė skundÄ ir paaiÅ¡kino, kad 2011-02-26 važiavo nuo savo namų pusės į garaÅ¾Ä . Kadangi buvo labai stati įkalnė į garažus, ji turėjo apsisukti prieÅ¡ įsukant.

Ji pasirinko kelio vietÄ plačiausiÄ ir nutarė apsisukti. Ji pristabdė, apsidairė ar nėra maÅ¡inų, parodė kairį posÅ«kį ir ruošėsi važiuoti atbulai, kad galėtų pilnai apsisukti. Kiek įmanoma įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inį eismo juostÄ ir įjungė atbulinį bėgį, bet nepradėjo važiuoti. Jos automobilis stovėjo skersai kelio, užtvėrė visÄ pravažiuojamÄ kelio dalį. Pamatė, kad į jos pusę dideliu greičiu važiuoja automobilis, kuris įvažiavo į jos automobilį.

Mano, kad pareigÅ«nai netinkamai pritaikė KET straipsnį. Mano, jog apsisukimo manevrÄ atliko laikydamasi KET 114 p. reikalavimų: sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti keliÄ prieÅ¡inga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Ji taip ir elgėsi, o J. K. pažeidė jos pirmumo teisę, t. y. jis turėjo palaukti kol ji apsisuks, o jis to nepadarė dėl neaiÅ¡kių priežasčių, dėl ko įvyko susidÅ«rimas. Kai ji pradėjo apsisukimo manevrÄ nei vienos maÅ¡inos nebuvo.

Liudytojas D. O. (D. O.) paaiÅ¡kino, kad 2011-02-26 atvyko į iÅ¡kvietimÄ Vilniaus r., Pagirių k. Stovėjo du automobiliai. Automobilis ,,Mazda“ buvo užtvėręs keliÄ , o ,,Audi“ atsitrenkęs jam į Å¡onÄ . ,,Mazdos“ vairuotoja paaiÅ¡kino, kad apsisukinėjo ir į jÄ atsitrenkė automobilis. Jai reikėjo pasukti į deÅ¡inę, bet ji kažkodėl nepasuko ir nuvažiavo toliau apsisukti, paėmė deÅ¡iniau ir, kad apsisukti į kairę, pasuko. Tuo momentu į jos automobilį atsitrenkė automobilis ,,Audi“.

Y. C. aiÅ¡kino, kad to automobilio nematė. ,,Audi“ vairuotojas paaiÅ¡kino, kad važiavo ,,Mazdai“ iÅ¡ paskos. Galvojo, kad automobilis suks į deÅ¡inę, nes ji parodė posÅ«kį į deÅ¡inę, bet nepasuko į deÅ¡inę o pasuko į kairę, užtvėrė keliÄ , tada jis atsitrenkė į jos automobilį. Norėjo stabdyti, buvo plikledis. Vairuotojas prieÅ¡ apsisukdamas turi įsitikinti, kad jis netrukdo iÅ¡ paskos važiuojantiems automobiliams. Å iuo atveju Y. C. to nepadarė ir dėl to kalta dėl eismo įvykio.

Jo manymu automobilio ,,Audi“ vairuotojas važiavo nedideliu greičiu. Liudytojas J. K. paaiškino, kad 2011-02-26 jo automobilis ,,Audi“ susidūrė su automobiliu ,,Mazda‘. Jis važiavo (duomenys neskelbtini). Prieš save matė automobilį ,,Mazda“. Jis važiavo 30-40 km greičiu. Buvo slidu. Toj vietoje kur įvyko susidūrimas yra kelio susiaurėjimas ir gali pravažiuoti tik vienas automobilis. Jis pamatė, kad ,,Mazda“ nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir sustojo. Posūkio signalo nerodė.

Jeigu ,,Mazda“ bÅ«tų stovėjęs toje vietoje jis galėjo laisvai pravažiuoti. Jis važiavo tiesiai toliau, o ,,Mazda“ staiga iÅ¡suko į važiuojamÄ jÄ dalį ir užtvėrė keliÄ . Tuo momentu buvo tarp jų atstumas apie 15 m. Jis bandė stabdyti, iÅ¡sukti vairÄ iÅ¡ vėžių į kairę, bet jam nepavyko. Jis įvažiavo į ,,Mazda“ dureles. Jo automobilyje įtruko bamperis bei suskilo žibintas. Tai rodo, kad jo automobilio greitis nebuvo didelis.Liudytojas A. F. parodė, kad 2011-02-26 buvo Pagirių k.

Pastebėjo, kad gatvėje skersai kelio stovi automobilis ,,Mazda“. Taip pat pamatė atvažiuojantį automobilį ,,Audi“, kuris važiavo apie 50 km greičiu. ,,Audi“ pradėjo stabdyti tada, kai beveik atsitrenkė į ,,Mazda“. Mano, kad automobilio ,,Mazda“ vairuotoja norėjo pasukti, bet kažkas su sankaba buvo negerai. ,,Audi“ vairuotojas turėjo pamatyti skersai kelio stovintį ,,Mazda“. Skundas netenkintinas. Y. C. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymÄ , t. y. už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

Å ioje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl atsakomybei dėl Å¡io pažeidimo reikÅ¡mingas pažeidimo sudėties elementas yra priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir pasekmių nustatymas. Vertinant KET pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidÅ«rimÄ ir žalos atsiradimÄ . ATP protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl Y. C. KET 106 punkto reikalavimų nesilaikymo. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija), 4 – 6, 9 punktuose įtvirtinta eismo dalyvių pareiga laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui.

Remiantis KET nuostatomis, reglamentuojančiomis persirikiavimo taisykles yra numatyta, jog prieÅ¡ persirikiuodamas vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 106 p.), persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi (KET 109 p.). Pažymėtina, kad nurodyti KET reikalavimai yra imperatyvaus pobÅ«džio ir taikytini be iÅ¡imčių. Y. C. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. yra kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda jai yra paskirta pagrįstai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas, patvirtinantis autoįvykio faktÄ ; policijos pareigÅ«no 2011-02-26 tarnybinis praneÅ¡imas, patvirtinantis minėto autoįvykio faktÄ bei automobilių apgadinimus; eismo įvykio vietos planas, patvirtinantis minėto autoįvykio faktÄ , automobilių iÅ¡sidėstymÄ po įvykio, autoįvykio dalyvių Y. C. ir J. K. paaiÅ¡kinimai, įrodo, kad Y. C. pažeidė KET 106 punkto reikalavimus ir sukėlė autoįvykį.Y. C. paaiÅ¡kinimai, kad ji nepažeidė KET reikalavimų, o eismo įvykį sukėlė J.

K. veiksmai, nepatvirtinti byloje esančiais duomenimis. Jos skunde ir teismo posėdyje iÅ¡dėstyti argumentai, kuriais remiantis ji praÅ¡o nutraukti bylÄ , vertintini kritiÅ¡kai. Y. C. nurodė, kad ketindama apsisukti pasirinko plačiausiÄ gatvės vietÄ , kurioje matomumas abiem kryptimis buvo ne mažesnis nei 100 metrų, iÅ¡ to seka, kad antrasis eismo įvykio dalyvis - automobilio, (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo matyti skersai keliÄ stovinčiÄ transporto priemonę.

Vertinant Y. C. paaiÅ¡kinimÄ loginiu aspektu jis- neigtinas, esant tokiam matomumui, AUDI vairuotojas negalėjo nematyti jos vairuojamo automobilio, turėjo galimybę sustabdyti transporto priemonę, tuo labiau, atkreipiant dėmesį į jos paaiÅ¡kinimÄ , kad ji jau netrumpÄ laikÄ , apie minutę stovėjo skersai kelio pradėjusi apsisukimo manevrÄ . IÅ¡ Y. C. paaiÅ¡kinimo iÅ¡plaukia, kad nors AUDI vairuotojas ir turėjo galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau jis to nepadarė dėl neaiÅ¡kių priežasčių.

Nagrinėjant eismo įvykio aplinkybes, turimus dokumentus, eismo įvykio schemÄ , byloje esančias nuotraukas, transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ kelyje, automobilių apgadinimus, teismas mano, kad eismo įvykio kilimo mechanizmas buvo toks: automobilio MAZDA vairuotoja norėdama atlikti apsisukimo manevrÄ , iÅ¡važiavo už kelio ribų į deÅ¡inėje kelio pusėje esantį praplatėjimÄ , pasirinkdama apsisukimui kuo didesnį spindulį. Sukdama į kairę, nepastebėjo jos važiavimo kryptimi važiavusio automobilio AUDI, staiga iÅ¡važiavo į kelio važiuojamÄ jÄ dalį taip sukliudydama AUDI vairuotojui, dėl ko pastarasis trenkėsi į MAZDA automobilio kairiÄ jÄ pusę.Nuotraukose darytose įvykio vietoje matyti, kad automobilio MAZDA priekiniai ratai iÅ¡sukti tokia padėtimi (į kairę pusę), kuri duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ jog minėtos transporto priemonės vairuotoja buvo kÄ tik įvažiavusi į keliÄ iÅ¡ kelio praplatėjimo, todėl AUDI vairuotojui nebuvo galimybės sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kadangi vien tik vairuotojo reakcijos laikas į pasikeitusiÄ situacijÄ kelyje (iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui) yra 0,8-1,0 s. Teismo manymui Y.

C. teiginys dėl automobilio ,,Audi“ greičio virÅ¡ijimo yra neteisingas. Greitis buvo mažas, kÄ patvirtina tai, kad automobiliai apgadinti tik paties susilietimo metu, o ne smÅ«gio. Jeigu automobilis ,,Audi“ bÅ«tų virÅ¡ijęs greitį, bÅ«tų buvęs stiprus smÅ«gis ir abu automobiliai bÅ«tų nukentėję daug daugiau. Posėdyje Y. C. nurodė, kad jos automobilis sugadintas nepataisomai, tačiau jokių dokumentų nepateikė.Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjos asmenybę ir į bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., gali bÅ«ti pasiekti, tik paliekant galioti Y.

C. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ . Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : Y. C. skundo netenkinti.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011 m. kovo 1 d. nutarimÄ , skiriant Y. C. administracinę nuobaudÄ â€“ 110 Lt dydžio baudÄ už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., palikti nepakeistÄ .Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .                                                                                                                  H.

S. Teisėjas                                                                         Vaclavas Karšulis