2013-05-09 Nr. ATPB-64-4-45-3-00247-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-58/2013

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00247-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio Z. T. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Švenčionių rajono apylinkės teismas išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – Užsieniečių registracijos centras) 2013 m. kovo 8 d. teikimą (b. l. 1-3), kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2013 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo akivaizdžiai nepagrįstu pripažino ir netenkino Z. T. (toliau – ir užsienietis) pateikto prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymo ir nusprendė dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 2 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, buvo prašoma iš dalies pakeisti 2012 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą, taikant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 2 dalyje numatytus užsieniečio sulaikymo pagrindus ir pratęsti užsieniečio sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2013 m. birželio 20 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo arba jis nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 118 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 3 punkto nuostatomis, 2013 m. kovo 21 d. sprendimu (b. l. 8-9), Švenčionių rajono apylinkės teismas nusprendė teikimo netenkinti.

Teismas nurodė, kad 2013 m. vasario 14 d. Migracijos departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta užsieniečiui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nėra įsiteisėjęs, iki jo įsiteisėjimo užsienietis turi prieglobsčio prašytojo Lietuvos Respublikoje teisinį statusą, todėl yra išnykę teismo sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, byloje nenustatyta, kad egzistuoja kiti Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, negauta objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, išvyks iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas vykdyti minėtą Migracijos departamento sprendimą, arba pasislėps, vengdamas išsiuntimo.

Taip pat pažymėjo, kad iš Užsieniečio apklausos lapo (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l.

3) ir 2012 m. gruodžio 7 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6-8) matyti, jog užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, iš karto nurodė siekiąs prieglobsčio.

Apeliaciniu skundu (b. l. 13-14) Užsieniečių registracijos centras prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą. Remiasi Įstatymo 79 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtinto „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos cente sąlygų ir tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) I dalies 2.2. punktu, numatančiu, kad sulaikyti užsieniečiai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Užsieniečių registracijos centre apgyvendinami teismo sprendimu ir teigia, kad kita šios kategorijos asmenų apgyvendinimo galimybė nėra numatyta, todėl užsieniečiui, kuris būdamas sulaikytas pasiprašė prieglobsčio ir kuriam buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų gali būti skiriamas tik teismo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti faktinę bylos aplinkybę, jog užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir, panaikindamas užsieniečio sulaikymą, privalėjo vadovautis Įstatymo 79 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu bei skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir faktines jos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu, jog nagrinėjimu atveju nėra Įstatymo 113 straipsnyje numatytų užsieniečio sulaikymo pagrindų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra atitikti ir sulaikymui keliami reikalavimai, todėl šiuo atveju, nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, jam negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei jam alternatyvios priemonės. Atsižvelgdama į šioje byloje aktualią Įstatymo 79 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant šią Įstatymo normą yra akivaizdu, jog panaikinus užsieniečio sulaikymą bei jam nepaskyrus alternatyvios sulaikymui priemonės, nėra jokių kliūčių Migracijos departamentui (ne teismui) priimti sprendimą dėl jo apgyvendinimo. Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde minėtas Aprašo I dalies 2.2. punktas numato sulaikyto prieglobsčio prašytojo apgyvendinimą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, užsienietis, nenustačius Įstatymo 113 straipsnyje nurodytų užsieniečio sulaikymo pagrindų, nebėra sulaikytas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2013 m. kovo 21 d. sprendimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas