2022-03-09 Nr. AB-5595-3-61-3-04256-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1346-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04256-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. H. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. H. H. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 21S33976 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6K-1407 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėja prašyme suteikti prieglobstį nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini)bendruomenei, kurią persekioja ir siekia išnaikinti Islamo valstybė (toliau – ir ISIS), todėl kilmės šalyje kyla grėsmė jos saugumui, gyvybei ir sveikatai. Be to, pareiškėjai ir jos seseriai yra reikalingi vaistai ir medicininė pagalba.

3. Pareiškėjos teigimu, atsakovas neatsižvelgė į Sprendime nurodytą informaciją, kuri patvirtina, jog ISIS (duomenys neskelbtini) teritorijoje vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti islamą, moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) moterų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai, reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. Moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) yra nesaugu ir atsakovas šios grėsmės nepaneigė.

4. Taip pat atsakovas nepagrįstai teigė, jog grėsmės nėra dėl to, kad ISIS nebekontroliuoja (duomenys neskelbtini) jokių teritorijų, nes teritorijų kontrolės praradimas nereiškia, jog ISIS nebekelia pavojaus (duomenys neskelbtini) bendruomenei bei kad išnyko šios karinės grupuotės tikslas išnaikinti (duomenys neskelbtini) bendruomenę. Pareiškėja teigė, jog (duomenys neskelbtini) įtaka (duomenys neskelbtini) tik sumažėjo, bet neišnyko, todėl negalima atmesti ISIS keliamos mirtinos grėsmės (duomenys neskelbtini). Atsakovo argumentai, kad ji nėra vieniša ir, tikėtina, jai padeda vyras yra tik prielaidos, kurios nepaneigia pareiškėjos nurodytos grėsmės. Aplinkybė, jog pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vertinimu, atsakovas neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės, nors pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstanti moteris, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei.

5. Pareiškėjos įsitikinimu, Komisija nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja nepateikė pagrįstų motyvų skundą nagrinėti žodžiu, nes ji skunde nurodė, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašė Sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas ir teisingas skundo išnagrinėjimas. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta, nes būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojai teisę būti išklausytai yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimalizuotas apskundimo terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Be to, pats atsakovas nenurodė argumentų, dėl ko nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

6. Pareiškėja nurodė, jog Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, susijusių su jos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, o tik nurodė, kad sprendimas yra teisėtas, nes pareiškėja neturėjo teisės kirsti Lietuvos Respublikos sieną ir neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjos vertinimu, vien sienos kirtimas neturėtų sukelti maksimalių sankcijų, kadangi pareiškėja taip pasielgė, siekdama pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje, nes informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta, be to, ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl individualių savybių. Tyrimo metu taip pat nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gubernija) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

9. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktą žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjos skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pati pareiškėja, todėl, atsakovo nuomone, vien tai, kad pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

10. Atsakovo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigė, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į informaciją, susijusią su moterų, išpažįstančių (duomenys neskelbtini) tikėjimą, sunkia padėtimi (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas surinko visą išsamią ir aktualią informaciją bei objektyviai ir nešališkai ją įvertino, tačiau neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjos prašymas nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, jog prieš ją (duomenys neskelbtini)naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama ar diskriminuojama. Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėja nenurodė persekiojimo vykdytojų ar tai, kad valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų apsaugoti pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini), nuo tariamo persekiojimo, diskriminacijos ar kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas pareiškėjos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais.

11. Priešingai nei nurodė pareiškėja, Sprendime yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)Vyriausybė ėmėsi veiksmų, siekiant padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. patirto išpuolio, taip pat kad 2021 m. priimtas naujas įstatymas, kuriuo siekiama reabilituoti, reintegruoti ir suteikti ekonomines galias smurtą išgyvenusioms (duomenys neskelbtini) moterims, kas suponuoja išvadą, jog kilmės valstybė nori suteikti pagalbą savo piliečiams, ypač moterims, taigi atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir pareiškėjai nekyla grėsmė dėl jos individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

12. Atsakovas nesutiko su skundo argumentu, kad teritorijų kontrolės praradimas nereiškia, jog ISIS nebekelia pavojaus (duomenys neskelbtini) bendruomenei bei kad išnyko šios karinės grupuotės tikslas išnaikinti (duomenys neskelbtini) bendruomenę ir pažymėjo, jog pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, kas būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, todėl šiuo atveju buvo įvertinta situacija nuo 2017 m. Nuo 2017 m. ISIS aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, (duomenys neskelbtini) , kur gyvena pareiškėja, ISIS apskritai nevaldo teritorijos, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas. Taigi pareiškėjos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę.

13. Atsakovas pažymėjo, jog tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėja nenurodė, kokiu būdu ji asmeniškai buvo diskriminuojama dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui. Sprendime buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjos individuali situacija ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja nepriklauso nė vienai moterų grupei, kurios, anot EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Taigi, įvertinus visas minėtas aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė ir moteris, Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių, su jos asmenybe susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika.

14. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė sunkia ekonomine padėtimi bei tuo, kad jautėsi nesaugi dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimu. Jokių individualaus pobūdžio jai kylančių grėsmių (duomenys neskelbtini)ir ypač dėl to, kad yra moteris, neįvardijo, priešingai, pareiškėja apklausoje nurodė, kad ją išlaikė tėvas, todėl buvo pagrįstai nustatyta, jog ji turi vyrišką palaikymą, nes gyvena su tėvu (kuris ją išlaiko), todėl nėra laikoma, kad ji vieniša moteris. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjos skundo argumentus, kad Migracijos departamentas vadovavosi prielaidomis dėl to, kad pareiškėja nėra vieniša moteris ir nepaneigia jai kylančios grėsmės, atsakovas laikė deklaratyvais ir nepagrįstais.

15. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik tuomet, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos pagrindinis tikslas. Kadangi pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas išsiųsti pareiškėją ir nustatyti maksimalų draudimo atvykti terminą yra teisėtas ir proporcingas atsižvelgiant į jos situaciją. Be to, iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Tuo atveju, jei pareiškėja nori savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę, ji gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), t. y. pareiškėjai pateikus prašymą bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas bus išspręstas.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjos A. H. H. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 21M33976 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei A. H. H. (A. H. H.) atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kuria pareiškėjos A. H. H. (A. H. H.) skundas dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21M33976 3 punkto panaikinimo atmestas.

17. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, įvertino pareiškėjos paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, kad pareiškėjai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjos subjektyvios prielaidos, jog jai, kaip (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančiam asmeniui, kilmės valstybėje yra nesaugu, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, todėl negali paneigti atsakovo padarytos išvados.

Be to, atsakovas, įvertino ir bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo atskirose (duomenys neskelbtini) teritorijose vykstančius karinius konfliktus, karinių organizacijų veikimo teritorijas, keliamą grėsmę. Remdamasis EPPB 2021 m. parengtomis gairėmis atsakovas nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis: (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos.

Sprendime buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Nors EPPB (duomenys neskelbtini) tautinę bendruomenę priskiria prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, tačiau atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad net ir patenkant į šią grupę ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą. Paskutinė pareiškėjos gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurios ISIS nevaldo. Taigi Migracijos departamentas nerado, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) dėl išpažįstamos religijos yra persekiojami ar diskriminuojami, taip pat atsižvelgus į tai, jog pareiškėja gyvena teritorijoje, kurioje beatodariškas smurtas, remiantis 2021 m.

EPPB duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo joje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti, teismo nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso. Remiantis EPPB duomenimis, nė vienoje iš (duomenys neskelbtini)provincijų beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

Be to, (duomenys neskelbtini)yra regionų, kuriuose ginkluotas konfliktas apskritai nevyksta. Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nenurodė individualių aplinkybių, padidinančių riziką patirti beatodairiško smurto veiksmus kilmės valstybėje. Aplinkybė, kad, anot pareiškėjos, (duomenys neskelbtini)nėra darbo ir nėra saugu gyventi, pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą taip pat savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą.

18. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog Migracijos departamentas įvertinęs pareiškėjos asmenines savybes ir jos santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija nerado, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu ji dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojama ar diskriminuojama, taip pat atsižvelgus į tai, jog pareiškėja gyvena teritorijoje, kurioje beatodariškas smurtas, remiantis EPPB duomenimis, nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti, teismo vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai Sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

19. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Todėl, atsižvelgus į šias Tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjos prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėja savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

20. Teismas sprendė, jog Sprendimo dalis dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra teisėta ir pagrįsta, nes pareiškėja kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta VSAT pareigūnų ir pristatyta į užkardą, kas patvirtina, jog pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus. Taigi Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas, todėl yra tikimybė, jog pareiškėja gali pasislėpti arba pasišalinti į kitą Europos Sąjungos šalį, taigi nusprendė vykdyti jos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Be to, pareiškėja iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

21. Dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo, teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja konkretaus draudimo atvykti laikotarpio nustatymo kriterijų. Nors Migracijos departamentui ir suteikta diskrecijos teisė nustatyti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, tačiau nustatomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas, todėl, įvertinęs tai, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų, ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui, teismas nustatė 3 metų draudimo atvykti terminą.

22. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjos atžvilgiu yra taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, teismas darė išvadą, jog Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 23. Pareiškėja A. H. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ji nori būti išklausyta tiesiogiai bei turėtų galimybė pateikti paaiškinimus.

24. Pareiškėja teigia, jog Sprendimas ir Komisijos sprendimas buvo priimti neįvertinus jos paaiškinimų, jos neišklausius, jai nedalyvaujant procese, todėl buvo pažeista jos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėja prašė, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos dalyvavimas procese, bet jos prašymas nebuvo tenkintas.

25. Teismas, vertindamas (duomenys neskelbtini) diskriminaciją, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl nepagrįstai pareiškėjai teko įrodyti, kad (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami savo kilmės šalyje. Būtent atsakovas turėjo įrodyti, kad (duomenys neskelbtini) yra nediskriminuojami savo kilmės šalyje, tačiau Migracijos departamentas to nepadarė. Taigi teismas privalėjo spręsti, kad atsakovas nepaneigė diskriminacijos fakto.

26. Pareiškėja skunde buvo nurodžiusi, kad atsakovas nesurinko aktualios ir naujausios informacijos apie kilmės valstybę, apie įstatymus ir jų taikymo būdą, nesurinko objektyvios medžiagos apie (duomenys neskelbtini) diskriminaciją. (duomenys neskelbtini) integracijos į darbo rinką bei visuomenę problemos yra vis dar aktualios (duomenys neskelbtini), bet atsakovas neištyrė ir nenustatė, koks yra (duomenys neskelbtini) diskriminacijos laipsnis ir intensyvumas pareiškėjos kilmės šalyje. Šiuo atveju atsakovas apsiribojo prielaida, kad pareiškėja vien tik dėl sunkių ekonominių priežasčių buvo priversta palikti kilmės šalį. Pareiškėja sutinka, kad ekonominio pobūdžio sunkumai yra sistemingos tiesioginės diskriminacijos pasekmė, bet ne esminė priežastis, dėl kurios ji paliko kilmės šalį. Didesnėje (duomenys neskelbtini) teritorijoje vis dar taikoma tiesioginė (duomenys neskelbtini) diskriminacija: vien dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo ypatumų vietiniai musulmonai engia ir diskriminuoja (duomenys neskelbtini) , visais įmanomais būdais ir priemonėmis stengiasi išstumti (duomenys neskelbtini) iš darbo rinkos bei socialinės erdvės. Migracijos departamentas yra konstatavęs, jog 2014 m. (duomenys neskelbtini) buvo užpulti ISIS, o remiantis Žmogaus teisių apsaugos organizacijų duomenimis šis užpuolimas yra vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) genocidas, kurio metu buvo nužudyta tūkstančiai (duomenys neskelbtini) tikėjimą propaguojančių asmenų. Po (duomenys neskelbtini) genocido praėjo 8 m., o musulmonų priešiškumas transformavosi į tiesioginę diskriminaciją (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

27. Pareiškėja nesutinka su išvada, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog sugrįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai nekiltų reali individualaus persekiojimo rizika ir teigia, kad persekiojimas dėl „religijos priežasčių“ gali būti įvairių formų. Pareiškėja pažymi, kad gali būti ypatingų aplinkybių, kai vien narystė gali būti pakankama pagrindas pabėgėlio statusui pagrįsti ir akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) atvejis išties yra išimtinis, kadangi net teorinės priemonės, kurias (duomenys neskelbtini) valdžia bandė įvesti nėra efektyvios, kaip galima matyti ir iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos. Pareiškėja pateikė publikacijas, kuriose teigiama, kad naujo įstatymo, padedančio išgyventi (duomenys neskelbtini) moterims, nepakanka, veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys (duomenys neskelbtini), yra tokie sunkūs, kad juos būtų galima prilyginti persekiojimui.

28. Pareiškėjos nuomone, Sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti ir pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Atsakovas net nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas. Atsakovo surinkta informacija iš internete publikuojamų straipsnių, kurie tendencingai ir išimtinai palaiko (duomenys neskelbtini) valdžios režimą, pareiškėjos įsitikinimu, neatspinti tikrosios pareiškėjos kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie (duomenys neskelbtini) padėtį kilmės valstybėje.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Pareiškėja nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

31. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjai tenka pareiga įrodyti jai kylančias grėsmes ir jų realumą. Iš pareiškėjos buvo pagrįstai tikimasi detalaus ir aiškaus pasakojimo apie realią riziką būti persekiojamai dėl jos asmeninių savybių: rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, tačiau pareiškėja savo pasakojimo kontekste vadovavosi abstrakčiu pasakojimu ir bendra nesaugia padėtimi kilmės valstybėje, o ne individualiomis pareiškėjos aplinkybėmis. Be to, pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

32. Priešingai nei teigia pareiškėja, Migracijos departamentas surinko ir įvertino visą aktualią kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste ir pagrįstai nustatė, kad tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad ji jautėsi nesaugi dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių individualių persekiojimą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė ir savo pasakojime neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė jai kyla. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimą, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o ISIS, kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėja tyrimo metu nenurodė, kad kreipėsi į policiją ar kitas įstaigas dėl bet kokio pobūdžio smurto, o pastarieji atsisakė ją apsaugoti dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių.

33. Priešingai teigia pareiškėja, nei teikiant skundą Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių publikacijų kuriose būtų teigiama, kad naujo įstatymo, padedančio išgyventi (duomenys neskelbtini) moterims, nepakanka, veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys (duomenys neskelbtini), yra tokie sunkūs, kad juos būtų galima prilyginti persekiojimui. Vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja iki šiol saugiai gyveno kilmės valstybėje, nepatiriant grasinimų ar persekiojimo, taip pat ji nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) Respublikoje laikotarpiu, prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje. Įvertinus pareiškėjos individualias aplinkybes, nepaisant to, kad ji yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Nors, remiantis EPPB pateikiamais duomenimis, pareiškėja, kaip (duomenys neskelbtini) moteris, priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau EPPB taip pat nurodo, kad net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia ISIS, taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę ISIS gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Pareiškėja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPPB ataskaitoje minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris. Be to, apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus priklausymo (duomenys neskelbtini) religiniai bendruomenei, dėl kurių ji gali patirti persekiojimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo rizikos tikimybę.

34. Migracijos departamentas rėmėsi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias išvadas pareiškėja skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 21S33976 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 6K-1407, kuriuo pareiškėjos skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgą terminą, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 3 metų.

37. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama reikalavimus, teigia teismą netinkamai įvertinus jos paaiškinimus dėl išvykimo iš kilmės šalies priežasčių, t. y. ignoruojant duomenis apie mažumos, kuriai ji priklauso – (duomenys neskelbtini) – patiriamą persekiojimą, taip pat teismui, kaip ir atsakovui, vertinus metų senumo EPPB informaciją apie saugumo padėtį pareiškėjos kilmės šalyje.

38. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

39. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

41. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

42. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

43. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjos nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojamai dėl priklausymo (duomenys neskelbtini)– religinei ir etninei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daugiausiai gyvenančiai šios valstybės šiaurinėje dalyje – iš esmės grindžiama jos paaiškinimais apie 2014 m. įvykius, bei apie bendrą (duomenys neskelbtini) padėtų (duomenys neskelbtini) – nevertintina kaip visiškai pagrįsta, kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai.

44. Pažymėtina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, be kitų šaltinių, analizavo ir EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbta bendra situacijos (duomenys neskelbtini)analize ir rekomendacinėmis gairėmis (Country Guidance: (duomenys neskelbtini), Common analysis anr guidance note, January 2021), kurioje dėl (duomenys neskelbtini), be kita ko, pažymima, kad: veiksmai, su kuriais gali susidurti šio profilio asmenys, t. y. (duomenys neskelbtini), yra tokio sunkaus pobūdžio, kad prilygta persekiojimui (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fizinis išpuolis, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Kitais atvejais asmenys gali patirti tik diskriminaciją, o individualus vertinimas, ar diskriminacija gali būti prilyginama persekiojimui, turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, ar tai įvairių veiksmų pasekmė; ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokiu rizikos lygiu, kurio reikia, kad būtų pagrįsta visiškai pagrįsta persekiojimo baime. Individualiai vertinant, ar yra pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojas patirs persekiojamą, turėtų būti atsižvelgiama į riziką turinčias aplinkybes, tokias kaip: kilmės vietovė (pvz., gyvena vietovėse, kuriose toliau veikia ISIL), asmens dokumentai (jų nebuvimas), lytis ir kt.

45. Nagrinėjamu atveju, nors sprendžiant tiek iš Migracijos departamento, tiek iš pareiškėjos paaiškinimų ir jos apeliaciniame skunde nurodytos informacijos, (duomenys neskelbtini) vis ar fiksuojami grubius žmogaus teisių pažeidimai, ši informacija savaime nėra pagrindas pripažinti pareiškėjos baimę būti persekiojamai esant visiškai pagrįstą, nes, kaip jau buvo minėta, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio, ko nagrinėjamu atveju konstatuoti nėra pagrindo.

46. Apeliaciniame skunde argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, iš esmės nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta. Be to, pareiškėja jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo nenurodo, sieja ją su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

47. Jau minėtose EPPB 2021 m. gairėse, kaip pagrįstai teigia atsakovas, nurodoma, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, šių gairių gairės parengtos iki 2021 m. gautų duomenų pagrindu, vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose (COI Report: Key socio-economic indicators, for (duomenys neskelbtini) (November 2021); COI Report: (duomenys neskelbtini) Targeting of individuals (January 2022), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, bet nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini), yra tokį aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde.

48. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

49. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai, nėra. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkintas.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Milda Vainienė