e62df71d-7f57-415b-8a22-a50a2a0db92a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas APranešėjas A. Saulėnas                                                        Civilinė byla Nr.2A-22-622/2010Teisėja G. Seselskytė                                                        Procesinio sprendimo kategorijos                                                                      75.4.3.; 121.21.                                                      (S)                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. vasario 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika MisiÅ«nienė, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A.

K., jos atstovui advokatui Algirdui Plataunai, atsakovui K. K., jo atstovui advokatui Aivarui Surbliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo K. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovui K. K., Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos institucijai, dalyvaujančiai byloje iÅ¡vadai duoti, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.

Prašė nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, palikti jai santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja ir vaiko iÅ¡laikymui priteisti po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės, padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ , t. y. įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti jai pagal 2001-02-23 dovanojimo sutartį atsakovui padovanotÄ butÄ , adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, priteisti jai automobilį Hyundai Accent, o atsakovui – BMW 735, priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nurodė, kad atsakovas santuokos metu buvo jai neiÅ¡tikimas, su kita moterimi susilaukė vaiko, dėl to jis yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau ji padovanojo atsakovui butÄ , kurį jai padovanojo jos motina. Kadangi atsakovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, prašė įpareigoti atsakovÄ grÄ Å¾inti jai Å¡iÄ dovanÄ . Dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės, sutuoktinio pareigų pažeidimo patyrė pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, o nepilnametis vaikas psichologinę traumÄ , praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. SantuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės, ieÅ¡kovei paliko turėtÄ santuokinę pavardę – K., nustatė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina, priteisė iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės; padalijo santuokos metu įgytÄ turtÄ automobilius: ieÅ¡kovei priteisė Hyundai Accent, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – BMW 735, valst.

Nr. „(duomenys neskelbtini)“; įpareigojo atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pagal 2001-02-23 dovanojimo sutartį atsakovui padovanotÄ butÄ , adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 500 Lt žyminį mokestį ir 2000 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei 1946,89 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, buvo ieÅ¡kovei neiÅ¡tikimas, su kita moterimi susilaukė vaiko, dėl to yra kaltas dėl santuokos nutraukimo.

Dėl to, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, o kaltas sutuoktinis privalo grÄ Å¾inti gautas dovanas, teismas įpareigojo atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jam padovanotÄ butÄ . Teismas konstatavo, kad dėl to, jog atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, ieÅ¡kovė patyrė pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir priteisė iÅ¡ atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimÄ : santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jam padovanotÄ butÄ , Å¡iuos reikalavimus atmesti; sumažinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Nurodė, jog teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. IeÅ¡kovė pas savo motinÄ negyveno, nes už jo jai iÅ¡mokėtÄ 16 000 JAV dolerių kompensacijÄ Ä¯sigijo kitÄ butÄ , o ginčo butÄ jam padovanojo, kai nutrÅ«ko jų faktiniai santuokiniai ryÅ¡iai. Taigi teismas nesiaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovė, turėdama kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ginčo butÄ padovanojo sutuoktiniui, su kuriuo buvo nutrÅ«kę faktiniai santykiai. Po faktinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimo jis turėjo kitÄ moterį, su kuria susilaukė vaiko, o su ieÅ¡kove tik vėliau atnaujino santykius.

Priteistas iÅ¡laikymas vaikui yra per didelis, nes jo gaunamos pajamos nėra stabilios, be to, jis turi mokėti iÅ¡laikymÄ kitiems dviems vaikams bei pažymi, kad iÅ¡laikymÄ teikia savanoriÅ¡kai. Teismas nepagrįstai įpareigojo jį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei ginčo butÄ , nes sandoris, kurio pagrindu butas įgytas, nėra nuginčytas, be to, santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės. Kadangi ieÅ¡kovė po faktinių ryÅ¡ių nutrÅ«kimo pas motinÄ negyveno, o turėjo savo butÄ , taigi dėl to ji nepatyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų.Atsiliepimu ieÅ¡kovė praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ jo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ esant kito sutuoktinio kaltei.CPK 376 straipsnis bei CK trečios knygos nuostatos įtvirtina aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant Å¡eimos bylas.

Å eimos bylose įrodinėjimo tikslas – nustatyti materialiÄ jÄ tiesÄ , todėl teismas privalo savo iniciatyva surinkti kiek įmanoma daugiau susijusių su byla įrodymų, jei Å¡alių pateiktų duomenų nepakanka. Teismas pats turi nuspręsti, kiek ir kokių įrodymų reikia teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui. BÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti ne vien tik Å¡alių nurodomus faktus ir pateiktus įrodymus, tačiau ir pačiam teismui nuspręsti dėl byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų bei rinktinų įrodymų.

Nors Å¡alims lieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tačiau objektyviai nesant galimybių įrodyti tam tikras reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas visas abejones turi vertinti vaiko interesų naudai ir priimti atitinkamÄ teismo sprendimÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 nutartis civ. byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004 m.).Pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir iÅ¡laikymo jai priteisimo klausimus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp Å¡alių ginčo nekilo, teismas nustatė, kad Å¡alių nepilnametė duktė gyvena su ieÅ¡kove ir pagrįstai nusprendė E. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove. CPK 42 straipsnio 5 dalis įtvirtina Å¡alių pareigÄ joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai. 2008-10-09 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovas teigė, kad skiria savo dukrai nuo 500 iki 700 Lt ir sutinka mokėti 500 Lt (b. l. 45). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, turėjo pagrindÄ priteisti tokiÄ iÅ¡laikymo sumÄ , kokiÄ pats atsakovas sutiko mokėti.

Tokiu bÅ«du atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su priteisto iÅ¡laikymo sumažinimu.CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimÄ iÅ¡ esmės, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinių pareigas nustato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima, kitos pareigos.

Šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės – tai visiškas jų nevykdymas. CK 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda svarbių teisinių padarinių. Kadangi pripažįstama, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, nė vienas iš jų negali reikalauti sau kokios nors satisfakcijos ir atsakomybės taikymo kitam sutuoktiniui (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Tokiais atvejais netaikomas CK 3.70 straipsnis (iÅ¡skyrus jo 4 dalį), nurodantis santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės teisinius padarinius. Atsakovas jau 2008-10-09 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje teismui nurodė, kad su ieÅ¡kove faktiÅ¡kai iÅ¡siskyrė dar 2001 metais ir pasidalino turtÄ . Jam ieÅ¡kovė padovanojo butÄ , o jis jai už tai sumokėjo 16 000 JAV dolerių kompensacijÄ (b. l. 45). Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to sprendime nieko nepasisakė. Minimos aplinkybės yra reikÅ¡mingos.

Jei būtų nustatyta, kad faktiniai santuokiniai ryšiai tarp šalių nutrūko žymiai anksčiau, nei ieškovas susilaukė dukters su kita moterimi, galima situacija, kad atsiras pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. K. teismui patvirtino atsakovo dėstomas aplinkybes dėl turto pasidalijimo ir nurodė, kad davė ieškovui 16 000 JAV dolerių (b. l. 138-139). Tačiau vien šių įrodymų nepakanka minėtoms aplinkybėms pagrįsti.

BÅ«tina aiÅ¡kintis dovanojimo sandorio tikslÄ , patikrinti atsakovo nurodytas aplinkybes apie tai, jog iÅ¡ jo duotų pinigų ieÅ¡kovė savo motinos vadu įsigijo butÄ Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“. Analizuojant sandorį visada svarbu nustatyti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ . Jei dovanojimo sandoriu buvo įformintas Å¡alių turto pasidalijimas (sandoris buvo sudarytas dar iki dabartinio CK įsigaliojimo), bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neteisinga reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti jam dovanotÄ butÄ .  CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, susijusios su kaltės dėl santuokos nutraukimo nustatymu bei turto pasidalinimu ir pagal byloje esančius įrodymus negalima jos iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimo dalis naikintina ir Å¡i bylos dalis grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. sprendimÄ pakeisti.Sprendimo dalį dėl Å¡alių dukters E. K., gim. 2006-05-04 gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo jai priteisimo palikti nepakeistÄ .KitÄ sprendimo dalį panaikinti ir perduoti Å¡iÄ bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkas                                                                      Audrius Saulėnas Teisėjos                                                                                   Erika MisiÅ«nienė                                                                                    Rimvida Zubernienė