e629b65d-2ed8-4e1c-b188-d70bcf2779dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3229-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-02614-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant atsakovės atstovo atstovui Aigerdui Skroliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2015 m. buvo konvojuojamas iÅ¡ vienos įkalinimo įstaigos į kitÄ nežmoniÅ¡komis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. PareigÅ«nai etapavimo metu pareiÅ¡kėjÄ Å¾emino, iÅ¡ jo tyčiojosi, vartodavo necenzÅ«rinius žodžius.

Dėl automobiliuose vežamo per didelio asmenų skaičiaus trÅ«kdavo oro, tirpdavo kojos. Automobiliai buvo purvini, juose tvyrojo blogas oro kvapas. Å altuoju metų laiku buvo Å¡alta. Dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų, patyrė emocines ir dvasines kančias, garbės ir orumo pažeminimÄ , dėl to jis dabar sapnuoja koÅ¡marus, jaučia baimę, patyrė didžiulę traumÄ , kurios pasekmės iÅ¡liks visam gyvenimui. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 7–9).Atstovė nurodo, kad konvojavimas vyksta specialiaisiais automobiliais, autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka higienos ir saugumo reikalavimus.

Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Konvojavimui skirtas specialusis transportas yra naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatytų reikalavimų, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojam asmeniui. Konvojavimas yra ginkluotas asmenų lydėjimas.

Atliekama specialiosios paskirties transporto priemonių planinė ir neplaninė dezinfekcija. Be to, ir patys konvojuojami privalo palaikyti Å¡varÄ automobiliuose. Konvojuojami asmenys privalo vykdyti specialius reikalavimus konvojavimo metu. Visam VieÅ¡ojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės Å¡viesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Nenustatyta, kad aplinka bÅ«tų netinkama konvojuoti asmenims.

Specialiosios paskirties transportu vyksta tik leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju, skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamus asmenis, įrašant konvojaus kelionės žiniaraštyje. Skundai konvojavimo metu yra registruojami konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjas dėl netinkamo pareigūnų elgesio jokių skundų neteikė. Nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodė abstrakčius teiginius dėl VST neteisėtų veiksmų. Be to, nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar kilusios neigiamos pasekmės. Teigė, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

VST nuomone, nėra byloje duomenų, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnyje nustatytos bÅ«tinos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, nepažeidus Konvojavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ .

Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas, jausdamas neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybÄ . Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ netinkamų konvojavimo sÄ lygų, konvojuojant jį laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2014-12-02.

Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Å¡iose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam žalÄ , atsiradusiÄ laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2014-12-02, o skundÄ teismui iÅ¡siuntė 2015-05-08 (b. l. 3).

VST praÅ¡o taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir teigia, kad pareiÅ¡kėjas turėjo suvokti savo teisių pažeidimÄ tuo metu, kai jos, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo pažeistos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias Å¡io termino praleidimo priežastis ir pateikti Å¡ias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).Teismas, įvertinęs VST duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nors ir buvo konvojuojamas iÅ¡ vienos įkalinimo įstaigos į kitÄ , tačiau tai vyko ne kiekvienÄ dienÄ , o tik tam tikromis dienomis, iÅ¡ viso 8 kartus.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę suprasti tuo metu, kai buvo etapuojamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir teikti skundÄ teismui. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikė joms pagrįsti jokių duomenų, kad dėl objektyvių aplinkybių nesikreipė į teismÄ su skundu. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas tuo metu, kai buvo konvojuojamas, jo teigimu, netinkamomis sÄ lygomis, galėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos tuo metu ir Å¡iÄ teisę tinkamai ginti, paduodant skundÄ teismui.

Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Reikalavimui priteisti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2012-05-07 taikytina ieÅ¡kinio senatis. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., 2015-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2066-662/2015).

Pareiškėjo pažeista teisė ginama nuo 2012-05-08. Byloje vertinamas laikotarpis nuo 2012-05-08 iki 2014-12-02, kai pareiškėjas buvo konvojuojamas. Byloje pagal atsakovės atstovo pateiktus kelionių žiniaraščius nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas konvojuotas šiais maršrutais: maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2012-07-07, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2012-07-10, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2012-07-17, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2013-03-26, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2013-04-02, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2014-11-25, maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius 2014-12-02 (b. l. 17-21; 22-26; 27-28; 29-30; 57-58; 82-83; 84-86; 88-89; 90-91).

Taigi, pareiÅ¡kėjas 7 kartus buvo konvojuotas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ . Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimÄ ir vykdymÄ užtikrina VST.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ .

Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių V skyriuje reglamentuojamas konvojavimo organizavimas, kuris susideda iš šiose taisyklėse apibrėžtų etapų. Taigi, konvojavimas yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas asmenų lydėjimas ir pristatymas į nustatytas vietas. Taigi, VST konvojuoja asmenis, laikantis teisės aktų reikalavimų.

Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi bÅ«ti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Ä®vertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punkte nurodytÄ transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko apraÅ¡ymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas) matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais.Ä®vertinus VST pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo konvojavimo laikotarpius ir VST kelionės žiniaraščius, matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-05-08 iki 2014-12-02 buvo etapuojamas 7 kartus.

IÅ¡ VST pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius, patikrinus automobilių specifikacijose nustatytÄ maksimalų konvojuojamų asmenų skaičių nebuvo virÅ¡ytas. Pažymėtina, kad nurodytu metu į konvojų vyko du ar trys automobiliai. Todėl, atsižvelgus į vykusių automobilių skaičių, įvertinus priimamų ir perduodamų asmenų judėjimÄ automobiliuose, matyti, kad konvojuojamų asmenų skaičius nevirÅ¡ijo sėdimų vietų skaičiaus.

PareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovės pateiktų duomenų ir nepagrindė teiginių, kad buvo konvojuojamas pažeidžiant Konvojavimų taisyklių 109 punkto reikalavimus, t. y. kad konvojuojamųjų asmenų skaičius buvo didesnis, nei yra sėdimų vietų.Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktuose nustatyta, kad visos konvojuojamų asmenų pareikÅ¡tos pretenzijos įraÅ¡omos į kelionės žiniaraÅ¡tį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties taÅ¡kÄ , turi teisę suraÅ¡yti skundÄ dėl konvojavimo sÄ lygų, kuris privalomai perduodamas VieÅ¡ojo saugumo tarnybos vadovybei.

PareiÅ¡kėjas nei raÅ¡tu, nei žodžiu nebuvo pareiÅ¡kęs pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje vieÅ¡ajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniÅ¡kai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, iÅ¡skyrus KET numatytus atvejus. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ , konvojaus virÅ¡ininko nurodymu konvojaus virÅ¡ininko padėjėjas ar vienas iÅ¡ konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę.

Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 146.4 punktu, specialiose transporto priemonėse, be kita ko, turi būti įrengtos veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, oro temperatūros norma nėra reglamentuota. Iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių įrašų matyti, kad specialiųjų automobilių vidinė ir išorinė apžiūra buvo atliekama ir pastabų nėra. Iš transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų kortelių (ataskaitų) matyti, kad techninė apžiūra specialiajam autotransportui yra atliekama, automobiliai yra techniškai tvarkingi.

Ä® nurodytų automobilių komplektacijÄ Ä¯eina bagažinės skyrius ir Å¡ildymo įrenginys bei sistema. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad automobiliai buvo tinkamos komplektacijos. Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad neveikė Å¡ildymo sistema ir jam Å¡alo galÅ«nės, atmestini kaip nepagrįsti. Prie bylos pateikti Dirbtinės apÅ¡vietos matavimo ir Ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, atitiko nustatytus apÅ¡vietimo ir ventiliacijos parametrus.

PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų skundų VST neteikė. PareiÅ¡kėjas nepaneigė specialiųjų automobilių techninę bÅ«klę patvirtinančių įrodymų. VST pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad automobiliai buvo purvini laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip minėta, dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas su skundais nesikreipė, o VST nurodė, kad atliekama automobilių planinė ir neplaninė dezinfekcija, o taip pat ir patys konvojuojami asmenys privalo palaikyti Å¡varÄ (Konvojavimo taisyklių 126.4 p.).PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jo atžvilgiu pareigÅ«nai elgėsi nepagarbiai yra abstraktÅ«s. Jis nenurodė, kada ir koks pareigÅ«nas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, kokius nepagarbius žodžius vartojo, demonstravo ginklus.

Jokių skundų dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio pareiÅ¡kėjas nerašė. BÅ«tent pareiÅ¡kėjui tenka pareiga pateikti detalizuotÄ netinkamų sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , o atsakovei tuomet tenka pareiga jį paneigti. Abstrakčių bendro pobÅ«džio nusiskundimų, kaip nagrinėjamu atveju, nepakanka. Pavyzdžiui, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad konvojuojant buvo Å¡alta, tačiau jis buvo konvojuojamas ne tik žiemos metu, bet ir liepos mėnesiais. IÅ¡tyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei jas pagrindžiančius įrodymus, skundo bei VST atsiliepimo argumentus, nenustatyta, kad etapavimo metu atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, jo garbę ar orumÄ .

Nenustačius bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo skundas atlyginti neturtinę žalÄ atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                             Irena Paulauskienė