2021-09-01 Nr. AB-17094-3-61-3-04183-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-570-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04183-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. (R. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. (R. Š.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Š. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. Š. (R. Š.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. A51-147867/20(2.14.2.12E-ŽEM); 2) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,5605 ha sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamosios paskirties (vienbučiams / dvibučiams pastatams statyti) sklypą. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. uždrausti atsakovui priimti bet kokius sprendinius – pareiškėjo sklypui rengti teritorijos detalųjį planą – priimamais teritorijų planavimo dokumentais ir rengiamu detaliuoju planu („Dėl apie 81,8 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano rengimo“ rengiamo detaliojo plano TPD Nr. K-VT-13-17-304) iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, išskyrus tenkinant pareiškėjo prašymą pakeisti žemės sklypo paskirtį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Taip pat teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi nustatyti, jog šių priemonių nepritaikius yra reali grėsmė, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismo vertinimu, pareiškėjas remiasi tik prielaidomis ir nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir neuždraudus atsakovui priimti sprendinių ar rengti teritorijos detaliojo plano, pareiškėjui ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjui galimai kilsianti žala dėl detaliojo plano parengimo neįrodyta jokiais objektyviais duomenimis ir nei teismui, nei atitinkamoms institucijoms pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokios žalos ar neigiamų pasekmių kilimą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas pažymi, kad yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės – nepagrįstai varžoma galimybė jam pakeisti sklypo paskirtį ir projektuoti gyvenamąjį namą, nors tokia teisė yra numatyta teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose. Kitoje byloje yra nagrinėjamas jo skundas dėl detaliojo plano patvirtinimo – kas vėlgi suvaržys pareiškėjo galimybes sklypo dalyje pakeisti paskirtį iš žemės ūkio į namų valdą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį nepakeistą. Atsakovas atsiliepime palaiko Vilniaus apygardos administracinio teismo argumentus, kurių pagrindu buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovo teigimu, pareiškėjas tiek skunde, tiek atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir neuždraudus atsakovui priimti sprendinių ar rengti teritorijos detaliojo plano, pareiškėjui ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. A51-147867/20(2.14.2.12E-ŽEM), kuriuo atsakovas atsisakė pakeisti pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį, bei prašo įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamosios paskirties (vienbučiams / dvibučiams pastatams statyti) sklypą.

Remdamasis reikalavimo užtikrinimo priemonių institutu, pareiškėjas prašo uždrausti atsakovui priimti bet kokius sprendinius – pareiškėjo sklypui rengti teritorijos detalųjį planą – priimamais teritorijų planavimo dokumentais ir rengiamu detaliuoju planu („Dėl apie 81,8 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano rengimo“ rengiamo detaliojo plano TPD Nr. K-VT-13-17-304) iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, išskyrus tenkinant pareiškėjo prašymą pakeisti žemės sklypo paskirtį. Prašymą taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindžia iš esmės vienintele aplinkybe, kad atsakovas skundžiamame rašte nurodė, jog yra rengiamas (duomenys neskelbtini), ir gretimos teritorijos detalusis planas („Dėl apie 81,8 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano rengimo“ rengiamo detaliojo plano TPD Nr. K-VT-13-17-304), teritorijų planavimo dokumentas šiuo metu nėra patvirtintas ir yra svarstymo su visuomene stadijoje. Pareiškėjo manymu, detaliojo plano sprendiniais gali būti pakeičiami iš dalies sprendiniai, keičiantys pareiškėjo sklypo ar jo dalies reglamentus. Atskirajame skunde pareiškėjas akcentuoja, kad nepagrįstai varžant galimybę pakeisti sklypo paskirtį ir projektuoti gyvenamąjį namą, yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės.

Teisėjų kolegija, įvertinus byloje keliamo reikalavimo pobūdį, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, atsižvelgdama į aukščiau aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas prašymą grindžia prielaidomis ir nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir neuždraudus atsakovui priimti sprendimų ar rengti teritorijos detaliojo plano, pareiškėjui ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad detaliojo plano sprendiniais gali būti pakeičiami iš dalies sprendiniai, keičiantys pareiškėjo sklypo ar jo dalies reglamentus, tačiau nedetalizavo ir įrodymais nepagrindė tikėtinų neigiamų pasekmių, žalos dydžio. Konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė sąlygų reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Š. (R. Š.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė