e62322d2-e055-491f-976d-a6844bc28ead · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-574-634/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65036-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorui A. Č., nuteistojo V. G. gynėjui advokatui R.

G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL, tai yra 3000 Eur bauda. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ V.

G. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 571,64 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios E. U. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. G. priteista nukentėjusiajai E. U. 1036,98 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo bei 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios E. U. turėtos atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš V. G. priteista nukentėjusiajai E. U. 2380 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. G. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu už tai, kad bÅ«damas vokiečių aviganių veislės Å¡uns laikytojas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatytÄ bendrÄ jÄ pareigÄ kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (gyvÅ«nų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui) reikalavimus bei Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl gyvÅ«nų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 25.4. punkto (uždaroje žemės valdoje Å¡uo gali bÅ«ti laikomas nepririÅ¡tas, tačiau gyvÅ«no savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad Å¡uo negalėtų iÅ¡bėgti iÅ¡ teritorijos) ir 25.7. punkto (voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi Å¡unys, turi bÅ«ti įrengti taip, kad juose laikomi Å¡unys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iÅ¡ jų iÅ¡Å¡okti ar kitu bÅ«du pabėgti) reikalavimus, su Å¡unimi elgėsi neatsargiai (nusikalstamai nerÅ«pestingai) ir neužtikrino, kad Å¡uo nesukels grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl ko (duomenys neskelbtini), vokiečių aviganių veislės Å¡uniui iÅ¡bėgus pro neuždarytus namo kiemo, adresu: (duomenys neskelbtini), vartus į (duomenys neskelbtini), ir Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo užpuolė ir apkandžiojo nepilnametę E. U., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), padarydamas jai kastinę deÅ¡inės blauzdos žaizdÄ su deÅ¡inės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje blauzdoje, sukėlusius nepilnametei nukentėjusiajai E. U. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Veika kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad: 1.1. V. G., bÅ«damas Å¡uns laikytojas, neužtikrino, kad Å¡uo neiÅ¡bėgtų iÅ¡ kiemo, su Å¡unimi elgėsi neatsargiai ir neužtikrino, kad Å¡uo nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl ko Å¡uo iÅ¡bėgo pro neuždarytus namo kiemo vartus bei užpuolė ir apkandžiojo nepilnametę E. U., padarydamas jai kÄ stinę deÅ¡inės blauzdos žaizdÄ su deÅ¡inės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje blauzdoje, sukėlusius nepilnametei nukentėjusiajai E. U. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . 1.2.

Objektyviai būtent kaltinamojo veika, o tiksliau, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietovėse taisyklių nepaisymas buvo E. U. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visų įtvirtintų nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnyje, objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, todėl V.

G. pripažintas kaltu nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymu. 1.3. Teismas, įvertinęs V. G. charakterizuojančius duomenis, tai, kad jo teistumas iÅ¡nykęs, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, yra dirbantis, sprendė, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali bÅ«ti pasiekti paskyrus sankcijose numatytÄ bausmės rūšį - baudÄ , jos dydį nustatant artimÄ minimaliai. 1.4. Teismas nustatė, kad nukentėjusiosios turtinę žalÄ sudaro: 980 Eur iÅ¡laidos už randų po traumos korekcijos procedÅ«ras frakciniu CO2 lazeriu, kurias patvirtina 2018 m. lapkričio 16 d. pažyma iÅ¡ UAB „E. k.“ bei 56,98 Eur iÅ¡laidos už priemones traumos gydymui.

Teismas sprendė, kad nors lazerinės procedÅ«ros dar neatliktos, tačiau jų atlikimas Å¡alinant randus yra bÅ«tinas. Å ios iÅ¡laidos yra bÅ«tinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrÄ Å¾inti sveikatÄ , buvusiÄ iki sužalojimo, ir nukentėjusioji turi teisę į tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ . 1.5. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo ji jautė fizinį skausmÄ , didelius nepatogumus bei dvasines kančias, buvo gydoma, todėl buvo apribota galimybė judėti, sportuoti.

Akivaizdu, kad sužalojimas, jo padarymo aplinkybės ir gydymas jai sukėlė stresÄ , jaudulį, nepatogumus, apribojo galimybę dalyvauti vieÅ¡ame gyvenime. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji yra jauno amžiaus, todėl likę žymÅ«s randai matomoje vietoje, apriboja jos vieÅ¡Ä gyvenimÄ , galimybę rengtis įvairiais rÅ«bais, sukelia kompleksus jauno amžiaus asmeniui. Teismas sprendė, kad nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti priteista 2000 Eur suma bÅ«tų adekvati, proporcinga jos patirtiems iÅ¡gyvenimams. 1.6.

Nukentėjusiosios E. U. patirtos iÅ¡laidos už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – sÄ skaitomis, pinigų priėmimo kvitais, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji už jos atstovavimÄ procese advokatui sumokėjo 2380 Eur. Nukentėjusiosios atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbÄ atitinka darbo ir laiko sÄ naudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ kaltinamojo V. G..

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. 3.1. Skunde nurodoma, kad BK 139 straipsnio 1 dalis taikoma tada, kai nustatoma, jog objektyviai bÅ«tent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis veikos bei padarinių ryÅ¡ys ir, kad Å¡ie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti pagrindinę sÄ lygÄ , t. y. dėl kieno ir kokių veiksmų E. U. buvo sužalota ar patyrė sužalojimus. 3.2.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. U. sužalojo Å¡uo. Taip pat nustatyta, kad įvykio metu, kai E. U. buvo sužalota, buvo du vokiečių aviganių Å¡unys, iÅ¡ kurių vienas nuosavybės teise priklausė jo sugyventinei D. V., o kitas nukentėjusiajai E. U. Taip pat nustatyta, kad abu Å¡unys buvo be antsnukių. Tačiau tiek nustatytų aplinkybių nepakanka asmeniui taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Å iuo atveju nėra nustatyta, kurioje vietoje buvo sužalota E. U., kuris iÅ¡ Å¡unų jÄ sužalojo bei kas yra atsakingas už įkandusį Å¡unį. 3.3.

Tiek Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, tiek Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu patvirtintos taisyklės dėl gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse, yra taikomos gyvūno savininkui arba laikytojui. Tačiau jis nėra vokiečio aviganio, kuris dalyvavo įvykyje, kurio metu buvo sužalota E. U., nei savininkas, nei laikytojas. Šuns savininkė yra jo sugyventinė D. V., kuri šį šunį gavo dovanų.

Vien tai, kad jam nuosavybės teise priklausančiame name gyveno jo sugyventinė su Å¡unimi, dar nereiÅ¡kia, kad jis yra Å¡io Å¡uns laikytojas. Pažymėjo, kad jo gyvenamoji ir darbo vieta yra Norvegijoje, todėl jis negali bÅ«ti Å¡uns laikytoju. Vien tas faktas, kad įvykio metu jis buvo namuose, o Å¡uns savininkė buvo darbe, nereiÅ¡kia, kad jis buvo Å¡uns laikytojas. 3.4. D. V. Å¡uo turėjo voljerÄ ir jame bÅ«davo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡uo vaikÅ¡tinėdavo po aptvertÄ teritorijÄ . Ä®vykio metu D.

V. Å¡uo buvo jo sklypo teritorijoje, kuri yra aptverta ir joje įrengtas voljeras, tačiau Å¡uo iÅ¡bėgo iÅ¡ kiemo, kadangi buvo praviri varteliai ir tarpuvartėje pasirodė E. U. Å¡uo. D. V. Å¡uo bandė pasivyti jo kieme pasirodžiusį vokiečių aviganį, kuris buvo be pavadėlio ir antsnukio ir tada tarp Å¡unų įvyko kova, į kuriÄ savo veiksmais, t. y. kojų ir rankų judesiais bandė įsikiÅ¡ti nukentėjusioji E. U., ir dėl to ji patyrė sužalojimus. Taigi, E. U. pati netinkamai vedžiodama savo Å¡unį pažeidė gyvÅ«no laikymo taisykles, kas galėjo įtakoti jos sužalojimÄ . 3.5.

Å iuo atveju nebuvo tinkamai įvertintos teisės normos, kurių pažeidimu jis buvo kaltinamas, kadangi nebuvo nustatyta, kuris Å¡uo apkandžiojo ir kas yra Å¡uns, kuris apkandžiojo, savininkas ir laikytojas. Taip pat nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kur buvo sužalota E. U. ir jos veiksmai, t. y. ar Å¡uns vedimas gyvenvietėje be antsnukio ir pavadžio neįtakojo, kad Å¡uo įbėgo į privačiÄ teritorijÄ ir buvo priežastis dėl ko Å¡unys susipjovė tarpusavyje ir dėl ko E. U. skirdama Å¡unis (tai darė koja spirdama į Å¡unį) neiÅ¡provokavo momentinę Å¡uns gynybos reakcijÄ , dėl ko Å¡uo įkando į kojÄ . 3.6.

Skundžiamame nuosprendyje yra nurodoma, kad buvo apklausta daug liudytojų, tačiau iÅ¡ esmės jų parodymai nėra vertingi byloje, kadangi apie įvykį gali paliudyti tik jis ir nukentėjusioji E. U.. Kiti liudytojai įvykio vietoje nebuvo ir jokių aplinkybių nematė. Teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti nukentėjusios motinos I. B. parodymus, kadangi ji parodymus davė iÅ¡ to kÄ iÅ¡girdėjo iÅ¡ dukros ir jos parodymai yra apie savo artimÄ asmenį. 3.7. Pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė iÅ¡ vieno įrodymo, t. y. praÅ¡ymo prokurorei ikiteisminio tyrimo metu, kuriame prašė leisti iÅ¡vykti dirbti į NorvegijÄ , kadangi reikės uždirbti pinigų atlyginti žalÄ .

Daugiau jokių įrodymų teismas nenurodė, kaip jo kaltės įrodymo. Pažymėjo, kad praÅ¡ymÄ pateikė, kadangi tikėjo, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai reikÅ¡dami jam įtarimus turi pakankamÄ pagrindÄ , kad ten yra jo kaltė, tačiau susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga pamatė, kad jokių realių duomenų, kurie pagrįstų, jog D. V. Å¡uo įkando nukentėjusiajai nėra. 3.8. Be to, teismas jį nuteisė tik pagal nukentėjusiosios prieÅ¡taringus parodymus, t. y. pareiÅ¡kėja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įkando D.

V. Å¡uo į jos kojÄ ir ji svetimam ir nepažįstam Å¡uniui kiÅ¡o rankas į dantis ir taip atidarė žandikaulį ir iÅ¡silaisvino. Posėdžio metu, apklaustas Å¡unų ekspertas nurodė, kad vokiečių aviganio Å¡uns žandikaulį svetimam žmogui galima atverti, tik dviem bÅ«dais, t. y. lazda ar kitu daiktu judinant palei uodegÄ , taikant į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ arba spausti pirÅ¡tais virÅ¡ žandikaulių. Kitų bÅ«dų atverti vokiečių aviganio sukÄ stus dantis nėra įmanoma.

Taip pat posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad rankų nesusižalojo, nors Å¡uns gynybinės reakcijos metu bet koks rankos kiÅ¡imas į nasrus reikÅ¡tų rankų apkandžiojimÄ . Å ie neaiÅ¡kumai nebuvo teismo iÅ¡aiÅ¡kinti. 3.9. Taip pat nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių iÅ¡kart po įvykio nebuvo fiksuoti E. U. sužalojimai ir Å¡ių duomenų byloje nėra. Taip pat nebuvo atlikta ekspertizė, t. y. nebuvo po įvykio nuimti abiejų Å¡unų dantų sÄ kandžiai, kuriuos bÅ«tų galima įvertinti ir galutinai nustatyti, kuris Å¡uo įkando.

Be to, teismas vertino, kad E. U. Å¡uo jai įkasti negalėjo, nes buvo jaunas, tačiau koks tikslus Å¡uns amžius, negalėjo nurodyti. Ikiteisminio tyrimo metu E. U. Å¡uns amžius keitėsi nuo 6/7 mėnesių iki beveik metų. Å ie duomenys yra svarbÅ«s, nes įtakoja galimybę tiksliai nustatyti ar galėjo jÄ apkandžioti pačios E. U. Å¡uo. Liudytoja D. V. girdėjo, kad kai iÅ¡ ligoninės grįžo E. U., ji nuėjo pas savo Å¡unį ir sudavė jam kelis kartus. Å ios aplinkybės teismo nebuvo įvertintos.

Tai parodo, kad nebuvo tinkamai atliktas įrodymų vertinimas ir nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp įrodymų. 3.10. Apeliantas nesutinka, kad jam paskirta 3000 Eur bauda bus pasiekti bausmės tikslai. Be to, nesutinka, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ . PaaiÅ¡kino, kad dėl Å¡ios bylos jam nuolat teko vykti iÅ¡ savo darbovietės Norvegijoje į LietuvÄ , dėl ko jis Norvegijoje prarado darbÄ ir Å¡iuo metu gyvena tik iÅ¡ bedarbio paÅ¡alpos, todėl tokio dydžio baudÄ sumokėti Å¡iuo metu jam bÅ«tų per sunku. 3.11.

Nukentėjusioji nurodė, kad turtinė žala yra 980 Eur išlaidos už randų po traumos korekcijos procedūras lazeriu bei 56,98 Eur išlaidos už priemones traumos gydymui. Tačiau nukentėjusioji nėra pateikusi duomenų dėl 56,98 Eur išlaidų už priemonės traumos gydymui. Atkreipiamas dėmesys, kad iki šios dienos, t. y. po įvykio praėjus daugiau nei trims metams, nukentėjusioji jokių realių veiksmų dėl randų šalinimo nesiėmė. Be to, nukentėjusiosios pateiktoje Estetinės medicinos klinikos siūlyme šalinti randus nurodyta, kad randai bus šalinami atliekant korekcijos procedūras lazeriu, tačiau elektroniniame šios medicinos įstaigos puslapyje nurodyta, kad šioje įstaigoje dirba tik viena gydytoja - D.

B., kuri yra vidaus ligų gydytoja, t. y. niekaip nėra susijusi ar turinti įgÅ«džių gydyti randus. Taigi, Å¡iuo atveju civilinį ieÅ¡kinį teismas turėjo palikti nenagrinėtÄ , kadangi nėra jokių realių duomenų apie tokias patirtas ar galimas patirti iÅ¡laidas. 3.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi iÅ¡ esmės nebuvo pateikti jokie įrodymai, iÅ¡skyrus pačios nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus apie patirtus iÅ¡gyvenimus ir baimę Å¡unims.

Å ie nukentėjusios paaiÅ¡kinimai nėra įrodyti, nukentėjusioji ir po įvykio augino savo vokiečių aviganį. Be to, nėra duomenų, kad nukentėjusioji kreipėsi į psichologÄ ar kitÄ gydytojÄ dėl nemigos, nerimo. Taip pat, nėra duomenų, kad jai buvo skirti medikamentai. Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad tuo pačiu laikotarpiu į nukentėjusiosios gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo ne kartÄ atvykę policijos pareigÅ«nai ir vienÄ kartÄ dėl to, kad nukentėjusiosios motina, nukentėjusiajai bÅ«nant namuose, peiliu sužalojo savo sugyventinį.

Taigi, tuo metu nukentėjusioji galėjo iÅ¡gyventi ne vienÄ Ä¯vykį, kuris galėjo sukelti neigiamas pasekmes, todėl teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes. 3.13. NukentėjusiÄ jÄ atstovavo advokato padėjėjas, procesiniai dokumentai, iÅ¡skyrus civilinį ieÅ¡kinį, kuris nebuvo sudėtingas, nebuvo rengiami, taip pat nebuvo keliami teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimai. Teismo posėdžių nebuvo daug, todėl 2380 Eur atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė ir turėtų teismo bÅ«ti mažinama.

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad V. G. kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltė grindžiama teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant V. G. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

6. Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

7. Nuteistasis V. G. ginčija savo kaltę ir teigia, kad nėra nustatyta, kurioje vietoje buvo sužalota E. U., kuris iÅ¡ Å¡unų jÄ sužalojo bei kas yra atsakingas už įkandusį Å¡unį. Tačiau tokie nuteistojo parodymai paneigti bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis.

8. IÅ¡ nuteistojo V. G. parodymų nustatyta, kad jis gyvena nuosavoje valdoje, adresu: (duomenys neskelbtini), (kur įvyko įvykis), teritorija aptverta tvora. Jis turi vokiečių aviganių veislės Å¡unį, kuriam yra 6 metai. 2017 m. gruodžio 13 d. kai jis išėjo pro garažo duris, Å¡uo iÅ¡bėgo į kiemo teritorijÄ ir pradėjo bėgti link vartų. Jis pamatė žmogaus siluetÄ ir prie vartų du Å¡unis - jo ir nukentėjusiosios E. U. Jos Å¡uo lakstė po jo kiemÄ , todėl mano, kad ji galimai atėjo į jo sklypÄ pasiimti Å¡uns.

Jis matė, kaip abu Å¡unys konfliktuoja, sukosi aplink E. U. kojas, o ji su kojomis mosikavo tarp jų. Jis pribėgo prie E. U. ir pasiėmė savo Å¡unį. E. U. jam pasakė, kad jai jo Å¡uo įkando. Jis mano, kad nukentėjusioji galėjo nesuprasti, kuris Å¡uo jai įkando, nes buvo prietema. PapraÅ¡ius parodyti, kur įkando, E. U. pakėlė džinsus ir jis pamatė blauzdos srityje duobutes. Jis jai pasiÅ«lė skubiÄ pagalbÄ , bet ji atsisakė ir nuėjo namo. Su E. U. motina I. B. ir jos sugyventiniu, santykiai konfliktiÅ¡ki, todėl jis per nukentėjusiosios tėvÄ domėjosi kaip E. U. laikosi po Å¡uns įkandimo, draugiÅ¡kai siÅ«lė 1000-1500 Eur už jos sužalojimÄ , kadangi jie kaimynai.

Jo ir E. U. Å¡unys panaÅ¡Å«s, abu vokiečių aviganių veislės, tačiau jos Å¡uo jaunas, iki metų. Kadangi E. U. su jo Å¡unimi pažįstama seniai, todėl jis jai įkasti galėjo tik tuomet, jei ji jam spyrė. Patvirtino, kad jo Å¡uo buvo be apynasrio ir be pavadėlio, kiemo varteliai buvo praviri. Jam neįtikėtini atrodo E. U. parodymai, kad ji atidarė vilkinio Å¡uns nasrus, kad iÅ¡trauktų kojÄ . Jis tik matė, kaip ji mosikavo su rankomis, po ko jis greitai įvarė savo Å¡unį į voljerÄ , o E. U.

šuo kažkur dingo.

9. IÅ¡ nukentėjusiosios E. U. parodymų nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d. ji ėjo namo su savo vokiečių aviganių veislės Å¡unimi, kurį buvo prisiriÅ¡usi su pavadėliu. Tuo metu jos Å¡uo buvo 6 mėnesių. Jai bÅ«nant gal apie 20 metrų iki kaimyno sklypo, pamatė V. G., išėjusį už savo vartų su palaidu Å¡unimi, kuris buvo be pavadėlio ir apynasrio. V. G. Å¡uo puolė prie jos Å¡uns. Jos Å¡uo pradėjo cypti ir ji labai iÅ¡sigando, kadangi prieÅ¡ tai Å¡itas vilkÅ¡unis buvo įbėgęs į jų kiemÄ ir papjovęs du jos mažesnius Å¡unis.

V. G. Å¡uniui užpuolus jos Å¡unį, ji bandė apsaugoti bei ginti savo Å¡unį. Kai ji bandė Å¡unį nustumti, V. G. Å¡uo jai įsikabino į deÅ¡inės kojos blauzdÄ ir iÅ¡kando kojos raumenį. Jai labai skaudėjo, ji rėkė, bandė rankomis praverti jo žandikaulį, kad atsikabintų, bet jai nepavyko. Tada ji paleido savo Å¡uns pavadėlį ir jos Å¡uo pradėjo bėgti link savo namų. Tada V. G. Å¡uo atsikabino nuo jos kojos ir pradėjo bėgti link jos Å¡uns. Nors jai labai skaudėjo kojÄ , ji bėgo iÅ¡ paskos, kad apgintų savo Å¡unį.

V. G. matė įvykį, kaip ji rėkė, kad jai skauda. V. G. tuo momentu paÅ¡aukė pas save savo Å¡unį ir jį uždarė. Kai grįžo namo, jai pradėjo labai skaudėti kojÄ , o kai jÄ nešė į greitosios pagalbos automobilį, ji jau nepaėjo. Po Å¡io įvykio jai yra psichologinė trauma, bijo viena eiti ta gatve, dėl baimės dabar savo Å¡unį vedžioja labai retai. Po įkandimo liko dideli randai, dėl kurių atsirado kompleksai. Tolimesnis gydymas panaikintų rando spalvÄ , bet paties rando ne.

Ji naudojo pleistrus nuo randų, o po to buvo nuvykusi į klinikÄ , kur jai pateikė sÄ skaitÄ už gydymÄ . Parodė, kad pas V. G. kieme yra buvusi tik vaikystėje. Su V. G. Å¡unimi nebendravo, nežaidė. Ji atpažįsta kaimyno V. G. Å¡unį iÅ¡ spalvos, dydžio. Kai dabar eina pro kaimynus, įsijungia kamerÄ , kad turėtų įrodymÄ , jeigu vėl jÄ užpultų. Dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo dalyvauti geriausio draugo gimtadienyje, praleido visas abitÅ«ros Å¡ventes mokykloje, kas po to įtakojo bendravimÄ su klasiokais.

Liko trauma ir dėl to, kad turėjo sėdėti neįgaliojo vežimėlyje, kai negalėjo paeiti, tada buvo išsigandusi, kad ateityje nebevaikščios. Po šio įvykio sapnavo daug košmarų, kankino bemiegės naktys, ilgai negalėjo sportuoti.

10. Nukentėjusioji tiek pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek ikiteisminio tyrimo apklausos metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes, paneigė, kad V. G. Å¡uo buvo erzinamas, paaiÅ¡kino, kad gynė savo Å¡unį nuo jį užpuolusio Å¡uns ir dėl to nukentėjo pati. Jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumÄ , esminių prieÅ¡taravimų parodymuose nenustatyta, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios E. U. duotais parodymais.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiosios parodymai yra neteisingi, nes ji nurodė, jog įvykio metu kiÅ¡o rankas į Å¡uns nasrus, bet rankų nesusižalojo, atmetamas kaip nepagrįstas. Akivaizdu, kad stresinėje situacijoje žmonės gali netiksliai prisiminti kai kurias įvykio detales. Be to, teismo vertinimu, bandant rankomis praverti Å¡uns žandikaulį, kuris yra sukandęs kojÄ , visiÅ¡kai tikėtina, kad jokių sužalojimų ant rankų Å¡uo galėjo ir nepadaryti, nes tuo metu jis buvo sukandęs nukentėjusiosios kojos blauzdÄ .

Jokių esminių prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose nėra, o neesminių detalių nesutapimai nukentėjusiosios parodymuose nesudaro pagrindo šiuos parodymus vertinti kaip nepatikimus.

11. IÅ¡ liudytojos I. B. parodymų nustatyta, kad dukra E. U. su Å¡uniu buvo išėjusi į parduotuvę, o grįžusi namo papasakojo, kad jai įkando kaimynų Å¡uo. Dukra buvo visa purvina, sakė, kad gynė savo Å¡uniukÄ nuo jį užpuolusio V. G. Å¡uns, ji verkė, parodė žaizdÄ , po ko jai buvo Å¡okas. Dukros kojoje buvo didelės kÄ stinės žaizdos, todėl jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, po to jÄ operavo ir iki Kalėdų dukra gulėjo ligoninėje. Dukrai buvo labai sunku, ji bijojo eiti į mokyklÄ ta gatve.

Yra mačiusi, kaip dukra eina ir prie įvykio vietos staiga sustoja, nes jai buvo likęs Å¡okas. Po Å¡io įvykio dukra tapo labai uždara, nelabai turi draugų, lankėsi pas gydytojÄ , psichologę. Estetinės medicinos klinikoje pasakė, kad randų iÅ¡gydyti visiÅ¡kai neiÅ¡eis, padarė sÄ matÄ kiek kainuotų gydymas. Dabar dukra dėl kojos kompleksuoja, nori toliau gydytis. Patvirtino, kad V. G. sugyventinė D. V. buvo atėjusi pas juos, bandė atsipraÅ¡yti, tačiau ji pasakė, kad kalbėtų su dukra.

Dažnai matydavo pravirus kaimyno vartus ir lakstantį jų palaidÄ be apynasrio Å¡unį. Jos nuomone, kaimynų Å¡uo yra agresyvus. Anksčiau V. G. Å¡uo buvo perkandęs jų kitÄ mažesnį Å¡unį. Jeigu V. G. bÅ«tų atsiprašęs, jie bÅ«tų sutikę nutraukti bylÄ .

12. IÅ¡ liudytojų G. J., E. P. ir R. G. parodymų nustatyta, kad jie yra bylos Å¡alių kaimynai. Liudytojai patvirtino, kad V. G. sodyba yra aptverta tvora, tačiau vartai į gatvę kartais bÅ«na palikti atidaryti, o nuteistojo vokiečių aviganių veislės Å¡uo iÅ¡bėgdavo į gatvę be apynasrio ir be pavadėlio. Ä®vykio metu tokios veislės suaugusį Å¡unį turėjo tik V. G., kiti kaimynai turėjo tos pačios veislės jaunus Å¡unis, kurie skyrėsi dydžiu. Liudytojai paties įvykio nematė, tačiau girdėjo, kad nuteistojo Å¡uo apkandžiojo kaimynų dukrÄ E. U.. Kaimynai patvirtino, kad jiems einant gatve, V. G. uždaroje teritorijoje esantis Å¡uo pribėgdavo prie vartų, lodavo, atrodydavo agresyvus.

13. Abejoti Å¡ių liudytojų parodymų patikimumu bei objektyvumu, iÅ¡ esmės paneigiančių nuteistojo V. G. parodymus ir netiesiogiai patvirtinančių jo kaltę, pagrindo nėra. Aukščiau paminėtų liudytojai patvirtino, kad įvykio metu tik V. G. turėjo suaugusį vokiečių aviganių veislės Å¡unį, kuris bÅ«na agresyvus, jų parodymai buvo nuoseklÅ«s bei atitiko ir nukentėjusiosios E. U. parodymus. Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai siektų apkalbėti V. G., jį nepagrįstai apkaltinti. Apelianto argumentai, kad liudytojai įvykio vietoje nebuvo ir jokių aplinkybių nematė, o nukentėjusios motinos I. B. parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų asmenų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ sekÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų visumÄ ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl V. G. padarytos nusikalstamos veikos.

14. IÅ¡ liudytojos D. V. parodymų nustatyta, kad ji yra V. G. sugyventinė. Ji turi vokiečių aviganių veislės Å¡unį, kuriam yra 8 metai. Å uo jos klauso, bet labiausiai klauso V. G.. Dabar V. G. gyvena ne Lietuvoje, todėl kai jo nėra, ji prižiÅ«ri Å¡unį. Panašų Å¡unį jų gatvėje turi I. B. ir dar keli kaimynai, kurių pavardžių nežino. Ä®vykio ji nematė. Jai V. G. pasakė, kad vedė Å¡unį į voljerÄ , atidarė garažo duris, Å¡uo iÅ¡bėgo, o kiemo vartai buvo praviri. Å uo pamatė kitÄ Å¡unį ir nubėgo pas jį. Ji tiki, kad E. U. įkando Å¡uo, tik neaiÅ¡ku, kuris Å¡uo įkando, nes ji mosikavo rankomis ir kojomis. Po įvykio ji buvo atėjusi pasikalbėti su nukentėjusiosios motina, tačiau Å¡i nekalbėjo, pasakė, kad jau yra iÅ¡kelta baudžiamoji byla. E. U. Å¡uo įvykio metu galėjo bÅ«ti iki 1 metų amžiaus, bet Å«giu panaÅ¡us, kadangi patinas. Ji nepastebėjo, kad po įvykio E. U. bijotų praeiti pro jų teritorijÄ .

15. Teismo vertinimu, liudytojos D. V. keliama versija, kad nukentėjusiajai galėjo įkasti jos pačios Å¡uo, laikytina neobjektyvia. Liudytoja patvirtino, kad kiemo vartai buvo praviri, todėl jų Å¡uo iÅ¡bėgo iÅ¡ teritorijos pamatęs kitÄ Å¡unį. Liudytoja neneigė, kad po įvykio bandė susitarti su nukentėjusiosios motina, o tai patvirtina, kad ji taip pat neabejojo, jog bÅ«tent jų laikomas Å¡uo sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , todėl bandė geruoju tartis dėl žalos atlyginimo. Å ios liudytojos parodymus, kad nukentėjusioji mosikuodama rankomis ir kojomis galėjo iÅ¡provokuoti savo Å¡uns įkandimÄ sau pačiai, teismas vertina kaip siekį padėti savo sugyventiniui V. G. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

16. Taigi, nors nuteistasis V. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiosios E. U. ir liudytojų I. B., G. J., E. P. ir R. G. parodymai, taip pat kiti byloje esantys daiktiniai ir rašytiniai įrodymai.

17. IÅ¡ Kauno apskrities VPK 2017 m. gruodžio 13 d. gauto pareiÅ¡kėjos I. B. pareiÅ¡kimo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d., jai bÅ«nant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), nepilnametė jos dukra apie 18 val. į namus grįžo kruvina. E. U. teigimu, jai einant į namus, iÅ¡ kaimynų teritorijos, pro atidarytus kiemo vartus iÅ¡bėgo palaidas vokiečių aviganių veislės Å¡uo ir įkando E. U. į deÅ¡inės kojos blauzdÄ . E. U. pavykus iÅ¡silaisvinti, ji grįžo namo. Skubiai iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligoninės Kauno klinikose medikai, apžiÅ«rėję E. U. žaizdÄ , pranešė, jog bus reikalinga operacija (1 t., b. l. 8–9, 12).

18. IÅ¡ Kauno apskrities VPK 2017 m. gruodžio 13 d., 18 val. 33 min. gauto sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojo praneÅ¡imo telefonu nustatyta, kad į Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų priėmimo skyrių pristatyta E. U., kuriÄ užpuolė ir apkandžiojo Å¡uo (1 t., b. l. 11).

19. Iš 2018 m. vasario 15 d. atlikto nukentėjusiosios E. U. parodymų patikrinimo vietoje, nustatyta vieta, kurioje įvyko įvykis (1 t., b. l. 69–73), todėl apelianto skundo argumentas, kad nėra nustatyta, kurioje vietoje buvo sužalota E. U., atmetamas kaip nepagrįstas. 2018 m. balandžio 27 d. V. G. parodymai patikrinti įvykio vietoje, prieštaravimų nenustatyta (1 t., b. l. 74–76). Iš fotonuotraukų nustatyta, kad nukentėjusiajai E. U. išlikę randai kojos blauzdoje (3 t., b. l. 132–137). Nustatyta, kad nukentėjusiosios E. U. šuo buvo su pavadėliu, kurį ji pateikė apžiūrai (1 t., b. l. 108–112).

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad E. U. konstatuota kÄ stinės deÅ¡inės blauzdos žaizdos su deÅ¡inės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje blauzdoje, padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti ir Å¡uns dantys. Trauminių poveikių skaičiaus detalizuoti negalima. Dėl kÄ stinių deÅ¡inės blauzdos žaizdų su deÅ¡inės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 56–57).

21. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta ekspertė M. K. patvirtino duotÄ specialisto iÅ¡vadÄ , jog E. U. konstatuotas kÄ stinės deÅ¡inės blauzdos žaizdos su deÅ¡inės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje blauzdoje, padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti ir Å¡uns dantys. Ekspertė patvirtino, kad iki gruodžio 22 d. nukentėjusioji gulėjo ligoninėje. Ji jÄ apžiÅ«rinėjo 2019 m. gruodžio 27 d., tačiau tai neturėjo įtakos sveikatos sutrikdymo mÄ sto nustatymui. Teismo posėdžio metu apžiÅ«rėjusi nukentėjusiosios kojÄ ekspertė patvirtino, kad nukentėjusiajai yra likę du randai, vienas užpakalinėje blauzdos pusėje, o kitas priekinėje blauzdos pusėje. Ekspertė patvirtino, kad randai patys neiÅ¡nyks, o vaistai nuo randų tik Å¡iek tiek gali pagerinti bÅ«klę.

22. IÅ¡ liudytojo V. G. parodymų nustatyta, kad jis yra gyvÅ«nų globos asociacijos vadovas ir Baltijos kinologijos centro vadovas, kuris 23 metus vadovaudavo kinologijos skyriui. Liudytojas patvirtino, kad 5 metų Å¡uo yra agresyvesnis, nei 6 mėnesių Å¡uniukas, nes tokio amžiaus Å¡uo yra dar besivystantis. Nagrinėjamu atveju Å¡eimininkas turėjo prižiÅ«rėti Å¡unį taip, kad Å¡uo nepatektų už saugomos teritorijos ribų. Taip pat Å¡uns Å¡eimininkas turi užtikrinti paÅ¡alinių asmenų nepatekimÄ Ä¯ saugomÄ kiemo teritorijÄ .

Jeigu žmogus neužtikrino, kad Å¡uo nepabėgtų iÅ¡ narvo, nenutrÅ«ktų nuo grandinės, tai yra Å¡eimininko kaltė. PaaiÅ¡kino, kad savas Å¡uo gali įkasti savo Å¡eimininkui, tačiau Å¡iuo atveju to negalėjo bÅ«ti, nes minimų Å¡unų sÄ kandis yra labai skirtingas. Suaugusio Å¡uns sÄ kandis yra gilus, stiprus, o mažo Å¡uns sÄ kandis yra mažas. Pagal vokiečių aviganio elgsenÄ , jis dažniausiai įkanda ir atsitraukia. Apsiginti nuo Å¡uns reikia turėti specialių žinių.

Žmogus, gindamas savo šunį, elgiasi spontaniškai ir tokiu atveju labai nukenčia.

23. Taigi nuteistojo V. G. argumentai, kad nukentėjusiÄ jÄ E. U. galėjo apkandžioti jos pačios Å¡uo, paneigti ne tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, tačiau ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada, ekspertės M. K. bei kinologo V. G. parodymais apie tai, kad jauno Å¡uns sÄ kandis yra mažas ir Å¡iuo atveju taip sužaloti nukentėjusiÄ jÄ E. U. negalėjo.

24. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat kelia klausimÄ dėl Å¡uns savininko ir laikytojo statuso. V. G. teigia, kad jis nėra Å¡uns, kuris dalyvavo įvykyje, nei savininkas, nei laikytojas, o Å¡uns savininkė yra jo sugyventinė D. V., kuri Å¡unį gavo dovanų. Tačiau tokie nuteistojo samprotavimai atmetami, kaip nepagrįsti.

25. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Taigi, tai, kad gyvūnas nuosavybės teise nepriklauso nuteistajam dar nereiškia, kad jis nėra šuns laikytojas.

26. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusiÄ jÄ užpuolęs Å¡uo gyvena pas nuteistÄ jį, jam nuosavybės teise priklausančioje valdoje. V. G. nuosavoje privačioje teritorijoje yra įrengęs Å¡uniui voljerÄ , kuriame Å¡uo bÅ«na. Taip pat jo sklypo aptvertoje teritorijoje Å¡is Å¡uo dažnai vaikÅ¡to palaidas. Tai patvirtino tiek nukentėjusioji E. U., tiek visi byloje dalyvavę liudytojai, tiek pats nuteistasis. Liudytoja D. V. taip pat patvirtino, kad Å¡uo labiausiai klauso V. G., tačiau kai V. G. nebÅ«na Lietuvoje, ji prižiÅ«ri Å¡unį. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, nuteistasis nei karto nenurodė, kad jis nėra Å¡uns savininkas. Å ie teiginiai atsirado tik apeliaciniame skunde, pateiktame apygardos teismui. Tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis siekia nustatyti ne naujas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, o tokiu bÅ«du iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

27. Nors nuteistasis neigia savo kaltę, tačiau iÅ¡ jo parodymų nustatyta, kad jis iÅ¡ karto po įvykio norėjo atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ . Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. G. pateikė apylinkės teismui praÅ¡ymus dėl leidimo iÅ¡vykti, kuriuose nurodė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė jo augintinis, o jis yra atsakingas už jo padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ jam reikės padengti, todėl iÅ¡vykęs į NorvegijÄ jis uždirbtų pinigų ir jais galėtų greičiau atlyginti nukentėjusiajai jos patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (1 t., b. l. 138-139; 142-143). Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad vėliau nuteistojo pateikta įvykio versija, jog neva nukentėjusiajai galėjo įkasti ne jo Å¡uo, kad apskritai Å¡uo yra ne jo, ir jis nėra už tai atsakingas, yra tik jo gynybinė versija, kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ .

28. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, jog būtent V. G. yra šuns savininkas ir laikytojas, kuris neužtikrino, kad šuo neišbėgtų iš kiemo ir nekeltų grėsmės kitų žmonių sveikatai ar gyvybei. Akivaizdu, kad V. G. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosios vietovėse taisyklių nesilaikymas ir buvo nukentėjusiajai E. U. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis bei padarinių ryšys.

29. Ä®vertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo V. G. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Ä®rodymų visuma patvirtina, kad V. G. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , t. y. bÅ«damas vokiečių aviganių veislės Å¡uns laikytojas, neužtikrino, kad Å¡uo nesukels grėsmės kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, dėl ko vokiečių aviganių veislės Å¡uo iÅ¡bėgo pro neuždarytus namo kiemo vartus ir užpuolė bei apkandžiojo nepilnametę E. U., padarydamas jai kastinę deÅ¡inės blauzdos žaizdÄ su deÅ¡inės blauzdos dvilypio raumens pažeidimu, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje blauzdoje, sukėlusius nepilnametei nukentėjusiajai E. U. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistojo V. G. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.

30. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio pagrįstumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas vienas neatsargus nusikaltimas, į veikos stadijÄ - nusikalstama veika baigta; į nuteistojo asmenybę - teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, dirbantis, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

31. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam V. G. skyrė su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bei vienÄ Å¡velnesnių BK 139 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ bausmės rūšį - baudÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad V. G. yra dirbantis (nors apeliaciniame skunde teigiama, kad yra bedarbis), jam pagrįstai paskirta artima minimaliai baudai bausmė – 60 MGL (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktÄ - už neatsargų nusikaltimÄ skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 32. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios E. U. civilinį ieÅ¡kinį tenkino ir iÅ¡ nuteistojo V. G. priteisė nukentėjusiajai 1036,98 Eur turtinės žalos, 2000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo bei 2380 Eur patirtų atstovavimo iÅ¡laidų.

34. Apeliaciniu skundu nuteistasis ginčija teismo nuosprendį civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo bei atstovavimo išlaidų. Apeliantas akcentuoja, kad teismas nepagrįstai priteisė 1036,98 Eur turtinės žalos, nes byloje nėra jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji nėra pateikusi duomenų dėl 56,98 Eur išlaidų už priemones traumos gydymui ir praėjus daugiau nei 3 metams po įvykio, nukentėjusioji nesiėmė jokių veiksmų dėl randų šalinimo, tačiau tokie apelianto argumentai nepagrįsti.

35. PareikÅ¡dama civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro: 980 Eur iÅ¡laidos už randų po traumos korekcijos procedÅ«ras frakciniu CO2 lazeriu, kurias patvirtina 2018 m. lapkričio 16 d. pažyma iÅ¡ UAB „Estetus klinika“ bei 56,98 Eur iÅ¡laidos už priemones traumos gydymui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors lazerinės procedÅ«ros dar neatliktos, tačiau jų atlikimas Å¡alinant randus yra bÅ«tinas. Tam pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

36. Iš liudytojos G. M. parodymų nustatyta, kad ji dirba UAB ,,Estetus“ klinikos vadove ir lazerių specialiste. Nukentėjusioji E. U. buvo klinikoje konsultacijoje dėl rando kojoje, atsiradusiu dėl šuns įkandimo. Ji surašė, kiek nukentėjusiajai gali kainuoti gydymas. Paaiškino, kad panaikinti tokio rando neišeitų, jis gali būti tik mažinamas lazeriu, reiktų iki 5 procedūrų. E. U. atveju procedūra kainuotų apie 90 Eur, plius nuskausminamieji, papildomi kremai, tai būtų apie 120 Eur.

ProcedÅ«rų galima daryti neribotÄ kiekį, kiek pats asmuo nori. Randas plėštinis, tai sunkiau gyja. Kojoje rekomenduojama daryti lazerio procedÅ«rÄ kas 2-3 mėn. Po procedÅ«rų randas mažiau matytųsi, tačiau jie liks visada. SiÅ«loma visada atlikti procedÅ«rÄ ne greičiau nei po pusės metų po traumos, kad bÅ«tų pilnai užgiję. Taip pat galima operuoti, tačiau tai jau bÅ«tų plastinė chirurgija. ProcedÅ«rų kaina priklauso nuo rando. Teismo posėdžio metu apžiÅ«rėjusi E. U. kojÄ liudytoja patvirtino, kad situacija nuo pirmos apžiÅ«ros nepasikeitusi.

Randai yra labai platūs, įdubę. Klinikoje atliekamos procedūros padėtų pagerinti randų būklę, bet jų nepanaikintų.

37. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti 980 Eur suma už randų Å¡alinimÄ frakciniu CO2 lazeriu, yra pagrįsta (2 t., b. l. 102). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grÄ Å¾inti. Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Nors Å¡iuo atveju nukentėjusiajai randa liks visam laikui, tačiau jos siekis, bÅ«nant jauname amžiuje, kad jie bÅ«tų bent kažkiek sumažinti ir mažiau matomi, visiÅ¡kai atitinka deliktinės civilinės atsakomybės sampratÄ bei teisingumo ir protingumo principus.

38. Taip pat nors apeliantas teigia, kad nukentėjusioji nėra pateikusi duomenų dėl 56,98 Eur iÅ¡laidų už priemones traumos gydymui, tačiau matyti, kad byloje yra pateikti kasos kvitai ir čekis (10,99 Eur, 10,99 Eur ir 35 Eur) už įsigytas prekes iÅ¡ vaistinės (2 t., b. l. 101). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Å¡iomis nukentėjusiosios nurodytomis iÅ¡laidos, kurios yra visiÅ¡kos pagrįstos, atsižvelgiant į nurodytÄ situacijÄ .

39. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su nukentėjusiajai priteista 2000 Eur neturtinės žalos suma, kadangi teismas nepagrindė priteistos neturtinės žalos dydžio. Tačiau su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

40. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto sužalojimo ji jautė fizinį skausmÄ , didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji turėjo gydytis, todėl buvo apribota jos galimybė judėti, sportuoti. Akivaizdu, kad sužalojimas, jo padarymo aplinkybės ir gydymasis jai sukėlė stresÄ , jaudulį, nepatogumus, apribojo galimybę dalyvauti vieÅ¡ame gyvenime. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji yra jauno amžiaus, todėl likę žymÅ«s randai matomoje vietoje, apriboja jos vieÅ¡Ä gyvenimÄ , galimybę rengtis įvairiais rÅ«bais, sukelia kompleksus, kas jauno amžiaus asmeniui yra itin sudėtinga. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl neturtinės žalos priteisimo.

41. Kaip minėta, apelianto kaltė įrodyta, tarp jo padarytos nusikalstamos veikos bei nukentėjusiajai atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2000 Eur suma neturtinei nukentėjusiosios žalai atlyginti yra atitinkanti protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Taigi, apelianto praÅ¡ymas sumažinti priteistÄ neturtinės žalos dydį, atmetamas kaip nepagrįstas.

42. Apeliantas ginčija ir nukentėjusiosios naudai priteistas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 2380 Eur. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios E. U. patirtos iÅ¡laidos už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – sÄ skaitomis, pinigų priėmimo kvitais, iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji už jos atstovavimÄ procese advokatui sumokėjo 300 Eur, 980 Eur, 600 Eur, 500 Eur, t. y. viso 2380 Eur (2 t., b. l. 100, 3 t., b. l. 67, 68, 69). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nukentėjusiosios atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbÄ atstovaujant jos interesus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sÄ naudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl Å¡ios iÅ¡laidos pagrįstai priteistos iÅ¡ nuteistojo V. G.

43. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. spalio 5 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nuteistajam V. G. susidarė 252,00 Eur iÅ¡laidų suma.

44. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

45. Nuteistajam V. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas R. G., kuris nuteistÄ jį gynė nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistasis turi iÅ¡laikytinių, nepadengtų civilinių ieÅ¡kinių, jam paskirta gana didelė piniginė bauda, duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į tai, kad advokato dalyvavimas apeliacinėje instancijoje bÅ«tinas pagal įstatymo nuostatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo neiÅ¡ieÅ¡kotinos.

46. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. G. veiksmuose yra visi bÅ«tini BK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o bausmės skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo iÅ¡vadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistojo V. G. nepriteisti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė