2019-01-30 Nr. AB-2753-3-61-3-05221-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-139-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05221-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ ir advokato P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ ir advokato P. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mediashop“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2015 m. spalio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2015 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (24.6-31-5)-R-7409 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą suteikti galimybę pareiškėjo atstovui susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus, ir visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2017 m. vasario 13 d pateiktame patikslintame skunde pareiškėjas prašė į bylą pareiškėju įtraukti advokatą P. G. (toliau – ir Advokatas, pareiškėjo atstovas), šis prašymas buvo tenkintas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2015 m. rugsėjo 1 d. Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskundė atsakovo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (24.6-31-5)FR0682-532. Pareiškėjo nuomone, ginčijamame 2015 m. spalio 7 d. sprendime Nr. (24.6-31-5)-R-7409 suformuluotas atsakovo atsisakymas tenkinti Advokato 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl informacijos pateikimo Nr. (MV)-450 (toliau – ir Prašymas) yra neteisėtas ir nepagrįstas, tokiu būdu atsakovas nepagrįstai trukdo pareiškėjui efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą bei jo atstovui susipažinti su VMI praktika (sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų skundus ir pastabas).

Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktai nesuteikia teisės VMI slėpti nuo mokesčių mokėtojų ir visuomenės savo sprendimus, priimtus vykdant ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijas, ji, vykdydama savo veiklą, privalo vadovautis viešumo principu, o sprendimuose esanti asmeninė informacija gali būti apsaugota teikiant nuasmenintas sprendimų versijas. Buvo prašoma susipažinti su VMI oficialioje viešojo administravimo veikloje išdėstyta pozicija ne konkrečių mokesčių mokėtojų, o faktinių aplinkybių, identiškų pareiškėjo, atžvilgiu.

Tai, kad Sprendime net nesvarstytos alternatyvos, kurios tenkintų abi ginčo puses, pažeidžia viešumo principą, taip pat proporcingumo principą, nes toks atsakymas nėra pakankamai argumentuotas. Pareiškėjo vertinimu, kadangi VMI yra skundus bei ginčus nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas, su jos formuojama praktika bei priimtais sprendimais Advokatas, vykdydamas savo veiklą, turi teisę susipažinti. Be to, Advokatas yra įpareigotas neatskleisti informacijos, kurią sužino vykdydamas savo veiklą. Pareiškėjas tvirtino, jog jo atstovui yra būtina susipažinti su Prašyme nurodyta informacija, siekiant tinkamai atstovauti Bendrovės interesams, t. y.

žinoti, kokia informacija ir dokumentai, VMI nuomone, yra būtini siekiant pagrįsti Bendrovės poziciją bei kaip vertinamos vienos ar kitos faktinės aplinkybės. Pareiškėjui itin aktualu susipažinti su VMI požiūriu į konkrečius užsienio mokesčių administratorių teikiamus faktinius duomenis, pavyzdžiui, ar užsienio logistikos sandėlio darbuotojų patvirtinimai apie užsienio įmonėms teiktas sandėliavimo paslaugas bei prekių, gabenamų iš Lietuvos, pristatymą į šiuos logistikos sandėlius yra laikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais prekių faktinį išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų: jame nenurodyta akto apskundimo tvarka, jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), o atsisakymas suteikti informaciją motyvuotas lakoniškai.

3. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas pabrėžė, kad jis, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių bei užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą. Jo nuomone, Prašymo tenkinimas iš esmės pažeistų kitų mokesčių mokėtojų, kurių atžvilgiu buvo atlikti kontrolės veiksmai ir pradėta mokestinio ginčo procedūra, teises, susijusias su slaptumu. Be to, Prašyme prašoma informacija nėra niekaip susijusi su Bendrovės mokestinės prievolės dydžiu ir Advokato VMI pateiktomis 2015 m. liepos 10 d. rašytinėmis pastabomis bei VMI 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (24.6-31-5)FR0682-532, todėl Prašymas negali būti tenkinamas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendime pareiškėjų UAB „Mediashop“ ir advokato P. G. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 2014 m. sausio 15 d. UAB „Mediashop“ su Advokatų profesine bendrija (duomenys neskelbtini) sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuria advokatams A. K. ir P. G. pavesta, be kita ko, atstovauti Bendrovei visuose mokestiniuose ginčuose. 2015 m. rugsėjo 8 d. advokatas P. G. kreipėsi į VMI su prašymu Nr. (MV)-450 sudaryti sąlygas ir leisti susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus, ir visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų. Ginčijamame 2015 m. spalio 7 d. sprendime Nr. (24.6-31-5)-R-7409 atsakovas atsisakė tenkinti šį Prašymą.

7. Teismas, spręsdamas dėl Bendrovės teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, pastebėjo, kad Advokatas atsakovo jokios informacijos neprašė. Jis formulavo prašymą sudaryti sąlygas ir leisti susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus ir mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų. Tokia prašymo formuluotė suponuoja išvadą, jog Advokatas nagrinėjamu atveju siekė įgyvendinti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punkte įtvirtintą teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis ir to paties straipsnio 3 punkte nustatytą teisę susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylų medžiaga. Bendrovės, kaip mokesčių mokėtojo, teisė gauti informaciją yra reglamentuota Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, tačiau Prašymas nėra grindžiamas Bendrovės, kaip mokesčių mokėtojo, teisėmis, o būtent advokato teisėmis. Šiuo atveju Bendrovės atstovas advokatas P. G. veikė kaip individualus subjektas, Prašymą grindė Advokatūros įstatymo nuostatomis, todėl Sprendimas sukelia teisines pasekmes ne Bendrovei, o tiesiogiai jos atstovui. Teismas konstatavo, kad Bendrovė neturi teisinio subjektiškumo ginčyti Sprendimą, todėl skundą jos atžvilgiu atmetė.

8. Teismas, analizuodamas Prašymą, akcentavo, kad minėtame Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje yra įtvirtintas ir reikalavimas prašymo turiniui, t. y. advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Prašyme apsiribojama informacija apie tai, kad jis – advokatas P. G. – teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovauja Bendrovės teisėms ir teisėtiems interesams mokestiniame ginče dėl VMI 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)FR0682-532. Prašyme yra detaliai nurodytas teisinis reglamentavimas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina dėl advokatų teisės gauti informaciją, tačiau jame nepateikti jokie objektyvūs duomenys, įrodantys prašomų „visų“ mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų nagrinėjant mokestinius ginčus ir mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, ryšį su teisinių paslaugų teikimu konkrečiai Bendrovei. Teismo vertinimu, Prašymas yra neaiškus, nekonkretus, išskirtinai abstraktaus pobūdžio. Iš prašymo turinio neaišku, kokios tiksliai praktikos sprendžiant mokestinius ginčus Advokatas ieškotų ir kokią informaciją ir kokiu būdu jis panaudotų Bendrovės teisių ir teisėtų interesų apsaugai, t. y. Advokatas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, įrodančių prašymo turinio ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Nors VMI Sprendime nenurodė, jog vadovaujasi Advokatūros įstatymo nuostatomis, tačiau iš Sprendimo turinio akivaizdu, jog Prašymas nebuvo tenkintas, nes jame nebuvo nurodytas priežastinis ryšys tarp VMI kaupiamų dokumentų ir Bendrovės mokestinio ginčo, kas iš esmės reiškia, jog Prašymas neatitinka Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

9. Teismas pažymėjo, kad Advokatas Prašyme prašė suteikti administracinę paslaugą, numatytą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte – asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnis, reglamentuojantis administracinių paslaugų teikimą, turi būti aiškinamas kartu su atitinkamos srities specialiais įstatymais bei juos įgyvendinančiais teisės aktais, kurie reglamentuoja viešojo administravimo subjekto kompetenciją, nustatydami konkrečias viešojo administravimo subjekto galimas atlikti funkcijas. Todėl teismas laikė teisėtais ir pagrįstais Sprendimo argumentus, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus ir Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnis, kuriame nustatyta pareiga mokesčių administratoriui nepažeisti ir kitų mokesčių mokėtojų teisių bei užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtojus slaptumą. Advokatui pateikus abstraktaus pobūdžio prašymą sudaryti sąlygas ir leisti susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus ir mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, nenurodant tokios informacijos panaudojimo tikslo ir ryšio su jo atstovaujamos Bendrovės mokestinio ginčo nagrinėjimu, VMI pagrįstai rėmėsi šia, kitų mokesčių mokėtojų teises apsaugančia, Mokesčių administravimo įstatymo nuostata.

10. Teismas pastebėjo, kad Advokatas ne tik Prašyme, bet ir teismui neatskleidė, kokią konkrečiai informaciją jis tikėjosi rasti „visuose“ VMI sprendimuose, priimtuose nagrinėjant mokestinius ginčus ir mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad buvo prašoma susipažinti su VMI oficialioje viešojo administravimo veikloje išdėstyta pozicija ne konkrečių mokesčių mokėtojų, o faktinių aplinkybių, identiškų pareiškėjo, atžvilgiu, tačiau Prašymo turinys paneigė šį jo argumentą. Prašyme nenurodytos jokios konkrečios faktinės aplinkybės, kurias galbūt būtų vertintini kaip identiškas kitų subjektų atžvilgiu ir kurių vertinimui pareiškėjo atstovui būtų buvę reikalingi VMI kitų subjektų atžvilgiu pateikti išaiškinimai.

11. Teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas būtų pažeidęs lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Teismo vertinimu, Sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas – Sprendimas yra pakankamai pagrįstas tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, t. y. iš jo turinio yra galimybė aiškiai suvokti jo esmę. Nors Sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, juolab kad šis trūkumas nesutrukdė Advokatui įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Teismas papildomai nurodė, kad Advokatas turi teisę VMI pakartotinai teikti prašymą, atitinkantį Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Advokato skundas buvo atmestas.

III. 12. Pareiškėjai UAB „Mediashop“ ir advokatas P. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, taip pat priteisti Bendrovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Pareiškėjų nuomone, teismas sprendimą priėmė neišsamiai ir nenuosekliai įvertinęs patikslintame skunde išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus. Pareiškėjai nesutinka su teismo pozicija, kad Bendrovė neturi teisinio subjektiškumo ginčyti Sprendimą. Šis sprendimas Bendrovei tiesiogiai sukėlė neigiamus teisinius padarinius, nes jos teisėtam atstovui buvo užkirsta galimybė visomis teisėtomis ir prieinamomis priemonėmis ginti jos teises ir teisėtus interesus, užtikrinti, kad Mokestinių ginčų komisijoje nagrinėjamam ginčui bus taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir kitiems asmenims analogiškose situacijose.

Advokato teisės, įtvirtintos Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje, yra neatsiejamos nuo teisinės pagalbos teikimo Bendrovei. Mokesčių mokėtojo teisė gauti mokesčių administratoriaus turimus duomenis yra tiesiogiai susijusi su advokato teise gauti informaciją, būtiną veiksmingos teisinės pagalbos teikimui, ir teise susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika. Pateikiant Prašymą, buvo siekiama išimtinai Bendrovės teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. Pareiškėjų vertinimu, teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, o būtent Prašymą ir jame išdėstytus argumentus, jo teisinį pagrindą, tokiu būdu pažeisdamas tyrimo ir betarpiškumo principus.

Be to, pareiškėjai tvirtina, kad teismo sprendime iš esmės yra paneigiama Bendrovės teisės turėti atstovą santykiuose su mokesčių administratoriumi. Pareiškėjai pažymi, kad visi dokumentai Bendrovės interesais buvo teikiami per teisėtą atstovą – Advokatą. Tai, kad Prašymas buvo pateiktas išimtinai Bendrovės interesais, patvirtina ir tai, jog Prašyme nurodytas konkretus ginčas, kuriam spręsti bus naudojama pateikta informacija. Pareiškėjams nesuprantama teismo išvada, kad Advokatas atsakovo jokios informacijos neprašė, kadangi prašoma informacija buvo aiškiai nurodyta Prašyme.

Pareiškėjai pakartoja, jog, kadangi VMI yra skundus bei ginčus nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas, su jos formuojama praktika ir priimtais sprendimais Advokatas, vykdydamas savo veiklą, turi teisę susipažinti. Aplinkybė, kad dalis prašomos informacijos yra susijusi su duomenimis, kurie yra neatskleistini kitam subjektui, VMI nesuteikia teisės išvis atsisakyti suteikti prašomą informaciją. Pareiškėjai taip pat nesutinka su teismo teiginiais, kad Prašymas yra neaiškus, nekonkretus ir išimtinai abstraktaus pobūdžio, bei kad Advokatas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, įrodančių Prašymo turinio ryšį su teisinių paslaugų teigimu.

Pareiškėjai teigia patiksliname skunde paaiškinę, jog prašomų duomenų atskleidimas yra būtinas tam, kad būtų žinoma, kokia informacija ir dokumentai, VMI nuomone, yra būtini siekiant pagrįsti Bendrovės poziciją bei kaip vertinamos vienos ar kitos faktinės aplinkybės, be kita ko, susijusios su užsienio mokesčių administratoriais.

14. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis ir motyvais. Jis pakartoja, kad Prašyme prašoma informacija nėra niekaip susijusi su ginču dėl VMI 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)FR0682-532. Atsakovas pažymi, kad mokestinių ginčų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, su šia praktika Advokatas gali susipažinti savarankiškai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo, kuriuo ji atsisakė asmeniui suteikti galimybę susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus, ir visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Kaip matyti iš prašymo turinio, pareiškėjas P. G. kreipėsi į VMI su prašymu sudaryti sąlygas ir leisti susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus ir visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų. Advokatas P. G. nurodė atstovaujantis Bendrovės teises ir interesus mokestiniame ginče dėl VMI 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-FR0682-532 (b. l. 12–13).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad advokatas P. G. neprašė mokesčių administratoriaus informacijos. Jis suformulavo prašymą sudaryti sąlygas ir leisti susipažinti su visais VMI sprendimais, priimtais nagrinėjant mokestinius ginčus ir mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų. Tokia prašymo formuluotė suponuoja išvadą, jog advokatas P. G. nagrinėjamu atveju siekė įgyvendinti Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punkte įtvirtintą teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis ir to paties straipsnio 3 punkte nustatytą teisę susipažinti su teismų ir kitų institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika. Teismas teisingai identifikavo ginčo teisiniams santykiams taikytinas teisės normas – ginčo teisinius santykius reglamentuoja Advokatūros įstatymas.

20. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prašyme nepateikti objektyvūs duomenys, įrodantys prašomų „visų“ mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų nagrinėjant mokestinius ginčus ir mokesčių mokėtojų pastabas dėl patikrinimo aktų, ryšį su teisinių paslaugų teikimu konkrečiai UAB „Mediashop“. Pareiškėjo prašymas neaiškus, nekonkretus ir yra išskirtinai abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė duomenų, įrodančių prašymo turinio ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokato P. G. prašymas neatitinka Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Atsakovas, atsisakydamas patenkinti tokį prašymą, nepažeidė advokato teisių.

21. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šį teisės norma, be kita ko, reiškia, kad asmuo, besitikintis palankaus teismo sprendimo, privalo įrodyti, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo advokato P. G. teises (šios nutarties 20 p.). Be to, Bendrovės atstovas advokatas P. G., teikdamas prašymą, veikė kaip individualus subjektas, prašymą grindė Advokatūros įstatymo nuostatomis, todėl ginčijamas Sprendimas sukelia teisines pasekmes ne UAB „Mediashop“, o tiesiogiai advokatui P. G.. Apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas skundžiamu sprendimu iš esmės paneigia Bendrovės teisę turėti atstovą santykiuose su mokesčių administratoriumi, yra nepagrįstas ir teismo atmetamas. Byloje nėra įrodyta, kad atsakovas pažeidė UAB „Mediashop“ teises ar įstatymų saugomus interesus.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

23. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, nėra pagrindo jiems priteisti ir jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ ir advokato P. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius